- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- eI-7669-331/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01542-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- I. P.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Advokatai
- Gintaras Putvinskis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui, atsakovo atstovams Laurai Kubiliūtei, Kaziui Ramučiui Gelombickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno VI teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
išnagrinėjęs I. P. Neįgalumo ir darbingumo lygio byloje esančius dokumentus, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tolaiu – ir Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyrius 2014-12-10 sprendimu Nr. SS-3470 paliko galioti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno VI teritorinio skyriaus 2014-11-12 specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-3962 priimtą sprendimą, kuriuo asmeniui nustatytas speciulusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2014-11-12 neterminuotai. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2015-02-19 sprendimu Nr. S-59 paliko galioti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2014-12-10 sprendimą Nr. SS-3470 nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su aukščiau nurodytais sprendimais, skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos 2014-11-12 sprendimą Nr. R-462; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2014-12-10 sprendimą Nr. SS-3470; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-02-19 sprendimą Nr. S-59; 4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo svarstyti I. P. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo klausimą.
Paaiškino, kad pareiškėjai 2011-12-28 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos Kauno III teritorinio skyriaus sprendimu buvo išduota Specialiojo nuolatinio slaugos poreikio pažyma SPS-1 Nr.0048968. Pažymoje nurodyta, kad pareiškėjai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis nuo 2011-11-24 iki 2014-11-23, vadovaujantis Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346, (toliau – ir Kriterijų sąrašas) 1.9 punktu, kurio nuostatos numato, kad specialusis nuolatinis slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti dirbti bei savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą. Konkrečiai, minėtame kriterijuje įvardinta - tetraplegija ir kiti ryškūs įvairios kilmės judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai, kai Bartelio indeksas (užpildyta Bartelio indekso lentelė) yra iki 20 balų.
Iš naujo nustatant pareiškėjai neįgalumą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos Kauno VI teritorinio skyriaus 2014-11-12 aktu, vadovaujantis Kriterijų sąrašo 2.18 punktu nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį nuo 2014-11-12 neterminuotai bei išdavė Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr. 061309. Toks sprendimas lėmė pareiškėjai mokamos kompensacijos sumažėjimą nuo 2,5 bazinės pensijos (apie 261 euras) per mėnesį iki 0,5 bazinės pensijos (apie 52 eurai) per mėnesį. Taigi, skundžiamu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos 2014-11-12 aktu, pareiškėjai konstatuotas mažesnis slaugos ir priežiūros poreikis nei 2011-12-28 sprendimu.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad šie sprendimai buvo priimti neįvertinus objektyvių aplinkybių, nedisponuojant išsamiais aktualiais duomenimis, pažeidžiant pagrindines procedūras. Pareiškėjos sveikata ženkliai pablogėjo, nes serga paranoidine šizofrenija, progresuojančia III stadijos parkinsono liga, bronchine astma, sumažėjo galimybė orientuotis aplinkoje, judėti, vaikščioti, tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą, pati negali išeiti iš namų, o kartais ir atsikelti iš lovos. Dėl stipraus galvos svaigimo dažnai suklumpa, sunkiai nulaiko stalo įrankius, nes dreba rankos.
Mano, kad jos savarankiškumas turėjo būti įvertintas mažesniu nei 20 balų Bartelio indeksu ir nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Ginčų komisija, priimdama sprendimą jo nepagrindė pareiškėjos sveikatos būklės pagerėjimo, nematė reikalo nustatyti specialų nuolatinės slaugos poreikį. Priešingai, Ginčų komisijos sprendime teigiama, kad pareiškėjos sveikata pablogėjo, atsirado naujų sveikatos sutrikimų. Vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (LVAT administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010), pareiškėjos atstovas argumentuoja, kad priimtų sprendimų faktinių bei teisinių motyvų nežinojimas užkerta jam kelią tinkamai įgyvendinti savo teisę skųsti minėtus sprendimus. Pareiškėjos sveikata būtinai turėjo būti vertinama, atsižvelgiant į gydytojo psichiatro išvadą (LVAT administracinėje byloje Nr. A502-1181-12). Todėl minėti sprendimai buvo priimti nedisponuojant išsamiais, aktualiais duomenimis, turi būti laikomi neteisėtais. Ginčų komisijai buvo pateikta 2015-02-11 pareiškėjos Epikrizė, tačiau jos nevertino kaip įrodymo, motyvuodama tuo, kad ji pateikta po Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno VI teritorinio skyriaus 2014-11-12 specialiųjų poreikių vertinimu akto Nr. SP-3962 priėmimo. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo atstovas prašo teismo priimti ir įvertinti Epikrizę kaip įrodymą administracinėje byloje.
