- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2-6420-892/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- UAB „EDS PROJECTS“
- Atsakovas
- V. D.
- Advokatai
- Gediminas Blaškevičius, Rytis Martinkėnas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo UAB „EDS PROJECTS“ atstovui advokatui Ryčiui Martinkėnui
atsakovui V. D., atsakovo atstovui advokatui Gediminui Blaškevičiui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „EDS PROJECTS“ ieškinį atsakovui V. D. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7 673,67 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nuo 2016 m. sausio 29 d. buvo vienas iš UAB „TOKYO“ akcininkų, nuo 2017 m. birželio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB „TOKYO“ direktoriaus pareigas, buvo vienas iš valdybos narių ir valdybos pirmininkas. UAB „TOKYO“ ir UAB „SME Finance“ 2017 m. birželio 26 d. sudarė faktoringo sutartį, kurios pagrindu UAB „SME Finance“ finansavo UAB „TOKYO“ klientų sąskaitas. UAB „TOKYO“ tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų pagal Faktoringo sutartį, laiku negrąžino finansuotų sumų, nemokėjo palūkanų. 2018 m. spalio 11 d. atsakovas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. 2018 m. spalio 26 d. UAB „SME Finance“ perleido reikalavimus, kylančius iš faktoringo sutarties ieškovui. 2018 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „TOKYO“ buvo iškelta bankroto byla. 2019 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtintas ieškovo 7 673,67 Eur reikalavimas. Nagrinėjant bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ieškovas sužinojo, kad atsakovas, būdamas UAB „TOKYO“ vadovu dar 2017 m. antroje pusėje pradėjo perleidinėti įmonei priklausantį turtą su juo susijusioms bendrovėms, kitaip pažeidinėti kreditorių interesus. 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „TOKYO“ bankrotas pripažintas tyčiniu. UAB „TOKYO“ administratorius 2020 m. balandžio 23 d. parengė ir kreditoriams pateikė galutinę ataskaitą, kurioje nurodė, kad bankroto procese gautų lėšų pakaks tik administravimo išlaidoms padengti, tuo tarpu antros ir trečios eilės kreditorių, įskaitant ieškovą, finansiniai reikalavimai nebus padengti jokia dalimi.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad prievolių pagal faktoringo sutartį užtikrinimui buvo išduotas vekselis, kuriuo bendrovė įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui 30 000 Eur. Bendrovei tinkamai įsipareigojimų nevykdant pradinis kreditorius kreipėsi dėl vykdomojo rašto pagal neapmokėtą vekselį išdavimo, kurį išdavus pradėjo priverstinę skolos pagal vekselį išieškojimo procedūrą. Po bankroto bylos iškėlimo tarp atsakovo, bankroto administratoriaus, kitų asmenų buvo sudarinėjamos taikos sutartys. Bendrovės su atsakovu ir UAB „Skanu.lt“ sudarytos taikos sutartys eliminavo tyčinio bankroto požymius, remiantis kuriomis teismas bankrotą pripažino tyčiniu. Atsakovas teigė, kad ieškovas šioje byloje turi bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas, siekdamas paneigti priežastinio ryšio prezumciją nurodė, kad ieškovės kreditorinis reikalavimas bankroto byloje buvo nepatenkintas ne dėl atsakovo veiksmų ir ieškovo minimų sandorių. Ieškovo kreditorinis reikalavimas, įgytas iš pradinio kreditoriaus, buvo sistemingai mažinamas (sumažintas nuo 30 166,47 Eur iki 7 672,67 Eur) vykdant priverstinį išieškojimą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Ieškovo nesąžiningumą rodo ir tai, kad reikalavimo teisę į bendrovės skolą įsigijo tik po 2 savaičių, kai atsakovas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. 2017 m. spalio 24 d. prekės ženklo „Fit Food Dėl savęs“ perleidimo sandoris UAB „Skanu.lt“ visiškai nėra priežastiniu ryšiu susijęs su tuo, kad ieškovo kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas, minėto sandorio metu nebuvo suėjęs terminas vykdyti įsipareigojimus pagal faktoringo sutartį. Be to, prekės ženklas realiai nebuvo perleistas, bendrovė ir toliau šiuo ženklu naudojosi net ir po 2017 m. spalio 24 d. perleidimo sandorio. Atsakovo nuomone, net jei ir nebūtų sudarytas prekės ženklo perleidimo sandoris ar pradėtas kreditoriaus A. A. naudai vykdyti priverstinis išieškojimas pagal teismo įsakymą, kuris vykdymui buvo pateiktas tik mėnesiu anksčiau nei pradinio kreditoriaus turėtas vykdomasis įrašas, ieškovo reikalavimo patenkinimui tai neturėjo jokios įtakos. Atsakovo nuomone, ieškovas ieškinį pateikė piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, todėl prašė skirti ieškovui 5 000 Eur baudą.
