- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-03
- Bylos Nr.
- e2-2046-658/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00556-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ ieškinius atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovės procesinių dokumentų esmė
Ieškovė UAB „Sotėja“ kreipėsi į teismą ieškiniais (CBP-556, CBP-557) prašydama: 1) pripažinti Pirkimų sąlygų 11.1 punktų nuostatas, kad preliminariosios sutartys bus sudaroma tik su 3 tiekėjais, neteisėtomis ir įpareigoti perkančiąją organizaciją Pirkimų sąlygose numatyti, jog laimėjusiais pasiūlymais bus laikomi arba visi, arba bent didžioji dalis tinkamus pasiūlymus pateikusių tiekėjų; 2) pripažinti preliminariųjų sutarčių 29 punktų nuostatas, leidžiančias neatnaujinti tiekėjų varžymosi, kai perkamos 3 prieduose nurodytos prekės, neteisėtomis ir pažeidžiančiomis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, neužtikrinančiomis pakankamos tiekėjų konkurencijos ir neleidžiančiomis racionaliai panaudoti lėšų, taip pat įpareigoti perkančiąją organizaciją neatnaujintą tiekėjų varžymąsi numatyti tik kaip išimtinį pagrindinės sutarties sudarymo būdą, kai dėl objektyvių aplinkybių būtina nedelsiant įsigyti reikalingų produktų; 3) pripažinti, kad Pirkimų sąlygos, nenumatančios minimalios pirkimo objekto apimties, yra neteisėtos, nepakankamai apibrėžtos, neaiškios, netikslios ir nepagrįstai visą sutarties vykdymo riziką perkeliančios tiekėjui, taip pat įpareigoti perkančiąją organizacija tinkamai apibrėžti pirkimų objekto apimtį, nurodant konkrečią apatinę ribą (pvz., ne mažiau kaip 70 proc. maksimalios kainos vertės); 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodo, jog atsakovė vykdo viešuosius pirkimus Nr. 383771 „Maisto produktų (žuvies) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ ir Nr. 383712 „Maisto produktų (bulvių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“. Ieškovė pateikė pretenzijas, kuriomis prašė pagal pretenzijose nurodytus reikalavimus ištaisyti Pirkimų sąlygų trūkumus. Atsakovė ieškovės pretenziją atmetė.Ieškovė teigia, kad rinkoje esama daug tiekėjų, galinčių tiekti žuvies produktus ir bulves, o Pirkimų sąlygų 11.1 punktų nuostatos, kad preliminariosios sutartys bus sudaromos tik su 3 tiekėjais, pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius viešųjų pirkimų principus ir neužtikrina racionalaus lėšų naudojimo bei realios konkurencijos, kadangi faktiškai sudaro palankesnes sąlygas stambiesiems tiekėjams, kurie teikdami pradinius pasiūlymus itin dideliam kiekiui gali pasiūlyti didžiausias nuolaidas. Didesnis kiekis tiekėjų, su kuriais galėtų būti sudaromos preliminariosios sutartys, užtikrintų didesnę konkurenciją ir mažesnes pasiūlymų kainas. Ieškovė pažymi, kad pasiūlymuose nurodyti dideli preliminarūs kiekiai yra mažai susiję su realiu sutarčių vykdymu, kadangi preliminariųjų sutarčių pagrindu sudarytose pagrindinėse sutartyse numatyti kiekiai bus žymiai mažesni. Be to, preliminariųjų sutarčių 40.1.2 punktų nuostatos draudžia atnaujinant varžymąsi tiekėjui siūlyti didesnius įkainius, nei nurodyti preliminariosiose sutartyse, o 63 ir 64 punktai numato atsakomybę už atsisakymą dalyvauti atnaujinto varžymosi procedūrose ar netinkamų pasiūlymų pateikimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės siūlymas padidinti tiekėjų, su kuriais sudaromos preliminariosios sutartys skaičių, turės neigiamos įtakos racionaliam lėšų panaudojimui ir galutiniams produktų įkainiams.Ieškovė teigia, kad preliminariųjų sutarčių 29 punktuose įtvirtinta nuostata neatnaujinti tiekėjų varžymosi, kai