Pareiškėja prašo teismo, neperduoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno teritoriniams skyriams nagrinėti šį klausimą iš naujo, nes Kauno teritorinių skyrių sprendimai ne kartą buvo priimami už atlygį – šie skyriai yra diskredituoti (baudžiamosios bylos Nr. 1-3189-246/2013; Nr. 1-733-408/2014; Nr. 1A-665-582-2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti, panaikinti skundžiamus sprendimus, įpareigoti Tarnybą iš naujo svarstyti I. P. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo klausimą.
Atsiliepimas
Atsakovė - Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo (toliau — ir Tvarkos aprašas) 6 punktu, Tarnyba nustato tik bendruosius pirminius specialiuosius nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos bei transporto išlaidų kompensacijos poreikius. Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą pagal Kriterijų sąrašo 1 punkte išvardintus pagrindinius kriterijus. Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis yra nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą pagal Kriterijų sąrašo 2 punkte pagrindinius kriterijus. Specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims nuo 18 metų amžiaus, labai ryškiai sutrikus judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms pagal Kriterijų sąrašo 3 punkte išvardintus pagrindinius kriterijus. Specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims, labai ryškiai sutrikus jų judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms pagal Kriterijų sąrašo 4 punkte išvardintos pagrindinius kriterijus. Specialieji poreikiai yra nustatomi neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo ar darbingumo lygį.
Tarnybos specialistai vertinimo metu atlieka neįgalumo ir darbingumo byloje esančių dokumentų sisteminę analizę, todėl priimdami sprendimą dėl asmens specialiųjų poreikių išimtinai vadovaujasi sveikatos priežiūros specialistų pateiktu duomenų teisingumu ir pagrįstumu, o ne subjektyvia asmens nuomone apie jo sveikatos būklę. Už visų Tarnybai pateikiamų medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, o Tarnyba pagal kompetenciją negali daryti įtakos gydytojų priimamiems sprendimams ir nekontroliuoja gydytojų veiklos, nėra už tai atsakinga. Tuo atveju, kai asmuo mano, kad jį gydantis gydytojas ar kitas specialių medicinos žinių ir kvalifikaciją turintis specialistas objektyviai neįvertino jo būklės, gali kreipti į kitą atitinkamą išsilavinimą turintį gydytoją dėl naujo jo sveikatos būklės įvertinimo ir gavęs naujus dokumentus gali kreiptis į Tarnybą dėl pakartotinio specialiųjų poreikių vertinimo, vadovaujantis naujais dokumentais, ir kartu su prašymu pristatyti visus specialiųjų poreikių nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 9 punkte. Vertinant asmens savarankiškumą turi būti laikomasi Barthel indekso vertinimo metodikos. Barthel indekso įvertinimo metodika yra patvirtinta 1999-04-29 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 196/40. Remiantis šia metodika Barthel indeksas yra sudarytas iš 10 veiksnių, kurie įvertina asmens kasdienį funkcionavimą, ypatingai kasdienines veiklas ir sugebėjimą judėti. Minėtos veiklos yra maitinimasis, persikėlimas nuo vežimėlio į lovą ir atgal, asmens higieną sugebėjimas nueiti į tualetą ir iš jo, maudymasis, vaikščiojimo lygiais paviršiais, lipimo/leidimosi laiptais, rengimosi, tuštinimosi bei šlapinimosi kontrolė. Kiekviena veikla įvertinama atskirai, priklausomai nuo to, kiek pagalbos asmeniui reikia. Visų veiklų balai sumuojami. Kuo didesnis balų skaičius, tuo labiau asmuo savarankiškas. Savarankiškumas reiškia, kad asmeniui nereikia kitų asmenų dalyvavimo jokioje veiklos dalyje. Asmens gebėjimo apsitarnauti kasdieniniame gyvenime vertinimas pagal Barthel indeksą, esant diagnozuotiems judėjimo funkcijos sutrikimams, yra vienas iš pagrindinių, specialiųjų poreikių vertinimui būtinų pateikti, dokumentų, kurį užpildo ir už jo teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas arba specialią kvalifikaciją turintis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Šiuo atveju Tarnybai pateikta 2014-10-13 specialią kvalifikaciją turinčios fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos, galinčios nešališkai ir kvalifikuotai įvertinti asmens sveikatos funkcinius sutrikimus, ribojančius apsitarnavimą kasdieninėje veikloje (2004-12-14 Nr. V-935 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta Lietuvos medicinos normos MN 123:2004 „Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė”), užpildyta asmens savarankiškumo įvertinimo pagal Barthel indeksą lentelė patvirtino, kad asmens savarankiškumas atitinka 55 balus. Todėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, atlikdamas pakartotinį asmens bendrųjų specialiųjų poreikių vertinimą ir neturėdamas jokio pagrįsto pagrindo abejoti minėtos gydytojos specialistės kvalifikacija ir gebėjimu atlikti darbą, vadovavosi minėtu Barthel indekso įvertinimu.
