Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. atstovui pagal pavedimą advokatui Martynui Antanaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) technologinės įrangos meistru, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 3 d. nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž. 2024 m. rugsėjo 16 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 31-ANR_P-15131-2024, už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 17 d., 00.00 val., (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos mieste, vairavo dviratę transporto priemonę, elektrinį paspirtuką, kuris prilyginamas mopedui, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (po paklaidos pirmu pūtimu 1.16 prom., antru 1.13 prom. Taip pat vairavo dviratę motorinę transporto priemonę su dviem elektros varikliais, kurių bendra didžiausia naudingoji galia – 2.2 kW, kuri neįregistruota nustatyta tvarka, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tuo buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 226 punktai (b. l. 44-46).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-12367-2024 V. Ž. už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 17 d., 00.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, vairavo dviratę transporto priemonę, elektrinį paspirtuką, kuris prilyginamas mopedui, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1.15 prom.+-1,7 proc. neblaivumas. Taip pat vairavo dviratę motorinę transporto priemonę su dviem elektros varikliais, kurių bendra didžiausia naudingoji galia – 2.2 kW, kuri neįregistruota nustatyta tvarka, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tuo buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 226 punktai ir už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda (kurios mokėjimas išdėstytas dalimis iki 2025-04-15) ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, bei draudimas viruoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių (b. l. 42-44).

Be to, V. Ž. mano, kad administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju tikrai galėjo būti pasiekti kartu su bauda neskiriant administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Dėl to V. Ž. prašo teismo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti arba skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Nurodo, kad ANK 422 straipsnio 5 dalies taikymui yra būtina surinkti neabejotinų duomenų apie tai, kokia transporto priemone galimai padarytas pažeidimas, ar visi jos parametrai viršija Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) straipsnio 31¹ dalyje nurodytus kriterijus, nes tai būtinasis ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje įtvirtintas požymis bei nusižengimo sudėties dalis.

Taip pat nurodė, kad V. Ž. atžvilgiu surašytame protokole nebuvo įrašyta tai, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta nuo 2024-08-17 (pirmojo protokolo surašymo dienos). Nutarime, kuris skundžiamas nurodyta, kad „administracinio nusižengimo byloje teisė vairuoti transporto priemones nebuvo sustabdyta, todėl vadovaujantis ANK 686 straipsnio 4 dalimi, teisės vairuoti atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo priimto nutarimo įsiteisėjimo dienos.” Vis dėlto tai nepagrįsta, neteisėta ir blogina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Pagal ANK 602 straipsnio 4 dalį, protokole privalėjo būti įrašyta, kad V. Ž. specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta. V. Ž. transporto priemonių nevairavo. Pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įrašo apie sustabdomą specialiąją teisę (vairuoti transporto priemones) neįrašymas į protokolą yra ANK 602 straipsnio 4 dalies pažeidimas ir policijos pareigūnų galimai padaryta klaida. Ginčijamame nutarime nepagrįstai nurodyta, jog teisės vairuoti atėmimas bus skaičiuojamas nuo įsiteisėjimo. Nurodyta teismų praktika, kuria prašoma remtis sprendžiant šį klausimą. Dėl to skundu prašo ginčijamą nutarimą pakeisti, procesiniame sprendime nurodyti, jog specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2024-08-17.

Motyvuojamoji dalis

V. Ž.

V. Ž.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. Ž. yra baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais ir paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 12-124).

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Byloje ginčo dėl ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymo nėra, todėl teismas dėl šių nusižengimų kvalifikavimo nepasisako.

Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad asmuo vairavo neblaivus, tačiau yra keliamas klausimas, ar pagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai buvo kvalifikuoti kaip administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, o ne ANK 428 straipsnio 7 dalyje, padarymas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija skundžiamą nutarimą ir dėl nuobaudos individualizavimo, prašo sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą ir prašo jį skaičiuoti nuo 2024-08-17, t.y. nusižengimo padarymo ir pirmojo administracinio nusižengimo protokolo, kuris 2024-09-16 buvo patikslintas) surašymo dienos, o ne nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Skundžiamas nutarimas vertinamas skundo ribose.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju V. Ž. buvo kaltinamas pažeidęs KET 14 ir 226 punktų reikalavimus.

KET 14 punktas nustato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims <…> neblaiviems <…>.

