- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- II-176-970/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-000146-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Pažeidėjas
- J. K.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K., jo atstovui advokatui G. U. (nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu per „Zoom“ programą),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos 2023 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 37307-ANR_N-915-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23206330708.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie LR VRM) Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos 2023 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 37307-ANR_N-915-2023 (toliau – ir Nutarimas) J. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2023 m. gegužės 2 d. 21.00 val. Druskininkų sav., Druskininkai, Gardino g. 130, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką su lengvuoju automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, vyko į Raigardo pasienio kontrolės punktą (toliau – ir Raigardo PKP) krovininių transporto priemonių eismo juosta, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimus. Kirto ištisinę liniją, skiriančią krovininių ir lengvųjų automobilių eismo juostas.
Šalies argumentai
J. K., nesutikdamas su Nutarimu, jį apskundė teismui, prašydamas panaikinti Nutarimą. Skunde nurodė, kad pagal 2023 m. gegužės 2 d. protokolo turinį jam administracinė atsakomybė taikoma už tai, kad jis važiuodamas lengvuoju automobiliu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką nesilaikė kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų ir į Raigardo PKP vyko krovininių transporto priemonių eismo juosta, tačiau protokole nėra užfiksuota esminių su įvykiu susijusių aplinkybių. 2023 m. gegužės 2 d. važiavo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, bet jis važiavo ne vienas, o kartu su šeima, t. y. V. V. (Baltarusijos piliete) bei kūdikiu I. K., gimusiu (duomenys neskelbtini). Dažnai važiuoja iš/į Lietuvos Respublikos į/iš Baltarusijos Respublikos, todėl kaip ir kiekvieną kartą, taip ir šį kartą atvykęs į PKP, pasienio kontrolės punkte dirbantiems pareigūnams pranešė, kad vyksta su kūdikiu bei paprašė leisti pravažiuoti be eilės, kaip tai numato Įstatymo 4 straipsnio 11 dalies 8 punktas. Pranešęs pareigūnams, kad automobiliu veža kūdikį bei paprašęs jį patikrinti be eilės, pagal įprastą praktiką sėdo į automobilį ir nuvažiavo link PKP laisva kelio juosta, nesukeldamas absoliučiai jokio pavojaus eismo saugumui, kitų asmenų turtui ir/ar sveikatai. Dėl jo važiavimo minėta kelio dalimi niekas nepatyrė jokių nepatogumų, jis neteisėtų, o tuo labiau pavojingų administracinės teisės požiūriu veiksmų, neatliko, tiesiog laisva kelio dalimi automobiliu privažiavo prie pasienio kontrolės punkto tam, kad būtų patikrintas be eilės, nes automobiliu važiavo kūdikis. Šių aplinkybių, kurios atskleidžia, jog jis pavojingų teisės požiūriu veiksmų neatliko, nenurodymas pareigūnų procesiniuose dokumentuose sudaro pagrindą teigti, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Protokole nėra jokių duomenų, kurie leistų suprasti, kokia tyčios forma jis veikė atlikdamas tariamą administracinį teisės pažeidimą, neaišku, kokių duomenų pagrindu yra nustatyta jo kaltės forma. Be to, protokole tariamai padaryto administracinio nusižengimo esmė neatskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais nurodant, kad jis nesilaikė kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, net nenurodant kokių kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų nesilaikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti bei priteisti turėtas atstovavimo išlaidas. J. K. paaiškino, kad per valstybės sieną važinėja dažnai, vidutiniškai vieną kartą per mėnesį. Kažkuriam pasienio kontrolės punkte jam pareigūnai yra sakę, jog esant laisvai eismo juostai, skirtai krovininiam transportui, jis su kūdikiu gali važiuoti, todėl ir šįkart atvykęs į stovėjimo zoną nuėjo pas dirbančius pareigūnus prašyti praleisti be eilės. Pareigūnas nesutiko, pasakė, kad įstatymas čia negalioja ir jis turi stovėti bei laukti eilėje. Įstatymas jam suteikia teisę su kūdikiu vykti be eilės, taip yra važiavęs kituose PKP, todėl pats savo nuožiūra be pareigūnų leidimo įvažiavo į krovininio transporto juostą bei nuvažiavo pro užkardą. Įvažiuojant į krovininio transporto juostą ištisinės linijos nebuvo, toje vietoje buvo punktyrinė linija, važiavo laisva juosta, buvo saugu, todėl jokio pažeidimo nepadarė.