- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- e2-1287-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00974-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Žilvinas Terebeiza
- Kreditorius
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria netenkintas kreditorės Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl papildomo finansinio reikalavimo tvirtinimo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, padidinant finansinio reikalavimo sumą papildoma 757 330,79 Eur suma (643 299,37 Eur skola ir 114 031,42 Eur palūkanos).
Šalies argumentai
2. Kreditorė nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 1 d. kreditorė ir UAB „Kamesta“ sudarė Koncesijos sutartį Nr. 1717 (toliau – Koncesijos sutartis), pagal kurią UAB „Kamesta“ įsipareigojo per
2 metus suprojektuoti, gauti visus reikiamus leidimus, pastatyti Koncesijos ruožą (grupę statinių) ir 23 metus prižiūrėti bei remontuoti Koncesijos ruožą. Koncesijos sutartimi kreditorė įsipareigojo UAB „Kamesta“ mokėti Koncesijos mokestį. Tarp šalių buvo kilę įvairių tarpusavio ginčų, susijusių su Koncesijos sutartimi, t. y. dėl Koncesijos sutarties nutraukimo, dėl mokėjimo tvarkos pakeitimo ir dėl kreditorės sumokėtų permokų pagal Koncesijos sutartį bei nuostolių priteisimo. Nuo 2018 m. gegužės 5 d. Koncesijos sutartis buvo nutraukta neva dėl esminio Koncesijos sutarties pažeidimo iš kreditorės pusės. UAB „Kamesta“ 2018 m. spalio 29 d. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė priteisti iš kreditorės beveik 10 mln. Eur nuostolių atlyginimą dėl esminio Koncesijos sutarties pažeidimo. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-198-413/2021 UAB „Kamesta“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė UAB „Kamesta“ iš kreditorės 138 834 Eur nuostolių atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Kamesta“ ir kreditorė pateikė apeliacinius skundus, kuriuos išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir atmetė UAB „Kamesta“ ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas ne tik konstatavo, kad Koncesijos sutartis buvo nutraukta ne dėl kreditorės kaltės, bet ir nusprendė, jog ne kreditorė yra skolinga UAB „Kamesta“, bet UAB „Kamesta“ skolinga kreditorei 1 043 618,17 Eur. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė, įvertindamas sumas, kurios turėtų būti atlyginamos UAB „Kamesta“ pagal Koncesijos sutarties 44.5 punktą, ir sumas, kurias UAB „Kamesta“ yra sumokėjusi kreditorei. Konkrečiai, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Kamesta“ iki Koncesijos sutarties nutraukimo atlygintinų išlaidų suma sudarytų 5 648 764,09 Eur. UAB „Kamesta“ kreditorei sumokėta suma laikytina ne faktiškai sumokėta 7 215 112,47 Eur, o 6 692 382,26 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nutraukus Koncesijos sutartį UAB „Kamesta“ liko skolinga kreditorei 1 043 618,17 Eur (6 692 382,26 Eur – 5 648 764,09 Eur). Atsižvelgdama į šią įsiteisėjusia ir
Šalies argumentai
res judicata (liet. teismo išspręsta byla) galią turinčia apeliacinės instancijos teismo nutartimi pripažintą skolą, kreditorė 2022 m. birželio 6 d. pateikė prašymą restruktūrizuojamos UAB „Kamesta“ administratorei dėl 748 959,09 Eur dydžio finasinio reikalavimo, susidedančio iš 643 299,37 Eur skolos ir 105 659,72 Eur palūkanų, patvirtinimo. Nesulaukusi jokio atsakymo iš administratorės, kreditorė 2022 m. liepos 22 d. pakartotinai išsiuntė administratorei prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą. 2022 m. rugpjūčio 8 d. kreditorė iš UAB „Kamesta“ nemokumo administratorės gavo nuomonę dėl kreditorės prašymo, kuriame UAB „Kamesta“ nesutiko su prašymu. Kreditorės nuomone, reiškiamam reikalavimui taikytinos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatos. Nurodė, kad egzistuoja teisinis pagrindas padidinti kreditorės finansinį reikalavimą, nes įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi konstatuota, kad UAB „Kamesta“ yra skolinga kreditorei, todėl UAB „Kamesta“ turi pareigą grąžinti kreditorei skolą; kreditorės suteiktas pradinis finansavimas yra kreditorės sumokėtas avansas, todėl nutraukus sutartį, UAB „Kamesta“ jį turi grąžinti kreditorei kartu su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis. Egzistuoja pagrindas atnaujinti terminą dėl finansinio reikalavimo tikslinimo, nes kreditorė objektyviai anksčiau negalėjo padidinti finansinio reikalavimo, o administratorė nesiėmė veiksmų dėl finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo. Kreditorė prašo patvirtinti ne visą 1 043 618,17 Eur skolą nurodytą apeliacinės instancijos teismo nutartyje, bet 643 299,37 Eur, kadangi 400 318,80 Eur sumą iš
Žemesnės instancijos teismas
1 043 618,17 Eur skolos, sudaro jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais kreditorei priteistos permokos: 251 474,67 Eur dydžio permoka už laikotarpį nuo 2012 m. II ketv. iki 2013 m.