KET 226 punktas nustato, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> vairuotojai, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

ANK 428 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.

Kaip matyti iš šių teisės normų, ANK išskiria dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones iš kitų transporto priemonių ir numato švelnesnę atsakomybę už būtent šių transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad buvo vairuojama dviratė transporto priemonė, elektrinis paspirtukas, kuris prilyginamas mopedui ir keliamas klausimas, ar pagrįstai buvo padaryta išvada dėl transporto priemonės rūšies.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 33 dalį mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui);

Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ dalį elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje atlikus ANK 593 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą veiksmą – eksperimentą, buvo nustatyta, jog V. Ž. vairavo dviratę motorinę transporto priemonę, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h (eksperimento metu užfiksuotas 26 km/h ir 35 km/h su 2 km/h paklaida greitis (b. l. 66-67). Pažymėtina tai, kad pareiškėjas prašė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu paskirti ekspertizę jo vairuotos transporto priemonės rūšiai nustatyti ir teigė, kad byloje nepakanka duomenų transporto priemonės rūšiai nustatyti, tačiau nenurodė jokių argumentų, dėl kurių nesutinka su eksperimento metu gautais duomenimis apie transporto priemonės projektinį greitį. Nagrinėjamu atveju matyti tai, kad policijos pareigūnai, atlikę eksperimentą, turėjo visas tokio eksperimento atlikimui reikalingas priemones, jokios papildomos specialios žinios siekiant nustatyti nei transporto priemonės didžiausią projektinį greitį, nei didžiausią naudingąją nebuvo reikalingos. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad paskyrus ekspertizę, galėtų būti gauti kokie nors kiti šioje byloje reikšmingi duomenys, negu kad buvo gauti atlikus eksperimentą, todėl teismas daro išvadą, kad ekspertizė (ANK 593 straipsnio 1 dalies 8 punktas) nagrinėjamu atveju buvo nepaskirta pagrįstai.

Teismas šiuo atveju sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad transporto priemonės galia yra užfiksuota transporto priemonės apžiūros metu (padarytos fotonuotraukos (b. l. 41), transporto priemonė yra varoma dviejų elektros variklių, kurių kiekvieno atskirai galia yra nurodyta ant ratų, tai yra po 1100WT, todėl akivaizdu, kad didžiausioji naudingoji galia yra didesnė kaip 1 kW. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių argumentų, dėl ko šiuo atveju neturėtų būti vadovaujamasi transporto priemonės galintojo ant pačios transporto priemonės nurodytais duomenimis dėl jos techninė specifikacijos. Skirti ekspertizę siekiant paneigti paties gamintojo nurodytus duomenis, neturint jokio objektyvaus pagrindo abejoti šių duomenų tikrumu, nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad buvo vairuojama transporto priemonė, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW (2,2 kW) ir didžiausias projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h (nuo 26 km/h iki 35 km/h pritaikant paklaida 2 km/h.), todėl priskirti šią transporto priemonę prie elektrinių mikrojudumo priemonių pagal SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ dalį nėra pagrindo, nes ši transporto priemonė atitinka dviratės transporto priemonės, kuri pagal SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalį prilyginama mopedui, techninius parametrus.

Taigi teismas konstatuoja, kad šioje byloje nustačius, jog V. Ž. vairuodamas dviratę transporto priemonę, elektrinį paspirtuką, kuris prilyginamas mopedui, būdamas neblaivus, pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, nėra teisinio pagrindo nei perkvalifikuoti V. Ž. veiksmus pagal ANK 428 straipsnio 7 dalį, nei nutraukti bylą, nes nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi administracinei atsakomybei pagal šį straipsnį taikyti būtini požymiai, nes V. Ž. suvokė, kad būdamas neblaivus vairuoja transporto priemonę ir norėjo taip veikti. Atsakomybės taikymą būtent pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nagrinėjamu atveju lemia didesnės žalos asmenų sveikatai ir turtui padarymo tikimybė, nulemta būtent vairuojamos transporto priemonės rūšies, jos techninių parametrų, kuriuos valdyti dėl neblaivumo asmeniui yra sudėtingiau.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

V. Ž.

padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesant būtinumo. Tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. Ž. dviratę transporto priemonę vairavo žinodamas, kad yra neseniai vartojęs alkoholį. Teismo posėdžio metu asmuo paminėjo, kad viešojo saugumo pareigūnai jį su draugais įspėjo nevairuoti, nes jie vartojo alkoholį, tačiau pareiškėjas vis tiek vairavo. Aplinkybė, kad V. Ž., žinodamas, kad turės vairuoti dviratę transporto priemonę, su kuria atvyko į renginį, renginio metu vartojo alkoholinius gėrimus, patvirtina, kad asmuo vairavo būdamas neblaivus, suvokdamas, kad yra vartojęs alkoholį, ir tokiu būdu administracinį nusižengimą jis padarė tyčia. Pažymėtina, kad vien faktas, jog realiai nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams ir turtui, nedaro nusižengimo mažiau pavojingo. Tikimybė, kad pastaruoju atveju, kai pakankamai galinga elektrinė transporto priemonė, važiuojanti tose vietose, kuriose vaikšto pėstieji, yra valdoma neblaivaus asmens, bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesnė nei tuo atveju, jeigu tokią transporto priemonę valdo blaivus asmuo.

ANK 422 straipsnio 5 dalies normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014).

Įstatymų leidėjas numatė itin griežtą atsakomybę už šio nusižengimo padarymą, o tai savaime suponuoja išvadą, kad nusižengimas yra vertinamas kaip itin pavojingas, todėl teigti, kad padarytas nepavojingas nusižengimas, negalima. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ne nežymiai, o pakankamai reikšmingai. Pažymėtina, kad V. Ž. nustatytas neblaivumo laipsnis (1,15 promilių) yra pakankamai artimas ribai, nuo kurios asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą (nuo 1,51 ir daugiau promilių neblaivumo) ir ženkliai, beveik tris kartus viršijo minimalią neblaivumo ribą, nuo kurios transporto priemonių vairavimas visiems asmenims yra draudžiamas (0,4 promilės). Toks apsvaigimo laipsnis yra ne tik ženklus teisine prasme, bet ir pakankamai pavojingas. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių vairuotojo poelgių.

Kaip matyti iš byloje pateiktos darbo sutarties, V. Ž. nusižengimo padarymo metu žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant tinkamai atlikti savo darbines funkcijas, tačiau šios aplinkybės jo nesustabdė nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio, kai jis neblaivus vairavo dviratę motorinę transporto priemonę, prilyginamą mopedui. Pareiškėjas galėjo ir privalėjo pats įvertinti visuotinai žinomą griežtos atsakomybės už tokius veiksmus riziką ir numanomas neigiamas pasekmes tiek jo paties, tiek šeimos narių interesams. Todėl tai, kad V. Ž., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.

Pažymėtina ir tai, jog nors skunde nurodoma teismų praktika, kai teisės vairuoti transporto priemones terminas buvo sutrumpintas, tačiau teismas iš esmės sutinka su Institucijos atsiliepime į skundą nurodytu argumentu, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose nėra statiška ir kinta. Iš skundo turinio matyti, kad jame yra remiamasi teismų procesiniais sprendimais, priimtais dar 2020 metais, kai nebuvo įsigalioję ANK pakeitimai, įtvirtinę tokią poveikio priemonę kaip draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta viena administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – V. Ž. prisipažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi. Tai, kad V. Ž. gailisi dėl padaryto pažeidimo, išklausė privalomojo mokymo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, laikytina jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą nusižengimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Teismas taip pat pažymi, kad duomenys apie asmens baustumą už administracinius nusižengimus patvirtina, kad per penkerių metų laikotarpį pareiškėjas nebuvo baustas už analogiško šiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas nėra itin pavyzdingas vairuotojas, jis yra linkęs viršyti greitį, yra baustas už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus ir administracinio nusižengimo padarymas nėra visiškai atsitiktinis įvykis. Nors pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka, tačiau nagrinėjamu atveju sutiktina su Institucijos skundžiamame nutarime ir atsiliepime į skundą nurodytu vertinimu, kad nepaisant to, jog nuo ankstesnio nusižengimo, kai pareiškėjas buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam yra praėję daug laiko, ši aplinkybė iš esmės nesunkinanti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės, pagrįstai vertintina kaip neigiamai asmenį charakterizuojanti aplinkybė, patvirtinanti, kad asmuo ne pirmą kartą patenka į tokią situaciją, kurioje turi prisiimti neigiamas su alkoholio vartojimu ir vairavimu susijusias pasekmes, tačiau išvadų iš to nepadaro ir vėl po tam tikro laiko elgiasi netinkamai, šiurkščiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje priimtinas norma.