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas G. U. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad protokolas J. K. surašytas dėl to, kad jis nesilaikydamas kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų vyko į Raigardo PKP krovinių transporto priemonių eismo juosta ir tuo pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimus, tačiau 2023 m. gegužės 19 d. nutarime protokolo turinys pakeistas, papildomai nurodant, kad J. K. kirto ištisinę liniją, skiriančią krovininių ir lengvųjų transporto priemonių eismo juostas. Pagal ANK 617 straipsnį institucijai nagrinėjant bylą ne teismo tvarka nėra suteikta teisė pildyti kaltinimo turinio naujomis faktinėmis aplinkybėmis, iš principo pareigūnas privalo nustatyti faktines aplinkybes, kurios suformuotos protokolo pagrindu ir nuspręsti, ar yra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę, o reikalui esant įvertinus faktines aplinkybes nurodytas kaltinime, perkvalifikuoti veiką, pakeisti teisinį pagrindą. Šiuo atveju Institucija be jokio įspėjimo Nutarime pakeitė kaltinimo turinį iš esmės, nurodė papildomas faktines aplinkybes – kirtimą ištisinės linijos, kuris protokole nenurodytas, taip pažeidė ANK 617 straipsnį. Be to, nors Nutarime ir nurodė padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau nei veikos, nei būdo, nei kokius kelio ženklus pažeidė, nenurodė, todėl kaltinimas yra suformuotas ydingai. J. K. savo veiksmais jokio teisės akto bei Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, kadangi jam Įstatymas suteikia pirmenybės teisę būti patikrintam ir patekti be eilės, o pareigūnas nepraleisdamas nevykdė Įstatymo reikalavimų.
Atsiliepimas
VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkarda pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama palikti Nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, kad J. K. nepagrįstai prašo panaikinti Nutarimą, nes jo padarytas pažeidimas užfiksuotas pareigūno tarnybiniame pranešime ir pareigūno tarnybinio video registratoriaus vaizdo įraše. J. K. vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką su lengvuoju automobiliu nesilaikė kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų ir vyko į Raigardo PKP krovininių transporto priemonių eismo juosta, kirto ištisinę liniją, skiriančią krovininių ir lengvųjų automobilių eismo juostas, tuo pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 5 punkto bei Kelių eismo taisyklių III priedo 1 dalies 1.1 punkto reikalavimus. J. K. administracinį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia, kadangi prieš atvykstant į Raigardo PKP teritoriją, tarnybą vykdantis pareigūnas informavo jį, jog nėra galimybės įleisti į PKP be eilės turinčių teisę vykti lengvųjų automobilių, kadangi visos eismo juostos yra užpildytos (jose stovi kiti vykstantys per valstybės sieną automobiliai), patikrinus lengvuosius automobilius esančius PKP teritorijoje bus pakeltas pakeliamas užtvaras ir įjungtas žalias šviesoforo signalas, o įvažiavus į krovininėms transporto priemonėms skirtą eismo juostą bus įvykdytas administracinis nusižengimas ir pradėta administracinė teisena bei skirta bauda. J. K. į pareigūno perspėjimą sureagavęs žodžiais „tik tiek“, kirto eismo juostas skiriančią ištisinę liniją ir atvyko į Raigardo PKP teritoriją krovininiams automobiliams skirta eismo juosta. Tokiu būdu J. K. savo pavojingais veiksmais sukėlė grėsmę sau, kartu su juo vykstantiems keleiviams (tame tarpe savo mažamečiui vaikui) ir kitiems eismo dalyviams, kadangi šia eismo juosta vyksta sunkiasvoriai automobiliai, kuriems sustabdyti reikalingas ilgesnis stabdymo kelias. Lengviesiems automobiliams skirta eismo juosta yra pažymėta kelio ženklu Nr. 817, krovininių automobilių eismo juosta yra pažymėta kelio ženklu Nr. 610. Lengvųjų ir krovininių transporto priemonių eismo juostos yra atskirtos siaura ištisine linija, kuri prasideda nuo valstybės sienos linijos ir baigiasi prie pakeliamo užtvaro, kurią kirsdamas J. K. ir padarė pažeidimus.
