- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-495-773/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13348-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Mindaugas Šimonis, Arūnas Rudzinskas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- I. S., M. S.
- Ieškovas
- G. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. S., M. S., atstovaujamų advokatės A. R., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. patikslintą ieškinį atsakovams I. S., M. S. dėl termino atnaujinimo, skolos, palūkanų priteisimo ir atsakovų I. S., M. S. priešieškinį ieškovei G. M. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama: 1) atnaujinti ieškovei G. M. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui dėl 2 114,23 Eur skolos ir palūkanų priteisimo iš A. J., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentinių įpėdinių I. S. ir M. S. pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 2) priteisti ieškovei G. M. solidariai iš atsakovų 2 114,23 Eur skolos, 237,85 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė G. M. ir A. J. 2012 m. balandžio 4 d. pasirašė paskolos raštelį, kuriuo ieškovė paskolino A. J. 10 000 Lt (2 896,20 Eur), A. J. įsipareigojo pasiskolintą sumą grąžinti per 3 metus, kas mėnesį po 280 Lt, tačiau iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) grąžino 2 700 Lt (781,97 Eur). Pažymėjo, kad A. J. palikimą priėmė jos anūkai – atsakovai I. S. ir M. S.. Ieškovės G. M. teigimu, nepraėjus trims mėnesiams po A. J. mirties, ieškovė dėl skolos grąžinimo kreipėsi į palikėjos vaikus, kurie yra atsakovų tėvai, ir šie žadėjo grąžinti skolą vėliau, tačiau įvykus konfliktui, skolą grąžinti atsisakė. Pažymėjo, kad jeigu teismas laikytų, jog ieškovė neįrodė faktinių aplinkybių dėl kreipimosi per įstatymo nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad palikėjos paveldimą turtą sudarė žemės sklypas su gyvenamuoju namu, o ieškovė prašo grąžinti jai ženkliai mažesnę už paveldimo turto vertę skolą ir palūkanas, todėl termino atnaujinimas nepaneigs įstatyme numatytos apsaugos įpėdiniams.
Atsakovai I. S., M. S. su patikslintu ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad pagal 2012 m. balandžio 4 d. paskolos raštelį, pasirašytą A. J., paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Nurodė, kad paskolos raštelis nepatvirtina pinigų perdavimo A. J. fakto, todėl paskolos teisiniai santykiai tarp palikėjos A. J. ir ieškovės neatsirado. Pažymėjo, kad palikėja A. J. apie tokios sutarties sudarymą niekuomet neminėjo nei atsakovams, nei savo vaikams – atsakovų tėvams (duomenys neskelbtini) ir R. S.. Pasak atsakovų, palikėjai nebuvo reikalinga tokio dydžio suma, todėl tokia paskolos sutartis negalėjo būti sudaryta. Be to, paskolos raštelis atsirado tik atsakovams pradėjus reikšti reikalavimus ieškovės įbroliui J. K. J. dėl iškeldinimo. Nurodė, kad ieškovė iš atsakovų niekada nereikalavo grąžinti skolą.
