Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1843-230/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-19
Bylos Nr.
2A-1843-230/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15411-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Nijolia Indreikienė (pran.)
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
K. K.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1843-230/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15411-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3; 78.2.1; 121.14; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. ir atsakovės K. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-415-375-2013 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei K. K., dalyvaujant institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti jo ir nepilnametės dukros K. K. bendravimo tvarką. Nurodė, kad teismo sprendimu nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tačiau atsakovė neleidžia jam bendrauti su dukra, neteikia jam informacijos, kokią mokyklą lanko dukra, kaip sekasi mokslai, neinformuoja apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, dukters ligas, neleidžia dukrai atvykti į svečius, neleidžia bendrauti telefonu, todėl prašė nustatyti bendravimo tvarką pagal jo pateiktą pasiūlymą.

Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2005-01-19 sprendimu nustatytą išlaikymą iš atsakovo nepilnametei dukrai K. K. po 200 Lt kas mėnesį ir jį padidinti iki 425 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad ieškovas beveik neteikė teismo sprendimu nustatyto 200 Lt dydžio išlaikymo dukrai, ieškovo skola 2012-12-01 sudarė 13 600 Lt. Didėjant dukters poreikiams, kurių patenkinimui reikalinga apie 2 700 Lt suma per mėnesį, jos gaunamų pajamų nepakanka dukters išlaikymui. Nurodė, kad jos uždarbis šiuo metu sudaro 3 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai. Nustatė ieškovo ir jo dukters K. K. bendravimo tvarką atsakovei gyvenant Lietuvoje:

1. Ieškovas savo atostogų metu 2 (dvi) savaites praleidžia kartu su nepilnamete dukra Kamile, jei šios atostogos sutampa su dukters K. atostogomis. Jeigu ieškovo ir jo dukters atostogos dėl mokslo metų nesutaptų, ieškovo bendravimas galimas tik po vaiko užsiėmimų, t. y. po mokyklos ir popamokinės veiklos. Apie planuojamas atostogas ieškovas privalo įspėti atsakovę prieš vieną mėnesį.

2. Ieškovas praleidžia su nepilnamete dukra porinių kalendorinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną, atsakovė - antrąją Šv. Kalėdų dieną. Porinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną su dukra praleidžia atsakovė, o ieškovas - antrąją Šv. Velykų dieną. Neporiniais metais ieškovas praleidžia su nepilnamete dukra pirmąją Šv. Velykų dieną, atsakovė - antrąją Šv. Velykų dieną ir t. t. Tomis dienomis ieškovas paima dukrą iš atsakovės namų 10 val. ryto ir grąžina tos pačios dienos 19 val.

3. Ieškovas praleidžia su nepilnamete dukra Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), paimdamas nepilnametę dukrą prieš tai einančio šeštadienio 17 valandą ir grąžindamas vaiką į atsakovės namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 19 valandos.

4. Ieškovas praleidžia su nepilnamete dukra savo gimimo dieną. Jei ši diena sutampa su šeštadieniu ieškovas paima nepilnametę dukrą iš atsakovės namų 15 valandą ir grąžina į namus ne vėliau kaip iki sekančios dienos 19 valandos. Jei ši diena sutampa su sekmadieniu – ieškovas paima dukrą 13 val. ir grąžina tos pačios dienos 19 val. Jei ieškovo gimimo diena yra darbo diena, ieškovas paima dukrą iš atsakovės namų (ar kitos buvimo vietos) tos dienos 17 valandą ir grąžina į namus ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 19 valandos.

5. Nepilnametės dukters gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra netrukdomai, nepriklausomai, su kuo iš šalių nepilnametė mergaitė tuo metu būtų.

6. Nesant galimybei su nepilnamete dukra pabendrauti darbo dienomis (dėl vaiko užimtumo – pamokų, užklasinės veiklos) ieškovas turi teisę pasimatyti su nepilnamete dukra savaitgaliais, prieš tai iš vakaro įspėjęs telefonu vaiko motiną – atsakovę.

