- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-396-856/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01463-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- N. B., L. B.
- Ieškovas
- L. B., K. L., Ž. L.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-245-1029//2022 pagal ieškovų L. B., K. L. ir Ž. L. patikslintą ieškinį atsakovei N. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės bei atsakovės N. B. patikslintą priešieškinį atsakovui L. B. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. B. 2021 m. spalio 7 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti 0,1970 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko D. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą.
2. 2022 m. sausio 28 d. gautas atsakovės N. B. patikslintas priešieškinis ieškovui L. B.
3. 2022 m. vasario 25 d. gautas ieškovų L. B., K. L., Ž. L. patikslintas ieškinys atsakovei N. B..
4. 2022 m. gegužės 12 d. teisme gauta ieškovų L. B., K. L., Ž. L. ir atsakovės N. B. pasirašyta taikos sutartis, kurią šalys prašo patvirtinti rašytinio proceso tvarka, joms nedalyvaujant, ir bylą nutraukti. Nurodė, kad šalims yra žinomos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės. Tuo pačiu šalys prašė teismo ieškovo L. B. ir N. B. tarpusavyje patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) numatyta tvarka, atsižvelgiant į šių šalių pateiktus duomenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtino ieškovų L. B., K. L., Ž. L. ir atsakovės N. B. pasirašytą taikos sutartį, priteisė iš ieškovo L. B. atsakovei N. B. 129,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas konstatavo, jog vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais yra tikslinga spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tik tarp ieškovo L. B. ir atsakovės N. B.
7. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš bylos aplinkybių, tiek ieškovas, tiek atsakovė nesiėmė visų galimų priemonių išspręsti ginčą taikiai ar per kuo trumpesnį laiką, t. y. šalys nedalyvavo mediacijos procese (atsisakė spręsti ginčą šiuo būdu), ieškovas pateikė ieškinį, po to patikslintą ieškinį, atsakovė pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį. Teismui skatinant šalis tartis, abi šalys pateikė savo taikos sutarčių variantus dėl byloje pareikštų reikalavimų, tačiau nesutarė dėl bylinėjimosi išlaidų pasidalinimo, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas pakartotinai, paliekant šalims dar vieną galimybę taikiai baigti ginčą. Tokiais savo veiksmais ieškovas ir atsakovė sudarė prielaidas ir sąlygas jų patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Teismas pažymėjo, kad visgi šalims pavyko susitarti ir ginčas byloje buvo išspręstas taikos sutartimi, taikus susitarimas priimtas šalims padarius tam tikras nuolaidas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovas L. B. už jam teiktą advokato teisinę pagalbą byloje sumokėjo 1 573 Eur. Atsakovės atstovas advokatas D. V. pateikė bylinėjimosi išlaidų ataskaitą už suteiktą teisinę pagalbą atsakovei, kurioje nurodoma, jog N. B. patyrė 1 800 Eur išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, tačiau į bylą pateikti atsakovės N. B. rašytiniai duomenys patvirtina, jog realiai ji patyrė 1 600 Eur išlaidas už suteiktą advokato pagalbą.
8. Teismas sprendė, kad abiejų šalių patirtos išlaidos už teisinę pagalbą yra beveik lygios pagal piniginę išraišką, todėl, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinęs šalių procesinį elgesį, naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis sprendžiant kilusį byloje ginčą, šalių – ieškovo L. B. ir atsakovės N. B. – patirtas išlaidas jų atstovų advokatų pagalbai apmokėti paliko šalims.