Teigia, kad Mini mental testą ir asmens kasdienio gyvenimo veiklos įvertinimą pagal Blesedo demencijos skalę atlieka psichiatrijos specialistas, t. y. gydytojas įgijęs gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją. Psichiatras už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės akrų nustatyta tvarka (2014 m. birželio 17 d. Nr. V-714 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta Lietuvos medicinos normos MN 22:2014 „Psichikos sveikatos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė”). Tarnyba, priimdama ginčijamus sprendimus ir vertindama pareiškėjos bendruosius pirminius specialiuosius poreikius, neturėjo pagrindo abejoti gydytojo psichiatro V. G. 2014-10-13 atliktais Mini mental testo (toliau – MMSE) rezultatais ir asmens kasdienio gyvenimo veiklos įvertinimu pagal Blesedo demencijos skalę.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teiginys, kad ginčijamuose sprendimuose nėra atskleidžiama kaip pagerėjo pareiškėjos sveikata, kad jai nėra nustatomas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, laikytinas nepagrįstu, nes ginčijami sprendimai buvo priimti remiantis 2014-11-12 siuntime Tarnybai Nr. 2988 nurodytomis diagnozėmis ir jas pagrindžiančiais, kartu pateiktais, specialią kvalifikaciją turinčių gydytojų specialistų užpildytais, medicininiais dokumentais, atspindinčiais tuo metu buvusią asmens sveikatos būklę. Pareiškėjos sveikatos būklė atitinka Kriterijų sąrašo 2.18 punktą, kuris yra taikomas, kai asmeniui diagnozuojamos demencijos, kai yra vidutinis pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE), nuo 11 iki 20 balų, pagal BLESSED demencijos skalę nuo 10 iki 22 balų (pateikta užpildyta MMSE ir lentelė, BLESSED demencijos skalė ir gydytojo psichiatro išvada), yra galiojantis, pareiškėjai pagrįstai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Pažymi, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą, be to, jų būklė turi atitikti Kriterijų sąrašo 1 punkto reikalavimus. Pareiškėjai diagnozuoti sveikatos funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų sąrašo 1.9.2 punkto, kuris taikomas, kai asmenims nuo 18 metų yra diagnozuojama tetraplegija ir kiti ryškūs įvairios kilmės judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai, kai Barthel indeksas (užpildyta Barthel indekso lentelė) iki 20 balų. Nagrinėjamu atveju asmens savarankiškumas pagal Barthel indeksą yra įvertintas 55 balais, t. y. nustatyta Barthel indekso vertė yra didesnė už šiame punkte reglamentuotą didžiausią Barthel indekso vertę - 20 balų. Taip pat neatitinka Kriterijų sąrašo 1.8 punkto, kurio dispozicija yra taikoma, kai asmeniui yra diagnozuojamos demencijos, kai yra ryškus (sunkus) pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE) nuo 0 iki 10 balų, pagal BLESSED demencijos skalę nuo 23 iki 28 balų (pateikta užpildyta MMSE lentelė, BLESSED demencijos skalė ir gydytojo psichiatro išvada). Nagrinėjamu atveju MMSE yra įvertinta 19 balų, Blessed demencijos skalė – 20 balų, t.y. nepatenka į punkte nurodytas galimas vertes. Mano, kad būtų netikslinga tenkinti pareiškėjos atstovo prašymą prijungti prie bylos VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus epikrizę. Kaip buvo minėta, Tarnyba vertinimo metu atlieka kartu su siuntimu pateiktų medicininių dokumentų, atspindinčių vertinimo metu esančią asmens sveikatos būklę, sisteminę analizę. Asmeniui nesutinkant su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu ir teisės aktų nustatyta tvarka skundžiant priimtą sprendimą Tarnybos direktoriui, pagal kompetenciją skundas yra nukreipiamas nagrinėti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui, kuris tikrina Tarnybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą siuntimo ir kartu pateiktų medicininių dokumentų ribose. Jei asmens sveikatos būklė pasikeičia ir atsiranda nauji duomenys, vadovaujantis Tvarkos aprašo 27.2 