Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, vykdanti individualią veiklą , neteista, kaltinama pagal LR BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir davė melagingus parodymus. Ji 2011 m. liepos 22 d., 14. 45 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities VPK miesto 2-ojo PK patalpose, būdama įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, ką patvirtino savo parašu, melagingai pranešė apie automobilio “Mercedes Benz E270”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimą. Po to, 2011 m. liepos 25 d., 10.12 val., Klaipėdos apskrities VPK 2 PK patalpose A. K., apklausiama liudytoja ir, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašu, melagingai parodė, kad 2011 m. liepos 22 d., apie 06.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės, Klaipėdos mieste, nepažįstamas vaikinas jai iš rankų pagrobė rankinę, kurios vertė - 200 Lt, su joje buvusia pinigine, kurios vertė - 50 Lt, 300 Lt, automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir automobilio raktelius su signalizacijos pulteliu, raktų pakabuką, kurio vertė - 8 Lt, po ko A. K., 12.45 val., aptikusi, kad pagrobtas jai priklausantis automobilis “Mercedes Benz E270”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs prie (duomenys neskelbtini)namo, Klaipėdos mieste, kurio vertė - 30 000 litų vertės.

Be to, A. K. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą. Ji 2011 m. liepos 25 d., (duomenys neskelbtini), AB „Lietuvos draudimas“, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2011 m. balandžio 23 d., būdama apdraudusi automobilį „Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimu, AB “Lietuvos draudimas” pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t.y. automobilio “Mercedes Benz E270”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimą (duomenys neskelbtini), tikėdamasi gauti 25 830 Lt draudiminę išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi AB “Lietuvos draudimas” draudiminės išmokos neišmokėjo.

Be to, A. K. suklastojo tikrą dokumentą. Ji 2011 m. liepos 26 d., (duomenys neskelbtini), AB “Lietuvos draudimas” Klaipėdos žalų centro ekspertui V. S. pateikė jos pačios surašytą melagingą paaiškinimą apie AB „Lietuvos draudimas“ apdraustos transporto priemonės automobilio “Mercedes Benz E270”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę, ir užpildė tikrą dokumentą - prašymą draudiminei išmokai gauti, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nurodė apie 2011 m. liepos 22 d. automobilio “Mercedes Benz E270”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), vagystę, po ko pasirašė, patvirtindama, kad pateikta informacija yra teisinga.

Apklausta kaltinamąja A. K. kalta prisipažino visiškai parodė, kad 2011 m. liepos 15 d. išnuomojo asmeniui - M. A. savo automobilį Mercedes Benz. M. A. pasiskambino, ir susitarė, susitikti prie (duomenys neskelbtini) namo. Jis pateikė asmens dokumentus ir jie pasirašėme automobilio nuomos sutartį. Automobilį išnuomavo trim parom. Jo asmens dokumento kopijos ji nepaėmė. Po trijų dienų jis paskambino ir paprašė pratęsti automobilio nuomą dar kelioms dienom. Sutarė, kad jis grąžins automobilį po dviejų dienų. Paskambinus sutartu laiku, jo telefonas buvo išjungtas. Tuomet ji nuvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, nes sutartyje buvo nurodytas tas adresas. Prie (duomenys neskelbtini) namo jo nerado. 2011 m. liepos 21 d. susirado per Google duomenis apie M. A. – toks asmuo dirba (duomenys neskelbtini). Pasiskambinus į (duomenys neskelbtini), net iš balso suprato, kad kalba visai kitas asmuo. Tada suprato, kad asmens kuris 2011 m. liepos 21 d., prisistatė (duomenys neskelbtini), nėra. Kadangi reikėjo skelbti to asmens paiešką, sugalvojo nuvykti į Regitrą, kad išduotų naują dokumentą, tam, kad būtų negaliojantis senasis. Po to nuėjo į policiją ir pateikė klaidingą informaciją dėl automobilio dingimo. Pranešė policijai, kad 2011 m. liepos 22 d. dingo jos daiktai. 2 PK pranešė, kad jai pavogė rankinę su dokumentais. Nurodė rankinės ir kitų daiktų vertes. Nurodė, kad rankinėje buvo, automobilio rakteliai, draudimas ir dokumentai. Dėl automobilio vagystės, pranešė 2011 m. liepos 25 d., t.y. po 3 dienų, paskambindama tel. 112, o po to nuvyko į 2 PK ir raštu parašė pareiškimą. Buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Pasirašė, kad yra įspėta. Automobilis buvo draustas civiliniu ir Kasko draudimu. Pranešdama apie nusikaltimą norėjo, kad būtų pradėta automobilio paieška. Spalio mėn. į policiją nueiti ir prisipažinti paskatino darbdavys, kadangi tokia situacija galėjo pakenkti jos darbui, nes dirbo (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo pranešusi apie vagystę policijai, tą patį nurodė ir draudimui. Kreipėsi į Lietuvos draudimą 2011 m. liepos 25 d. dėl draudiminio įvykio. Nurodė, kad automobilis pavogtas. Dėl išmokos draudikai jai nieko konkretaus nesakė, bet ji tikėjosi gauti rinkos vertę atėmus 10 proc. Kreipėsi į žalų centrą, į V. S.. Jam pateikė informaciją, kad automobilis pavogtas. Pildė dokumentus, prašymą draudiminei išmokai gauti. Prašyme nurodė, kad automobilis pavogtas. Patvirtino, kad tai teisingi duomenys ir pasirašė. Automobilis kainavo daugiau nei priklausanti kompensacija, todėl pinigus iš draudimo tikriausiai būtų paėmusi, nes automobilį prarado.

