Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Ingrida Krušienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-575-106-2012 Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01254-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.1.4.2.; 1.2.14.5.1.; 1.2.20.5.; 1.2.20.6.; 1.2.29.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2012 m. liepos 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta:

- pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pagal BK 236 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 10 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 235 straipsnį ir BK 236 straipsnį subendrintos jas apimant, po to – subendrinta bausmė - dalinio sudėjimo būdu sudėta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, bei visiškai pridėta bausmė, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui bei 10 MGL dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteista už tai, kad pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir davė melagingus parodymus. Ji 2011 m. liepos 22 d., 14. 45 val., Taikos pr. 117, Klaipėdoje, Klaipėdos apskrities VPK miesto 2-ojo PK patalpose, būdama įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, ką patvirtino savo parašu, melagingai pranešė apie automobilio “Mercedes Benz E270”, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ pagrobimą. Po to, 2011 m. liepos 25 d., 10.12 val., Klaipėdos apskrities VPK 2 PK patalpose A. K., apklausiama liudytoja ir, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašu, melagingai parodė, kad 2011 m. liepos 22 d., apie 06.30 val., prie Debreceno g. 90 namo antros laiptinės, Klaipėdos mieste, nepažįstamas vaikinas jai iš rankų pagrobė rankinę, kurios vertė - 200 Lt, su joje buvusia pinigine, kurios vertė - 50 Lt, 300 Lt, automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir automobilio raktelius su signalizacijos pulteliu, raktų pakabuką, kurio vertė - 8 Lt, po ko A. K., 12.45 val., aptikusi, kad pagrobtas jai priklausantis automobilis “Mercedes Benz E270”, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ stovėjęs prie Baltijos pr. 87 namo, Klaipėdos mieste, kurio vertė - 30 000 Lt.

Be to, A. K. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą. Ji 2011 m. liepos 25 d., Ukmergės g. 315B, Vilniaus mieste, AB „Lietuvos draudimas“, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2011 m. balandžio 23 d., būdama apdraudusi automobilį „Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimu, AB “Lietuvos draudimas” pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t.y. automobilio “Mercedes Benz E270”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimą Baltijos pr. 87, Klaipėdoje, tikėdamasi gauti 25 830 Lt draudiminę išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi AB “Lietuvos draudimas” draudiminės išmokos neišmokėjo.

Be to, A. K. suklastojo tikrą dokumentą. Ji 2011 m. liepos 26 d., Taikos pr. 66, Klaipėdoje, AB “Lietuvos draudimas” Klaipėdos žalų centro ekspertui V. S. pateikė jos pačios surašytą melagingą paaiškinimą apie AB „Lietuvos draudimas“ apdraustos transporto priemonės automobilio “Mercedes Benz E270”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę, ir užpildė tikrą dokumentą - prašymą draudiminei išmokai gauti, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nurodė apie 2011 m. liepos 22 d. automobilio “Mercedes Benz E270”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Baltijos pr. 87, Klaipėdos mieste, vagystę, po ko pasirašė, patvirtindama, kad pateikta informacija yra teisinga.

Apeliaciniame skunde A. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir naujuoju nuosprendžiu pripažinti kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant jai bausmę, nesusijusią su pinigine bauda arba atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, taikant BK 37 straipsnį.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

melagingi parodymai, melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą, prašymo AB „Lietuvos draudimui“ surašymas nebuvo savitikslis dalykas, o tai buvo tik tam tikri etapai, siekiant konkretaus tikslo - susigrąžinti savo turtą ar gauti piniginę kompensaciją už jį, nes aukščiau nurodytas automobilis iki šiol nerastas;

visų aukščiau aprašytų veikų padarymas buvo tęstinio veiksmo sudėtinės dalys, kuriomis buvo bandoma susigrąžinti pagrobtą turtą ar atlyginti nekompensuotą praradimą. Kitą vertus, suklastotų oficialių dokumentų panaudojimas sukčiaujant, atskirai nekvalifikuotinas, nes suklastotas prašymas draudikui buvo tik priemonė turtui užvaldyti (1998 m. gruodžio 22 d. LAT senato nutarimo Nr. 8, 17 punktai).

Konstatuojant, kad šioje situacijoje yra ideali nusikaltimų sutaptis, kai asmuo viena poelgiu padaro du ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose, nepateisinamas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje taikyti bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalys), kai pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą taikoma tik paskirtų bausmių apėmimas (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2005).

Pastebi tai, kad ji pati yra nukentėjusioji, nes jos asmeninė transporto priemonė taip ir neatrasta. Taigi, bendrame kontekste yra nuteista pati nukentėjusioji, o pasekmių jokių neatsirado, nors jos veika ir tikslas susigrąžinti automobilį iki šiol aktualus. Vadinasi, ji sąžiningai klydo, todėl svarstytina galimybė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), nes padarytos žalos valstybei nėra, o dėl formalių jai inkriminuotų nusikaltimų požymių ypatumų, ji nėra visuomenei pavojinga.