9. Teismas dėl kitų bylinėjimosi išlaidų nurodė, jog atsakovė N. B. sumokėjo 210 Eur už matininko D. P. 2022 m. kovo 25 d. parengtą naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką (130 Eur matininkui buvo sumokėta už parengtą naudojimosi ginčo žemės sklypu planą, kai buvo siekiama nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp ieškovo L. B. ir atsakovės N. B., dar pildomai 80 Eur atsakovė matininkui sumokėjo, kai planas buvo keičiamas naudojimosi tvarkos nustatymui žemės sklypu po gauto patikslinto ieškovų L. B., K. L. ir Ž. L. ieškinio). Todėl teismas sprendė, jog patirtos išlaidos už naudojimosi tvarkos ginčo žemės sklypu parengimą, kuriuo šalys vadovavosi sudarydamos taikos sutartį byloje, dalintinos lygiomis dalimis, t. y. iš L. B. N. B. priteisiant 105 Eur sumą. N. B. patyrė 48,40 Eur išlaidas už priešieškinio vertimą į ieškovui L. B. suprantamą kalbą, todėl šias išlaidas teismas taip pat dalino pusiau, t. y. iš ieškovo L. B. atsakovei N. B. priteisė 24,20 Eur sumą. Taigi, iš viso iš ieškovo L. B. atsakovei N. B. teismas priteisė 129,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atsakovė N. B. atskiruoju skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartį, perskirstant ieškovo L. B. ir atsakovės N. B. tarpusavyje patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir priteisiant iš ieškovo L. B. apeliantės N. B. naudai 935,95 Eur, kitoje dalyje teismo nutartį paliekant nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Didžioji ieškovo L. B. reikalavimų dalis, pateikus ieškinį byloje, pakito jam iš esmės atsisakius 75 procentų savo pradinio ieškinio reikalavimų ir pateikus patikslintą ieškinį, kadangi ieškovas sudarė nuosavybės perleidimo sandorį kitiems byloje dalyvavusiems ieškovams. Tokiu būdu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo apeliantės valios, pakito ginčo aplinkybės, subjektai, ką įrodo ir šalių sudaryta taikos sutartis, pateiktas naujas ieškinys iš esmės L. B. atsisakius didžiosios ieškinio reikalavimų dalies, kuomet susitarimas dėl esminių aplinkybių buvo realizuotas tarp naujų ieškovų – K. ir Ž. L. Tuo tarpu sudarant susitarimą su L. B. realiai sprendimas ir taikos sutartis sudaryta dalyje tik 25 procentų jo reikštų pradinių ieškinio reikalavimų.
10.2. Teismas turėjo vertinti, kad ginčo atveju ieškovui L. B. priskiriama 25 procentai jo išlaidų, o apeliantei - 75 procentai, atitinkamai išlaidas paskirstant tokiu būdu: L. B. – 393,25 Eur, o apeliantei priteisiant 1 200 Eur. Atlikus abipusį įskaitymą, priteisti 806,75 Eur, viso su priteistomis teismo išlaidomis – 935,95 Eur (pridedant - 129,20 Eur) apeliantės naudai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas L. B. prašo atmesti atsakovės pateiktą atskirąjį skundą, palikti 2022 m. gegužės 16 d. teismo nutartį nepakeistą ir priteisti iš atsakovės N. B. 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Šiuo atveju laikytina, kad atsakovė ir jos atstovas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir jomis piktnaudžiauja. Atsakovė jau nuo pat šios civilinės bylos iškėlimo dienos nesutiko bylos baigti taikos sutartimi, tada ieškovas bandė ginčą spręsti pateikiant prašymą dėl bylos perdavimo mediacijai, atsakovė nesutiko ginčo spręsti teisminės mediacijos būdu. Ieškovas ieškojo įvairių ir abiem pusėms priimtinų būdu, kad būtų kuo greičiau išspręstas šis ginčas, pirmiausia pasiūlant atsakovei įsigyti šį žemės sklypą su pastatais, į ką atsakovė neatsakė. Tada ieškovui teko parduoti dalį žemės sklypo su pastatais, dėl kurių naudojimosi tvarka jau buvo nustatyta 2019-05-07 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, tretiesiems asmenims K. ir Ž. L. Tik pardavus dalį žemės sklypo ir patikslinus ieškinį, atsakovė sutiko bylą baigti taikos sutartimi. Taikos sutarties projektas buvo parengtas ieškovo iniciatyva, kuris atsakovės buvo koreguojamas. 2022-04-21 iš atsakovės atstovo buvo gauta pakoreguota ir galutinė versija. Tą pačią dieną gauta taikos sutartis buvo persiusta ieškovui. Ieškovas gautą taikos sutartį pasirašė ir ji buvo persiųsta atsakovės atstovui, kad būtų surinkti likusių šalių parašai. Teismo posėdis turėjo įvykti 2022-04-28. Prisijungus prie bylos per EPP buvo pastebėta, kad atsakovės atstovas į bylą įkėlė visai kitą taikos sutartį, nei jis buvo pateikęs ieškovui pasirašyti, ir kurios tekstas buvo suderintas. Atsakovės pateikta taikos sutartis visiškai neatitiko atsakovo interesų, nes jis buvo neįtrauktas į taikos sutartį. Pastebėjus atsakovės apgaulę, teismui buvo pateikta ta taikos sutartis, kurią jis buvo gavęs pasirašyti. Kadangi taikos sutartis nebuvo sudaryta tarp visų bylos šalių ir sudarytos taikos sutarties sąlygos pažeidė ieškovo interesus, tai teismas tokios atsakovės pateiktos taikos sutarties netvirtino. Atsakovei ir atsakovės atstovui nepavykus apgaulės būdu pasitvirtinti taikos sutarties, taikos sutartis buvo suderinta ir teismui pateikta kai tik buvo gautas ieškovo parašas.