IV ketv. (imtinai) buvo priteista Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu byloje Nr. 2-583-657/2016; 148 844,13 Eur dydžio permoka apmokėta 2014 m. I-III ketv. ir
2015 m. I ketv., buvo priteista Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1213-259/2018. Kreditorė nurodė, kad remdamasis Koncesijos sutarties 32.1 punktu Luminor Bank AS (Bankas) 2012 m. rugsėjo 21 d. išdavė sutarties įvykdymo garantiją Nr. GP25-1696122, kuria įsipareigojo sumokėti kreditorei ne daugiau kaip
499 594,53 Eur iki 2019 m. rugsėjo 21 d. gavęs raštišką reikalavimą mokėti, patvirtinantį, kad UAB „Kamesta“ neįvykdė Koncesijos sutarties. Kadangi iš UAB „Kamesta“ buvo priteista 400 318,80 Eur dydžio permoka, kreditorė 2019 m. kovo 28 d. raštu kreipėsi į Banką, prašydama sumokėti 449 164,26 Eur (400 318,80 Eur permoka ir 48 845,46 Eur palūkanos, susidariusias iki 2019 m. kovo 28 d.). Šio prašymo pagrindu Bankas 2019 m. spalio 17 d. kreditorei išmokėjo
449 164,26 Eur garantijos sumą, todėl, likusi apeliacinės instancijos teismo nutartimi pripažinta skolos dalis – 643 299,37 Eur yra kreditorės sumokėtas UAB „Kamesta“ pradinio finansavimo likutis. Kreditorės suteiktas pradinis finansavimas yra kreditorės sumokėtas avansas, todėl, nutraukus sutartį, UAB „Kamesta“ jį turi grąžinti kreditorei kartu su 5 procentų metinėmis palūkanomis, kurios skaičiuotinos nuo 643 299,37 Eur sumos nuo Koncesijos sutarties nutraukimo, t. y. 2018 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. vasario 13 d. (nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Kamesta“ įsiteisėjimo dienos), iš viso 24 938,87 Eur
(643 299,37 x 0,05 / 365 x 283 d.); ir už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 3 d. (nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo 2019 m. gruodžio 2 d.) iki 2022 m. rugsėjo 9 d. – iš viso
89 092,56 Eur (643 299,37 x 0,05 / 365 x 1011 d.). Bendra palūkanų suma – 114 031,42 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į prašymą restruktūrizuojamos UAB „Kamesta“ nemokumo administratorė UAB „Valnetas“ prašė netenkinti kreditorės prašymo dėl termino atnaujinimo, o prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo UAB „UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos papildomo finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir Restruktūrizavimo įstatymas) nuostatas, nes UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byla iškelta, finansiniai reikalavimai, įskaitant ir kreditorės Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimą, bei restruktūrizavimo planas patvirtinti iki JANĮ įsigaliojimo.
6. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo patvirtintas restruktūrizuojamos UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo planas. Nagrinėjamu atveju naikinamasis terminas finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, pareikšti baigėsi 2019 m. gruodžio 2 d. Kreditorė Kauno miesto savivaldybės administracija prašymą dėl papildomo 757 330,79 Eur finansinio reikalavimo, atsiradusio dar iki UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patvirtinimo, teismui pateikė 2022 m. spalio 10 d., t. y. praleidusi Restruktūrizavimo įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą tokiems reikalavimams pareikšti.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartyje, t. y. jos rezoliucinėje dalyje, nėra nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijai iš restruktūrizuojamos UAB „Kamesta“ yra priteista 757 330,79 Eur skola. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės administracija su ginčo reikalavimu nepatenka į tų kreditorių ratą, kurių reikalavimai į restruktūrizavimo planą įtraukiami be jų pačių, kaip kreditorių, pareiškimo. Nagrinėjamu atveju dėl ginčo reikalavimo yra reikalingas kreditorės pareiškimas ir Restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų pareiškimo terminų ir procedūrų laikymasis. Į restruktūrizavimo planą be paties kreditoriaus specialaus pareiškimo įtraukiami tik kreditorių reikalavimai, kurie patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kitos institucijos vykdytinu sprendimu.
8. Kadangi kreditorė pareiškė reikalavimą patvirtinti papildomą finansinį reikalavimą, atsiradusį iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, praleidusi Restruktūrizavimo įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą, teismas nusprendė, kad neturi teisinės reikšmės kreditorės argumentai dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo bei dėl papildomo reikalavimo pagrįstumo, todėl šių argumentų nevertino.
9. Kartu teismas pažymėjo, kad pasibaigus restruktūrizuojamos UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo procesui, Kauno miesto savivaldybės administracija galėtų realizuoti teisę reikalauti iš restruktūrizuojamos UAB „Kamesta“ sumokėti skolą, jei tam būtų nustatytas teisėtas pagrindas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Kreditorė Kauno miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorės prašymą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentai:
10.1. Teismas visiškai formaliai pažiūrėjo į susiklosčiusią situaciją. Nors Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje ir nėra pasisakyta dėl restruktūrizuojamos UAB „Kamesta“ skolos, tačiau dėl jos padaryta teisiškai reikšminga išvada nutarties motyvuojamoje dalyje. Taigi, įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuri sukelia teisines pasekmes šalims ir teismui, konstatuota, kad restruktūrizuojama UAB „Kamesta“ yra skolinga Kauno miesto savivaldybės administracijai.
10.2. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad kreditorių reikalavimai, kurie patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turi būti įtraukiami į restruktūrizavimo planą be kreditoriaus specialaus pareiškimo. Todėl, tokiems kreditoriams nėra aktualūs Restruktūrizavimo įstatymo nustatyti terminai, per kuriuos restruktūrizavimo byloje turi būti pareikšti kreditorių finansiniai reikalavimai.
10.3. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad kreditorė objektyviai finansinio reikalavimo negalėjo pateikti anksčiau, nes skolos faktas galutinai paaiškėjo tik priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį. Restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas dar 2019 m. gruodžio 19 d. Tuo tarpu, teisminis procesas, kuriame buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis ir kuria remiasi kreditorė, buvo pradėtas dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2018 m. iki pat restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir netgi dar ilgą laiką po jo patvirtinimo vyko bylos tarp restruktūrizuojamos UAB „Kamesta“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos nagrinėjimas (bylinėjimasis prieš UAB „Kamesta“ pirmos instancijos teisme užtruko iki 2021 m. balandžio 2 d., o apeliacinėje instancijoje iki 2022 m. kovo 22 d.).
Atsiliepimas
11. Atsakovė restruktūrizuojama UAB „Kamesta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutarti palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi kreditorei nieko nebuvo priteista. Byla buvo nagrinėjama pagal restruktūrizuojamos UAB „Kamesta“ pareikštus reikalavimus, o kreditorė jokių priešpriešinių reikalavimų nereiškė. Klausimas dėl pradinio finansavimo likučio ir jo grąžinimo atsakovei nebuvo nagrinėjimas, tokio reikalavimo kreditorė byloje nekėlė.
11.2. Kreditorė nenurodė ir nepaaiškino, kodėl raštą dėl reikalavimo padidinimo teikia po daugiau nei dviejų mėnesių po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties įsiteisėjimo. Taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujintas.
11.3. Kreditorės reikalavimas nepatenka į tų kreditorių ratą, kurių reikalavimai į restruktūrizavimo planą įtraukiami be jų pačių, kaip kreditorių, pareiškimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditorės Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi, t. y. iki 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ, ginčas spręstinas vadovaujantis Restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).
14. Restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodyta, kad nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nurodomas laikotarpis, ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. Restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui finansinius reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
15. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, Restruktūrizavimo įstatyme nustatyti du terminai, per kuriuos kreditoriai turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus, o teismas – juos priimti: 1) per teismo nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (atnaujinamasis terminas); 2) ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, jeigu kreditoriai dėl svarbių priežasčių negalėjo reikalavimų pateikti nustatytu laiku (naikinamasis terminas). Sprendžiant dėl kreditorių teisių apsaugos ir nustatant, koks terminas turi būti taikomas kreditorių reikalavimams, svarbu fiksuoti teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dieną ir kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą, nes taikoma teisinė apsauga ir ginami tik įstatymų nustatyta tvarka pareikšti reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-684/2016)
16. Kaip matyti iš restruktūrizavimo bylos medžiagos, restruktūrizuojamos UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo planas patvirtintas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi. Nagrinėjamu atveju naikinamasis terminas finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, pareikšti baigėsi 2019 m. gruodžio 2 d. Kreditorė Kauno miesto savivaldybės administracija prašymą dėl papildomo 757 330,79 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo teismui pateikė 2022 m. spalio 10 d., t. y. praleidusi Restruktūrizavimo įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą tokiems reikalavimams pareikšti. Apeliantė skunde tik nurodo, kad teismas neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių ji terminą reikalavimui pareikšti praleido, tačiau apeliantė nutyli aplinkybę, jog reikalavimą ji pareiškė pasibaigus įstatymo nustatytam naikinamajam terminui. Teisėjų kolegija pažymi, kad naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinami (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.117 straipsnio 6 dalis). Taigi, apeliantė nepaneigė fakto, kad ji yra praleidusi naikinamąjį terminą pareikšti papildomą finansinį reikalavimą UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje.
17. Iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantė šiuo atveju laikosi pozicijos, jog jos papildomas finansinis reikalavimas turėjo būti įtraukiamas į restruktūrizavimo planą be apeliantės specialaus pareiškimo, nes, vadovaujantis teismų praktika, į restruktūrizavimo planą be paties kreditoriaus specialaus pareiškimo įtraukiami kreditorių reikalavimai, kurie patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kitos institucijos vykdytinu sprendimu. Apeliantė teigia, kad jos reiškiamas papildomas finansinis reikalavimas yra nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022. Su apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
18. Viena vertus, kaip nurodo ir pati apeliantė, 2019 m. gruodžio 2 d., t. y. kai buvo tvirtinamas UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo planas, nebuvo žinoma aplinkybė dėl galimo apeliantės papildomo finansinio reikalavimo, kuris, jos teigimu, paaiškėjo tik 2022 m. kovo 22 d., kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Kita vertus, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, civilinė byla Nr. e2-198-413/2021 (bylos numeris pirmosios instancijos teisme) buvo pradėta pagal ieškovės restruktūrizuojamos UAB „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl koncesijos sutarties nutraukimo ir be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022 (bylos numeris apeliacinės instancijos teisme) pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės reikalavimai tiek dėl skolos, tiek dėl išlaidų atlyginimo (alternatyvus reikalavimas) negali būti tenkinami, nes atsakovė (kreditorė) iki sutarties nutraukimo ieškovei (restruktūrizuojamai UAB „Kamesta“) nebuvo skolinga. Priešingai, 1 043 618,17 Eur (ne 692 383,31 Eur kaip apskaičiavo pirmosios instancijos teismas) atsakovei liko skolinga ieškovė (6 692 382,26 – 5 648 764,09). Dėl šios priežasties restruktūrizuojamos UAB „Kamesta“ ieškinys Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo atmestas. Priešingai nei teigia apeliantė, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi jai jokia suma iš restruktūrizuojamos UAB „Kamesta“ nebuvo priteista. Šioje byloje Kauno miesto savivaldybės administracijai restruktūrizuojamai UAB „Kamesta“ reikalavimų nereiškė. Pažymėtina, kad procesinio sprendimo dalys yra loginiais ir struktūriniais ryšiais neatskiriamai susijusios su procesinio sprendimo rezoliucine dalimi, egzistuoja, turi prasmę ir reikšmę tik kartu su ja, nes yra skirtos rezoliucinėje dalyje išdėstyto procesinio sprendimo motyvams pateikti, situaciją ir kitoms aplinkybėms, kuriomis buvo priimtas atitinkamas teismo sprendimas, aprašyti. Lemiamą reikšmę bylos šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims turi teismo procesinio sprendimo rezoliucinė dalis, ji šalims sukelia tiesioginius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartyje nustatytos aplinkybės niekaip nepaneigia to, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi buvo išspręsti tik restruktūrizuojamos UAB „Kamesta“ reikalavimai pareikšti Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu. Tai leidžia teigti, kad šios nutarties priėmimo dieną nėra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kurio pagrindu apeliantei iš atsakovės restruktūrizuojamos UAB „Kamesta“ būtų priteista jos skunde nurodoma 757 330,79 Eur suma, dėl ko jos papildomas finansinis reikalavimas turėjo būti įtraukiamas į restruktūrizavimo planą be apeliantės specialaus pareiškimo.
19. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinį procesą ir restruktūrizavimo procesą reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai sprendė, jog apeliantė yra praleidusi naikinamąjį terminą finansiniam reikalavimui restruktūrizavimo byloje pareikšti, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.