7. Atsakovė privalo informuoti ieškovą apie nepilnametės dukters ligas bei gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Atsakovei gyvenant užsienyje:

1. Ieškovas praleidžia su nepilnamete dukra porinių kalendorinių metų Šv. Velykas ir nepilnametės atostogas, ieškovas praleidžia su nepilnamete dukra neporinių metų Šv. Kalėdas ir nepilnametės atostogas. Apie vaiko paėmimą ieškovas privalo informuoti atsakovę prieš 2 savaites. Ieškovas norėdamas, kad dukra šventiniu laikotarpiu grįžtų į Lietuvą, padengia visas jos kelionės (atvykimo ir išvykimo išlaidas). Tuo atveju, jei pati atsakovė grįžta į Lietuvą šventiniu laikotarpiu, dukters kelionės išlaidas šalys dengia pusiau: ieškovas dengia atvykimo išlaidas, atsakovė – grįžimo išlaidas. Dukters atostogų metu kelionės išlaidas šalys taip pat dengia per pusę – ieškovas atvykimo, atsakovė – išvykimo išlaidas.

2. Ieškovas savo atostogų metu 2 (dvi) savaites, jei jos sutampa su vaiko atostogomis, praleidžia kartu su nepilnamete dukra K., apie tai jis praneša atsakovei prieš 2 savaites. Jei ieškovo ir dukters atostogos dėl mokslo metų nesutampa ieškovo bendravimas galimas tik po dukters užsiėmimų – po mokyklos ir popamokinės veiklos.

3. Atsakovė turi sudaryti ieškovui sąlygas tris kartus per savaitę, mažiausiai po 1 valandą bendrauti su nepilnamete dukra per „Skype“ programą.

4. Šiuolaikinėmis susisiekimo priemonėmis telefonu, laiškais su vaiku bendraujama be apribojimų.

5. Ieškovas jo viešėjimo dukters gyvenamojoje vietoje metu turi teisę bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje iki 3 valandų po užsiėmimų darbo dienomis. Savaitgaliais ieškovas gali bendrauti nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val. vakaro, o vaiko atostogų metu turi teisę bendrauti neribotai.

Pakeitė 2005-01-19 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01199-505/2005 nustatytą išlaikymą iš ieškovo nepilnametei dukrai K. ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos padidino išlaikymą dukrai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki 425 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisė iš ieškovo valstybei 81 Lt žyminio mokesčio bei 14 Lt pašto išlaidų, o iš atsakovės 14 Lt pašto išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2005-01-19 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią šalys susitarė, jog dukters K., gim.(duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, o ieškovas teikia dukrai išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė su dukra šiuo metu gyvena Anglijoje, mergaitė mokosi Beamont Primary School mokykloje. Ieškovas dar turi dukrą E. K., gim. (duomenys neskelbtini), jis dirba UAB „Giedrola“, savo vardu turi įregistruotas 5 transporto priemones.

Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos, nurodė, kad suteikti tėvui galimybę bendrauti su dukra yra atsakovės, kaip motinos, su kuria gyvena vaikas, pareiga, ir ji neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su dukra. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė jam neleidžia bendrauti su dukra ir tokiu būdu pažeidinėja jo, kaip tėvo, teises. Atsakovė teigė, kad ji tik skatina dukters bendravimą su ieškovu ir jo tėvais – mergaitės seneliais, tačiau sutiko nustatyti bendravimo tvarką. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus bendravimo tvarkos variantus (atsakovei gyvenant Lietuvoje bei užsienyje) bei atsižvelgdamas į atsakovės paaiškinimus, sprendė, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka geriausiai atitiks tiek vaiko, tiek jo tėvų interesus, užtikrins darnią ir psichologiškai saugią vaiko raidą. Ieškovo prašymą atsakovei gyvenant Lietuvoje nustatyti jam neribotą bendravimą su dukra, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams, laikė nekonkrečiu ir deklaratyviu, todėl jo netenkino. Teismas nesutiko su atsakovės siūlytomis nuostatomis, jog nustatyta tvarka turi būti įgyvendinama, atsižvelgiant į tai, ar pati dukra K. tam neprieštarauja, kadangi teismas nenustatė jokių duomenų, kad ieškovo ir jo dukters bendravimas kenktų vaiko interesams. Teismas nurodė, kad tokios atsakovės siūlomos nuostatos įtraukimas į ieškovo ir jo dukters bendravimo tvarką gali sąlygoti manipuliavimą vaiko norais, galimybę daryti vaikui įtaką.