Iš 2011 m. liepos 22 d. A. K. pareiškimo matyti, kad kaltinamoji parašė protokolą-pareiškimą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2-ajam policijos komisariatui ir pranešė apie automobilio “Mercedes Benz E270”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimą (b.l. 1, 2).

Iš A. K. - liudytojos apklausos protokolo matyti, kad A. K. apklausos metu parodė, jog 2011 m. liepos 22 d., apie 06.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės, Klaipėdos mieste, nepažįstamas vaikinas jai iš rankų pagrobė rankinę, kurios vertė - 200 Lt, su joje buvusia pinigine, kurios vertė - 50 Lt, 300 Lt, taip pat automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir automobilio raktelį su signalizacijos pulteliu, raktų pakabuką, kurio vertė - 8 Lt, po ko ji 12.45 val. aptiko, kad pagrobtas jai priklausantis automobilis „Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos mieste, kurio vertė - 30 000 Lt (b.l. 7-9).

Iš automobilio nuomos sutarties matyti, kad A. K. nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. liepos 18 d. M. A. išnuomojo laikinam naudojimui ir valdymui automobilį “Mercedes Benz E270” (b.l. 20-23).

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolo matyti, kad šiame protokole nurodyta, jog A. K. bendraudama telefonu, nurodo, kad automobilis buvo nepagrobtas, o išnuomotas (b.l. 35-38).

Iš 2011 m. liepos 26 d. A. K. pareiškimo AB “Lietuvos draudimas”, matyti, kad A. K. Klaipėdos žalų tyrimo ekspertui pateikė jos pačios surašytą paaiškinimą apie tai, kad buvo pavogtas AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas automobilis “Mercedes Benz E270”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškinime nurodė ir įvykio aplinkybes (b.l. 78-79).

Iš 2011 m. liepos 26 d. A. K. prašymo AB “Lietuvos draudimas” nustatyta, kad A. K. užpildė tikrą dokumentą - prašymą draudiminei išmokai gauti, kuriame nurodė apie 2011 m. liepos 22 d. automobilio “Mersedes Benz E270”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), vagystę, po ko pasirašė, patvirtindama, kad pateikta informacija yra teisinga (b. l. 75-77).

Iš 2011 m. gruodžio 16 d. AB “Lietuvos draudimas” rašto matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ policijai pranešė, jog 2011 m. liepos 22 d. užregistruotas įvykis, (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo pavogtas draustas jų bendrovėje automobilis „Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. K.. Rašte taip pat nurodyta, kad dėl minėto automobilio vagystės draudėjai A. K. yra numatoma išmokėti 25830 Lt (b.l. 81).

Iš Transporto priemonių draudimo liudijimo matyti, kad draudėja A. K., nuo 2011 m. balandžio 23 d. iki 2012 m. balandžio 22 d. yra apdraudusi automobilį „Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 83, 84).