perkamos 3 prieduose nurodytos prekės, pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus, neužtikrina pakankamos konkurencijos ir neleidžia racionaliai panaudoti lėšų, kadangi tokiu atveju tiekėjus, su kuriais sudaromos pagrindinės sutartys, lemia tik pradiniuose pasiūlymuose nurodyta kaina. Tokiu būdu neatsižvelgiama į maisto produktų kainų svyravimus. Perkant maisto produktus, kuriems būdingi dideli kainų svyravimai, tikslinga neatnaujintą varžymąsi vykdyti tik išimtiniais atvejais, kai atnaujinto varžymosi procedūra yra negalima. Darželiai iki šiol maisto produktų pirkimus vykdė savarankiškai, didžioji dalis perkančiųjų organizacijų sėkmingai vykdo atnaujinto varžymosi procedūras per „CPO LT“ sistemą, taip pat perkančiosios organizacijos privalo pirkimus planuoti iš anksto, todėl nėra pagrindo manyti, kad atnaujintas varžymasis neleis pasiekti pirkimo tikslo – darželiams laiku įsigyti tinkamos kokybės prekių, ar sukels didelę administracinę naštą, paneigiančią padidėjusios konkurencijos suteikiamą naudą.Ieškovės nuomone, neapibrėžus pirkimo objekto (nustatyta viršutinė prekių apimties riba, tačiau nenustatyta apatinė riba) sutarties vykdymo rizika perkeliama išimtinai tiekėjui. Maisto produktų kaina tiesiogiai priklauso nuo jų kiekio, dėl to perkančiajai organizacijai įsigyjant mažesnį kiekį produktų, nei tiekėjas galėjo pagrįstai tikėtis, tiekėjas patiria nuostolius, kadangi tiekėjas gali nespėti laiku realizuoti likusio produktų kiekio. Toks pirkimo objekto neapibrėžtumas ne tik sudaro nepalankias sąlygas tiekėjams, bet ir potencialiai didina pasiūlymų kainas. Kiekviena perkančioji organizacija privalo planuoti vykdomus pirkimus, todėl turėdama sudarytą valgiaraštį ir duomenis apie lankomumą skirtingais metų laikais, galėtų pakankamai tiksliai suplanuoti poreikius. Ieškovės nuomone, siūloma minimali riba, numatanti net 30 proc. paklaidą, yra pakankama užtikrinti tiek pirkimus vykdančios įstaigos, tiek tiekėjų interesus ir teisingai padalija sutarties vykdymo riziką tarp šalių. Be to, vien perkančiosios organizacijos baimė susilaukti baudų dėl iš tiekėjo neįsigyto minimalaus produktų kiekio negali pateisinti pareigos planuoti pirkimus pažeidimo, bei nepagrįsto visos rizikos perkėlimo tiekėjui.Dublike (DOK-21874) ieškovė papildomai nurodo, jog vien tai, kad šiuo metu UAB „Sotėja“ tiekia maisto produktus daliai įstaigų, nepaneigia ginčijamų Pirkimų sąlygų neteisėtumo, atvirkščiai – tai tik įrodo ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti jos galimybes dalyvauti pirkimuose nepagrįstai ribojančių sąlygų teisėtumą. Ieškovė teikė ieškinius dėl to, kad pirkimuose galėtų dalyvauti vienodomis sąlygomis su kitais tiekėjais, bei turėtų realią galimybę varžytis dėl pagrindinių sutarčių surašymo. Šiuo metu paskelbtos sąlygos tokios galimybės nesuteikia, kadangi sudaro išskirtines sąlygas ilgalaikes ir didelės vertės sutartis sudaryti stambiosioms įmonėms.Ieškovė pažymi, kad Pirkimų sąlygos, proteguojančios stambias įmones, neprisidės prie konkurencijos šiame rinkos segmente didinimo, priešingai – tai tik dar labiau prisidės prie maisto produktų rinkos monopolizavimo. Nurodo, kad produktų įkainių racionalumą galima nustatyti palyginus sutartyse nurodytą produktų kainą su mažmenine rinkos kaina, kuri yra nesunkiai nustatoma iš viešų maisto produktus tiekiančių įmonių duomenų. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) būtent tokiu būdu yra nustačiusi maisto produktų tiekimo sutarčių neracionalumą. Be to, ginčo atveju aktualios VPT parengtos „Maisto produktų pirkimo gairės“, kuriose siekiant užtikrinti smulkių įmonių ir gamintojų dalyvavimą, siūloma leisti tiekėjui siūlyti ne visą pirkimo dalyje nurodytą prekių kiekį. Ieškovės nuomone, atsakovės nurodytos priežastys nepagrindžia siekiamo tikslo, t. y. kad tinkamos kokybės maisto produktų galima įsigyti mažiau varžančiomis tiekėjų konkurenciją priemonėmis. Vien tai, kad išaugs sudaromų sutarčių skaičius, kurias faktiškai vykdys ne atsakovė, o įstaigos (pagal preliminariąsias sutartis sudarydamos ir vykdydamos pagrindines sutartis), negali būti laikomas neproporcingai dideliu administracinės naštos padidėjimu. Standartiniu atveju atnaujintas varžymasis praktiškai apimtų tik šabloninės formos, kurioje nurodomas perkamas produktas bei jo kiekiai, išsiuntimą visiems preliminariąsias sutartis sudariusiems tiekėjams ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (mažiausios kainos) nustatymą, todėl ši papildoma nesudėtinga procedūra taip pat negali būti laikoma sukeliančia didelę administracinę naštą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamos Pirkimų sąlygos kaip pagrindinį pagrindinių sutarčių sudarymo būdą numato neatnaujintą varžymąsi, sudaryti pagrindines sutartis ne maksimaliam terminui nėra jokio racionalaus pagrindo, kadangi neatnaujinant varžymosi sudaryti sutartį visada pirmiausia bus kviečiamas tas pats tiekėjas. Pažymi, kad net tuo atveju, jei smulkios įmonės nelaimėtų atnaujinto varžymosi, vien jų dalyvavimas priverstų stambiuosius tiekėjus, siekiant sudaryti pagrindines sutartis, siūlyti mažesnes kainas. Ieškovės nuomone, perkančiosios organizacijos siekis užtikrinti kuo mažesnes pradines kainas yra nepagrįstas, nes net tiekėjui pasiūlius pradinę kainą „su rezervu“, dėl didelės tiekėjų konkurencijos atnaujintame varžymesi, bet kokiu atveju bus pasiūlyta realiai rinkoje esanti mažiausia kaina.Ieškovė nurodo, kad nors iš dalies sutiktina, jog tikslaus reikiamo maisto produktų kiekio nustatyti neįmanoma, tačiau ieškinyje siūloma 30 proc. paklaida yra pakankama. Be to, esant ekstremaliai situacijai, kurios iš tiesų nebuvo įmanoma numatyti, VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato galimybę atlikti atskirą pakeitimą net iki 50 proc. sutarties vertės.Ieškovė teigia, kad ieškinyje nenurodomi konkretūs reikalavimai, kokiu būdu perkančioji organizacija turėtų koreguoti Pirkimų sąlygas, t. y. perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nėra pažeidžiama ir reikalavimų formuluotė neapriboja atsakovės galimybių trūkumus pašalinti alternatyviais būdais.Rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-24601) ieškovė papildomai nurodo, jog VPT išvadoje išdėstyta nuomonė dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto pagrindinių sutarčių sudarymo būdo prieštarauja pačios VPT patvirtinto teisės akto nuostatoms – Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139 patvirtintų Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijoms. Be to, atsakovės nustatytas tiekėjų skaičius, su kuriais sudaromos sutartys ir atnaujinto varžymosi vykdymas tik išimtiniais atvejais, suponuoja tai, jog ginčo pirkimus laimės stambūs tiekėjai. Pažymi, kad vien formalus VPĮ nuostatų aiškinimas negali pateisinti faktinio VPĮ įtvirtintų principų pažeidimo, bei nepagrįsto konkurencijos ribojimo. Be to, net laikantis pozicijos, jog minimalios pagrindinės sutarties vertės nenustatymas yra leidžiamas pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Kainodaros metodika; patvirtinta VPT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95) nuostatas, tai nereiškia, jog tokios sąlygos negali būti pripažintos neteisėtomis.