Teismas, spręsdamas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodė, kad 2005-01-19 teismo sprendimu nustatytas 200 Lt dydžio dukters Kamilės išlaikymas nebeatitinka įstatymo nuostatų dėl jo proporcingumo, kadangi su dukters amžiumi padidėjo ir jos poreikiai, be to, mergaitė gyvena su savo mama užsienyje ir yra priverstos nuomotis gyvenamąjį būstą, o šių išlaidų dalis taip pat tenka ir vaikui. Mergaitė lanko mokyklą, būrelius, vyksta į mokyklines ekskursijas, lanko kino teatrus ir pan. Išlaidų padidėjimą sąlygoja ir pasaulinė ekonominė krizė. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog atsakovė pagrįstai reikalauja padidinti priteisto išlaikymo dydį, nes ieškovo skiriama 200 Lt per mėnesį išlaikymo suma dabar negali garantuoti dukrai socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį. Atsakovas yra jaunas, darbingas vyras, neturintis sveikatos problemų. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas turi dar vieną dukrą E., gim. (duomenys neskelbtini)., ir gauna nedidelį darbo užmokestį, neatleidžia jo nuo pareigos teikti pilnavertį išlaikymą nepilnametei dukrai K. Priešingai, turėdamas dvi išlaikytines, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnametėms dukroms pilnavertį išlaikymą, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad jis būtų ėmęsis kokių nors priemonių susirasti geriau apmokamą darbą. Kadangi pagal suformuotą teisminę praktiką, priteisiant išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, būtinu yra pripažįstamas minimalios algos dydžio išlaikymas, kuris nuo 2013-01-01 yra 1 000 Lt, o atsakovė reikalauja priteisti net gi mažesnę išlaikymo sumą – 425 Lt, todėl teismas reikalavimą vertino kaip pagrįstą ir tenkintiną.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo pakeitimo. Nurodo, kad sprendimas šioje dalyje priimtas, neteisingai nustačius išlaikymo dydį, nenustačius atsakovės turtinės padėties ir neproporcingai paskirsčius išlaikymo dydį tarp šalių. Nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Dėl išlaikymo dydžio keitimo pagrįstumo

Teismų praktikoje išlaikymo bylose vienu iš kriterijų, apibūdinančių išlaikymo dydį, yra LR CK 6.461 str. 2 d., reguliuojančioje išlaikymo iki gyvos galvos teisinius santykius, įtvirtinta nuostata, jog išlaikymo dydis turėtų būti ne mažesnis nei 1 MMA. Visgi pripažįstama, kad LR CK 6.461 str. 2 d. taikoma išlaikymo iki gyvos galvos teisiniams santykiams, t. y. santykiams, paprastai atsirandantiems tarp paramą teikiančių asmenų, turintiems tam tikrą materialinį suinteresuotumą, ir asmenų, kuriems parama yra reikalinga dėl amžiaus, ligos ar kitų objektyvių aplinkybių, todėl tokiems asmenims paramos dydis paprastai yra didesnis (slaugos, priežiūros, kitos išlaidos, skirtos patenkinti specialius poreikius), ir nustatant vaiko išlaikymo dydį, besąlygiškai remtis nurodyta teisės norma nėra pagrindo. Įvertinus atsakovės paaiškinimus, pateiktus įrodymus, taip pat nustatytas aplinkybes, kad vaikas, kuriam prašoma priteisti išlaikymą, lanko mokyklą, neturi sveikatos problemų, turėtų būti nustatyta, jog vaiko išlaikymo dydis, nuo 2013 m. sausio mėnesio 1 dienos pasikeitus MMA dydžiui, neturėtų būti mažesnis nei 680–700 Lt, kadangi vaiko poreikiai iš esmės nėra pakitę ir dėl to nėra reikalingas didesnis išlaikymas. Teismas, spręsdamas apie vaiko poreikių pasikeitimą, turi įvertinti ir ekonominės situacijos pasikeitimą bei jos įtaką 10 metų vaiko išlaikymo dydžiui. Įvertinus tai, kad pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vartotojų kainų indeksus bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia (infliacija), nuo 2005 metų iki 2012 metų gruodžio mėnesio buvo 39,34 proc., ir priteistą išlaikymo dydį, vaiko išlaikymas šiuo metu yra didesnis daugiau nei trečdaliu, ir tai yra esminis pokytis, dėl kurio gali būti sprendžiamas išlaikymo dydžio peržiūrėjimas. Formaliai žiūrint, įvertinus 2005 m. priteistą išlaikymą ir infliaciją per laikotarpį nuo priteisimo momento iki 2012 metų gruodžio, išlaikymo dydis turėtų būti apie 279 Lt.