11.2. Teismas tinkamai taikė procesines teises normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla yra baigiama nepriimant nei vienai iš šalių palankaus teismo sprendimo, o patvirtinama šalių pasirašyta taikos sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
14. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys šią teisę gali įgyvendinti bet kurioje proceso stadijoje. Prieš tvirtindamas taikos sutartį teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis). Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui.
15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys, prašydamos patvirtinti taikos sutartį, kartu prašė teismo ieškovo L. B. ir N. B. tarpusavyje patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti vadovaujantis CPK numatyta tvarka, atsižvelgiant į šių šalių pateiktus duomenis.
16. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).
18. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
19. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).
20. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
21. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovas, tiek atsakovė nesiėmė visų galimų priemonių išspręsti ginčą taikiai ar per kuo trumpesnį laiką, t. y. šalys nedalyvavo mediacijos procese, ieškovas pateikė ieškinį, po to patikslintą ieškinį, atsakovė pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, abi šalys pateikė savo taikos sutarčių variantus dėl byloje pareikštų reikalavimų, tačiau nesutarė dėl bylinėjimosi išlaidų pasidalinimo, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas pakartotinai, paliekant šalims galimybę taikiai baigti ginčą. Tokiais savo veiksmais ieškovas ir atsakovė sudarė prielaidas ir sąlygas jų patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu kartu pažymi, kad aplinkybių apie išskirtinai netinkamą ieškovo ar atsakovės procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Taigi, minėtus šalių veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes abi šalys siekė apginti savo pažeistas teises, stengėsi ginčą spręsti taikiai, nepažeisdamos pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, taip pat apdairumo ir rūpestingumo standartų.
22. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad didžioji ieškovo L. B. reikalavimų dalis, pateikus ieškinį byloje, pakito jam iš esmės atsisakius 75 procentų savo pradinio ieškinio reikalavimų ir pateikus patikslintą ieškinį, tokiu būdu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo apeliantės valios, pakito ginčo aplinkybės, subjektai, ką įrodo ir šalių sudaryta taikos sutartis, pateiktas naujas ieškinys. Tuo tarpu sudarant susitarimą su L. B., realiai sprendimas ir taikos sutartis sudaryta dalyje tik 25 procentų jo reikštų pradinių ieškinio reikalavimų, todėl teismas turėjo vertinti, kad ginčo atveju ieškovui L. B. priskiriama 25 procentai jo išlaidų, o apeliantei - 75 procentai. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo atskirojo skundo argumentu, pažymi, jog tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu patikslintu ieškiniu atsisakė dalies reikalavimų, nesudaro pagrindo vertinti, jog dėl teisminio proceso ir susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra išimtinai kaltas tik ieškovas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pati atsakovė būtų siekusi dar ikiteisminėje ginčo stadijoje rasti kompromisą ir susitarti su ieškovu. Be to, apeliacinės instancijos teismas laiko svarbia ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą aplinkybę, jog tik ieškovui pardavus dalį žemės sklypo ir patikslinus ieškinį, apeliantė sutiko bylą baigti taikos sutartimi. Taigi, apeliantė neįrodė, jog susidariusias bylinėjimosi išlaidas išimtinai lėmė ieškovo veiksmai.
23. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sudaryta taikos sutartis yra bendra šalių valia pagrįstas sprendimas, todėl sudarius tokį susitarimą ieškovo ir atsakovės interesai yra suderinami ir teismui tvirtinti pateikiamas derybų būdu rastas kompromisinis ginčo sprendimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, abiejų šalių patirtos išlaidos už teisinę pagalbą yra beveik lygios pinigine išraiška, todėl minėtas kasacinio teismo išaiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į šalių procesinį elgesį, taikytinas ir nagrinėjamoje byloje dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą, paliekant kiekvieną iš šalių prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
24. Kitas apeliantės patirtas išlaidas (210 Eur už naudojimosi tvarkos ginčo žemės sklypu parengimą, kuriuo šalys vadovavosi sudarydamos taikos sutartį byloje, ir 48,40 Eur išlaidas už priešieškinio vertimą į ieškovui L. B. suprantamą kalbą), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padalino tarp ieškovo L. B. ir apeliantės lygiomis dalimis, priteisdamas iš ieškovo L. B. apeliantei 129,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Toks minėtų išlaidų paskirstymas atitinka sąžiningumo ir proporcingumo principus, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Ieškovo L. B. pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas patyrė 242 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, todėl šios išlaidos ieškovui pritesimos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.