Atsiliepimas
3. Dublike ieškovas nurodė, kad atsakovas nepaneigė priežastinio ryšio prezumcijos, nes atsiliepime dėstomų deklaratyvių argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais. Ieškovas nurodė niekada neteigęs, kad perimtas reikalavimas buvo tik tokio dydžio, koks patvirtintas bankroto byloje, šios informacijos neslėpė, tačiau ji neturi jokios reikšmės šioje byloje. Aplinkybė, kad priverstinio išieškojimo metu dalis įsiskolinimo buvo apmokėta, nepatvirtina atsakovo sąžiningumo ar to, kad tyčiniu bankrotu ieškovui buvo padaryta žala, be to, pradėjus priverstinį išieškojimą, atsakovas, atstovaudamas bendrovę jį stabdė reikšdamas reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Aplinkybė, kad reikalavimas buvo įgytas praėjus 2 savaitėms po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo taip pat neįrodo ieškovo nesąžiningumo bei neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti žalą. Aplinkybė apie pusvelčiui su atsakovu susijusiems asmenims perleistą UAB „TOKYO“ turtą paaiškėjo tik vėliau, bankroto proceso metu. Teismo nutartimis yra pripažinta, kad atsakovas, perleisdamas turtą, panaikino kreditorių galimybes gauti atsiskaitymą iš perleisto UAB „TOKYO“ turto. Jei nebūtų neteisėtų atsakovo veiksmų (pvz. sudarant galimybes su atsakovu susijusiam asmeniui A. A. 2018 m. gauti didelę sumą – 31 986,11 Eur iš UAB „TOKYO“), ieškovas (pirminis kreditorius) savo reikalavimą būtų dar visiškai padengęs priverstinio vykdymo procese, nes bendrovės sąskaitose būtų buvę daugiau lėšų, kurias antstolis būtų nurašęs ne A. A., bet UAB „SME Finance“. Jei ne atsakovo veiksmai, bankroto proceso metu bankroto administratorius būtų galėjęs parduoti „Fit Food Dėl savęs“ prekės ženklą, kuris bankroto proceso pradžioje turėjo puikią reputaciją ir buvo paklausus, tačiau po ilgų ginčų, nenaudojant ženklo ilgą laiką, jis prarado savo vertę ir jo nebuvo įmanoma parduoti ir gauti iš to lėšų bei jomis padengti kreditorių reikalavimus. Analogiškai 2018 m. spalio 22 d. neatlygintinai perleidus su atsakovu susijusiam asmeniui maisto ir gamybos receptus (esminę bendrovės verslo dalį), bankroto proceso metu jų nebuvo galima parduoti ir iš to gauti lėšų.