2) Dėl turtinės padėties nustatymo ir išlaikymo dydžio paskirstymo

Atsakovė nepateikė duomenų ir įrodymų apie jos gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, apie kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, todėl teismas, neištyręs atsakovės turtinę padėtį apibūdinančių duomenų, nepagrįstai sprendė, jog šalių turtinė padėtis iš esmės yra lygiavertė. Apeliantas nurodo, jog jo pajamos yra gautos tik keletą mėnesių, šiuo metu jis užsiregistravęs darbo biržoje, turi skolų, turi mažametę dukrą E.. Todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti priešieškinio visa apimtimi ir teiktiną išlaikymą padidinti iki 425 Lt. Teismas pažeidė jo konstitucines teises, t. y. priverstinai primetė savo valią, nurodydamas ieškovui susirasti geriau apmokamą darbą. Apelianto nuomone, dukters K. poreikių tenkinimui pakanka 680–700 Lt, todėl nustačius, jog atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių išlaikymo naštą. Apeliantas nurodo, kad iš jo galėtų būti priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas, kuris nepažeistų nei apelianto, nei kartu su juo gyvenančio kito mažamečio vaiko interesų.

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo – nustatyti ieškovo bendravimo su dukra K. tvarką, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, neteisingai įvertinus nepilnametės dukters poreikius bei interesus ir to pasėkoje padarius neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Nurodo šiuos skundo argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

Dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos atsakovei gyvenant Lietuvoje

Teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentą, kad tvarkos 5 punktas dėl ieškovo netrukdomo bendravimo su dukra per jos gimimo dieną koreguotinas papildomai įrašant žodžius „atsižvelgiant į dukters pageidavimus ir norus“. Neatsižvelgus į jos norus ir pageidavimus, bus pažeisti nepilnametės interesai bei teisė laisvai pasirinkti laisvalaikio praleidimo būdą per savo gimimo dieną (su draugais ir draugėmis, su mama, su seneliais, su tėčiu ir t. t.), taip pat nepagrįstai bus suvaržyta vaiko teisė išreikšti savo nuomonę, kai vaikas jau pakankamai subrendęs ją išsakyti. Teismas nepagrįstai atsisakė papildyti bendravimo tvarką nauju punktu, nustatančiu, kad visi bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos punktai turi būti įgyvendinami, atsižvelgiant į tai, ar pati dukra K. tam neprieštarauja. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad ieškovo ir jo dukters bendravimas kenkia vaiko interesams, todėl, teismo nuomone, tokios nuostatos įtraukimas gali sąlygoti manipuliavimą vaiko norais, galimybę daryti vaikui įtaką. Tačiau jau po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, ieškovui pradėjus bendrauti su vaiku per „Skype“, pasirodė, kad šis bendravimas ieškovui buvo reikalingas, kaip poveikio ir spaudimo priemonė atsakovei, kadangi pasipylė grasinimai atsakovės atžvilgiu, kad ieškovas privers atsakovę su vaiku grįžti į Lietuvą, kad vaiko atostogų su ieškovu metu jis nusives dukrą pas advokatą, kad iškels atsakovei baudžiamąją bylą dėl vaiko pagrobimo ir kt. Apeliantė nurodo, jog tai sukėlė jai pagrįstas abejones dėl galimybės vaikui bendrauti su tėvu pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką, nesuteikus vaikui galimybės išreikšti savo pageidavimą, norą ir sutikimą dėl laiko praleidimo su tėvu.

Dėl teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos atsakovei gyvenant užsienyje

Teismas, numatydamas 2 savaičių terminą įspėti atsakovę apie vaiko paėmimą atostogoms, neatsižvelgė į tai, kad, nustatydamas bendravimo tvarką atsakovei gyvenant Lietuvoje, nustatė ilgesnį 1 mėnesio įspėjimo terminą, nors abiem tėvams gyvenant vienoje šalyje atostogų planavimas su vaiku yra paprastesnis. Apeliantė teigia, kad jai beveik neįmanoma planuoti savo atostogų su vaiku, lėktuvo bilietų pirkimo ir t. t., nes ieškovui įspėjus ją apie vaiko paėmimą likus 2 savaitėms, gali būti prarastos investuotos į atsakovės ir vaiko bendras atostogas lėšos, todėl 2 savaičių terminas yra per trumpas. Dėl šių priežasčių koreguotinas atsakovės įspėjimo apie vaiko paėmimą terminas, nustatant ne mažesnį kaip 2 mėnesių įspėjimo terminą apie vaiko paėmimą atostogoms.