punktu, asmuo gali kreiptis į Tarnybą dėl pakartotinio specialiųjų poreikių vertinimo su nauju siuntimu ir naujais medicininiais dokumentais, atspindinčiais pasikeitusią sveikatos būklę ir atsiradusius naujus duomenis. Pareiškėjos atstovo minima epikrizė, kurioje galimai užfiksuoti nauji duomenys, atspindintys jau pasikeitusią pareiškėjos sveikatos būklę, kaip skunde nurodo pareiškėja, buvo gauta, kai ginčijami sprendimai jau buvo priimti, t. y. administracinės procedūros Tarnybos jau buvo baigtos, todėl atsakovo nuomone, pareiškėja į Tarnybą turėtų kreiptis su nauju siuntimu dėl pakartotinio specialiųjų poreikių vertinimo.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilęs dėl specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo.
Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau - ir Įstatymas); Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymas Nr. Al-120/V-346 (su vėlėsniais pakeitimais), kuriuo buvo patvirtintas Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašas bei Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-17 įsakymas Nr. Al-171 (su vėlesniais pakeitimais), kuriuo patvirtintas Ginčų dėl neįgalumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašas.
Įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad specialusis poreikis - specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse. Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašo 6 punkte nurodyta, kad asmenims gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: specialusis nuolatinės slaugos poreikis; specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis; specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Kriterijų sąraše (atitinkamai jo 1, 2, 3, 4 punktuose) yra išdėstyti kiekvieno specialiojo poreikio nustatymo pagrindiniai kriterijai. Kriterijų sąrašo 2 punktas (2-21 papunkčiai) nustato specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, pagrindinius kriterijus.
Nustatyta, kad pareiškėjai 2011-12-28 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos Kauno III teritorinio skyriaus sprendimu buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis nuo 2011-11-24 iki 2014-11-23.
Baigiantis šiam terminui, iš naujo nustatant pareiškėjai neįgalumą VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos skyrius 2014-11-12 išdavė pareiškėjai siuntimą Nr. 2988 dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Siuntime nurodytos diagnozės specialiesiems poreikiams nustatyti: demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis, II-III st. pagal Hoehn Jahr, Parkinsono liga, vyraujanti tremorinė forma, šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas, persistuojanti bronchinė astma, vidutinio sunkumo eiga, dalinai kontroliuojama, remiantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau - ir TLK-10-AM), įvardytos TLK-10-AM kodais F02.8 (G20), G20, F25.1, J45.8. Kartu su siuntimu buvo pateikti šie medicininiai dokumentai: 2014-06-12 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus epikrizė - šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas F25.1, persistuojanti bronchinė astma, vidutinio sunkumo eiga, dalinai kontroliuojama J45.8, Parkinsono liga G20; eina mažais žingsniais, stengiasi remtis į sieną, eisena netvirta, koordinacinius mėginius atlieka patenkinamai; 2014-10-07 gydančios gydytojos konsultacijos išrašas - J45.8, G20, 111.9, 150, 120.8, F25.1; negali viena eiti, tik vedama, nes svaigsta galva, pavalgyti sunku ir bet ką apsitarnauti dėl rankų tremoro, pati nepasinaudoja tualetu, nenusiprausia, nelaiko šlapimo, Rombergo pozoje nepastovi; 2014-10-13 reabilitologo užpildyta paciento savarankiškumo Bartelio indeksu lentelė - 55 balai; 2014-10-13 psichologo išvados; 2014-10-13 MMSE tyrimas - 19 balų (vidutinis kognityvinių funkcijų sutrikimo laipsnis); 2014-10-13 Blessedo demencijos skalė - 20 balų (vidutinis pablogėjimas).