Atsakovės procesinių dokumentų esmė
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (DOK-20815), kuriuo prašo ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad ginčijamos Pirkimų sąlygos atitinka VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų principus, tikslą ir reikalavimus. Ieškinys yra reiškiamas ne siekiant apginti tariamai pažeistą ieškovės subjektinę teisę, bet siekiant kaip įmanoma labiau atidėti naujų pirkimų vykdymą. Ieškovė turi visas galimybes dalyvauti ginčo pirkimuose ir sąžiningai konkuruoti dėl preliminarių, o vėliau pagrindinių sutarčių sudarymo. Pirkimų sąlygos skatina konkurenciją, sudaro sąlygas pateikti pasiūlymus visiems galimiems tiekėjams – ne tik perpardavėjams, bet ir gamintojams.Atsakovė teigia, kad Pirkimų sąlygų 11.1 punktų nuostatos atitinka viešųjų pirkimų bei preliminariųjų sutarčių sudarymo tikslus ir esmę. VPĮ nenustatyti preliminariųjų sutarčių skaičiaus apribojimai. Preliminariųjų sutarčių skaičius buvo pasirinktas atsižvelgiant į šių sutarčių pobūdį, viešųjų pirkimų principus ir atsakovės veiklos specifiką. Preliminariųjų sutarčių sudarymas su dauguma ar su visais tiekėjais lemtų neproporcingai didelę administracinę naštą ir papildomas išlaidas. Preliminariųjų sutarčių sudarymas su 3 tiekėjais užtikrina optimalius pagrindinių sutarčių sudarymo finansinius kaštus, leidžia operatyviai ir efektyviai sudaryti pagrindines sutartis su mažiausią kainą pasiūliusiais tiekėjais. Sudarant preliminariąsias sutartis su dauguma ar visais pasiūlymus pateikusiais tiekėjais, pagrindinių sutarčių sudarymas taip pat užtruktų nepateisimai ilgą laiko periodą. Dėl to pagrindinės sutartys būtų sudaromos maksimaliai leidžiamam sutarties terminui, atnaujinti varžymaisi vyktų rečiau. Atsakovė pažymi, kad perkančioji organizacija pasižymi kitokia veiklos specifika nei „CPO LT“, t. y. atsakovė disponuoja mažesniais resursais ir turi žemesnes galimybes, todėl „CPO LT“ pirkimo procedūrų vykdymo būdas yra netinkamas ir neužtikrintų atsakovės poreikių tenkinimo. Atsakovės nuomone, Pirkimų sąlygų 11.1 punktų nuostatos leidžia atsakovei užtikrinti sąžiningą konkurenciją, suteikia lygias galimybes pirkimuose dalyvauti įvairaus dydžio įmonėms. Techninėje specifikacijoje nėra nurodyta jokių išskirtinai retų, sezoniškų, prabangių maisto produktų rūšių, kurias dėl didelės kainos ir išskirtinumo pasiūlyti galėtų tik stambios įmonės. Galimi prekių kiekio skirtumai tarp preliminariųjų sutarčių pagrindu sudarytose pagrindinėse sutartyse ir nurodytų pasiūlyme niekaip negali lemti būtinybės didinti tiekėjų skaičių ir neturi jokios reikšmės užtikrinant didesnę konkurenciją ir nulemiant racionalesnes kainas.Atsakovė pažymi, kad galimybė Pirkimų sąlygų numatytais atvejais vykdyti neatnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrą yra teisėta ir atitinka viešųjų pirkimų reglamentavimą. Neatnaujinto varžymosi procedūros nustatymas pirkimuose neturi įtakos siekiui perkančiosios organizacijos poreikius patenkinti už mažiausią kainą. Mažos pradinės