- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- e2-489-253/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės SEB banko
- Atsakovas
- UAB „Novatransa“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Alramis“
- Advokatai
- Sigita Stukaitė, Linas Žukauskas
- Kategorijos
- 2.6.2.2Laidavimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovei UAB „Novatransa“, trečiasis asmuo BUAB „Alramis“ (išregistruota), dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB SEB bankas dokumentinio proceso tvarka pateikė ieškinį atsakovei UAB „Novatransa“, trečiasis asmuo BUAB „Alramis“, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Novatransa“, kaip solidariosios BUAB „Alramis“ bendraskolės, 155 712,86 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-01-15 tarp AB „SEB lizingas“ (kurios teises perėmė AB SEB bankas) ir UAB „Alramis“ buvo sudaryta Finansinio lizingo sutartis Nr. L2008-100060 (su vėlesniais pakeitimais). Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas 2008-02-07 IĮ „Novatransa“ (kurios teises perėmė UAB „Novatransa“) Laidavimo sutartimi Nr. LS L2008-100060 (su 2010-05-04 pakeitimais), kuria laiduotojas neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarusis bendraskolis atsakyti lizingo bendrovei, kaip UAB „Alramis“ kreditorei, jeigu pastaroji neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal 2008-01-15 Finansinio lizingo sutartį Nr. L2008-100060. UAB „Alramis“ pradėjus tinkamai nebevykdyti įsipareigojimo – laiku mokėti mokėjimus, bankas 2013-11-07 vienašališkai nutraukė Finansinio lizingo sutartį (pagal 2013-10-30 AB SEB banko raštą Nr. 01-02-10-9230). 2014-06-16 „Alramis“ iškelta bankroto byla. Bankroto byloje yra patvirtintas ieškovės AB SEB banko 155 712,86 Eur finansinis reikalavimas. Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigojo kreditoriui atsakyti tiek pat kaip ir finansinio lizingo gavėjas. Šiuo metu atsakovės įsiskolinimas pagal 2008-02-07 Laidavimo sutartį Nr. LS L2008-100060 (su 2010-05-04 pakeitimais) ieškovei sudaro 155 712,86 Eur sumą.
2016-04-14 Klaipėdos apygardos teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad 2008-01-15 tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Alramis“ buvo sudaryta lizingo sutartis, kuria ieškovė įgijo ir trečiajam asmeniui naudotis perdavė 8 transporto priemones. 2008-02-07 taip atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. LS L2008-I00060, kuria atsakovė įsipareigojo vykdyti trečiojo asmens UAB „Alramis“ neįvykdytas prievoles pagal lizingo sutartį ieškovei. 2010-05-04 laidavimo sutartis buvo išdėstyta nauja redakcija. 2011-02-15 ieškovė informavo atsakovę apie tai, kad trečiasis asmuo UAB „Alramis“ tinkamai nevykdo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, ir pateikė reikalavimą sumokėti pradelstą UAB „Alramis“ 35 581,68 Lt įsipareigojimų sumą. Atsakovė nurodytą sumą sumokėjo. Tačiau vėlesniais laikotarpiais informacijos teikimas apie lizingo sutarties vykdymą (nevykdymą) buvo nutrauktas. Atsakovės turimais duomenimis, lizingo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Alramis“, buvo nutraukta 2012 metais. Atsakovei taip pat žinoma, kad, be įsipareigojimų, kylančių iš lizingo sutarties, ieškovę ir trečiąjį asmenį UAB „Alramis“ siejo paskoliniai teisiniai santykiai, kurių įvykdymas ieškovės naudai buvo užtikrintas negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. UAB „Alramis“ 2013 metų kovo, balandžio mėnesiais kreipėsi į ieškovę su prašymu atnaujinti lizingo sutarties vykdymą. UAB „Alramis“, atsižvelgdama į tai, kad lizinguojamų transporto priemonių rinkos vertė viršijo neįvykdytų įsipareigojimų pagal lizingo sutartį sumą, surado galimą lizinguojamų transporto priemonių pirkėją ir kreipėsi į ieškovę su prašymu leisti išpirkti transporto priemones, tokiu būdu įvykdant lizingo sutartį. Tačiau 2013 metų birželio mėnesį varžytynėse pardavus UAB „Alramis“ priklausiusias negyvenamąsias patalpas, likus neįvykdytiems įsipareigojimams pagal paskolos sutartį, ieškovė nedavė sutikimo trečiajam asmeniui lizinguojamas transporto priemones išpirkti. 2013-08-26 tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo pasirašytas Susitarimas Nr. 2 dėl lizingo sutarties atnaujinimo ir pakeitimo. 2013-09-27 visos lizinguojamos transporto priemonės buvo perduotos naujam naudotojui – UAB „Auratrans“, visoms lizinguojamoms transporto priemonėms buvo išduoti nauji registracijos numeriai bei nauji registracijos dokumentai, jos išgabentos iš Lietuvos. Pažymi, kad su atsakove transporto priemonių naudotojo pakeitimo procedūros nebuvo derintos, tokiam pakeitimui, sukeliančiam grėsmę tiek turto išsaugojimui, tiek lizingo sutarties įvykdymui, atsakovė sutikimo duoti negalėjo ir nebūtų davusi dėl iš esmės didėjančios grėsmės atsakovės padėties sandoryje pabloginimui. Nors apie išgabentų iš Lietuvos transporto priemonių sulaikymą užsienyje ieškovė buvo informuota, tačiau ji, kaip turto savininkė, jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Todėl atsižvelgdama į tai, kad būtent ieškovės veiksmai lėmė tai, kad lizingo sutartis nebuvo įvykdyta (buvo atsisakyta priimti galimą įvykdymą; Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.87 straipsnio 6 dalis), ieškovės veiksmai lėmė esminį laiduotojo (atsakovės) padėties pabloginimą (be suderinimo, sutikimo lizinguojamos transporto priemonės perduotos nežinomam naudotojui, nesiimta jokių veiksmų savininkui susigrąžinti sulaikytas transporto priemones, CK 6.87 straipsnio 4 dalis), atsakovė laikosi pozicijos, kad laidavimo teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės pasibaigė ir atsakovei nekyla pareiga įvykdyti likusius neįvykdytus įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, dėl ko byloje priimtas preliminarus sprendimas panaikintinas, o ieškovės pareikštas ieškinys atmestinas.
Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai prašo taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes 2010-05-04 pasirašant naujos redakcijos Laidavimo sutartį Nr. LS L2008-010060 šalys susitarė, kad laiduotojas (konkrečiu atveju atsakovė) sutinka, kad visos finansinio lizingo sutarties sąlygos (įskaitant finansuojamos sumos ir (ar) palūkanų didinimą ir (ar) finansinio lizingo sutarties galiojimo termino pratęsimą) būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks finansinio lizingo sutarties pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui (Laidavimo sutarties 1.3 punktas).
Dėl CK 6.87 straipsnio 6 dalies taikymo nurodo, kad atsakovė neįrodė savo teiginių (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), nes byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, priešingai, nei nurodo atsakovė, pagrindiniam skolininkui buvo suteikta ne viena galimybė vykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Lizingo sutartys net keletą kartų buvo atnaujinamos, suteikiant papildomą terminą skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Dėl atsakovės nurodomo nesutikimo duoti leidimą išpirkti lizinguojamas transporto priemones nurodo, kad UAB „Alramis“ prašymu buvo pateikta visa aktuali informacija, tačiau transporto priemonės nebuvo išsipirktos pagal kreditoriaus nustatytą tvarką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Alramis“ nevykdant skolinių įsipareigojimų (pradelstų mokėjimų) AB SEB bankas net keletą kartų siuntė raštus dėl susidariusio įsiskolinimo ir sutarties nutraukimo. Kadangi UAB „Alramis“ buvo iškelta bankroto byla, visi šie raštiški įrodymai patvirtina, kad skoliniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti ne dėl kreditoriaus, o dėl paties skolininko kaltės, t. y. skolininkui neturint šiam veiksmui atlikti resursų.
Nesutikdama su atsakovės teiginiais, kad ieškovė neva neįrodė savo reikalavimo dydžio, nurodo, kad UAB „Alramis“ bankroto byloje kreditinį reikalavimą reiškė ne tik lizingo sutarties, bet ir kitų sutarčių pagrindu. Iš bankroto byloje pateikto AB SEB banko 2014-10-31 kreditinio reikalavimo Nr. 02.10.02-1320 matyti, kad pagal abi lizingo sutartis (pagal vieną iš jų laidavo atsakovė) buvo pareikštas iš viso 578 736, 67 Lt kreditinis reikalavimas. Kadangi atsakovė laidavo tik už vieną iš lizingo sutarčių, iš kreditinio reikalavimo priedo (pažymos) matyti, kad įsiskolinimas pagal lizingo sutartį, už kurią laidavo atsakovė, buvo 537 645,37 Lt (155 712,86 Eur). Bankroto administratoriaus 2016-04-12 pažyma patvirtina, kad mokėjimai bankroto procese pagal lizingo sutartis nebuvo atliekami. Bankrutuojanti įmonė turto, iš kurio būtų galima dengti įsiskolinimus, neturėjo. Todėl mano, kad ieškovė tinkamai įrodė savo reikalavimo dydį.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai palaikė prieštaravimuose nurodytus argumentus, papildomai nurodė, kad laidavimas baigiasi, kai pasibaigia pagrindinė prievolė (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Mano, jog pagrindinė prievolė pasibaigė, kai Klaipėdos apygardos teismas priėmė 2016-04-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-234-524/2016 dėl BUAB „Alramis“ pabaigos. Laidavimas taip pat negali pakeisti pagrindinės prievolės pobūdžio, jei pagrindinė prievolė terminuota, tai laidavimas jo negali pakeisti, todėl taikytinas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatytas laidavimo pasibaigimo pagrindas, nes Lizingo sutarties 2.1 punkte apibrėžtas jos terminas, todėl atsiranda pagrindas kreditoriui veikti suėjus terminui ir ieškovė turėjo pareigą pareikšti ieškinį per nurodytą trijų mėnesių terminą. Be to, mano, kad ieškinys turi būti atmestas, kadangi ieškovė yra pareiškusi civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00246-14 E. M..
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė AB SEB bankas su atsakove IĮ „Novatransa“ (kurios teises perėmė UAB „Novatransa“) 2008-02-07 yra sudariusi Laidavimo sutartį Nr. LS L2008-100060 (toliau – laidavimo sutartis). 2010-05-04 laidavimo sutartis buvo pakeista. Finansinio lizingo gavėja, už kurios prievolių visišką ir tinkamą įvykdymą solidariai laidavo atsakovė, nevykdė mokėjimo prievolių pagal grafiką. Bankas 2013-10-30 pranešimu Nr. 01-02-10-9230 nuo 2013-11-07 vienašališkai nutraukė finansinio lizingo sutartį. 2014-06-16 „Alramis“ iškelta bankroto byla. Bankroto byloje yra patvirtintas ieškovės AB SEB banko 155 712,86 Eur finansinis reikalavimas.
2008-02-07 laidavimo sutarties 1.1 punkte ieškovė ir atsakovė susitarė, kad laiduotojas neatlygintinai įsipareigoja kaip solidarusis bendraskolis atsakyti lizingo bendrovei, kaip UAB „Alramis“ kreditorei, jeigu pastaroji neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal 2008-01-15 Finansinio lizingo sutartį Nr. L2008-100060. 2010-10-01 Susitarimą Nr. 1 dėl Finansinio lizingo sutarčių Nr. L2007-120040 ir Nr. L2008-010060 atnaujinimo, analogišką 2013-08-26 Susitarimą Nr. 2, be ieškovės, trečiojo asmens UAB „Alramis“, pasirašė ir atsakovės vadovas L. M., patvirtindamas, kad su UAB „Alramis“ finansinio lizingo sutarčių, jų visų ankstesnių pakeitimų (Nr. 1) ir šio susitarimo sąlygomis susipažino ir sutinka, kad laidavimo sutartis lieka galioti ir užtikrina UAB „Alramis“ visų prievolių įvykdymą pagal atnaujintas finansinio lizingo sutartis.
Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas L. M. laikėsi pozicijos, kad 2013-08-26 Susitarimo Nr. 2 jis nepasirašė. Analogiškos pozicijos laikėsi ir liudytojas E. M. (buvęs UAB „Alramis“ vadovas), paaiškindamas, kad Susitarimą Nr. 2 pasirašė asmuo, kurio jis negali įvardyti. Tačiau įvertinus, kad nurodyti asmenys yra susiję giminystės ryšiais ((duomenys neskelbtini)), jų parodymai vertintini kritiškai, nes atlikus rašysenos ekspertizę buvo padaryta išvada, kad tikėtina, jog ekspertizei pateiktame 2013-08-26 Susitarime Nr. 2 parašą L. M. vardu parašė L. M.; parašas yra pasirašytas nekraipyta rašysena / parašu; požymių, liudijančių, jog ekspertizei pateiktame susitarime esantis parašas L. M. vardu būtų parašytas esant neįprastoms sąlygoms ar esant neįprastos būsenos, nenustatyta.
Dėl CK 6.87 straipsnio 4 dalies taikymo
CK 6.87 straipsnio 4 dalis, kurios nuostatomis ginasi atsakovė, numato, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita.
2010-05-04 pasirašydamos naujos redakcijos Laidavimo sutartį Nr. LS L2008-010060 šalys susitarė, kad laiduotojas (konkrečiu atveju atsakovė) sutinka, kad visos finansinio lizingo sutarties sąlygos (įskaitant finansuojamos sumos ir (ar) palūkanų didinimą ir (ar) finansinio lizingo sutarties galiojimo termino pratęsimą) būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks finansinio lizingo sutarties pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui (Laidavimo sutarties 1.3 punktas). Todėl esant laiduotojo (atsakovės) išankstiniam sutikimui, įformintam laidavimo sutartyje, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, pasirašytas asmens, kuris teismo posėdžio metu nurodė, jog yra ilgametis verslininkas, konstatuotina, kad bet kokie pakeitimai, susiję su pagrindinės prievolės vykdymu, neturi įtakos laiduotojo atsakomybei, jinai išlieka iki visiško skolinių įsipareigojimų įvykdymo (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Lizingo gavėjai neįvykdžius įsipareigojimų pagal finansinio lizingo sutartį (su papildomais susitarimais), atsakovė turi pareigą vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Dėl 6.87 straipsnio 6 dalies taikymo
Motyvuojamoji dalis
CK 6.87 straipsnio 6 dalis numato, kad laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko ar laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą.
Atsakovės atstovai nurodė, kad UAB „Alramis“ 2013 metų kovo, balandžio mėnesiais atsižvelgdama į tai, kad lizinguojamų transporto priemonių rinkos vertė viršijo neįvykdytų įsipareigojimų pagal lizingo sutartį sumą, surado galimą lizinguojamų transporto priemonių pirkėją ir kreipėsi į ieškovę su prašymu leisti išpirkti transporto priemones, tokiu būdu įvykdant lizingo sutartį. Tačiau ieškovė tokio sutikimo nedavė.
Teismas su šiais atsakovės atstovų argumentais nesutinka. Byloje esantis UAB „Alramis“ ir ieškovės susirašinėjimas (2013 m. balandžio–rugpjūčio mėn.) patvirtina, kad ieškovė UAB „Alramis“ pateikė visą informaciją, kokia tvarka ir kaip vykdomas lizinguojamo turto išpirkimas. Todėl į bylą pateikti išsipirkimo verčių apskaičiavimai ar byloje apklausto liudytojo M. M. paaiškinimai apie tai, kad aikštelėje stovinčias mašinas apžiūrinėjo potencialūs pirkėjai, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė nedavė sutikimo išsipirkimui. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai (ieškovės raštai UAB „Alramis“ dėl vėluojamų mokėjimų, atsakovės 2013-05-20 raštas ieškovei, kuriame pripažįsta, kad įmonė turi finansinių sunkumų, bankroto bylos iškėlimas trečiajam asmeniui) patvirtina, kad skoliniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti ne dėl kreditorės, o dėl skolininkės kaltės, t. y. pastarajai neturint šiam veiksmui atlikti finansinių resursų. Esant tokiai situacijai, atsakovei negali būti taikomos CK 6.86 straipsnio nuostatos ir pastaroji negali būti atleista nuo atsakomybės.
Dėl CK 6.81 straipsnio 1 dalies taikymo
Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinys atmestinas, nes pareikštas po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl UAB „Alramis“ pabaigos. Šį argumentą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012.
Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad sprendimas dėl UAB „Alramis“ veiklos pabaigos priimtas 2016-04-05, įsiteisėjo 2016-05-06 (civilinė byla Nr. B2-234-524/2016). Iš viešai prieinamų duomenų (http://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=234533740) nustatyta, kad UAB „Alramis“ išregistruota 2016-05-13. Ieškinys šioje byloje laiduotojai pateiktas 2016-04-12.
Tiek atsakovės, tiek ieškovės nurodomose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartis Nr. 3K-3-248/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-14 nutartis Nr. e2A-514-370/2015) iš esmės buvo konstatuota, kad laidavimas laikomas pasibaigusiu esant juridinių faktų sudėčiai – teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalis) bei įmonės išregistravimui iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 5, 6 dalys). Taigi iki teismo sprendimo pripažinti BUAB „Alramis“ veiklą pasibaigusia įsigaliojimo (2016-05-06) bendrovės prievolės pagal lizingo sutartį nebuvo pasibaigusios. Konstatuotina, kad ieškovė pareiškė savo reikalavimus atsakovei laiku, t. y. dar galiojant BUAB „Alramis“ prievolėms pagal lizingo sutartį, todėl atsakovė turi vykdyti savo įsipareigojimus ieškovei pagal 2008-02-07 Laidavimo sutartį Nr. Nr. LS L2008-100060 (su vėlesniais pakeitimais), t. y. sumokėti ieškovei pagal 2008-01-15 Finansinio lizingo sutartį Nr. L2008-100060 (su vėlesniais pakeitimais) UAB „Alramis“ mokėtinas sumas (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).
UAB „Alramis“ skolos, už kurią laidavo atsakovė, dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais – Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-20 nutartimi ir 2016-04-05 sprendimu, priimtais civilinėje byloje Nr. B2-234-524/2016, bankroto administratoriaus 2016-04-12 pažyma.
Dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalies taikymo
Atsakovės atstovai nurodė, kad laidavimo sutartimi šalys negalėjo pakeisti pagrindinės prievolės pobūdžio, taigi lizingo sutartys laikytinos terminuotomis, todėl laidavimui taikytina CK 6.88 straipsnio 1 dalis. Ieškovės atstovė paaiškino, kad finansinių institucijų sudaromos finansavimo sutartys su klientais visada yra terminuotos, t. y. nustatomas terminas, iki kada prievolės turi būti įvykdytos, tačiau prievolių neįvykdymas laiku neeliminuoja sutarties šalies pareigos ją įvykdyti.
CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.
Šalių sudarytos Laidavimo sutarties (sutarties 2010-05-04 redakcija) 5.3 punkte nustatyta, kad laiduotojo įsipareigojimai galioja iki lizingo gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių įvykdymo pagal finansinio lizingo sutartį ir laidavimo sutartį įvykdymo dienos. Teisminė praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-285/2012).
Dėl kitų atsakovės argumentų
Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas, kadangi galbūt analogiškas civilinis ieškinys yra pareikštas ikiteisminiame tyrime liudytojo E. M..
Nors dėl buvusio UAB „Alramis“ vadovo E. M. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 184 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, tačiau atsakovės atstovų nurodomo ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindo nenumato Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnis. Todėl toks atsakovės atstovų prašymas netenkintinas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-04 preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų
Pagal CPK 430 straipsnio 7 dalį galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies, todėl ieškovei AB SEB bankui iš atsakovės UAB „Novatransa“ priteistinas 1 018 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 432,90 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 425 straipsnio 3 dalis).
Konstatavus, kad atsakovė UAB „Novatransa“ praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jos ieškovei priteistinos 6 proc. (šešių procentų) dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 430 straipsnio 7 dalimi,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Papildomai priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Novatransa“ (j. a. k. 141490929) 432,90 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus 90 ct) advokato pagalbos išlaidų ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui (j. a. k. 112021238).
Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-14 nutartimi taikytas (pakeistas 2016-04-25, 2016-06-10, 2016-08-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimis) laikinąsias apsaugos priemones iki visiško sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.