Pareiškėjos sutuoktinis (V. P.) 2014-11-12 kreipėsi į Tarnybą, prašydamas nustatyti I. P. specialiuosius poreikius. Tarnybos Kauno VI teritorinis skyrius, atlikęs pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimą, 2014-11-12 Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-3962 (toliau – ir Vertinimo aktas) nurodė pagrindines diagnozes pagal TLK-10-AM kodus: F02.8 - Demencija sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis; F25.1 - Šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas; G20 - Parkinsono liga (II-III st. pagal Hoehn Jahr, vyraujanti tremorinė forma); J45.8 - Mišri astma. Apie Vertinimo aktą Tarnybos Kauno VI teritorinis skyrius 2014-11-12 raštu Nr. R-4652 informavo I. P., kad jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, kuriame taip pat nurodė, kad išduodama specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 061309.
Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Kauno VI teritorinio skyriaus 2014-11-12 Vertinimo akte priimtu sprendimu, su prašymu 2014-12-05 kreipėsi į Tarnybą, kuri pakartotinai atlikusi pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimą, įvertinusi byloje esančius dokumentus, ligos istorijos duomenis, specialistų ir konsultantų išvadų duomenis, Vertinimo akto duomenis, ligos diagnozes, 2014-12-10 sprendimu Nr. SS-3470 nusprendė palikti galioti Tarnybos Kauno VI teritorinio skyriaus 2014-11-12 Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-3962 priimtą sprendimą, kuriuo I. P. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2014-11-12 neterminuotai.
Pareiškėja, nesutikdama ir su Tarnybos sprendimu, skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, papildomai pateikė VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos 2015-02-05 pareiškėjos Epikrizę, prašė panaikninti Tarnybos sprendimą. Ginčų komisija, įvertinusi byloje esančius dokumentus, ligos istorijos duomenis, specialistų ir konsultantų išvadų duomenis, Vertinimo akto duomenis, ligos diagnozes, 2015-02-19 sprendimu Nr. S-59 paliko galioti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2014-12-10 sprendimą Nr. SS-3470 nepakeistą.
Bylos įrodymai patvirtina, kad iš naujo nustatant pareiškėjai neįgalumą, Kauno VI teritorinio skyriaus 2014-11-12 aktu, vadovaujantis Kriterijų sąrašo 2.18 punktu nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį nuo 2014-11-12 neterminuotai.
Taigi ginčas byloje kilo dėl Tarnybos Kauno VI teritorinio skyriaus 2014-11-12 Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akto Nr. SP-3962, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2014-12-10 sprendimo Nr. SS-3470 ir Ginčų komisijos 2015-02-19 sprendimo Nr. S-59, kuriais pareiškėjai nenustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, o nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nors pareiškėja prašo panaikinti ginčo sprendimus, kuriais paliktas galioti Vertinimo akte priimtas sprendimas, tačiau, kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja iš esmės nesutinka tik su minėtų sprendimų dalimis dėl specialaus nuolatinės slaugos poreikio, specialiaus transporto išlaidų kompensacijos poreikio, specialaus lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nenustatymo, dėl kitų specialiųjų poreikių nustatymo/nenustatymo ginčo byloje nėra.
Pareiškėja skunde teismui teigia, kad toks sprendimas lėmė pareiškėjai mokamos kompensacijos sumažėjimą nuo 2,5 bazinės pensijos (apie 261 eurų) per mėnesį iki 0,5 bazinės pensijos (apie 52 eurai) per mėnesį, skundžiamu Kauno III teritorinio skyriaus 2014-11-12 aktu pareiškėjai konstatuotas mažesnis slaugos ir priežiūros poreikis nei 2011-12-28 sprendimu.
Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjos teiginiais, paaiškino, kad ginčijami sprendimai buvo priimti remiantis 2014-11-12 siuntime į Tarnybą Nr. 2988 nurodytomis diagnozėmis ir jas pagrindžiančiais, kartu pateiktais specialią kvalifikaciją turinčių gydytojų specialistų užpildytais medicininiais dokumentais, atspindinčiais tuo metu buvusią asmens sveikatos būklę, pareiškėjos sveikatos būklė atitinka Kriterijų sąrašo 2.18 punktą.
Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, palaiko Tarnybos argumentus, nes byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina, kad pareiškėjos sveikatos būsena atitinka Kriterijų sąrašo 2.18 punktą, kuris yra taikomas, kai asmeniui diagnozuojamos demencijos, kai yra vidutinis pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE), nuo 11 iki 20 balų, pagal BLESSED demencijos skalę nuo 10 iki 22 balų (pateikta užpildyta MMSE ir lentelė, BLESSED demencijos skalė, yra pateikta gydytojo psichiatro išvada). Vadinasi, pareiškėjai pagrįstai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos).
Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą pagal Kriterijų sąrašo 1 punkte išvardintus pagrindinius kriterijus. Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis yra nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą pagal Kriterijų sąrašo 2 punkte pagrindinius kriterijus. Specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims nuo 18 metų amžiaus, labai ryškiai sutrikus judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms pagal Kriterijų sąrašo 3 punkte išvardintus pagrindinius kriterijus. Specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims, labai ryškiai sutrikus jų judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms pagal Kriterijų sąrašo 4 punkte išvardintos pagrindinius kriterijus. Specialieji poreikiai yra nustatomi neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo ar darbingumo lygį.
Byloje pateikti įrodymai (siuntime nurodytos diagnozės, ligos istorija, specialistų ir konsultantų išvados, gydytojų konsultacijos, gydytojo reabilitologo konsultacija, gydytojo psichiatro išvada ir kt.) patvirtina, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimai neatitinka Kriterijų sąrašo 1.2 punkto reikalavimų, nes, kaip nurodyta Kriterijų sąrašo 1.2 punkte, specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas, kai diagnozuojamas sunkus kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas, kai Bartelio indeksas iki 30 balų. Nors asmens byloje Nr. 27536 yra duomenų, kad pareiškėjai diagnozuota persistuojanti bronchinė astma, vidutinio sunkumo eiga, dalinai kontroliuojama, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių sunkų kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimą, kuris nustatomas remiantis objektyviais kvėpavimo mėginiais: spirometrija, brochodilataciniu mėginiu, dujų difuzijos tyrimu, fizinio krūvio mėginiu, arterinio kraujo dujų tyrimu. Byloje esančioje 2014-06-12 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 2014-06-06 epikrizėje aprašytoje pulmonologo konsultacijoje nurodyta, jog spirometrijos duomenys normalūs, vadinasi pareiškėja neatitinka Kriterijų sąrašo 1.2 punkto nuostatų. Pareiškėjai diagnozuoti sveikatos funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų sąrašo 1.9.2 punkto, kuris taikomas, kai asmenims nuo 18 metų yra diagnozuojama tetraplegija ir kiti ryškūs įvairios kilmės judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai, kai Barthel indeksas (užpildyta Barthel indekso lentelė) iki 20 balų. Pareiškėjos asmens byloje kartu su siuntimu yra pateikta 2014-10-13 reabilitologo užpildyta paciento savarankiškumo Bartelio indeksu lentelė, kurioje pareiškėjos savarankiškumas įvertintas 55 balais, t. y. nustatyta Barthel indekso vertė yra didesnė už šiame punkte reglamentuotą didžiausią Barthel indekso vertę - 20 balų. Teismas, remdamasis siuntime ir kitų gydytojų specialistų aprašyta pareiškėjos būsena, diagnozuotus organizmo sutrikimus, neturi pagrindo abejoti gydytojo specialisto - reabilitologo Bartelio indekso nustatymo objektyvumu ir pagrįstumu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos savarankiškumas pagal Bartelio indeksą įvertintas 55 balais ir žymiai viršija Kriterijų sąrašo 1.9.2 punkte didžiausią leidžiamą Bartelio indekso vertę (20 balų). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 1.9.2 punkto reikalavimų, todėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai netaikė šio punkto ir nenustatė pareiškėjai specialiojo nuolatinės slaugos poreikio.