Šalies argumentai
Nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos, VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos, atstovas Donatas Čebatorius teismo posėdyje parodė, kad su skundu nesutinka, prašė pakeisti Nutarimą ir J. K. veiką kvalifikuoti bei nubausti jį ne tik pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį. Papildomai paaiškino, kad Nutarime, kaip ir protokole, nurodytas tas pats Įstatymas, t. y. kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymas, bet praktiškai buvo pažeisti ir Kelių eismo taisyklių reikalavimai. J. K. važiavo krovininių automobilių eismo juosta, į ją pateko kirsdamas ištisinę liniją, tokiu būdu nesilaikė lengviesiems automobiliams skirto eismo juostai pažymėti kelio ženklo Nr. 817 bei pažeidė Kelių eismo taisyklių III priedo 1 dalies 1.1 punkto ir Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimus. Protokole galimai dėl suklydimo nebuvo nurodyta, kad J. K. pažeidė Kelių eismo taisykles, iš protokolo nebuvo aišku, ką J. K. padarė, todėl ši aplinkybė buvo pataisyta Nutarime, jį papildant dėl juostos kirtimo. Raigardo PKP pagal Įstatymą be eilės transporto priemonės praleidžiamos atsižvelgiant į esamą situaciją, ar yra laisvos eismo juostos, nes pirmiausia reikia užtikrinti tvarką pačiame PKP, iš ten išleisti dalį transporto priemonių ir tik tada įleisti kitas transporto priemones. Šiuo atveju pareigūnas J. K. aiškiai pasakė, kad negalima kirsti ištisinės linijos ir važiuoti krovininių transporto priemonių juosta, tačiau J. K. savavališkai pasirinko važiuoti. Kelių eismo taisyklių 8 punktas nustato, kad reguliuotojo nurodymai yra prioritetiniai prieš kelio ženklus ir kelio ženklinimą, šviesoforo signalus. Pareigūnui leista duoti nurodymus pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau J. K. pareigūnas neleido to daryti, todėl J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių horizontalų ženklinimą ir ženklą Nr. 817 bei nesilaikė Šengeno sienos kodekse nurodytų ženklų reikalavimų, tokiu būdu padarė du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir ANK 536 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas, VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos jaunesnysis specialistas, D. L. teismo posėdyje parodė, kad 2023 m. gegužės 2 d. apie 21.00 val., jam tikrinant automobilius įvažiuojančius į Lietuvos Respubliką, prie jo priėjo J. K., kuris paklausė, kaip galėtų važiuoti be eilės. Raigardo PKP nėra galimybės pravažiuoti be eilės, nes yra tik dvi eismo juostos, lengvųjų ir krovininių automobilių, kurias skiria ištisinė linija, todėl J. K. atsakė, kad galės pravažiuoti, kai bus atidaryta užkarda ir bus įleistos bei pravažiuos prieš jį esančios kitos transporto priemonės. J. K. paklausus, kas bus jei pravažiuos krovininio transporto juosta, atsakė, jog bus nubaustas. J. K. nuėjo ir nevykdydamas jo nurodymų, kirto ištisinę linija bei atvažiavo krovininio transporto juosta, dėl ko buvo sustabdytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
byloje nustatyta, kad VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos 2023 m. gegužės 19 d. nutarimu J. K. nubaustas 30 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad nesilaikydamas kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų vyko į Raigardo PKP krovininių transporto priemonių eismo juosta, kirto ištisinę liniją skiriančią krovininių ir lengvųjų automobilių eismo juostas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašydamas panaikinti Nutarimą, vienu iš argumentų nurodė, jog skundžiamo Nutarimo kaltinimo turinys yra pakeistas, jį papildant nauja faktine aplinkybe – kirtimą ištisinės linijos, taip padarant ANK 617 straipsnio pažeidimą. Be to, nors skundžiamame Nutarime papildomai ir nurodytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau nei veika, nei būdas, nei kokie kelio ženklai pažeisti, nenurodyta.