kainos užfiksavimas leidžia atsakovei apsisaugoti nuo kainų pokyčių. Atsakovė nurodo, kad perkančioji organizacija turi galimybes stebėti rinkos kainų pokyčius ir atsižvelgiant į tai organizuoti pagrindinių sutarčių sudarymą vienu iš preliminariosiose sutartyse numatytų būdų. Todėl esant galimybei sudaryti pagrindines sutartis mažesniais įkainiais, atsakovė gali vykdyti atnaujintą varžymąsi. Atsakovė pažymi, kad dėl visų ar didžiosios dalies tiekėjų teisės sudaryti preliminariąsias sutartis tiekėjai nebus suinteresuoti teikti konkurencingus pradinius pasiūlymus, o jiems žinant, kad visais atvejais bus atnaujintas varžymasis, kyla pagrįsta rizika dėl rinkos pasidalinimo ir neteisėtų susitarimų. Paliekant atsakovei teisę reaguojant į rinkos pokyčius vykdyti pirkimus pasirinktinai atnaujinto arba neatnaujinto varžymosi būdu yra užtikrinamas racionalus biudžeto lėšų naudojimas ir sąžininga konkurencija nuo pirkimų pradžios.Atsakovė teigia, kad pirkimuose nustatyta tik maksimali prekių apimčių vertė nenurodant minimalios jos ribos, nepažeidžia VPĮ ir Kainodaros metodikos nuostatų bei išlaiko pagrįstą sutarčių vykdymo rizikų balansą. Pirkimų sąlygos yra apspręstos pirkimų objektų ir jų poreikio specifikos. Įstaigos maisto produktus užsakinėja ne pagal savo norus ar nuožiūrą, o pagal poreikį, kuris, be vaikų lankomumo, yra nulemtas pagal iš anksto suderinto valgiaraščio pozicijas bei turi atitikti griežtus maisto kokybės, įvairovės ir kiekio reikalavimus. Įstaigoms nustačius reikalavimą išsipirkti prekes ne pagal poreikį, o dirbtinai nustatytą kiekį, įstaigos susidurs su nereikalingais nuostoliais įsigyjant prekių, kurių joms nereikia, bei su problema kaip jas utilizuoti. Pirkimų objektai yra sąlyginai greitai gendantys maisto produktai, jiems laikyti yra būtinos atitinkamos sąlygos, kurių įstaigos tiesiog neturi.Atsakovės nuomone, ieškovės ieškinių reikalavimai yra ydingi, kadangi ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovę koreguoti Pirkimų sąlygas, nustatyti konkrečius ieškovės nurodomus parametrus, nors tokie reikalavimai negali būti tekinami.Triplike (DOK-22684) atsakovė papildomai nurodo, jog ieškovė nepateikia jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog Pirkimų sąlygos yra suformuluotos taip, kad ribojama konkrečiai jos galimybė dalyvauti pirkimuose, pateikti mažiausios kainos pasiūlymą ir sąžiningai varžytis su kitais tiekėjais.Pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs įpareigojimo ar tikslo perkančiosioms organizacijoms užtikrinti tiekėjų varžymąsi vien dėl galimybės varžytis. Pagrindinis įstatyme įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas – užtikrinti racionalų perkančiosios organizacijos lėšų naudojimą. Atitinkamai perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę spręsti kaip racionaliausiai užtikrinti savo poreikį. Ši perkančiosios organizacijos teisė ribojama tik jos pareiga užtikrinti viešųjų pirkimų principų ir reikalavimų laikymąsi, o konkrečiai tiekėjų konkurencijos atžvilgiu – draudimu