4. Triplike atsakovas pažymėjo, kad pažeistų teisių ginimas teisme nekoreliuoja su atsakovo nesąžiningumu. Nurodė, kad ieškovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad į bylą pateiktas reikalavimo sutarties perleidimo išrašas yra be parašų bei pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės sumos, į kurią buvo perleistas reikalavimas ieškovui, todėl ieškovas yra nesąžiningas, slepia reikšmingas bylos aplinkybes siekdamas sau naudos. Atsakovo nuomone, norint nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, būtina nustatyti, kokio dydžio reikalavimas buvo perleistas ieškovui, tam yra būtina išreikalauti originalią reikalavimų perleidimo sutartį. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas galimai gavo daugiau nei turėjo gauti, nes atsakovo duomenimis, bendrovės skola pradiniam kreditoriui buvo 12 171,22 Eur, tai patvirtina išrašas iš įmonės buhalterinės apskaitos duomenų, kurie perduoti bankroto administratoriui. Jie patvirtina, kad vekselio pateikimo apmokėti dieną faktoringo sutartis buvo nutraukta, vadinasi, po 2018 m. liepos 5 d. notaro vykdomojo įrašo bendrovės skola nedidėjo ir neturėjo didėti, tačiau iš buhalterinių duomenų matyti, kad antstoliui pradėjus vykdymą išieškota suma laikotarpyje nuo 2018 m. pradžios iki 2019 m. sausio 14 d. buvo 12 985,67 Eur. Todėl darytina išvada, kad pradinis kreditorius yra atgavęs visą skolą, tiksliau yra gavęs daugiau ir nepagrįstai įtrauktas į kreditorių sąrašą. Atsakovo nuomone, pradinio kreditoriaus pateiktas vekselis – faktoringo sutarties užtikrinimo priemonė (30 000 Eur), kuris pateiktas antstoliui dėl priverstinio skolos išieškojimo iš bendrovės, galimai nesutampa su realiu bendrovės skolos dydžiu pradiniam kreditoriui. Ieškovui sistemingai vengiant pateikti duomenis, kokio dydžio reikalavimą jis įgijo, atsakovas mano, kad pradinis kreditorius pateikdamas antstoliui vekselį vykdymui nebuvo sumažinęs savo reikalavimo ir galimai gavo daugiau nei turėjo gauti. Atsakovas taip pat nurodė, kad kreditoriaus žala negali būti tapatinama su galimai nepagrįsto kreditoriaus reikalavimo nepatenkinimu, kadangi nėra aišku, kiek realiai būtų galėjęs atgauti tariamai nukentėjęs kreditorius, jei nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų. Net pripažinus ieškovo poziciją iš dalies pagrįsta, jis nebūtų atgavęs bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo, nes bendra reikalavimų suma 301 649,46 Eur, pirmos ir antros eilės reikalavimų suma – 25 007,08 Eur, ieškovo reikalavimas nuo trečios eilės reikalavimų sudaro tik 2,77 Eur. Ieškovo kreditorinio reikalavimo negali tapatinti su žalos dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas buvo trečios eilės, nesat veiksmų, dėl kurių bankrotas pripažintas tyčiniu, ieškovo reikalavimas vis tiek būtų buvęs nepatenkintas, nes nebūtų užtekę įmonės turto kreditoriniams reikalavimams padengti. Atsakovas pažymėjo, kad vykdant išieškojimą pagal teismo įsakymą A. A. naudai nebuvo suėjęs reikalavimo pagal faktoringo sutartį vykdymo terminas, todėl tarp aplinkybių, dėl kurių bankrotas pripažintas tyčiniu ir ieškovo nepatenkinto reikalavimo nėra priežastinio ryšio. Bendrovė ūkinę veiklą vykdė ir po 2017 m. spalio 24 d. prekės ženklo perleidimo, ir prekės ženklu faktiškai naudojosi iki bankroto bylos iškėlimo, t.y. tiek bendrovės sulčių ir sveiko maisto barai, tiek bendrovės gaminama produkcija iki pat bendrovės bylos iškėlimo buvo žymimi prekės ženklu. Prekės ženklo vertė nebuvo nustatyta, todėl negali teigti, kad realizavus šį turtą būtų gautos lėšos skirtos kreditorių reikalavimams bankroto byloje tenkinti, šį argumentą patvirtina ir tai, kad pardavinėjant prekės ženklą neatsirado nei vieno pirkėjo, norinčio jį įsigyti. Bankroto proceso metu buvo pardavinėjami net keli bendrovei priklausantys prekės ženklai, tačiau jie nebuvo parduoti. Net ir darant prielaidą, kad ženklas buvo vertingas, bendrame bendrovės turto struktūroje jo kainos nebūtų užtekę visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Ieškovas ignoruoja faktą, kad atsakovas ir bankroto administratorė sudarė dvi taikos sutartis civilinėse bylose, kas įrodo, jog minimi sandoriai, dėl kurių bankrotas pripažintas tyčiniu, nėra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovo reikalavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
5. Remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu, Liteko duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d. UAB „TOKYO“ buvo iškelta bankroto byla. Remiantis 2020 m. lapkričio 19 d. UAB „Notisa“ raštu nustatyta, kad UAB „TOKYO“ 2020 m. rugpjūčio 10 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro. Atsakovas nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. sausio 3 d. buvo UAB „TOKYO“ direktorius, nuo 2016 m. sausio 29 d. – vienas iš įmonės akcininkų.
6. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 29 d. UAB „TOKYO“ su UAB „SME Finance“ sudarė faktoringo sutartį. 2017 m. birželio 29 d. atsakovas išdavė paprastąjį vekselį UAB „TOKYO“ kreditoriui UAB „SME Finance“ 30 000 Eur sumai. Faktoringo sutarties priede Nr. 2 nurodyta, kad kliento vekselis pridedamas prie sutarties. Iš notaro atžymos matyti, kad 2019 m. liepos 5 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl išieškojimo pagal vekselį. Tame pačiame lape yra įrašas, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui įteiktas 2018 m. liepos 26 d., pagal vykdomąjį dokumentą likusi neišieškota suma 17 180,80 Eur ir 6 procentų procesinės palūkanos. 2019 m. sausio 15 d. vykdomasis dokumentas grąžintas pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Patvarkyme dėl vykdomosios bylos sustabdymo nurodyta, kad vykdomojo dokumento (notaro vykdomojo įrašo pagal užprotestuotus ar neprotestuotus vekselius ar čekius Nr. 4796) piniginio išieškojimo suma – 30 166,47 Eur ir 976,44 Eur palūkanų.
7. Iš pateikto reikalavimo perleidimo sutarties išrašo matyti, kad 2018 m. spalio 26 d. UAB „SEM Finance“ perleido UAB „EDS Projects“ reikalavimo teises į skolininką UAB „TOKYO“, kylančias iš 2017 m. birželio 29 d. Faktoringo sutarties Nr. LT/17-06-29/01. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad perleidžiama ir skolininko prievolių pagal sutartis tinkamam įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei visos kitos papildomos teisės pagal sutartis, tiek ir pagal kitas sutartis ar įsipareigojimus į atitinkamų įsipareigojimų pirminiam kreditoriui įvykdymą, tai yra pirminio kreditoriaus teisės, kylančios iš 2017 m. birželio 29 d. paprastojo vekselio 30 000 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
8. 2019 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti BUAB „TOKYO“ kreditorinių finansiniai reikalavimai, tarp jų – 7 673,67 Eur UAB „EDS projects“ kreditorinis reikalavimas.
9. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi UAB „TOKYO“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Teismas konstatavo, kad V. D., žinodamas apie sunkią įmonės turtinę padėtį, toliau vykdė įmonės veiklą ir atlikinėjo veiksmus, kurie dar labiau blogino įmonės turtinę padėtį, bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje, buvo sudaromi nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kuriais iš esmės buvo mažinamas įmonės turtas, sandoriai sudaryti su susijusiais asmenimis, taip pat buvo nesilaikoma atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, tokie veiksmai vertintini kaip sąmoninga bendrovės valdymo organų veikla, bloginant bendrovės finansinę padėtį, dėl tokių veiksmų neabejotinai pasikeitė kitų kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą, buvo pažeistas atsiskaitymų proporcingumas, kuris būtų išlaikytas turto realizavimo bankroto procedūrų metu ir vykdant atsiskaitymą su kreditoriais per bankroto procedūras, aptarti sandoriai buvo ne tik nenaudingi, bet ir žalingi įmonei, nes iš esmės nulėmė įmonės nemokumą, o jai jau tapus nemokiai dar labiau blogino jos padėtį ir mažino kreditorių galimybes išieškoti skolas.
10. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo motyvams pažymėjo, kad V. D. veiksmus per 2017-2018 metus yra pagrindas vertinti kaip nukreiptus bendrovės finansinės padėties bloginimui, kas suponuoja išvadą dėl sąmoningo kreditorių teisių ir/ar teisėtų interesų pažeidimo. Teismas nesąžiningais pripažino V. D. ir A. A. veiksmus, susijusius su paskolos suteikimu ir išieškojimo pagal minėtą prievolę, taip pat V. D. veiksmus, susijusius su prekės ženklo „Fit Food Dėl savęs“ perleidimu. Pagrįstais pripažino pirmos instancijos teismo argumentus, kad apeliantas veiklą organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą būtų apribotos arba panaikintos.
11. 2020 m. balandžio 23 d. BUAB „TOKYO“ ataskaitoje nurodyta, kad bankroto procedūros yra užbaigtos, tarp kreditorių reikalavimų, kurie nebus patenkinti, nurodytas ieškovo reikalavimas 7 673,67 Eur sumai. 2020 m. rugpjūčio 10 d. įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro. Įrodymų, kad būtų padengtas bankroto byloje patvirtintas ieškovo reikalavimas nėra.
12. Ieškovas šioje byloje pareiškė tiesioginį ieškinį įmonės vadovui dėl žalos priteisimo remiantis galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir - ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalimi, numačiusią, kad asmuo, dėl kurio veiksmų (neveikimo ar veikimo) kilo tyčinis bankrotas turi atlyginti žalą dėl bankrutavusios įmonės neįvykdytos prievolės kreditoriui, taip pat Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi bei CK 2.50 straipsnio pagrindu, CK 6.263 straipsnio pagrindais.
13. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčinio bankroto pripažinimas paprastai turėtų reikšti tai, kad jei nebūtų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai įmonė apskritai nebūtų bankrutavusi. Nesant tyčinio bankroto, įmonė būtų moki, todėl su kreditoriais būtų atsiskaityta. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 42 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 33 punktas). Teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 (48 punktas) suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas.
14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė. Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau nurodytus argumentus, konstatavo, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, tačiau būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).
15. Taigi, dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti priežastinio ryšio prezumpciją įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 33, 34 punktai). Šioje byloje, kai nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių BUAB „TOKYO“ buvo tyčia privesta prie bankroto, ir ieškovo, kaip BUAB „TOKYO“ kreditoriaus, žala (likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos BUAB „TOKYO“ bankroto byloje patvirtinto ieškovo reikalavimo suma (7 673,67 Eur), neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir ieškovo žalos yra preziumuojamas. Pareigą paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 50 punktas).
16. Atsakovas procesiniuose dokumentuose teigė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties, kuria bankrotas pripažintas tyčiniu, nepagrįstai nevertino jo rašytinių paaiškinimų, kuriuose buvo išreikšta kreditorių valia dėl taikos sutarties sudarymo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje byloje. Taip pat pažymėjo, kad 2020 m. vasario 6 d. bendrovė, atstovaujama bankroto administratoriaus ir UAB „Skanu.lt“ sudarė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-961-925/2020. Atsakovo vertinimu, taikos sutarčių sudarymo faktas eliminavo tyčinio bankroto požymius. Atsakovas taip pat teikė savo vertinimus dėl prekės ženklo perleidimo, paskolos sutarties sudarymo, išieškojimo pagal teismo įsakymą A. A. naudai. Taigi, šioje byloje atsakovas kvestionavo teismo nutarčių, kuriais bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, pagrįstumą bei rėmėsi aplinkybėmis, kurios jo manymu, paneigtų išvadą dėl tyčinio bankroto. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakovo neteisėti veiksmai, sąlygoję įmonės bankrotą, konstatuoti teismo nutartyse, yra prejudiciniai faktai ir jie nebegali būti ginčijami. Priešingas aiškinimas reikštų res judicata (galutinis teismo sprendimas) principo pažeidimą. Todėl atsakovo nurodomos aplinkybės ir argumentai, susiję veiksmais, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, iš naujo netirtinos ir nevertintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).
17. Atsakovas atsiliepime (27 punktas) nurodė, kad kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas ne dėl nuo jo priklausančių veiksmų ir ieškovo minimų sandorių, kurie neva patvirtinta atsakovo neteisėtus veiksmus bei nulėmė tai, kad ieškovo reikalavimas nebuvo patenkintas, yra visiškai nesusijęs su tuo, kad ieškovo reikalavimas nebuvo patenkintas. Pažymėjo, kad reikalavimas, kurį ieškovas įgijo iš pirminio kreditoriaus buvo sistemingai mažinamas vykdant priverstinį skolos išieškojimą. Vertinant minėtus argumentus pažymėtina, kad atsakovas konkrečiai nenurodė bei neįrodė, kokios faktinės aplinkybės paneigia priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų, sukėlusių tyčinį bankrotą, ir ieškovo žalos, kuris yra preziumuojamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Tai, kad priverstinio išieškojimo metu buvo mažinamas įsiskolinimas nepaneigia fakto, kad jis visiškai nebuvo padengtas, dėl ko ieškovui kilo žala.
18. Atsakovas atsiliepime (29 – 31 punktai) taip pat nurodė, kad 2017 m. spalio 24 d. prekės ženklo „Fit Food Dėl savęs“ prekės ženklo perleidimo sandoris UAB „Skanu.lt“ nėra susijęs priežastiniu ryšiu su tuo, kad ieškovo kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas, nes jo sudarymo metu nebuvo suėjęs terminas prievolėms pagal faktoringo sutartį įvykdyti, be to, prekės ženklas nebuvo perleistas. Taip pat nurodė, kad, jei ir būtų sudarytas prekės ženklo perleidimo sandoris ar pradėtas kreditoriaus A. A. naudai vykdyti priverstinis skolos išieškojimas pagal teismo įsakymą, tai ieškovo reikalavimo patenkinimui neturėtų jokios įtakos, priežastiniu ryšiu ieškovo minimi sandoriai su nepatenkinta jo reikalavimo dalimi nėra susiję. Pakartotinai pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovui kilusi žala susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais yra preziumuojama. Siekdamas minėtą prezumciją paneigti atsakovas turi įrodyti, kad ieškovui žala atsirado ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, bet dėl kitų priežasčių. Vien atsakovo deklaratyvi pozicija, kad prekės ženklo perleidimas ar išieškojimo pagal teismo įsakymą veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovui kilusia žala, nepaneigia aukščiau minėtos prezumcijos. Esant įmonės bankroto, kuris pripažintas tyčiniu, faktui, atsakovas turi konkrečiai nurodyti ir pagrįsti aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, jog nepaisant veiksmų, privedusių įmonę prie bankroto, skola ieškovui nebūtų padengta (CPK 178 straipsnis). Aukščiau nurodyti atsakovo argumentai tokios išvados nesuponuoja.
19. Atsakovo triplike dėstomi argumentai (tripliko 29-30 punktai), kad bankroto byloje ieškovas netgi pripažinus jo prielaidas pagrįstomis nebūtų atgavęs skolos dėl to, kad bendra kreditorinių reikalavimų suma sudarė 301 649,46 Eur, pirmos ir antros eilės kreditorių – 25 007,08 Eur, ieškovas buvo trečios eilės kreditorius, todėl ir nesant veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, jo reikalavimas vis tiek nebūtų patenkintas, nes nebūtų užtekę viso turto kreditoriniams reikalavimams padengti, yra taip pat deklaratyvūs, be to, susiję su bankroto pasekmėmis, o ne priežastimis ir pastarųjų (atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusių įmonės bankrotą), kurios yra prejudicinės šioje byloje, nepaneigia.
20. Atsakovas triplike ir papildomuose paaiškinimuose teigė, kad skola yra grąžinta, ieškovas yra galimai gavęs daugiau nei turėjo gauti pagal faktoringo sutartį, ieškovas galimai nepagrįstai įtrauktas į kreditorių sąrašą. Vertinant minėtus argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad atsakovas nepateikė aiškios pozicijos, ar skola yra padengta, ar padengta iš dalies, ar padengta netgi daugiau nei turėjo teisę kreditorius gauti. Antra, savo argumentus dėl mažesnio nei ieškovas prašo priteisti įsiskolinimo ar ieškinio reikalavimo visiško nepagrįstumo, atsakovas grindė tripliko 16 punkte esančia lentele (išrašu iš buhalterinės apskaitos dokumentų), kurioje nurodoma, jog 2018 m. liepos 31 d. viso pagal klientą SME likusi skola yra 12 171,22 Eur. Teismas pažymi, kad tam tikros lentelės atvaizdavimas procesiniame dokumente nėra tinkamas jame nurodytų aplinkybių pagrindimas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, nes procesinį dokumentą pagrindžiantys įrodymai turi būti pridėti prie procesinio dokumento (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5,6 punktas), be to, pridėti dokumentai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus - pateikta dokumentų kopija patvirtinta advokato ar dokumentą išdavusio asmens (CPK 114 straipsnis). Atsakovo nepateikė išrašo iš buhalterinių dokumentų kaip tinkamai patvirtinto procesinio dokumento priedo. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad triplike pateikta lentelė iš jo kompiuteryje išsaugoto dokumento, tačiau tokie paaiškinimai nesuponuoja išvados dėl nurodytų finansinės atskaitomybės dokumentų atitikimo teisės aktų reikalavimams ir negali būti laikomi pakankamais pagrįsti įmonės įsiskolinimo dydį. Be to, bankroto administratorė 2020 m. liepos 7 d. elektroniniame laiške nurodo, kad pagal įrašus didžiojoje knygoje dvejose sąskaitose skola sudaro 7 673,73 Eur. Pagal antstolio įrašus išieškojimo suma pagal vykdomąjį dokumentą, tai yra vekselį, kuris buvo išduotas užtikrinti įsipareigojimų pagal faktoringo sutartį vykdymą, yra netgi didesnė (17 180,80 Eur) nei atsakovo nurodomas spėjamas tikro įsiskolinimo dydis. 2020 m. lapkričio 30 d. rašte UAB „SME Finance“ nurodė, kad 2018 m. liepos 26 d. UAB „TOKYO“ skola pagal Faktoringo sutartį 2018 m. liepos 26 d. buvo 16 957,65 Eur, iš kurių 11 531,56 Eur pagrindinė skola, 1 274,73 Eur nesumokėtos palūkanos bei 4 151,36 Eur nepadengtų delspinigių suma. Taigi, UAB „SME Finance“ nurodoma įsiskolinimo suma 2018 m. liepos 26 d. taip pat yra didesnė nei atsakovo triplike nurodoma suma 2018 m. liepos 31 d. 2020 m. lapkričio 30 d. UAB „SME Finance“ rašte nurodoma, kad 2018 m. liepos 5 d. išduoto notaro vykdomojo įrašo Nr. 4796 buvo išieškota ir išieškotojui pervesta 13 354,23 Eur, tačiau minėtame rašte taip pat pažymėta, kad pagal faktoringo sutartį palūkanos ir delspinigiai skaičiuojami iki tinkamo prievolių įvykdymo, iki teismui tvirtinant kreditorinių reikalavimų dydį skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos objektyviai didino bendrą skolos dydį.
21. Taigi, atsakovo pateikti įrodymai ir argumentai nesudaro pagrindo priteisti mažesnį žalos atlyginimą, negu teismo nutartimi bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma (CPK 178, 185 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kuriuo atsakoma į kreditoriaus pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011, Civilinė byla Nr. 3K-3-188/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Suteikiant galimybę byloje dėl žalos atlyginimo įmonės vadovui ginčyti teismo nutartimi bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydį tuo pagrindu, kad jie yra nepagristi, gali susidaryti situacija, bankroto byloje buvo padengti nepagrįsti reikalavimai pažeidžiant kitų kreditorių interesus, o įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro nepagrįstai, nes faktiškai ji neatitiko įstatyme numatytų nemokumo sąlygų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovas buvo pareiškėju įmonės bankroto byloje, galėjo skųsti nutartį dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, kuri nagrinėjamu atveju turi prejudicinę reikšmę, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
22. Atsakovas taip pat teigė, kad pateiktas reikalavimo sutarties išrašas nepagrindžia ieškovo reikalavimo dydžio. Su tokia pozicija nesutiktina. Pateikto reikalavimo sutarties išraše nurodyta, kad perleidžiama reikalavimo teisė pagal faktoringo sutartį, su ja susijusius papildomas teises bei pagal ją užtikrinančias sutartis. Ieškovo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas teismo nutartimi, taigi, jo nekvestionavus tuo aspektu, kad buvo perleista reikalavimo teisė ne į visą skolą ar kt. Galiausiai 2020 m. lapkričio 30 d. rašte UAB „SME Finance“ patvirtino, kad 2018 m. spalio 26 d. perleido ieškovui visus reikalavimus pagal Faktoringo sutartį ir jo užtikrinimo priemones. Dėl nurodyto, atsakovo argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumo trūkumu minėtu aspektu, atmestini kaip nepagrįsti.
23. Ieškovui įrodžius sąlygas, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei kilti ieškinys kaip pagrįstas ir teisėtas tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 7 673,67 Eur žalos atlyginimo (galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
24. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo ieškovui priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7 673,67 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 15 d.) iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
25. Pripažinus ieškinį visiškai pagrįstu, nėra teisinio pagrindo spręsti atsakovo prašymo dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, grindžiamo tuo, kad ieškovo nepatenkintas reikalavimas yra priežastiniu ryšiu nesusijęs su bankrotu.
26. Ieškovas už pateiktą ieškinį sumokėjo 211 Eur žyminio mokesčio, bei turėjo 1 778,70 Eur teisinių paslaugų išlaidų (2020 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimas). Byloje pateikta teisinių paslaugų lentelė bei tarifai (ieškinio dėl žalos priteisimo parengimas, dubliko parengimas, atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo parengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2020 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje). Šios atstovavimo išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1 989,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „EDS PROJECTS“ (į.k. 302551336) iš atsakovo V. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 7 673,67 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt tris eurus 67 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (7 673,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 989,70 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.