Teismo posėdyje VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos atstovas nurodė, kad J. K. į Raigardo PKP važiavo krovininių automobilių eismo juosta, į ją pateko kirsdamas ištisinę liniją, tokiu būdu nesilaikė lengviesiems automobiliams skirto kelio ženklo Nr. 817, Kelių eismo taisyklių III priedo 1 dalies 1.1 punkto ir Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų bei padarė du administracinius nusižengimus, todėl prašė pakeisti Nutarimą ir J. K. nubausti dar ir pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį.
Teismas išanalizavęs skundo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo bei Nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos atstovo argumentus, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog J. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei jo pagrindu priimtas skundžiamas Nutarimas neatitinka įstatymo reikalavimų, yra ydingi ir sudaro prielaidas varžyti asmens teisę į gynybą.
ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Nutarimo turiniui keliami reikalavimai nustatyti ANK 618 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią nutarime be kita ko turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vietą, laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3-5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, jis taip pat turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
J. K. skundžiamu Nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, <...>. Pirmiausia, tai yra blanketinė dispozicija, nukreipianti į Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Be to, kaip jau minėta tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime turi būti tiksliai ir teisingai nurodyta administracinio nusižengimo esmė, t. y. faktinės aplinkybės, apibūdinančios pagrindinius būtinuosius administracinio nusižengimo požymius. Nurodant administracinio nusižengimo esmę turi būti detalizuota, kaip, kokiu būdu konkreti veika pasireiškė. Jei asmuo kaltinamas tuo, kad nesilaikė kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, turi būti nurodyti konkretūs kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai ir kuo pasireiškė jų pažeidimas ir pan.
Nagrinėjamu atveju nei 2023 m. gegužės 2 d. administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame Nutarime, kokius Kelių eismo taisyklių reikalavimus J. K. pažeidė, kokių kelio ženklų, nurodytų Kelių eismo taisyklėse, nesilaikė, nenurodyta. Tiek minėtame administracinio nusižengimo protokole, tiek Skundžiamame nutarime, grafoje „Pažeidimo esmė“ nurodyta – „iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką su lengvuoju automobiliu vykęs nesilaikė kelio ženklų ir kelio ženklinimo reikalavimų ir vyko į Raigardo PKP krovininių transporto priemonių eismo juosta, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimus“. Skundžiamame Nutarime ši grafa papildyta „Kirto ištisinę liniją skiriančią krovininių ir lengvųjų automobilių eismo juostas“. Taigi, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame Nutarime nurodyta, jog J. K. savo veiksmais pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 5 punktą, kuris nustato, kad asmenys, esantys pasienio kontrolės punkto teritorijoje, <..>, privalo laikytis eismo juostas valstybės sienos perėjimo punktuose ženklinančių ženklų, kurių pavyzdžiai pateikti Reglamento (ES) Nr. 2016/399 III priede, reikalavimų. Pažymėtina, kad atsakomybė už valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą numatyta ANK 536 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, taip pat administracinio nusižengimo protokole nurodytą kaltinimo formuluotę ir pažeistą teisės aktą bei administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 23206330708 duomenis, buvusius administracinio nusižengimo protokolo surašymo bei skundžiamo Nutarimo priėmimo metu (tik vienas 2023 m. gegužės 2 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog J. K. vyko į Raigardo PKP krovinių transporto priemonių eismo juosta, tuo pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 5 puntą), galima spręsti, jog administracinio nusižengimo protokole, net ir nesant nurodytų konkrečių eismo juostas valstybės sienos perėjimo punktuose ženklinančių ženklų, kurių reikalavimų J. K. nesilaikė, J. K. buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 536 straipsnio 1 dalyje, tik administracinio nusižengimo protokole galimai suklysta nurodant ANK straipsnį, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Šią galimą klaidą pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, vadovaudamasis ANK 617 straipsnio 3 dalimi, apie tai iš anksto informavęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, turėjo teisę ištaisyti priimdamas skundžiamą Nutarimą, tačiau pareigūnas rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui ir jam nežinant, papildė Nutarimą naujomis faktinėmis aplinkybėmis – kirto ištisinę liniją (tai yra padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą), sudarančiomis naujo administracinio nusižengimo esmę, ir J. K. nubaudė už administracinį nusižengimą, dėl kurio J. K. iš esmės nebuvo kaltintas, tuo suvaržant jo teisę gintis nuo kaltinimo.
Nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. skundą teisme, nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos atstovas nurodė, kad J. K. į Raigardo PKP važiuodamas krovininių automobilių eismo juostą, į ją pateko kirsdamas ištisinę liniją, tokiu būdu padarė du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir ANK 536 straipsnio 1 dalyje, šioms aplinkybėms pagrįsti į bylą teikė papildomus įrodymus, kurie nebuvo tirti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka bei prašė pakeisti skundžiamą Nutarimą ir J. K. veiką kvalifikuoti pagal abu nurodytus straipsnius.
Pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6 punktus, teismas išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi teisę priimti vieną iš šių sprendimų: panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą; panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas turi teisę panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, tik tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad ši teisės norma nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoti kaltinimo turinį (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-526-810/2017). ANK 642 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde.
Nagrinėjamu atveju, iš administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 23206330708 bei teismui pateiktų papildomų įrodymų, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, liudytojo D. L. parodymų bei nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos atstovo argumentų matyti, jog J. K. savo veiksmais galimai padarė du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir ANK 536 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas įvertinęs konstatuotus procesinius pažeidimus, padarytus nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, tai, kad nekylant abejonių dėl minėtų abiejų administracinių nusižengimų faktų, teismas turėtų ne pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą, bet koreguoti kaltinimą nurodant, kokie konkrečiai Kelių eismo taisyklių reikalavimai buvo pažeisti, asmens veiką kvalifikuoti papildomai dar pagal vieną straipsnį bei jam paskirti dar vieną nuobaudą, paskirtas nuobaudas subendrinti, sprendžia, jog tokiu būdu papildant institucijos protokolą bei priimtą nutarimą ne tik būtų pažeisti teisingo proceso principai bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinės teisės: teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-50-303/2018, 2AT-66-976/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-84-942/2016), bet ir pabloginta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis.
Pažymėtina, kad ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą traukiamo administracinėn atsakomybėn atžvilgiu, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui. Byloje nustačius, jog J. K. veiksmuose galimai yra dviejų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir ANK 536 straipsnio 1 dalyje, požymiai, turi būti papildomai įvertinti visi įrodymai bei surašytas ANK 609 straipsnio reikalavimus atitinkantis administracinio nusižengimo protokolas (ANK 608 straipsnio 1 dalis). Teismas šio trūkumo nepabloginus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties, savarankiškai ištaisyti negali, todėl ANK 642 straipsnio 1 dalies 3, 6 punkto nuostatų netaiko ir siekiant išvengti esminių proceso pažeidimų sprendžia, jog yra pagrindas bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui pripažinus, jog 2023 m. gegužės 2 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylos aplinkybių, neįvertinus asmens galimus padarytus administracinius nusižengimus, jame aiškiai neapibrėžiant kaltinimo ribų, o skundžiamas Nutarimas priimtas suvaržant asmens teisę gintis nuo kaltinimo, tai, kad aptartų administracinio nusižengimo protokolo trūkumų negalima ištaisyti teisme, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, skundžiamas Nutarimas panaikintinas (ANK 591 straipsnio 1 punktas), o administracinio nusižengimo byla grąžintina VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardai (ANK 589 straipsnio 55 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas pateikė prašymą priteisti iš nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos J. K. turėtas 200 Eur išlaidas už advokato suteiktas paslaugas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (ANK 666 straipsnio 2 dalis). BPK 105 straipsnyje numatytas procesų išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu. Šiuo atveju teismas panaikinęs skundžiamą Nutarimą, administracinio nusižengimo bylą grąžina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą, todėl galutinė bylos baigtis nėra aiški. Tuo pagrindu šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato prašymas priteisti išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2, 4, 6 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos 2023 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 37307-ANR_N-915-2023 ir administracinio nusižengimo bylą ROIK: 23206330708 grąžinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardai.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.