- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- e2A-840-555/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09238-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13730-435/2016 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 823,68 Eur turtinės ir 40 000,00 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto denatūruoto etilo alkoholio skiedinio realizavimo ir pagal BK 201 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto denatūruoto etilo alkoholio skiedinio įsigijimo ir laikymo turint tikslą realizuoti. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Ieškovė įrodinėjo, kad priimti teismų sprendimai patvirtina faktą, jog jos atžvilgiu buvo nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, o jo metu pritaikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėtos. Ieškovė žalą patyrė būtent dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų bei Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro neteisėtai pritaikytų procesinės prievartos priemonių ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teismui.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas prieš asmenį, tačiau paaiškėjus nusikalstamos veikos faktui yra atliekamas tam, kad būtų išaiškinta ar buvo padaryta nusikalstama veika ir jos padarymo aplinkybės, kas tą veiką padarė, tuo tarpu šiuo atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus informacijos apie galimai ieškovės atliekamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminiam tyrimui pradėti ir jo veiksmams atlikti nėra taikomi tokie aukšti įrodymų pakankamumo kriterijai kaip priiminėjant apkaltinamąjį nuosprendį, o ginčo situacijoje jam pradėti bei kitiems procesiniams veiksmams atlikti faktinių duomenų pilnai pakako. Pas ieškovę buvo rastas denatūruotas etilo alkoholis, tuo tarpu ieškovė išteisinta buvo tik dėl to, kad visos abejonės buvo įvertintos jos naudai. Ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu truko keliomis dienomis ilgiau nei mėnesį, t. y. jis net šešis kartus trumpesnis nei numato BPK 176 straipsnis. Ieškovė, laikydama, kad baudžiamasis procesas trunka per ilgai, galėjo pasinaudoti BPK 215 straipsniu. Ieškovė taip pat neįrodė ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, esant pagrindui, t. y. gavus P. M. tarnybinį pranešimą. Priimtuose teismų sprendimuose taip pat nėra konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ieškovė ieškinį grindžia tik dėl ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų ir prokuratūros atliktais neteisėtais veiksmais, tuo tarpu konkrečių galimai neteisėtų teismo veiksmų ieškinyje nėra nurodžiusi.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės priteisė valstybės turėtas procesinių dokumentų įteikimo (siuntimo) išlaidas.
Ginčo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas operatyviai ir pagrįstai. Tuo tarpu teismų priimtuose sprendimuose, suabejojus įrodymų pakankamumu, buvo pritaikytas pritaikytas in dubio pro reo principas. Be to, priminis ir pagrindinis liudytojas A. V. teisminiame nagrinėjime paneigė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Vien tik įrodymų nepakankamumas nėra pagrindas vertinti pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, veiksmų neteisėtais. Teismas laikė, kad ikiteisminis tyrimas prieš ieškovę buvo pradėtas ir atliktas pagrįstai, o pagrindo nutraukti jį nebuvo.
Atliktos kratos buvo sankcionuotos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis. Ieškovė nepasinaudojo savo teise baudžiamojo proceso tvarka skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjų priimtas nutartis dėl leidimo atlikti kratas – ieškovė neišnaudojo visų gynybos priemonių. Neperžiūrėjus nutarčių instancine tvarka nėra pagrindo konstatuoti jų neteisėtumo. Teismas nenustatė duomenų apie tai, kad atliktos kratos būtų pažeidusios baudžiamojo proceso kodekso. Atlikus tarnybinį patikrinimą, nebuvo nustatyta ir tyrėjų G. G., P. M. ir M. J. veiksmuose tarnybinių nusižengimų požymių.
Teismas atsižvelgęs į reikalavimą baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką, kuris reiškia laiką nuo oficialos kompetetingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki sprendimo procese priėmimo, ir įvertinęs tai, jog pranešimas apie įtarimą ieškovei buvo pareikštas 2013 m. vasario 1 d., o Kaltinamasis aktas surašytas 2013 m. kovo 7 d. ir baudžiamoji byla 2013 m. kovo 8 d. perduota pirmos instancijos teismui, konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu truko mėnesį ir 7 dienas, ir to nelaikė per ilga proceso trukme. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, t. y. teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nėra pateikta kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų santraukos, o taip pat netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai dėl ikiteisminio tyrimo eigos, nebuvo įvertintos ir žalos bei priežastinio ryšio sąlygos.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ikiteisminio tyrimo trukmę (ikiteisminis tyrimas truko ilgiau kaip pusantrų metų), be to, pats tyrimas buvo vilkinamas, be jokio pagrindo jo terminą pratęsus net keturis kartus.
Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, ieškovė nesutiko su ikiteisminio tyrimo metu taikytomis procesinėmis prievartos priemonėmis – kratomis, protokolą dėl kratos pasirašė priverstinai, kadangi buvo naudojamas psichologinis smurtas. Procesinės prievartos priemonės buvo taikytos du kartus, kurios savo esme buvo neteisėtos, nes ir pats ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Visas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtu būdu gavus informaciją, t. y. A. V. ir D. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti neteisėtu būdu, darant spaudimą ir pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Dėl neteisėtai ieškovės atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo ir jo metu neteisėtų pareigūnų bei prokuroro atliktų veiksmų, ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, dėl kurių dydžio pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepasisakė ir to nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo jį atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Nėra aišku nuo kada ieškovė skaičiuoja ikiteisminio tyrimo trukmę, kurią ji vertiną kaip pernelyg ilgą, ar nuo 2011 m. birželio 7 d., kada ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, ar nuo 2012 m. gegužės 3 d., kada jai, anot jos, buvo įteiktas pranešimas apie tyrimą. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovei pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje, buvo įteiktas 2013 m. vasario 1 d., o ne 2012 m. gegužės 3 d. Taigi, ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu truko mėnesį ir 7 dienas.
Vien ta aplinkybė, kad ieškovė buvo išteisinta, nereiškia jos atžvilgiu atliktų procesinių veiksmų bei priimtų sprendimų neteisėtumo, ar tai, kad jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo pernelyg ilgas.
Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad ieškovė BPK nustatyta tvarka būtų skundusi ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas nutartis, kuriomis buvo taikytos procesinės prievartos priemonės ieškovės atžvilgiu.
Ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas gavus informacijos apie galimai ieškovės vykdomą nusikalstamą veiką, numatyta BK 201 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad liudytojai, kurie ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu davė parodymus apie ieškovės vykdomą nusikalstamą veiką, vėliau parodymus pakeitė, negali būti vertinama kaip ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumas.
Ikiteisminis tyrimas pradedamas visais atvejais vos paaiškėjus galimiems nusikalstamos veikos požymiams (BPK 166 straipsnis), todėl nėra svarbu kokiomis aplinkybėmis ar forma ikiteisminio tyrimo įstaiga (jos pareigūnai) gavo informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp pareigūnų atliktos kratos ir ieškovės turėtų išlaidų (turtinės žalos dydis neįrodytas). Be to, byloje nėra duomenų, kuriuose būtų konstatuoti kratas atlikusių pareigūnų veiksmai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, procesinių pažeidimų, vykdant baudžiamąjį procesą, taip pat nekonstatavo. Ieškovė taip pat neįrodė ir 40 000,00 Eur neturtinės žalos pagrįstumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į ieškovės apeliacinį skundą, tiek atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tiek atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimuose nurodomi argumentai yra iš esmės analogiški atsakovės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime nurodytiems argumentams, todėl apeliacinės instancijos teismas jų papildomai nekartoja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų ir pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį turėtų būti panaikintas. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo argumentai dėl jų, taip pat teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas bei kiti teisiniai įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymo sprendime faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai ar tam tikrų įrodinėjimo priemonių nenurodymas reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvuose nėra nurodyti liudytojų paaiškinimai, nesudaro pagrindo išvadai, kad sprendime visiškai nebuvo atsakyta į ieškinio reikalavimus, nevertinti šalių bei jų atstovų pateikti paaiškinimai ir argumentai bei byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.
Ieškovė pareiškė teismui ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų atlikimo baudžiamajame procese, priteisimo. Turtinės žalos atsiradimą ieškovė grindžia kratos metu padaryta jai ir jos turtui žala, neturtinės žalos atsiradimą apeliantė grindžia dėl jos atžvilgiu nepagrįstai pradėto baudžiamojo persekiojimo, ikiteisminio tyrimo metu teisėtai, apeliantės vertinimu, taikytų procesinių prievartos priemonių bei pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukme.
Skundžiamu teismo sprendimu ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas, konstatavus, jog ieškovė neįrodė teisėsaugos institucijų veiksmų, su kuriais siejo turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, neteisėtumo bei visų privalomų sąlygų deliktinei valstybės atsakomybei kilti, įrodymais nepagrindė patirtų neigiamų pasekmių.
Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nustatinėtina, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso tikslas yra įtarimo patikrinimas. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).
Apeliantės įsitikinimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neturint duomenų apie nustatytus nusikalstamos veikos požymius bei tyrimas buvo pradėtas informaciją gavus netesėtu būdu. Tais atvejais, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas dėl neteisėto namų gamybos stipriojo alkoholinio ar denatūruoto, techninio etilo alkoholio ar jų skiedinių realizavimo (BK 201 straipsnio 1 dalis), kuris pradėtas gavus informaciją apie (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 7 d. 9.50 val. iki 2011 m. birželio 7 d. 9.55 val. už 2,07 Eur (7 Lt). parduotą 0,5 litro skystį, turintį alkoholio kvapą.
Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius; pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatas prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavęs ikiteisminio tyrimo medžiagą-liudytojo, kuris buvo sulaikytas su skysčiu, turinčio alkoholio kvapą, parodymus, policijos pareigūnų nurodytą informaciją, specialisto pateiktas išvadas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolą, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga ne tik patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, bet ir suteikė pakankamą pagrindą įteikti ieškovei pranešimą apie įtarimą realizavus denatūruoto etilo alkoholio skiedinį. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (pvz., 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 57404/08).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo trukmę. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimas truko beveik 1 metus ir 9 mėnesius, ieškovei įtarimas pareikštas 2013 m. vasario 1 d., teismui byla perduota 2013 m. kovo 12 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiškėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-375/2011, su tolesnėmis nuorodomis). Asmuo, kuriam yra pranešta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atsižvelgiant į bendrą proceso ir atskirų stadijų trukmę, procesinių delsimų nebuvimą, įmanomai trumpiausio laiko reikalavimas nebuvo pažeistas. Minėta, kad ikiteisminis tyrimas pagal faktą pradėtas 2011 m. birželio 7 d. gavus informaciją apie neteisėtą prekybą alkoholio skiediniu. Siekiant nustatyti ar sulaikymo metu pas asmenį buvo ratas alkoholio skiedinys, buvo pasitelktas specialistas. Pasitvirtintus įtarimams, kad (duomenys neskelbtini) laiptinėje, (duomenys neskelbtini), sulaikytas asmuo laikė denatūruoto alkoholio skiedinį, procesiniais veiksmais buvo siekiama nustatyti asmenį, prekiavusį šiuo skiediniu. Įtarus ieškovę nusikaltimo padarymu ir pranešus apie įtarimus, t. y. ikiteisminį tyrimą užbaigus per 1 mėnesį ir 7 dienas, pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje egzistuoja nepateisinamo delsimo požymiai, nėra.
Byloje nustatyta, kad ieškovės gyvenamojoje patalpoje ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės-atliktos kratos. BPK 145 straipsnio 1 dalis numato, jog kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba, kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Pagal BPK 145 straipsnio 3 dalies nuostatas, krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo. Taigi, krata gali būti atliekama esant BPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir griežtai laikantis nustatytos kratos atlikimo tvarkos.
Kratos procesinis veiksmas atliekamas, esant faktiniam ir procesiniam pagrindui kratai daryti. Krata laikoma padaryta teisėtai, tik jeigu jos darymas pagrįstas abiem pagrindais. Kratos darymo faktinis pagrindas yra baudžiamosios bylos duomenys, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, jog kurioje nors vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikalstamai veikai tirti reikšmingi daiktai, dokumentai ar kiti objektai.
Nors skunde teigiama, kad kratos metu prieš apeliantę buvo naudojamas psichologinis smurtas, apeliantė buvo priversta pasirašyti kratos protokolą, tačiau byloje įrodymų, jog atliekant kratą nebuvo laikomasi BK 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, nėra. Ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, kad pirmą kartą atliekant kratą ieškovė pasirašė kratos protokole, jokių pastabų nei dėl kratos metu rastų daiktų, nei dėl kratos tvarkos ar netinkamų pareigūnų veiksmų, šiame protokole nepareiškė. Ieškovė neįrodinėjo, jog buvo apribotos jos galimybės kratos protokole pateikti pastabas, vėlesni jos veiksmai, t. y. atsisakymas pasirašyti kratos protokole kratą atlikus antrą kartą tik patvirtina, kad ieškovė suvokė savo teises ir jomis savo nuožiūra naudojosi. Antrą kartą atliekant kratą ieškovė pareigūnų į savo gyvenamąsias patalpas neįsileido, priežasties dėl ko nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nenurodė. Teisėtų pareigūnų reikalavimų akivaizdus ignoravimas, teisėjų kolegijos vertinimu, suteikė teisę pareigūnams pasitelkti adekvačias specialiąsias priemones siekiant patekti į ieškovės butą, todėl jų panaudojimą vertinti kaip neteisėtus veiksmus pagrindo taip pat nėra. Ieškovei ikiteisminio tyrimo metu pateikus pretenzijas dėl pareigūnų veiksmų atliekant kratą, tarnybinio patikrinimo metu tarnybinių nusižengimų pareigūnų, atlikusių kratą, veiksmuose nusižengimų nenustatyta. Šios byloje nustatytos aplinkybės įgalina sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nepasitvirtino ieškovės argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, taikant procesines prievartos priemones.
Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai, neteisėtai, kad ikiteisminis tyrimas truko nepateisinamai ilgai ar, kad neteisėtai ieškovės atžvilgiu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės (CPK 177, 185 straipsniai).
Nagrinėjamos bylos atveju nesant pagrindo konstatuoti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) ikiteisminio tyrimo metu neteisėtumo, apeliacinio skundo argumentai dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui, nes, neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.