Taip pat koreguotina ir bendravimo tvarkos sąlyga, jog ieškovas, norėdamas, kad dukra šventiniu laikotarpiu grįžtų į Lietuvą, padengia visas jos kelionės išlaidas, kadangi paaiškėjo, kad tokio amžiaus vaikams dauguma skrydžių bendrovių apskritai neleidžia skristi be lydinčio asmens, todėl toks tvarkos punktas apskritai netenka prasmės, nebent ieškovas pats skristų su dukra į abi puses arba apmokėtų lydinčio asmens kelionės išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nustatytos tvarkos atsakovei gyvenant užsienyje 2 punktas numato, kad ieškovas savo atostogų metu 2 savaites, jei jos sutampa su vaiko atostogomis, praleidžia su dukra. Tačiau tvarkoje nenumatytas atvejis, jei atsakovė su vaiku grįžta į Lietuvą, ir ieškovas su dukra bendrauja Lietuvoje. Tuomet išeitų, kad, jei atsakovė su vaiku atskristų į Lietuvą atostogų 2 savaitėms, vaikas visą šį laiką privalėtų praleisti su tėvu, o dukros ir mamos atostogų planams Lietuvoje nebeliktų laiko. Galimybės užtikrinti ilgesnį buvimą Lietuvoje gali ir nebūti, todėl punktas papildytinas sąlyga, kad jei atsakovė su vaiku per vaiko atostogas grįžta į Lietuvą, tėvas su vaiku turi teisę praleisti ne daugiau kaip pusę vaiko buvimo Lietuvoje laikotarpio. Šiame punkte taip pat koreguotinas ir įspėjimo apie vaiko paėmimą atostogoms terminas: vietoje 2 savaičių numatytini 2 mėnesiai.

Koreguotinas ir teismo nustatytos tvarkos atsakovei gyvenant užsienyje 5 punktas, nes teismas vietoje atsakovės siūlytos sąlygos bendrauti dukters gyvenamojoje vietovėje užsienyje į sprendimo rezoliucinę dalį įrašė vaiko gyvenamojoje vietoje, kas iš esmės keičia situaciją ir su tokiu punktu atsakovė nesutinka.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, jog bendravimo su vaiku tvarka atsakovei gyvenant užsienyje papildytina punktu, nustatančiu, kad visi bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos punktai turi būti įgyvendinami, atsižvelgiant į tai, ar pati dukra K. tam neprieštarauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai, nesilaikydamas CPK 93 straipsnio reikalavimų, nepriteisė atsakovei iš ieškovo jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovės skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, vertindamas atsakovės argumentus ir priimdamas sprendimą dėl bendravimo tvarkos, įvertino tėvo ir dukters santykius. Skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi atsakovė ir dabar neleidžia dukrai bendrauti su ieškovu telefonu ir „Skype“ programa, tokiu būdu siekdama nutraukti jo ir nepilnametės dukros ryšį. Atsakovės skundo argumentas, kad 10 metų vaikas turi pareikšti norą bendrauti su tėvu, neteikia pagrindo manyti, kad atsakovė nedarys įtakos dukros sprendimui, kadangi vaikas iki 14 metų amžiaus yra visiškai priklausomas nuo tėvų. Atsakovė piktybiškai vengia vykdyti pareigą netrukdyti bendrauti su dukra, neleidžia vaikui atvykti atostogų, visiškai ignoruoja ieškovo skambučius. Kliudymas bendrauti su vaiku pažeidžia ne tik ieškovo, bet ir dukros interesus, nes nenustatyta, kad toks bendravimas kenkia vaiko interesams.

Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovo skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą. Nesutinka su skundo argumentais, kad dukra K., kuri lanko mokyklą ir neturi sveikatos problemų, neturėtų gauti didesnį, kaip 680–700 Lt išlaikymą. Teismas pagrįstai sprendė, kad 2005-01-19 teismo sprendimu nustatytas 200 Lt dydžio išlaikymas nebeatitinka įstatymo nuostatų dėl jo proporcingumo, nes mergaitė su šeima gyvena užsienyje, kur pragyvenimo išlaidos ženkliai didesnės, be to, jai augant, padidėjo jos poreikiai, o 2008 m. prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė sąlygojo visuotinį kainų kilimą. Atsakovė nesutinka su skundo argumentu, jog teismas neištyrė jos turtinės padėties, kadangi byloje yra pateikti įrodymai apie nepilnametės dukters poreikius, kurie per mėnesį vidutiniškai sudaro 2 700 Lt, bei duomenys apie atsakovės gaunamas pajamas, kurios sudaro vidutiniškai 3 000 Lt per mėnesį. Atsakovės nuomone, ieškovas siekia, kad jo prisidėjimas prie dukters išlaikymo tebūtų simbolinis ir nedidėtų vien dėl jo nenoro dirbti ar gauti legalias pajamas. Ieškovo skola vaiko išlaikymui viršija 14 000 Lt, tačiau skundų rašymui yra švaistomos lėšos mokamai teisinei pagalbai, kai pagal ieškovo deklaruojamą turtinę padėtį jam priklausytų nemokama teisinė pagalba.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą K., gimusią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8). Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 19 d sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01199-505/2005 nutraukė šalių santuoką ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tarp kurių buvo numatyta, jog nepilnametės dukros K. išlaikymui V. K. (nagrinėjamoje byloje ieškovas) įsipareigoja mokėti po 200 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės (t. 1, b. l. 6-7). Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, o ieškovė pareiškė priešpriešinį reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį dėl pakeisto išlaikymo dydžio, o atsakovė – sprendimo dalį dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygų (pagal ieškovo apeliacinį skundą)

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo(CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas sutinka, kad išlaikymo nepilnametei dukrai dydis galėjo būti pakeistas, t. y. padidintas, tačiau tik įvertinus infliaciją nuo 2005 metų iki 2012 metų gruodžio mėnesio, kuri, remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamų vartotojų kainų indeksų duomenimis, nurodytu laikotarpiu sudarė 39,34 procentus, todėl išlaikymo dydis dėl infliacijos galėtų būti padidintas iki 279 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas, sprendimu pakeisdamas iš ieškovo dukros išlaikymui priteistą išlaikymo dydį nuo 200 Lt iki 425 Lt, įvertino ne tik ekonominius pokyčius, turėjusius įtakos padidėjusioms išlaidoms dukros poreikiams patenkinti, bet vertino ir kitą išlaikymo dydžio pakeitimui reikšmingą aplinkybę – nepilnametės dukros poreikių padidėjimą dėl amžiaus, o taip pat dėl pakitusių gyvenimo sąlygų, dukrai su mama išvykus gyventi į užsienį. Kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Todėl negalima sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad išlaikymo dydis galėjo būti pakeistas tik atsižvelgus į infliacijos dydį, nes byloje nustatytas ir esminis vaiko poreikių pasikeitimas dėl amžiaus bei esmingai pasikeitusių gyvenimo sąlygų.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Todėl sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad nustatant teiktino išlaikymo dydį, nėra pagrindo besąlygiškai remtis vien šiuo kriterijumi. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyta šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalinga pinigų suma – 2 700 Lt yra grindžiama, įvertinus išlaikymo išlaidas, dukrai su mama gyvenant užsienyje. Todėl akivaizdu, kad dėl sunkiai palyginamų pragyvenimo išlaidų dydžio skirtumų skirtingose valstybėse darytina išvada, kad šiuo atveju būtų pagrindas remtis nurodytu orientaciniu išlaikymo dydžio kriterijumi. Įvertinus tai, kad pats ieškovas pripažįsta, jog išlaikymo dydis kas mėnesį neturėtų būti mažesnis, kaip 680–700 Lt, minimalios mėsinės algos dydžio išlaikymas šiuo atveju pripažintinas pagrįstu ir atitinkančiu teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Dėl pakeisto išlaikymo dydžio proporcingumo šalių turtinei padėčiai

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei abiejų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą.

Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsiaiškino atsakovės turtinę padėtį, o ji jos pilnai neatskleidė, todėl teismas negalėjo padaryti išvados, jog abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra lygiavertė. Tačiau byloje yra pateikti duomenys apie atsakovės pajamas ir patiriamas išlaidas, jai su dukra gyvenant užsienyje (t. 1, b. l. 22–37). Ir nors atsakovė nurodo, kad jos pajamos per mėnesį šiuo metu sudaro apie 3 000 Lt, tačiau įvertinus kur kas didesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gyvenant užsienyje, nei gyvenant Lietuvoje, negalima teigti, kad atsakovės turtinė padėtis yra kur kas geresnė, nei ieškovo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, tenkindama dukros poreikius, kuriems patenkinti joms gyvenant užsienyje reikia 2 700 Lt, ir taip prisiima kur kas didesnę naštą, nei iš atsakovo priteistas 425 Lt dydžio išlaikymas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis vertinant ieškovo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovas yra jauno amžiaus, darbingas vyras, neturintis sveikatos problemų. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis šiuo metu nedirba ir neturi pajamų, neatleidžia jo nuo įstatyme įtvirtintos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (ar jų negavimu), juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, neatsakingu ar net nesąžiningu elgesiu, pilnai neatskleidžiant turimų pajamų šaltinių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyme nustatyta pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja jų pareigą teikti įrodymus (CPK 178 straipsnis), tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ėmėsi visų būtinų priemonių gauti tokias pajamas, kad galėtų užtikrinti nepilnametės dukros išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, ir tai nereiškia ieškovo konstitucinių teisių, susijusių su laisve pasirinkti darbą, pažeidimo.

Aplinkybė, kad vienas iš tėvų pagal įstatymą turi išlaikyti dar ir kitus asmenis, kurių išlaikymo prievolės teismo sprendimo dėl išlaikymo priėmimo metu nebuvo, gali reikšti jo turtinės padėties pasikeitimą. Tačiau šiuo atveju ieškovo nurodyta aplinkybė, kad be šalių dukters, jis dar turi išlaikyti ir antroje santuokoje gimusią dukrą, neatleidžia ieškovo nuo pareigos teikti pagrįsto dydžio išlaikymą abiems dukroms, ypač kai nenustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių ieškovas negalėtų vykdyti įstatyme įtvirtintos pareigos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos (pagal atsakovės apeliacinį skundą)

Atsakovė, ginčydama teismo nustatytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką, esminiu prieštaravimo argumentu nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka turėtų būti įgyvendinama, atsižvelgiant į tai, ar pati dukra Kamilė tam neprieštarauja. Pirmosios instancijos teismas tokį atsakovės atsikirtimą atmetė, nurodydamas, jog nenustatyta, kad ieškovo bendravimas su dukra kenktų vaiko interesams, o tokios nuostatos, apibrėžiant bendravimo tvarką, nustatymas sudarytų prielaidas manipuliuoti vaiko norais bei daryti jam tam tikrą įtaką.

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1–4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos reglamentavimas suponuoja, kad tiek kartu su vaiku negyvenantis tėvas ar motina, tiek vaikas, tiek tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas turi siekti, kad toks bendravimas būtų užtikrintas.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje taip pat nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Nagrinėjant bylą, atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovo bendravimas su dukra neatitiktų vaiko interesų, apeliaciniu skundu taip pat nesiekia, kad vaiko interesais būtų apribotas ieškovo bendravimas su dukra, tik teigia, kad toks bendravimas turėtų vykti, atsižvelgus į dukros norą. Su tokia atsakovės pozicija sutikti negalima. Kaip minėta, ieškovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Be to, toks bendravimas būtinas vaiko interesais, siekiant užtikrinti dukros, kaip pilnavertės asmenybės, vystymąsi, sudaryti sąlygas darniai jos fizinei ir psichologinei raidai. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Todėl nenustačius, kad ieškovo bendravimas su dukra kenktų dukros interesams, dukros noras (ar nenoras) vienu ar kitu atveju susitikti ir bendrauti su tėvu negali turėti reikšmės ir apspręsti bendravimo su tėvu apimtį, bendravimo būdus ir sąlygas. Vaiko interesas šiuo atveju yra išlaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu tėvu, kas užtikrintų jos asmenybės harmoningą vystymąsi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės nurodytą ir bendravimą ribojančią sąlygą, bendravimo tvarkoje nurodant būtinybę atsižvelgti į dukros norą, vertino, kaip galimą atsakovės manipuliavimo vaiko norais priemonę, kuri sudarytų nepagrįstas kliūtis ieškovui bendrauti su dukra. Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms ar paaiškėjus, kad nustatytas bendravimas nebeatitinka vaiko interesų, atsakovei neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Atsakovė apeliaciniame skunde teigdama, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, jog atsakovui bendravimas reikalingas tik kaip poveikio ir spaudimo priemonė atsakovei, o ne dėl poreikio bendrauti, šių aplinkybių įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.).