Esant tokioms aplinkybėms ir duomenims, iš esmės neigiamai charakterizuojantiems pareiškėją, Institucijai skundžiamu nutarimu V. Ž. paskyrus padaryto administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, dar labiau jį trumpinti nėra teisinio pagrindo. Teismo nuomone, trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

Dėl skundo argumentų, susijusių su teisės vairuoti atėmimo termino skaičiavimu, teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad šiuo atveju taikytina kasacinio teismo praktika, formuojama baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, ta apimtimi, kiek joje išaiškintas specialiosios teisės atėmimo turinys. Pažymėtina, kad šiuo atveju tokią praktiką taikyti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi pagrindas svarstyti dėl tokios teismų praktikos taikymo šioje byloje galėtų atsirasti tik tokiu atveju, jeigu V. Ž. būtų taikytos ANK 595 straipsnyje numatytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės. Vis dėlto iš bylos medžiagos matyti, kad nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei priimant skundžiamą nutarimą, vairuotojo pažymėjimas iš V. Ž. paimtas nebuvo, taip pat nebuvo priimtas ir sprendimas dėl teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo, apie tai nebuvo įrašyta administracinio nusižengimo protokole, todėl pareiškėjui nebuvo jokio pagrindo vertinti, kad jo teisė vairuoti transporto priemones buvo sustabdyta dar administracinio nusižengimo protokolo surašymo momentu 2024-08-17. Tai, kad pareiškėjui šiuo atveju pagal ANK 602 straipsnio 4 dalies reikalavimus nebuvo padarytas įrašas dėl teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo, iš esmės nepažeidė ir nevaržė jo teisės vairuoti. Pažymėtina ir tai, kad įvertinus aplinkybes, jog nusižengimo fiksavimo momentu neturint pakankamai duomenų kokio tipo transporto priemonė buvo vairuojama, pareiškėjui teikiant prašymus, susijusius su transporto priemonės rūšies nustatymu ir tinkamu administracinėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimu, sprendimas šiuo atveju nestabdyti pareiškėjo teisės vairuoti, yra logiškas ir suprantamas, nevaržantis asmens teisių daugiau negu to reikia.

Aplinkybė, kad pareiškėjui šiuo metu būtų palankiau, jeigu būtų vertinama, kad jo teisė vairuoti buvo faktiškai sustabdyta dar 2024-08-17, nepaneigia aukščiau nurodytų nustatytų faktinių aplinkybių, kad V. Ž. teisė vairuoti transporto priemones nebuvo sustabdyta ir nebuvo kontroliuojama, ar asmuo faktiškai laikosi teisės vairuoti transporto priemones ribojimo. Jeigu asmuo šiuo laikotarpiu pats priėmė sprendimą nevairuoti, neįsitikinęs, kad jam nėra draudžiama tai daryti, ši aplinkybė nesudaro pagrindo kitaip vertinti ir aiškinti teisės normas, reglamentuojančias teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui surašius administracinio nusižengimo protokolą jokie suvaržymai taikomi nebuvo, atitinkamai nėra pagrindo kitokiam ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo, termino pradžios skaičiavimui.

Kita skunde nurodyta teismų praktika teismas nagrinėjamu atveju taip pat nesiremia, nes nurodytose bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Teismas pažymi, kad Institucijos atsiliepime į skundą nurodyta ANK 686 straipsnio 4 dalis reglamentuoja specialios teisės grąžinimą, o ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžią ir tinkamam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pradžios termino nustatymui nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo padaryta klaida skundžiamame nutarime nurodant, kad nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos pagal ANK 686 straipsnio 4, o turėjo būti pagal ANK 686 straipsnio 3 dalį. Ši klaida nelaikytina esmine ir įtakos nutarimo vykdymui nedaro, todėl ši nutarimo dalis patikslintina nekeičiant nutarimo esmės.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-10-03 nutarimas Nr. 30-ANR_N-12367-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o V. Ž. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-10-03 nutarimą Nr. 30-ANR_N-12367-2024 nepakeistą ir V. Ž. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.