- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-22
- Bylos Nr.
- II-833-1217/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00882-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- M. J.
- Kategorijos
- 16.9.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J. (toliau – ir Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10808-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos A. L. 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10808-2024 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, paskirta nuobauda – 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 mėnesiams. Nuobauda paskirta už tai, kad jis 2024 m. balandžio 2 d., 12.00 val., Liepkalnio g., Vilniuje, vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, nuo 1999 m. deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, neįvykdęs Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 19 straipsnio 9 punkto reikalavimų, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė skundą dėl priimto nutarimo.
Atsiliepimo į pateiktą skundą negauta.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. J. nurodė, jog pripažįsta padaręs pažeidimą. Prašė tenkinti jo skundą ir panaikinti priimtą nutarimą. Nors ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau pardavė turtą ir išsiregistravo. Dirba (duomenys neskelbtini), čia yra (duomenys neskelbtini) įmonės atšaka. Dalį laiko praleidžiu Lietuvoje, dalį (duomenys neskelbtini), stengiuosi, kad būtų 50/50. Vienais metais daugiau Lietuvoje būnu, kitais – (duomenys neskelbtini). Nuo sustabdymo dienos nebuvo išvykęs iš Lietuvos, planuoju vykti į (duomenys neskelbtini) rugpjūčio pradžioje. Pajamas gaunu ir mokesčius moku Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) taip pat pardavinėju savo (duomenys neskelbtini). Dabar jau žinau, kad norėdamas važinėti Lietuvoje, privalau gauti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. Šiuo metu pradėjau vairuotojo pažymėjimo gavimo procedūras, tačiau tai užtrunka. Su turimu vairuotojo pažymėjimu sustabdytas buvau ne kartą, tik dabar jau nesutinku mokėti ir baudos. Jau už praeito karto sustabdymą susimokėjau skirtą baudą, taigi sudėjus visas baudas, gaunasi nemaža suma. Pažeidimą padariau ne iš blogų ketinimų, o vairuotojo pažymėjimas man reikalingas siekiant megzti ryšius su klientais, tęsti verslo santykius.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti <...>, šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 eurų iki 450 eurų. To pačio straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Ginčo, kad pareiškėjas, 2024 m. balandžio 2 d., 12.00 val., Liepkalnio g., Vilniuje, sustabdytas policijos pareigūnų, pateikė jiems pareiškėjo vardu išduotą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą, nėra. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino padaręs nutarime nurodytą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nubaustas už tai, kad jis būdamas Lietuvos Respublikos pilietis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, patikrinimo metu pareigūnams nepateikė Europos Sąjungos valstybės narėse ar Europos laisvos prekybos asociacijos šalyse išduoto vairuotojo pažymėjimo. Šio pažymėjimo pareiškėjas neturi iki šiol ir jis jam niekada nebuvo išduotas.
KET 14 punkte numatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <...>.
SEAKĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės. Teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) bei vairavimo sąlygas patvirtina teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas (SEAKĮ 2 straipsnio 92 punktas). SEAKĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 2.4. punkte apibrėžiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Taisyklių 43 punkte nustatyta, kad jei atlikus Taisyklių 17.2 papunktyje numatytą patikrinimą ar užsienio kompetentingoms institucijoms informavus nustatoma, kad pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas įgytas trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje) tuo metu, kai pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos ar kitos, nei vairuotojo pažymėjimą išdavusios, valstybės nuolatinis gyventojas, vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas M. J. gyventojų registro duomenimis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nuo 1999 m. birželio 23 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog yra išsideklaravęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau patikrinus Gyventojų registro duomenų bazės informaciją, nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas patvirtino, jog pajamas gauna ir mokesčius moka Lietuvoje, tačiau kartu gyvena (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas pareiškėjui buvo išduotas tuomet, kai pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos pilietis, visgi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, imperatyviai nustatyta, jog užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai, nepatenkantys į SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodytą išimtį, nepatvirtina asmens teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje, todėl norėdamas vairuoti transporto priemones Lietuvoje, pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį ir 22 straipsnio 3 dalį pareiškėjas privalo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, t. y. dokumentą, galintį Lietuvoje juridiškai pagrįsti jo teisę vairuoti. Konstatuotina, jog Institucija teisėtai priėmė skundžiamą 2024 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10808-2024 ir jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Vertindamas nusižengimo padarymo aplinkybes, teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo objektyviai turi ryšius su Lietuvos Respublika, gauna nuolatines ir stabilias pajamas, teismo posėdžio metu nurodė, jog Lietuvoje būna tiek pat laiko, kiek (duomenys neskelbtini), kartais vienais metais ilgiau vienoje šalyje, kitais metais - kitoje. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikoje ilgą laiką važinėjo su (duomenys neskelbtini) gautomis vairuotojo teisėmis bei papildomu AAA tarptautiniu vairuotojo leidimu, niekada nėra gavęs jokio įspėjimo dėl jų netinkamumo, nežinojo, jog turimos vairuotojo teisės netinka dalyvauti eisme Lietuvos Respublikoje. Tačiau šios aplinkybės neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės, kadangi asmenys, dalyvaujantys eisme, turi domėtis pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti šalyje, tinkamumu.
Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014 ir kt.).
Teismas turi diskrecijos teisę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį savo iniciatyva, individualizuodami skiriamas nuobaudas. Tokiu atveju teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tie patys principai taikytini ir skiriant administracinio poveikio priemones. Šiuo atveju M. J. už padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta nuobauda – 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones 7 mėnesių terminui. Spręstina, jog pareiškėjui administracinė poveikio priemonė paskirta formaliai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tačiau, teismo vertinimu, ji yra per griežta ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių visumos.
Skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Vertinant M. J. charakterizuojančius duomenis, nustatyta, jog anksčiau pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka, vieną kartą už tokį patį pažeidimą. Pareiškėjas yra susimokėjęs visas paskirtas baudas, kas rodo, jog nevengia atsakomybės už savo neteisėtas veikas, o padaryti nusižengimai nebuvo sistemingi ir piktybiški. Šiuo atveju nagrinėjamas nusižengimas, už kurį paskirta administracinio poveikio priemonė, padarytas dėl teisės aktų nežinojimo. Pažymėtina, jog teisės aktų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės, todėl teismo vertinimu pareiškėjas, patrauktas administracinėn atsakomybėn už padarytą pažeidimą ir jį apskundęs įstatymų nustatyta tvarka (Vilniaus miesto apylinkės teismo byla Nr. II-597-1078/2024), elgėsi lengvabūdiškai ir toliau vairavo transporto priemonę su (duomenys neskelbtini) išduotu pažymėjimu, nors turėjo suvokti, kad to negali daryti.
Nors skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Šiuo atveju nagrinėjamas administracinis nusižengimas pasižymi atsitiktiniu pobūdžiu, o ne dėl piktybiško nusiteikimo ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pareiškėjo teigimu jis daug metų vairuoja Lietuvos Respublikoje su turimu vairuotoju pažymėjimu ir niekada nekilo klausimų dėl vairuotojo pažymėjimo netinkamumo valdyti transporto priemones Lietuvoje. Nors pareiškėjas, nubaustas už analogiško pažeidimo padarymą turėjo suvokti, jog vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje jis neturi teisės, tačiau toliau vairavo transporto priemones, laukdamas sprendimo dėl jo pateikto skundo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. II-597-1078/2024. Toks pareiškėjo elgesys nelaikytinas tinkamu ir turi sistemiškumo požymių. Aptartos pažeidimo padarymo aplinkybės nesudaro pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundo ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Pareiškėjas turi teisę vairuoti automobilius, išduotą kitoje valstybėje, todėl jam itin gerai turi būti žinomos kelių eismo taisyklės ir jų laikymosi svarba. Aplinkybės, kad pareiškėjas dirba Lietuvos Respublikoje ir jam būtina verslo reikalais naudotis automobiliu Lietuvoje, yra neabejotinai svarbios, tačiau jos egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo ir jos nesutrukdė M. J. vairuoti transporto priemonę, neturint tokios teisės ir padaryti administracinį nusižengimą, už kurį numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pareiškėjo išvardintos aplinkybės nelaikytinos ypatingomis, t. y. tokiomis, dėl kurių būtų pagrindas visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės. Pažymėtina, kad M. J., būdamas Lietuvos Respublikos pilietis, privalėjo įvertinti savo daromus veiksmus, žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, laikytis KET, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo patirs įvairių suvaržymų ir nepatogumų, kadangi tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Kitų išimtinių aplinkybių, pateisinančių pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Esant visumai paminėtų duomenų, tai yra atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad M. J. padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis, duomenų, jog būtų padaręs naujus administracinius nusižengimus nėra, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai šiuo atveju bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skundžiamas nutarimas keistinas dalyje sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo terminą. Kitoje dalyje paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 34 straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo M. J. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr. 10_ARN_N-10808-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duom enys neskelbtini)ir M. J. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 7 mėnesiams sutrumpinti iki specialiosios teisės atėmimo 1 mėnesiui.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.