Dėl skirtinos bausmės rūšies

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ne kartą konstatavo teismui, kad jai neskirtų bausmės, susijusios su pinigine bauda, dėl blogos materialinės padėties, nes dėl inicijuotų ikiteisminių tyrimų prarado darbą, dalinai yra išlaikoma tik mamos, kuri jai suteikia galimybę užsidirbti pinigų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Be to, pirmosios instancijos teisme minėjo, kad yra išsiskyrusi bei išlaiko viena nepilnametį vaiką, buvęs sutuoktinis neteikia jai ir vaikui jokios materialinės paramos, todėl galimybės apmokėti teismo paskirtą baudą yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, prašo neskirti piniginės bausmės, nes minėtame straipsnyje yra alternatyvų, kurias pritaikius, prevenciniai skirtinos bausmės tikslai ir paskirtis bus įvykdyti.

Apeliantė ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino teisingai ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius nuosprendžio išvadas, pagrįstai A. K. pripažino kalta pagal BK 22 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 235 straipsnio 1 dalį, BK 236 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, ir nuteisė už tai, tačiau netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bendrindamas bausmes, dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas.

Dėl kvalifikavimo

Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistoji neneigia padariusi nusikalstamas veikas numatytas BK 22 straipsnyje, 182 straipsnio 1 dalyje, BK 235 straipsnio 1 dalyje, BK 236 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau mano, kad jos nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pasisakyta, kad tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinant atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo, t. y. vieningos tyčios (kasacinės nutartys Nr. 2K-307/2007, 2K-P-412/2007). Pripažinus, kad A. K. padarė keturias skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, to neneigiant ir pačiai A. K., nuteistosios prašymas jos padarytas nusikalstamas veikas traktuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, yra aiškiai nepagrįstas ir neteisingas. Atsižvelgiant į tai apylinkės teismas pagrįstai A. K. veikas kvalifikavo ne tik pagal BK 22 straipsnio 182 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 235 straipsnio 1 dalį ir BK 236 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių bendrinimo

Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai subendrino bausmes, jos teigimu, veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės turėjo būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu. Toks apeliantės skundo argumentas, kolegijos nuomone, yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, savo požymiais atitinkančių veikas, numatytas keliuose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nusikaltimų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Pagal įstatymo prasmę ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose. Reali nusikaltimų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar jų dalyse, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neįvardijo nusikaltimų sutapties rūšies, tačiau iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas konstatavo realią nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje (pastarosios veikos subendrintos apėmimo būdu), sutaptį. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka. Nors šiuos nusikaltimus A. K. padarė skirtingais veiksmais, tačiau pažymėtina, jog kai kuriais atvejais teismų praktika skirtingus kaltininko veiksmus įvertina kaip idealią nusikaltimų sutaptį (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-670/2007, 2K-70/2012, Nr. 2K-194/2012). Idealia nusikaltimų sutaptimi pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jei jie padaromi per trumpą laiko tarpą, veiksmai tarpusavyje susiję, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą. Taigi nuteistosios pranešimas apie nebūtą nusikaltimą, (BK 236 straipsnio 1 dalis), melagingų parodymų davimas (235 straipsnio 1 dalis), tikro dokumento suklastojimas (BK 300 straipsnio 1 dalis) bei pasikėsinimas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą (BK 22 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalis) nebuvo savitikslės nusikalstamos veikos. Tai buvo tik tam tikri etapai siekiant konkretaus tikslo – apgaule gauti draudiminę išmoką. Nusikalstamas veikas A. K. padarė norėdama padaryti sukčiavimą, tai jos sumanymo vieninga tąsa, be šių nusikalstamų veikų padarymo, ji negalėtų padaryti ir sukčiavimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija minėtą situaciją vertina kaip idealiąją keturių nusikaltimų sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

Nuteistoji A. K. apeliaciniame skunde teigia, jog svarstytina galimybė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Pagal BK 37 straipsnį veika gali būti pripažįstama mažareikšme tada, kai ji atitinka konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nedaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, atsižvelgiama tiek į objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai), tiek į subjektyviuosius (tyčios kryptingumas, motyvai) požymius. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kartu pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-427/2010, 2K-500/2010).

Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Bylos duomenimis A. K. turėdama tikslą sukčiauti padarė keturias nusikalstamas veikas. Veikos, kada pranešama apie žinomai nebūtą nusikaltimą, duoda melagingus parodymus, suklastoja tikrą dokumentą ir pasikėsinant apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, negali būti laikomos mažareikšmėmis, nes jomis siekta didelės asmeninės turtinės naudos. A. K. padarytos nusikalstamos veikos pagal jų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant jas BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, negali būti pripažįstamos tik formaliai atitinkančios BK straipsniuose numatytas veikas, taigi negali būti vertinamos mažareikšmėmis. Nors turinė žala nusikalstamais veiksmais ir nebuvo padaryta, tačiau buvo padaryta žala kitoms įstatymų saugomoms vertybėms.

Dėl bausmės rūšies

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma neskirti piniginės baudos. Atsižvelgiant į tai, kad paskirtos bausmės bus bendrinamos apėmimo būdu ir galutine subendrinta bausme nebus skirta piniginė bauda, šis apeliacinio skundo prašymas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti :

A. K. bausmes, remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas pagal BK 22 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 235 straipsnio 1 dalį, BK 236 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir nustatyti subendrintą bausmę – šešis (6) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.