dirbtinai riboti konkurenciją. Įstatymų leidėjas būtent draudžia dirbtinį konkurencijos ribojimą ir neįpareigoja perkančiųjų organizacijų užtikrinti maksimalią tiekėjų konkurenciją kiekybiniu pagrindu. Pirkimo sutarčių kiekio ir atnaujintų varžymosi būdo ir kiekio nustatymas negali reikšti tiekėjų lygiateisiškumo ar sąžiningos konkurencijos pažeidimo, jeigu nėra nustatomas dirbtinis konkurencijos ribojimas, t. y. palankesnių sąlygų sudarymas. Atnaujinti varžymaisi iš perkančiosios organizacijos pusės suponuoja prisiėmimą dalį rizikos dėl kainos pasikeitimo, taip pat didesnius administracinius ir sutarčių vykdymo priežiūros kaštus. Vien tai, kad ieškovė negali pasiūlyti mažiausios kainos, išimtinai dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių (profesionalumo, galimybių susitarti su gamintojais, ūkininkais, rizikos apetito), negali būti prilyginama dirbtiniam konkurencijos ribojimui. Ieškovė niekaip nepagrindžia, kokias teisės normas pažeidžia įstatyme numatytos procedūros vykdymas arba kaip konkrečiai ribojama sąžininga konkurencija. Be to, ieškovės ginčijamos Pirkimų sąlygos taip pat atitinka Maisto produktų pirkimo gaires, kuriomis remiasi ir pati ieškovė. Atsakovė teigia, kad tiekėjui perkeliamos rizikos yra pagrįstos ir proporcingos. Pirkimų atveju minimali planuojama lėšų suma negali būti nustatyta dėl specifinių pirkimų objektų. Ieškovė netinkamai vertina Kainodaros metodikos reikšmę nustatant sutarties vertę. VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiesiogiai įpareigoja vadovautis būtent Kainodaros metodika nustatant kainodaros taisykles pirkimuose. Objektyviai negalėdama nustatyti minimalaus sutarties vertės dydžio atsakovė pasirinko pirkimuose įtvirtinti tik maksimalią pirkimams planuojamų lėšų vertę.Be to, atsakovės nuomone, ieškovės ieškinio reikalavimai yra ydingi, nes ne tik viršija teismų kompetencijos ribas, bet juos patenkinus sąlygotų ginčus dėl teismo sprendimo įvykdymo.Rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-24576) atsakovė papildomai nurodo, jog pirkimų preliminariųjų sutarčių 3 priedai nėra atskiri ir iš anksto parengti dokumentai, nes jie bus parengti preliminarių sutarčių sudarymo metu pagal Pirkimų sąlygas ir pasiūlymų duomenis. Prekių techninės specifikacijos bus nurodomos pagal pirkimų dokumentų duomenis, o preliminariųjų sutarčių įkainiai bus įtraukti iš gautų pasiūlymų. Tuo tarpu preliminarūs metiniai kiekiai bus pildomi pagal preliminariųjų sutarčių 2 prieduose esančius duomenis, kuriuose numatyti maisto produktų metiniai kiekiai kiekvienai iš Kauno mieste veikiančių savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigų. Pagal pirkimų preliminariąsias sutartis neatnaujinto varžymosi procedūra bus vykdoma tik siekiant įsigyti aiškiai ir tiksliai nurodytas prekes, įtrauktas į visų įstaigų planuojamų įsigyti maisto produktų preliminarius metinius kiekius. Tuo tarpu atnaujinto varžymosi procedūra bus taikoma visais kitais atvejais, kurių atsakovė šiai dienai numatyti ir įvertinti neturi galimybių.