Motyvuojamoji dalis

Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamoji A. K. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato patalpose, būdama įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, ką patvirtino savo parašu, melagingai pranešė apie savo automobilio pagrobimą. Taip pat, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato patalpose, apklausiama liudytoja ir būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašu, melagingai parodė, kad nepažįstamas vaikinas jai iš rankų pagrobęs rankinę su joje esančiais daiktais, po ko ji, aptikusi, kad yra pagrobtas jai priklausantis automobilis „Mercedes Benz E270“. Byloje surinkti įrodymai taip pat neginčijamai patvirtina, kad kaltinamoji A. K. AB “Lietuvos draudimas” pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t.y. automobilio “Mercedes Benz E270”, pagrobimą, tikėdamasi gauti draudiminę išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB “Lietuvos draudimas” draudiminės išmokos neišmokėjo. Taip pat, kaltinamoji A. K. AB “Lietuvos draudimas” Klaipėdos žalų centro ekspertui pateikė jos pačios surašytą melagingą paaiškinimą apie AB „Lietuvos draudimas“ apdraustos transporto priemonės automobilio “Mercedes Benz E270”, vagystę, ir po to užpildė tikrą dokumentą - prašymą draudiminei išmokai gauti, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, apie automobilio “Mercedes Benz E270”, vagystę, bei pasirašė, patvirtindama, kad pateikta informacija yra teisinga. Šiais veiksmai kaltinamoji A. K. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, davė melagingus parodymus, suklastojo tikrą dokumentą ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą. Kaltinamosios kaltę patvirtina A. K. liudytojos apklausos protokolas, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolas, AB “Lietuvos draudimas” pateikta medžiaga, pačios kaltinamosios parodymai bei kiti rašytiniai duomenys.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir pan.). Nagrinėjamu atveju yra padarytos keturios skirtingose LR BK specialios dalies straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, todėl kaltinamosios veikimo negalima laikyti viena tęstine nusikalstama veika. Esminis padarytų daugelio nusikalstamų veikų skirtumas nuo vienos nusikalstamos veikos nagrinėjamu atveju yra tas, kad kiekvienos nusikalstamos veikos dalykas buvo skirtingas. Turint galvoje skirtingą nusikalstamų veikų dalyką, galima konstatuoti išankstinę jo tyčią padaryti daugelį nusikalstamų veikų, o ne tęstinę veiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 “Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 17 punkte yra nurodyta, kad suklastotų oficialių dokumentų panaudojimas sukčiaujant pagal sutaptį su BK 207 straipsniu (2000 m. BK 300 straipsniu) nekvalifikuotinas, nes suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtui užvaldyti. Tačiau jeigu kaltininkas pats suklastojo oficialų dokumentą ir, jį pateikęs kaip apgaulės priemonę, užvaldė svetimą turtą ar įgijo teisę į turtą, jo veika kvalifikuotina pagal sutaptį ir su BK 207 straipsniu (2000 m. BK 300 straipsniu). Toks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato BK 182 straipsnio ir 300 straipsnio taikymo aiškinimas reiškia, kad tais atvejais, kai kaltininkas sukčiaudamas panaudoja suklastotą dokumentą, BK 182 straipsnio ir 300 straipsnio sutaptis negalima, nes suklastoti dokumentai yra turto užvaldymo priemonė, o jų panaudojimas yra apgaulės išraiška. Taigi suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiavimo atveju pripažįstamas sukčiavimo veikos įvykdymo būdu (apgaule). Suklastotų dokumentų panaudojimo, kaip sukčiavimo būdo (apgaulės), teisinis vertinimas nepasikeičia ir tais atvejais, kai kaltininkas sukčiaudamas pats suklastoja oficialų dokumentą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal teismų praktiką dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį (tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama - įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys), o kaltinamoji ne tik panaudojo, bet ir pati užpildė prašymą sąmoningai nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 236 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį dėl pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingų parodymų davimą taip pat pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalyje dėl pasikėsinimo apgaule savo naudai įgyti svetimą AB „Lietuvos draudimas“ turtą bei pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį dėl tikro dokumento - prašymo draudiminei išmokai gauti, suklastojimo.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmes už įvykdytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei – nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio, priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 4 d.), nusikalstamos veikos padarytos nuosavybei ir valdymo tvarkai. Nusikalstamas veikas A. K. padarė iš savanaudiškų paskatų, yra dirbanti, neteista, administracine tvarka nebausta, augina nepilnametį vaiką. Nusikalstama veika, atitinkanti sukčiavimo sudėtį, nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamosios veiksmais materialinė žala padaryta nebuvo, nusikalstamos veikos padarytos siekiant padengti žalą padarytą galimai nusikalstamu būdu pačios kaltinamosios atžvilgiu, dėl ko yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, nusikalstamų veikų padarymu kaltinamoji prisipažino pati ir savo veiksmais padėjo atskleisti tiesą byloje. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, esant kaltinamosios sutikimui, bus pasiekti A. K. už kiekvienos nusikalstamos veikos, išskyrus LR BK 300 str. 1d. , padarymą skiriant viešųjų darbų bausmę. Už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1d., skirtina švelniausia bausmės rūšis – bauda. Bausmių dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, tai, kad nusikaltimais nepadaryta reali žala, taip pat atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diskai sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendė:

A. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį – šešis (6) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį - šešis (6) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį - 182 straipsnio 1 dalį - šešis (6) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį - 10 MGL dydžio t.y. 1300 litų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 3d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal LR BK 235 str. ir 236 str. subendrinti jas apimant, po to – subendrintą bausmę - dalinio sudėjimo būdu sudedant su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1d., 182 str. 1d., bei visiškai pridedant bausmę, paskirtą pagal LR BK 300 str. 1d. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – aštuonis (8) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui bei 10 MGL dydžio t.y. 1300 litų baudą.

Iki nuosprendis įsiteisės, paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskus, esančius baudžiamojoje byloje, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.