- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- II-597-1078/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00245-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- M. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J. (toliau – ir Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo T. D. 2024 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5631-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK:24230777294.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo T. D. 2024 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5631-2024 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK:24230777294 M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, paskirta nuobauda – 350 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 mėnesiams už tai, kad 2024 m. vasario 2 d., 18.14 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, nuo (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, neįvykdęs Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 19 straipsnio 9 punkto reikalavimų, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą.
Šalies argumentai
Teismui pateiktame pareiškėjo M. J. skunde prašoma panaikinti Institucijos priimtu nutarimu paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, ir vietoje jų paskirti įspėjimą. Skundas motyvuojamas tuo, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra laikinas gyventojas, daugiau laiko praleidžia (duomenys neskelbtini). Žaliosios kortos pagrindu yra nuolatinis (duomenys neskelbtini) gyventojas, vizituojantis Lietuvos Respubliką darbo tikslais. Lietuvoje pareiškėjas vairuoja automobilį su (duomenys neskelbtini) išduotomis teisėmis bei papildomu AAA tarptautiniu vairuotojo leidimu. Su šiais dokumentais pareiškėjas turi teisę vairuoti automobilį iki 180 d. nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos. Pareiškėjas per paskutinius 10 metų buvo stabdytas policijos pareigūnų ir šie dokumentai visada tikdavo, jokių įspėjimų negaudavo, iki kol paskutinį kartą sustabdžius, šie dokumentai pareigūnų jau netenkino, dėl to ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad Gyventojų registro duomenimis pareiškėjas M. J. yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į tai, norėdamas vairuoti transporto priemones Lietuvoje, pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį ir 22 straipsnio 3 dalį jis privalo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, t. y. dokumentą, galintį Lietuvoje juridiškai pagrįsti jo teisę vairuoti. Prašoma teismo savo nuožiūra spręsti dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės švelninimo arba neskyrimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. J. prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad neprašo pilnai panaikinti paskirtos baudos, tik reikia turėti teisę vairuoti automobilį. Deklaruotas ir pajamas gauna Lietuvoje, tačiau (duomenys neskelbtini) irgi gyvena, galerijoje pardavinėja savo darbus, turi bankinę kortelę. (duomenys neskelbtini) taip pat gyvena visa jo šeima.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti <...>, šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 eurų iki 450 eurų. To pačio straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
KET 14 punkte numatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <...>.
Žemesnės instancijos teismas
SEAKĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės. Teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) bei vairavimo sąlygas patvirtina teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas (SEAKĮ 2 straipsnio 92 punktas). SEAKĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 2.4. punkte apibrėžiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena. Taisyklių 2.5. punkte nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimo išdavimas yra VĮ „Regitra“ veiksmai, kurių rezultatas yra vairuotojo pažymėjimo išrašymas ir įteikimas pareiškėjui. Taisyklių 2.6. punkte, nustatyta vairuotojo pažymėjimo keitimo sąvoka – vairuotojo pažymėjimo išdavimo atvejai, kai naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas vietoj anksčiau turėto. Taisyklių 7.7. punkte nustatyta, kad naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas, kai pareiškėjas pageidauja gauti vairuotojo pažymėjimą vietoje išduoto kitoje valstybėje. Taisyklių 43 punkte nustatyta, kad jei atlikus Taisyklių 17.2 papunktyje numatytą patikrinimą ar užsienio kompetentingoms institucijoms informavus nustatoma, kad pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas įgytas trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje) tuo metu, kai pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos ar kitos, nei vairuotojo pažymėjimą išdavusios, valstybės nuolatinis gyventojas, vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas M. J. gyventojų registro duomenimis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog deklaruotas yra Lietuvos Respublikoje ir pajamas gauna Lietuvoje, tačiau gyvena (duomenys neskelbtini) pagal žaliąją kortą. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini), išduotas vairuotojo pažymėjimas buvo tuomet, kai pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos pilietis (b. l. 15-16), visgi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, imperatyviai nustatyta, jog užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai, nepatenkantys į SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodytą išimtį, nepatvirtina asmens teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje, todėl norėdamas vairuoti transporto priemones Lietuvoje, pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį ir 22 straipsnio 3 dalį pareiškėjas privalo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, t. y. dokumentą, galintį Lietuvoje juridiškai pagrįsti jo teisę vairuoti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog Institucija teisėtai priėmė skundžiamą 2024 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5631-2024, jo panaikinti teisinio pagrindo nėra.
Tačiau vertindamas nusižengimo padarymo aplinkybes, teismas vis tik akcentuoja tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo objektyviai turi ryšius su Lietuvos Respublika, gauna pajamas, teismo posėdžio metu nurodė, jog Lietuvoje būna tiek pat laiko, kiek ir (duomenys neskelbtini). M. J. nurodo, kad Lietuvos Respublikoje ilgą laiką važinėjo su (duomenys neskelbtini) gautomis vairuotojo teisėmis bei papildomu AAA tarptautiniu vairuotojo leidimu, niekada nėra gavęs jokio įspėjimo dėl jų netinkamumo, nežinojo, jog turimos vairuotojo teisės netinka dalyvauti eisme Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės, kadangi asmenys, dalyvaujantys eisme, turi domėtis vairuotojo teisių tinkamumu. Tačiau teismas sutinka, kad į minėtas aplinkybes atsižvelgtina individualizuojant nuobaudą.
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tie patys principai taikytini ir skiriant administracinio poveikio priemones. Šiuo atveju M. J. už padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta sankcijos vidurkio nesiekianti nuobauda – 350 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones 7 mėnesių terminui. Spręstina, jog pareiškėjui administracinė poveikio priemonė paskirta formaliai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tačiau, teismo vertinimu, ji neatitinka byloje nustatytų aplinkybių visumai.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014 ir kt.).
Skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Teismas, įvertinęs aptartą teismų praktiką, administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes, paties nusižengimo pobūdį, kaltės formą, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas M. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Teismo vertinimu, net ir minimalios administracinio poveikio priemonės skyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nebūtų proporcingas padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui.
Vertinant M. J. charakterizuojančius duomenis, nustatyta, jog anksčiau pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka, tačiau visas baudas yra susimokėjęs, kas rodo, jog nevengia atsakomybės už savo neteisėtas veikas, o padaryti nusižengimai nebuvo daromi sistemingai ir piktybiškai. Šiuo atveju nagrinėjamas nusižengimas, už kurį paskirta administracinio poveikio priemonė, padarytas išimtinai dėl teisės aktų nežinojimo, o ne dėl piktybiško nusiteikimo ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Taigi M. J. neturėjo tikslo pažeisti nustatytą teisinį reguliavimą, kadangi sąžiningai nežinojo, jog (duomenys neskelbtini) gautas vairuotojo pažymėjimas yra netinkamas dalyvauti eisme Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, jog teisės aktų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau šiuo atveju nagrinėjamas administracinis nusižengimas pasižymi išimtinai atsitiktiniu pobūdžiu, leidžiančiu daryti prielaidą, jog šios rūšies nusižengimai daugiau nepasikartos.
Atitinkamai individualus pareiškėjo padarytų teisei priešingų veiksmų (ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos atžvilgiu) pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis šių teisės pažeidimų pavojingumas. Teismo vertinimu, ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai bus visapusiškai įgyvendinti M. J. panaikinant paskirtą administracinio poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 34 straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo M. J. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. D. 2024 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5631-2024 pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, M. J. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 7 mėnesiams – panaikinti.
Likusioje dalyje skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.