Teismas laiko, kad pareiškėjos būsena taip pat neatitinka Kriterijų sąrašo 1.8 punkto reikalavimų, nes jie taikomi, kai asmeniui yra diagnozuojamos demencijos, kai yra ryškus (sunkus) pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE) nuo 0 iki 10 balų, pagal BLESSED demencijos skalę nuo 23 iki 28 balų (pateikta užpildyta MMSE lentelė, BLESSED demencijos skalė, yra pateikta gydytojo psichiatro išvada). Pareiškėjos atveju MMSE yra įvertinta 19 balų, Blessed demencijos skalė - 20 balų, t.y. nepatenka į punkte nurodytas galimas vertes.
Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad Ginčų komisijai pateikė VšĮ Vilniaus universitinės ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus 2015-02-05 pareiškėjos Epikrizę, tačiau Komisija jos nevertino kaip įrodymo. Teismas pažymi, kad Ginčų komisija, kaip ikiteisminio nagrinėjimo institucija, neturi teisės vertinti naujų medicininių dokumentų, kurių nebuvo asmens byloje, vertinant specialiuosius poreikius Tarnyboje, nes Komisija, specialiųjų poreikių vertinimo apskritai neatlieka, ji tik konstatuoja, ar skundžiamas Tarnybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tinkamai ir pagrįstai įvertinus siuntimą ir kartu su juo pateiktus medicininius dokumentus, kuriuose aprašoma pareiškėjos būsena. Nagrinėjamu atveju Tarnyba vertino pareiškėjos specialiuosius poreikius nuo 2014-12-05 (pateikus skundą Tarnybai) iki 2014-12-10 (Tarnybai priėmus ginčijamą sprendimą), o iš pateikto ligoninės išrašo (Epikrizės) aiškiai matyti, kad pareiškėja buvo hospitalizuota 2015-01-12, t. y. jau po Tarnybos sprendimo priėmimo, todėl naujai pateiktas dokumentas negali būti vertinamas, tiek nagrinėjant pareiškėjos skundą Tarnyboje, tiek teisme.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Tvarkos aprašo 27.2 punkto nuostatas specialieji poreikiai gali būti vertinami pakartotinai, pasikeitus asmens sveikatos būklei, todėl turint duomenų, patvirtinančių sveikatos būklės pasikeitimą - nustačius kitas diagnozes, pablogėjus sveikatos būklei ar pasikeitus asmens savarankiškumo lygio įvertinimui. Vadinasi, pareiškėja turi teisę bet kada kreiptis į gydantį gydytoją su prašymu dėl siuntimo į Tarnybą specialiesiems poreikiams nustatyti. Pareiškėjos pateikta VšĮ Vilniaus universitinės ligoninės Santariškių klinikos 2015-02-05 Epikrizė, kurioje galimai užfiksuoti nauji duomenys, atspindintys jau pasikeitusią pareiškėjos sveikatos būklę, kaip skunde teigia pareiškėja, buvo gauta, kai ginčijami sprendimai Tarnyboje jau buvo priimti, t. y. administracinės procedūros Tarnybos jau buvo baigtos, vadinasi, pareiškėja į Tarnybą turėtų kreiptis su nauju siuntimu dėl pakartotinio specialiųjų poreikių vertinimo. Pagal Tvarkos aprašo 33 punkto nuostatas, už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, todėl faktas, kad pareiškėjai anksčiau buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nėra pagrindas jį patvirtinti, nes specialieji poreikiai yra vertinami, remiantis tuo metu pareiškėjos sveikatos būseną patvirtinančiais medicininiais dokumentais.
Pareiškėjos atstovas teisme teigė, kad LVAT yra nagrinėjama administacinė byla (A-1252-146/2015) dėl panašių aplinkybių, todėl šią bylą reikėtų sustabdyti. Teismas su šiais argumentais sutikti negali, nes minėtos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos (identiškos) teisinei situacijai, nagrinėjamai šioje administracinėje byloje.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktus, reglamentuojančius ginčo klausimą, teismas daro išvadą, kad Tarnybos teritorinis skyrius, Tarnyba teisėtai nustatė, kad pareiškėjos sveikatos būklė atitinka Kriterijų sąrašo 2.18 punkto dispoziciją, jai pagrįstai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, Ginčų komisija teisėtai nusprendė, kad I. P. specialusis nuolatinės slaugos poreikis nenustatytas pagrįstai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimų skunde išdėstytais arhgumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).
Netenkinus skundo dalyje dėl sprendimų panaikinimo, netenkinamas ir reikalavimas įpareigoti Tarnybą iš naujo svarstyti I. P. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo klausimą.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjos I. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.