Kiti atsakovės skundo argumentai dėl kai kurių bendravimo tvarkoje nustatytų sąlygų pakeitimo taip pat atmestini. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, atsakovei gyvenant užsienyje, nustatė, kad ieškovas apie vaiko paėmimą atostogoms turi įspėti atsakovę prieš 2 savaites (nustatytos bendravimo tvarkos, atsakovei gyvenant užsienyje, 2 punktas), toks terminas, atsakovės teigimu, yra per trumpas. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokį įspėjimo terminą, atsižvelgė būtent į pačios atsakovės siūlymą, išreikštą jos atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 44–45, 107–109). Todėl atsakovės pozicijai pakitus po sprendimo priėmimo, keisti nurodytą įspėjimo terminą nėra jokio pagrindo, o atsakovės elgesys vertintinas, tik kaip noras apskritai prieštarauti ieškovo bendravimui su dukra. Niekuo nepagrįstas ir atsakovės prieštaravimas nustatytai bendravimo sąlygai, kad ieškovas norėdamas, kad dukra šventiniu laikotarpiu grįžtų į Lietuvą, padengia visas jos kelionės (atvykimo ir išvykimo išlaidas) (nustatytos bendravimo tvarkos, atsakovei gyvenant užsienyje, 1 punktas), teigiant, kad dukra negali skristi be lydinčio asmens. Šiuo atveju kelionės išlaidos tenka ieškovui, todėl būtent jis turės užtikrinti tinkamą dukros atvykimą į Lietuvą ir jos grįžimą atgal.

Atsakovės teigimu, teismo nustatytoje bendravimo su vaiku tvarkoje liko nenumatytas atostogų atvejis, atsakovei su vaiku atostogoms grįžus Lietuvą, kai tas laikotarpis sutaptų su ieškovo atostogomis, ir jis pagal nustatytą bendravimo tvarką turėtų teisę 2 savaites parleisti su dukra, dėl ko gal būt visiškai neliktų laiko atsakovės atostogų planams su dukra Lietuvoje. Tačiau ir šiuo atveju pripažintina, kad toks atsakovės procesinis elgesys nelaikytinas tinkamu, kadangi ji bylos nagrinėjimo eigoje šio klausimo nekėlė ir nesiūlė šioje apimtyje keisti ieškovo siūlomą bendravimo tvarką (t. 1, b. l. 44–45, 107–109). Be to, nustatyto ieškovo bendravimo su dukra faktinis įgyvendinimas priklauso ir nuo pačių šalių geranoriškumo bei jų noro geriausiai užtikrinti dukros interesus.

Atsakovė taip pat ginčija teismo nustatytos bendravimo tvarkos, atsakovei gyvenant užsienyje, 5 punktą, kuris numato, kad „ieškovas jo viešėjimo dukters gyvenamojoje vietoje metu turi teisę bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje“, teigiant, kad atsakovė siūlė įrašyti „dukters gyvenamojoje vietoje užsienyje“, o ne „dukters gyvenamojoje vietoje“. Šis prieštaravimas neesminis, kadangi šiuo punktu yra nustatyta bendravimo tvarka, būtent atsakovei gyvenant užsienyje, todėl tai nurodyti papildomai nėra jokios būtinybės.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo motyvai nesuteikia pagrindo pakeisti teismo nustatytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo dalis, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, taip pat nekeistina (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį patenkinus visiškai, šalims jų patirtos atstovavimo išlaidos iš vienos kitai nepriteistinos, taip pat iš atsakovės ieškovui nepriteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis, paduodant ieškininį pareiškimą. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas CPK 93 straipsnio reikalavimų, be pagrindo nepriteisė atsakovei jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo iš esmės buvo patenkintinas, tik bendravimo tvarka, atsižvelgus į atsakovės pasiūlymus, buvo pakoreguota. Todėl darytina išvada, kad ieškinys faktiškai buvo patenkintas, o patenkinus ir ieškinį, ir priešieškinį, t. y. priėmus sprendimą ir ieškovo, ir atsakovės naudai, teisinga, protinga ir sąžininga šalis palikti prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl šių aplinkybių negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir netinkamai taikė CPK 93 straipsnio reikalavimus.

Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliacinius skundus, šalims nepriteistinos ir jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. 1–3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai: Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė