Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Divingas“, antstolis Irmantas Gaidelis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Antstolis Irmantas Gaidelis pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė teismui. Antstolis nurodė, kad pateiktame vykdymui vykdomajame dokumente yra nurodyta procesinių palūkanų skaičiavimo tvarka, kuri buvo išieškotojos pakoreguota pateikiant antstoliui vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nurodant išieškoti 104 292,55 Eur ir 114,78 LT skolos likutį, 16 proc. metinių palūkanų už priteistą skolą (t. y. likutį vykdomojo dokumento pateikimo dienai – 104 325,79 Eur), palūkanas skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 30 d., taip pat vykdomajame dokumente nurodytas 4 550,51 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punktas aiškiai reglamentuoja, kad procesinės palūkanos konkrečiu momentu yra apskaičiuojamas nuo tuo metu likusio nesumokėto skolos likučio, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo tvarką (Sprendimų vykdymo instrukcijos 95 punktas). Remiantis CK 6.54 straipsniu, pirmiausiai iš skolininko gautomis įmokomis yra dengiamos išlaidos, susijusios su reikalavimu įvykdyti prievolę pareiškimu, vėliau – palūkanos, netesybos, pagrindinė skola. Vykdymo procese, atlikus piniginių lėšų paskirstymą, procesinės palūkanos toliau skaičiuojamas nuo tuo metu likusios nepadengtos skolos likučio, kaip ir numato teisės aktai. Antstoliui nepateikta jokio išieškotojo (nei pradinio, nei paskesnio) ir skolininkės susitarimo, kuriuo būtų nustatyta kitokia, nei numato teisės aktai, skolos sumų dengimo tvarka. Pažymėtina, kad antstolis neskaičiuoja „palūkanas nuo palūkanų“, kaip tai bando pateikti skolininkė. Pateikta pradinio kreditoriaus Nordea 2015 m. gruodžio 31 d. pažyma nepagrindžia fakto, kad procesinės palūkanos vykdymo procese turėjo buti (turi būti) skaičiuojamos nuo 31 153,38 Eur panaudoto kredito likučio, kaip to siekia skolininkė, nes ši pažyma – tai ne proceso šalių susitarimas. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3136-431/2013 aiškiai pasisakė, dėl kokių priežasčių iš skolininkės (kaip kredito laiduotojos) priteisiamos 16 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos 136 420,26 Eur ir 117,78 Lt sumos iki prievolės visiško įvykdymo ir paneigė skolininkės argumentus dėl neva skaičiuojamų „palūkanų nuo palūkanų“. Antstoliui teisės aktai nesuteikia teisės spręsti klausimų dėl teismo sprendimu priteistų procesinių palūkanų dydžio ir jų pagrįstumo. Pažymėtina, kad antstolis vykdymo procese priteistas metines palūkanas skaičiuoja taip, kaip tai numato CK, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos. Skolininkė nepateikė jokių antstolio procesinių veiksmų neteisėtumą pagrindžiančių įrodymų.

7. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

8. Iš vykdomosios bylos medžiagos vykdomosios bylos Nr. 0008/14/01382 duomenų nustatyta, kad išieškotoja pateikė antstoliui Irmantui Gaideliui Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3136-431/2013 dėl 136 420,26 Eur ir 117,78 Lt skolos sumos, 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už visą priteistą skolą, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 18 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo bei 15 712 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės H. R. išieškotojos Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančios per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (dabartinė išieškotoja UAB „Divingas“), naudai.

9. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad išieškotoja, pateikdama antstoliui vykdyti minėtą vykdomąjį raštą, 2014 m. rugpjūčio 4 d. prašyme nurodė išieškoti 104 292,26 Eur ir 114,78 Lt skolos, 16 proc. metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už visą priteistą skolą, skaičiuojant šias palūkanas nuo 2014 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 15 712 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10. 2014 m. rugpjūčio 6 d. antstolis priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3136-431/2013 dėl 375 928,09 Lt skolos, 16 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės H. R..

11. Skolininkės atstovas 2022 m spalio 10 d. pateikė antstoliui prašymą perskaičiuoti vykdomojoje byloje įsiskolinimo likutį. Prašyme nurodyta, kad kreditorius 2015 m. gruodžio 31 d. pažymoje nurodė, jog skolininkai 2015 m. gruodžio 31 d. kreditoriui skolingi šias sumas: 31 153,38 Eur panaudotas kreditas, 2 167,65 Eur nesumokėtos palūkanos, 68 940,59 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanos. Skolininkės atstovas prašyme nurodė, kad įsiskolinimas, nuo kurio galėjo būti skaičiuojamos palūkanos, yra 31 153,38 Eur.

12. Antstolis 2022 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. S-22-8-39027 netenkino skolininkės prašymo dėl palūkanų perskaičiavimo. Patvarkyme antstolis nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. vykdomajame rašte numatyta, kad 16 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos (136 420,26 Eur ir 117,78 Lt) skolos nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 18 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo; pateikdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotoja nurodė išieškoti 104 292,26 Eur ir 114,78 Lt skolos, 16 proc. metinių palūkanų už visą priteistą skolą, skaičiuojant šias palūkanas nuo 2014 m. liepos 30 d., bei bylinėjimosi išlaidas. Antstolis patvarkyme taip pat nurodė, kad skolininkei pirminio kreditoriaus išduota 2015 m. gruodžio 31 d. pažyma nepatvirtina tarp kreditoriaus ir skolininkės esant susitarimui palūkanas skaičiuoti nuo 31 153,38 Eur skolos sumos, o ne nuo vykdomajame dokumente ir išieškotojos 2014 m. rugpjūčio 4 d. rašte antstoliui nurodytos skolos sumos.

13. Skolininkė, nesutikdama su antstolio 2022 m. spalio 18 d. patvarkymu, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti skundžiamą patvarkymą ir perskaičiuoti skolininkės įsiskolinimą pagal 2015 m. gruodžio 31 d. pradinio išieškotojo pažymą. Skolininkės nuomone, antstolis palūkanas turi skaičiuoti tik nuo nepadengtos pagrindinės prievolės sumos, nurodytos pradinio išieškotojo 2015 m. gruodžio 31 d. pažymoje, t. y. nuo 31 153,38 Eur. Skolininkės teigimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo kompensuojamąsias palūkanas skaičiuoti kelis kartus, be to, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų įtraukimas į bendrą įsiskolinimo sumą iš esmės reiškia, kad palūkanos yra skaičiuojamos už jau priskaičiuotas palūkanas.

14. CPK 586 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

15. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3136-431/2013 iš H. R. priteista 136 420,26 Eur ir 117,78 Lt skolos suma, 16 proc. metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos už visą priteistą skolą, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 18 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 14 212 Lt bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad iš esmės visi skolininkės skunde keliami klausimai, susiję su skolos ir palūkanų dydžiu, skaičiavimo tvarka, skolininkės, kaip vartotojos, teisių gynimu ir kt., buvo išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

16. Nurodytų teismų procesinių sprendimų pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriame, be kita ko, buvo nustatyta ir procesinių palūkanų skaičiavimo tvarka, t. y. nurodyta iš skolininkės išieškoti 136 420,26 Eur ir 117,78 Lt skolos sumą, 16 proc. metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už visą priteistą skolą, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 18 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo.

17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos už visą skolos sumą ir skirtos kompensuoti būsimus nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Be to, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007).

18. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodytą priteistą sumą sudaro lėšos, kurių kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo, Nr. A3-130). Tai reiškia, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomų, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005; taip pat žr. 2005 m.rugsėjo28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; kt.). Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje turi nurodyti sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, jų dydį ir dieną, nuo kurios jos skaičiuojamos. Konkrečią palūkanų sumą apskaičiuoja antstolis vykdydamas teismo sprendimą. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; taip pat žr. 2005 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

19. Taigi, vadovaujantis aptarta teismų praktika, skolininkės argumentas, kad vykdomojoje byloje antstolis palūkanas skaičiuoja už jau priskaičiuotas palūkanas, atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad pažyma, kuria teikdama skundą remiasi skolininkė, parengta 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. daugiau nei prieš 7 metus. Teismo vertinimu, skolininkės reikalavimas perskaičiuoti išieškotino įsiskolinimo sumą pagal nurodytoje pažymoje pateiktus duomenis laikytinas nepagrįstu dar ir todėl, kad nurodytoje pažymoje pateikti duomenys nėra aktualūs. Pastebėtina, kad teismas 2022 m. lapkričio 11 d. rezoliucija nustatė skolininkei 20 dienų terminą pateikti detalius įsiskolinimo dydžio paskaičiavimus, kartu nurodant, kokie mokėjimai ir kokioms prievolėms dengti buvo atlikti. Skolininkė šia teise nepasinaudojo, nepateikė teismui nei atliktus mokėjimus pagrindžiančių dokumentų, nei kitų objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad skolininkės įsiskolinimo išieškotojai likutis faktiškai yra mažesnis negu antstolio vykdomojoje byloje išieškoma suma.

21. Kiti skundo dėl antstolio veiksmų argumentai neturi esminės reikšmės antstolio veiksmų (neveikimo) pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

22. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolis, netenkindamas skolininkės prašymo perskaičiuoti įsiskolinimą pagal 2015 m. gruodžio 31 d. pažymos duomenis, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Pareiškėjos skundo netenkinus, iš pareiškėjos suinteresuoto asmens UAB „Divingas“ naudai priteistina 689,70 Eur išlaidų už advokato pagalbą (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjos H. R. skundą dėl antstolio veiksmų skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų.

Priteisti iš pareiškėjos H. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ (juridinio asmens kodas 225761570) 689,70 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.