Atsiliepimas
Ieškovė G. M. atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2012 m. balandžio 4 d. paskolos raštelyje yra aiškiai nurodyta, jog A. J. pasiskolino iš ieškovės G. M. 10 000 Lt, sutartis šalių pasirašyta, nurodyta sutarties sudarymo data. Atkreipė dėmesį, kad šalių susitarimas (sutartis) buvo pradėta vykdyti, t. y. A. J. ieškovei G. M. mokėdavo 300 Lt dydžio įmokas. Pažymėjo, kad A. J. skolinosi pinigų, nes jai reikėjo padėti sūnui, kurio atžvilgiu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla. Nurodė, kad po A. J. mirties ieškovė G. M. kreipėsi į testamentinius įpėdinius dėl paskolos grąžinimo, tačiau kilo konfliktas ir likusi paskolos suma nebuvo grąžinta.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas atnaujino ieškovei G. M. įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą reikalavimui dėl 2 114,23 Eur skolos ir palūkanų priteisimo iš A. J., mirusios (duomenys neskelbtini)., testamentinių įpėdinių I. S. ir M. S., pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; priteisė solidariai iš atsakovų I. S. ir M. S. ieškovei G. M. 2 114,23 Eur skolos, 237,85 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovų, kurie yra savo senelės A. J. testamentiniai įpėdiniai, pareigos grąžinti A. J. skolą pagal paskolos raštelį. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimo, pažymėjo, kad ginčijamas paskolos raštelis iš esmės atitinka formaliuosius paskolos sutarties reikalavimus: sudarytas rašytine forma, jame nurodytas paskolos dalykas (pinigai), kurį paskolos gavėja A. J. skolos raštelio rašymo metu gauna iš paskolos davėjos – ieškovės ir kuriuos įsipareigoja dalimis grąžinti, vadinasi, juos jau gavo. Nurodė, kad paskolos raštelį surašė ir pasirašė paskolos gavėja A. J.. Be to, paskolos raštelyje nurodyti skaičiai akivaizdžiai rodo skolos grąžinimą, o prie kiekvienos grąžintos sumos yra skolos raštelį surašiusio asmens A. J. ir ieškovės parašai. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl paskolos raštelio neatitikimo paskolos sutarties formai. Teismas nurodė, kad paskolos raštelis yra ne tik šalių pasirašytas, bet jame užfiksuotas ir paskolos grąžinimas dalimis. Atsakovai neginčijo, kad paskolos raštelis yra pasirašytas ne jų senelės A. J., ekspertizės skirti neprašė. Teismo teigimu, A. J. neginčijo paskolos suteikimo fakto, priešingai, kas mėnesį paskolą grąžindavo dalimis ir tai patirtindavo savo parašu. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė G. M. nuosekliai ir aiškiai paaiškino paskolos suteikimo įbrolio sutuoktinei A. J. aplinkybes – pinigus paskolino A. J., kai vienas iš jos sūnų – (duomenys neskelbtini) turėjo teisinių problemų. Pažymėjo, kad ieškovė prašė apklausti liudytojais A. J. vaikus – (duomenys neskelbtini) ir R. S., tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovai su teismu dėl šių liudytojų suradimo nebendradarbiavo ir nepadėjo šių asmenų surasti, nors mažai tikėtina, kad jiems nėra žinoma tėvų faktinė gyvenamoji vieta. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad labiau tikėtina, jog tarp byloje pateiktą raštelį rašiusios A. J. ir ieškovės susiklostė paskolos santykiai. Teismas atnaujino ieškovei G. M. terminą kreditoriniams reikalavimams mirusios A. J. įpėdiniams pareikšti. Teismas nustatė, kad atsakovai dėl savo senelės A. J. palikimo priėmimo į notarą kreipėsi dar nepasibaigus įstatymo nustatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti. Taigi, jie buvo apsisprendę dėl A. J. palikimo priėmimo, nepaisant galimų palikėjos kreditorių reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas M. S. buvo informuotas apie palikėjos A. J. skolą per įstatymo nustatytą terminą. Pažymėjo, kad ieškovė nurodo, jog po palikėjos A. J. mirties ji pareikalavo grąžinti skolą 2013 m. pavasarį (apie gegužės mėnesį) iš palikėjos vaikų – atsakovų tėvų, asmeniškai dalyvaujant ir atsakovui M. S.. Teismo vertinimu, nors atsakovas M. S. neigė prisimenąs ieškovės nurodomas aplinkybes, tačiau jo elgesys teismo posėdyje leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl skolos reikalavimo buvo. Teismui aiškinantis aplinkybes apie atsakovo buvimą Lietuvoje 2013 m. pavasarį po senelės A. J. mirties (atsakovas M. S. tai neigė, nors rašytiniai įrodymai paveldėjimo byloje rodo, kad palikimo priėmime pas notarą jis dalyvavo asmeniškai, yra pateikęs savo asmens tapatybės kortelę), jį ištiko panikos priepuolis. Teismas, pasisakydamas dėl I. S. informavimo apie skolą, pažymėjo, kad ieškovės galimybės asmeniškai pareikšti atsakovei I. S. reikalavimą dėl palikėjos skolos grąžinimo buvo apsunkintos, nes atsakovė I. S. netrukus po palikėjos mirties išvyko gyventi į užsienį. Ieškovė G. M. nuosekliai patvirtino, kad palikėja A. J. jai buvo nurodžiusi, jog pinigai reikalingi dėl sūnaus R. S. turimų problemų. Taigi, A. J. šeimai pinigų skolinimosi aplinkybės buvo žinomos; atsakovai yra A. J. sūnų (duomenys neskelbtini) ir V. S. vaikai, todėl yra pagrindas manyti, jog jiems turėjo būti žinoma ne tik apie senelės testamentą jų naudai, bet ir apie senelės skolą ieškovei. Teismas, vertindamas ieškovės elgesį, nurodė, kad ieškovė nedelsiant pareiškė reikalavimą palikėjos A. J. pirmos eilės įpėdiniams dėl skolos grąžinimo ir šie, jos tvirtinimu, žadėjo skolą grąžinti, priešingų įrodymų byloje nėra. Pažymėjo, kad likusi negrąžinta skolos ieškovei dalis nėra didelė, atsakovai paveldėjo vertingesnį nekilnojamąjį turtą, todėl priešingas sprendimas būtų neteisingas ir nesąžiningas paskolos davėjos – ieškovės, kuri yra nejauno amžiaus, atžvilgiu, nes ji neatgautų skolos iš esmės vien dėl to, kad paskolos gavėja A. J. savo turtą testamentu paliko ne savo vaikams, bet anūkams, nors skolos grąžinimu ieškovė rūpinosi, pareikšdama savo reikalavimus palikėjos pirmos eilės įpėdiniams. Teismas pažymėjo, kad palikėjai A. J. mirus, jos turtinės teises ir pareigas perėmė jos įpėdiniai – atsakovai, todėl jie privalo grąžinti likusią nesumokėtą paskolos sumą ir sumokėti palūkanas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai I. S., M. S., atstovaujami advokatės A. R. (toliau – apeliantai), prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes, teismas išskirtinai vertino tik ieškovės nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad apeliantams nebuvo žinoma apie paskolinius santykius susiklosčiusius tarp ieškovės ir jų senelės A. J., iš jų nebuvo prašoma grąžinti jokių skolų. Atkreipė dėmesį, kad ši paskolos sutartis atsirado tik apeliantams pradėjus kalbėti apie ieškovės įbrolio K. J. iškraustymą iš apeliantams priklausančios nuosavybės, tačiau teismas šios aplinkybės visiškai nevertino. Nurodė, kad teismas nevertino tų aplinkybių, jog galimai po paskolos rašteliu galėjo būti surašytas grafikas kaip paskola turėtų būti mokama, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, jog paskolos sutarties suma buvo perduota. Nepagrįstas jokiais įrodymais ieškovės argumentas, kad palikėjos sūnus turėjo teisinių problemų, todėl palikėjai buvo reikalingos piniginės lėšos. Teismas neįvertino, kad ginčijamame paskolos raštelyje trūksta vienos iš būtinų sąlygų paskoliniams santykiams atsirasti, t. y. patvirtinimo apie paskolos sutarties dalyko perdavimą. Apeliantų teigimu, paskolos sutartis sudaryta nebuvo, nes sutarties dalykas (pinigai) palikėjai perduotas nebuvo. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir kt. Teismas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl atnaujina praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Pažymėjo, kad ieškovė G. M. tokių priežasčių taip pat nenurodė. Apeliantų teigimu, ieškovė G. M. niekada nesikreipė į atsakovus dėl skolos grąžinimo, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino atsakovas M. S.. Atkreipė dėmesį, kad teismas buvo šališkas, nes skundžiamame sprendime pasityčiojo iš atsakovo, jog apklausos metu jam prasidėjo panikos priepuolis, nes atsakovas turi tokį sutrikimą ir yra nuo jo gydomas. Pažymėjo, kad jeigu ieškovė ir būtų reiškusi pretenzijas dėl skolos grąžinimo, tai ji šiuos reikalavimus turėjo reikšti ne atsakovų tėvams, o palikimo priėmėjams, t. y. atsakovams. Apeliantų teigimu, terminas buvo praleistas dėl ieškovės G. M. valios (neveikimo) ir ieškovės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Be to, ginčijama paskolos sutartis sudaryta būti negalėjo, nes palikėjai nebuvo reikalinga tokio dydžio suma. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. M., atstovaujama advokatės D. V., prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Atmestini apeliantų argumentai, kad ginčo paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Pažymėjo, kad teismas pagrįstai vadovavosi pateikta rašytine paskolos sutartimi (paskolos rašteliu), kuriame aiškiai nurodyta, jog palikėja iš ieškovės skolinasi 10 000 Lt ir įsipareigoja juos grąžinti per trejus metus. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį apeliantai nurodę nežinantys ar jų senelė skolą ieškovei grąžino iš dalies ar visiškai, vėliau atsakovai pareiškė priešieškinį, kuriuo ginčija minėtą paskolos raštelį. Be to, apeliantai neginčijo, kad paskolos raštelis yra surašytas ir pasirašytas ne jų senelės ar prie skaičių, rodančių sumų grąžinimą, pirmasis parašas yra ne A. J., ekspertizės nei parašams, nei tekstui skirti neprašė. Pažymėjo, kad paskolos gavėja A. J. iki savo mirties ne tik neginčijo paskolos gavimo fakto, bet ir kas mėnesį grąžindavo net didesnėmis sumomis nei buvo nurodyta paskolos raštelyje. Teismas pagrįstai įvertino ieškovės G. M. nurodytas aplinkybes dėl paskolos suteikimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovei netenka pareiga įrodinėti, kokiu tikslu buvo suteikta paskola palikėjai. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad paskolos dalykas (pinigai) nebuvo perduoti palikėjai A. J.. Pažymėjo, kad ginčo situacijoje apeliantai neįrodė, jog palikėja faktiškai negavo sutartyje nurodytos pinigų sumos. Teismas pagrįstai sprendė, kad vienam iš palikėjos įpėdinių kreditorinis reikalavimas buvo pareikštas laiku. Pažymėjo, kad apeliantai nepagrįstai įžvelgia teismo šališkumą ir neva tyčiojimąsi iš atsakovo panikos priepuolio, priešingai, teismas minėtą aplinkybę nurodė, siekdamas atskleisti atsakovo elgesio civiliniame procese aplinkybes. Teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovo teiktus paaiškinimus byloje. Faktą, jog atsakovas melagingai teigė neva jis nežinąs, neatsimenąs, negalįs pasakyti ar prie jo paveldėto iš senelės A. J. namo buvo daromi (liejami) pamatai namo priestatui, patvirtina 2016 m. gruodžio 9 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog prie gyvenamojo namo, adresu Aušros g. 4, Domeikavoje, pastatytas medinis karkaso statinys (priestatas), kuris yra pastatytas ant išlieto betono pagrindo (pamato). Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės galimybės asmeniškai pareikšti atsakovei I. S. reikalavimą dėl palikėjos skolos grąžinimo buvo apsunkintos, nes atsakovė netrukus po palikėjos mirties išvyko gyventi į užsienį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Byloje kilo ginčas dėl termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti atnaujinimo ir paskolos teisinių santykių (CK 5.63 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė G. M. ir A. J. 2012 m. balandžio 4 d. pasirašė paskolos raštelį, kuriame nurodė, jog „ aš, A. J. pasiskolinu 10 000 Lt, kuriuos atiduosiu per 3 metus dalimis po 280 Lt per mėnesį nuo 2012-05. Skolinuosi pinigus iš G. M.“. Minėtame raštelyje išvardinti 2012 metų gegužės – gruodžio mėnesiai, 2013 metų sausio mėnesis, prie kiekvieno mėnesio nurodytas skaičius 300 ir prie kiekvieno skaičiaus yra ieškovės G. M. ir A. J. parašai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą pagal 2014 m. balandžio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą priėmė anūkai atsakovai I. S. ir M. S. (p. b. l., 1 t., b. l. 106–123). Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš A. J. įpėdinių atsakovų I. S., M. S. 2 114,23 Eur negrąžintą paskolos dalį ir palūkanas. Atsakovai I. S. ir M. S. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad pagal 2012 m. balandžio 4 d. paskolos raštelį, pasirašytą A. J., paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.
Dėl paskolos teisinių santykių
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016). Atsakovai I. S., M. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp ieškovės G. M. ir jų senelės A. J. neatsirado paskolos teisiniai santykiai, nes nėra patvirtinimo apie paskolos sutarties dalyko – pinigų perdavimą. Pažymėjo, kad galimai po paskolos rašteliu galėjo būti surašytas grafikas, kaip paskola turėtų būti mokama. Be to, apeliantams nebuvo žinoma apie paskolinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovės ir jų senelės A. J., kuriai nebuvo reikalinga tokio dydžio paskolos suma.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp ieškovės G. M. ir jau mirusios A. J. būtina įvertinti ne tik 2012 m. balandžio 4 d. paskolos raštelio turinį, bet ir šalių elgesį po sutarties sudarymo bei ieškovės G. M. paaiškinimus. Ieškovė G. M. 2016 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad A. J. 2012 m. balandžio 4 d. surašė paskolos raštelį, kuriuo pasiskolino iš ieškovės 10 000 Lt. Nurodė, kad vienas paskolos raštelio egzempliorius liko ieškovei, kitas A. J., kuri jį atidavė sūnui (duomenys neskelbtini). A. J. kiekvieną mėnesį atnešdavo ieškovei po 300 Lt ir abi šalys pasirašydavo paskolos raštelyje (2016 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 10–11 min.). Į bylą pateiktas 2012 m. balandžio 4 d. paskolos raštelis patvirtina ieškovės G. M. nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. J. minėtame paskolos raštelyje aiškiai išreiškė įsipareigojimą grąžinti pinigus per tris metus dalimis po 280 Lt, o paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjos A. J. nuosavybėn faktą patvirtina po paskolos raštelio tekstu atlikti įrašai, kad paskola buvo grąžinama dalimis kiekvieną mėnesį po 300 Lt iki 2013 m. sausio mėn., t. y. paskolos sutartis buvo vykdoma ir A. J. pretenzijų ieškovei nereiškė (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovo M. S. atstovė advokatė A. R. 2016 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovui kelia abejonių, ar 2012 m. balandžio 4 d. paskolos raštelį surašė jo senelė A. J., tačiau nepateikė jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad paskolos raštelis buvo surašytas ne A. J. ir raštelyje yra ne jos parašai (2016 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 43 min., CPK 178 straipsnis). Atsakovai neprašė byloje skirti rašysenos ekspertizės (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, leidžia daryti išvadą, jog ieškovę G. M. ir atsakovų senelę A. J. siejo paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).Atmestini apeliantų argumentai, kad paskolos raštelyje galimai galėjo būti nurodytas paskolos mokėjimo grafikas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos raštelyje šalys aiškiai susitarė, jog paskola bus grąžinama, o ne suteikiama dalimis (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, šioje byloje ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad perdavė paskolos raštelyje nurodytą pinigų sumą A. J., o ši įsipareigojo pinigus grąžinti, todėl neturi teisinės reikšmės apeliantų argumentai, jog A. J. nebuvo reikalinga tokio dydžio paskola. Aplinkybės, kad atsakovams galimai nebuvo žinoma apie suteiktą paskolą ar ieškovė pareikalavo pinigų grąžinimo tik po to, kai apeliantai pradėjo reikalauti, jog ieškovės įbrolis J. K. J. išsikraustytų iš apeliantams priklausančios nuosavybės, nepaneigia paskolos sutarties sudarymo tarp ieškovės G. M. ir atsakovų senelės A. J. fakto.
Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palikėjui (skolininkui) mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams, kuris vykdomas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nustatant, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas kreditoriaus prašymu nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2013 m. liepos 1 d. (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Ieškovės G. M. teigimu, ji 2013 m. pavasarį pareikalavo iš A. J. pirmos eilės įpėdinių grąžinti skolą. Atsakovų teigimu, ieškovė jiems nebuvo pareiškusi jokių reikalavimų dėl skolos grąžinimo, atsakovas M. S. neigė ieškovės nurodytą aplinkybę, kad 2012 m. birželio mėn. liejant pamatus ieškovė, dalyvaujant atsakovui M. S., pareikalavo iš jo tėvo R. S. grąžinti pinigus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės G. M. nurodytos objektyvios aplinkybės, kad ji pareiškė reikalavimą dėl skolos grąžinimo pirmos eilės A. J. įpėdiniams (atsakovų tėvams) laikytinos svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Ieškovė G. M. 2016 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. birželio mėnesį R. S. su sūnumi atsakovu M. S. liejant pamatus prie atsakovų paveldėto gyvenamojo namo, pasakė apie skolą ir R. S. pažadėjo ją grąžinti (2016 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 12–13 min.). Pažymėtina, kad atsakovai nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Priešingai, teismui nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovų tėvams R. S. ir V. S., kurie galėjo patvirtinti arba paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes, atsakovai informavo teismą, kad neturi duomenų apie savo tėvų faktines gyvenamąsias vietas (p. b. 2 t., b. l. 20). Pažymėtina, kad nors atsakovas M. S. neigė ieškovės nurodytas aplinkybes ir negalėjo prisiminti, ar 2013 metų birželį buvo grįžęs į Lietuvą, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, paveldėjimo byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas M. S. 2013 m. birželio 15 d. pateikė notarei prašymą dėl paslaugų užsakymo, taip pat paveldėjimo byloje yra atsakovo asmens tapatybės kortelės kopija (p. b. 1 t., b. l. 81, 114). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė po A. J. mirties per įstatymo nustatytą terminą pareiškė reikalavimą dėl skolos grąžinimo pirmos eilės įpėdiniams, ir atsakovui M. S. ši aplinkybė buvo žinoma. Pažymėtina, kad ieškovės galimybės pareikšti reikalavimą A. J. testamentinei įpėdinei I. S. buvo apsunkintos, nes ji nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę (p. b. l. 1 t., b. l. 78). Teisėjų kolegija taip pat įvertina šalis siejančius asmeninius santykius. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė G. M. yra netikra A. J. sutuoktinio J. K. J. sesuo. Bylos duomenys patvirtina, kad J. K. J. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (p. b. 1 t., b. l. 75). Byloje pateiktas 2014 m. balandžio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas patvirtina, kad gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovai M. S., I. S. (p. b. 1 t., b. l. 106–123). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovės įbrolis J. K. J. gyvena atsakovų paveldėtame gyvenamajame name, leidžia spręsti, jog šalis sieja tarpasmeniniai santykiai, todėl ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad paskola bus grąžinta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo, atsižvelgtina į tai, jog ieškovė yra nejauno amžiaus (70 metų), reikalavimą dėl skolos grąžinimo pareiškė pirmos eilės įpėdiniams, byloje nustatyta, kad paskola buvo suteikta, todėl atsisakymas atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei suvaržytų ieškovės teisę atgauti paskolintas pinigines lėšas (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu termino atnaujinimas atsakovų teisių iš esmės nepažeidžia. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovai dėl savo senelės A. J. palikimo priėmimo į notarą kreipėsi nepasibaigus įstatyme nustatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti, taigi, įpėdinių valiai priimti palikimą neturėjo įtakos palikėjos galimi kreditoriai (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Be to, prašoma priteisti skolos suma 2 114,23 Eur nėra didelė, atsakovai M. S., I. S. paveldėjo didesnės vertės A. J. turtą, t. y. statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), palikėjos pinigines lėšas, transporto priemones. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybės, jog ieškovė G. M. operatyviai po skolininkės A. J. mirties reikalavimą dėl paskolos grąžinimo pareiškė pirmos eilės, o ne testamentiniams įpėdiniams, šalis sieja tarpasmeniniai santykiai, sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Šios nutarties 15 pastraipoje nustačius, kad ieškovę G. M. ir atsakovų senelę A. J. siejo paskoliniai teisiniai santykiai, atsakovai kaip A. J. įpėdiniai privalo atsakyti už palikėjos skolas (CK 5.52 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai atnaujino terminą reikalavimui palikėjo įpėdiniams pareikšti bei priteisė iš jų skolą (CK 1.2 straipsnis, 5.63 straipsnis, CK 6.870 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas, o priešieškinys atmestas, paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai nenurodė jokių objektyviai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, teisėjų kolegija teismo šališkumo taip pat nenustatė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės G. M. turėtas 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (p. b. 2 t., b. l. 81). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš apeliantų atsakovų I. S., M. S. iš kiekvieno priteisiant po 300 Eur (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 2,70 Eur ir yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.