Kauno apygardos teismo nutartis

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės E. S. atsakovo J. U. naudai 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 22,90 Eur išlaidų valstybei susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas nesutiko su ieškovės nurodytais argumentais, jog sudarant žemės sklypų planus, neišskiriant sodybai naudojamo žemės sklypo ploto – namų valdos, vėliau padalijant žemės sklypą tarp atskirų savininkų buvo grubiai pažeistos norminiais aktais nustatytos namų valdos suformavimo taisyklės, sodybai naudojamas žemės sklypo plotas be pastatų savininkų žinios, nesant bendraturčių sutikimo, buvo padalintas, išskiriant gyvenamojo namo priklausinius į atskirus žemės sklypus, padalijant sodą, paliekant gyvenamąjį namą be kelio privažiuoti iki kiemo pastatų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 str. nuostatomis, namų valdos žemės sklypas turėjo būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir valstybė turėjo jį iš V. M. išpirkti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodika ir jos 9 p., nustatė, jog į projektuojamas privatinės nuosavybės žemėnaudas įeina: privačių ūkių žemėnaudos, įsigyjamos susigrąžinant privatinėje nuosavybėje turėtą žemę arba perkant žemę iš valstybės; namų valdos privačiai sodybai arba gyvenamojo namo statybai; žemės sklypai, skirti individualioms (personalinėms) įmonėms arba kitai ne žemės ūkio veiklai; sodininkų bendrijų sklypai; žemės ūkio įmonių, naudojančių privačią jų steigėjų ir kitų asmenų žemę, žemėnaudos. Vienas iš svarbiausių privačių ūkių žemėnaudų formavimo reikalavimų yra tai, kad žemėnauda turi sudaryti vientisą kompaktišką masyvą, patogiai susisiekiantį su sodyba. Atskirai nuo pagrindinio masyvo gali būti sodyba kaime (gyvenvietėje), miškas, pieva (didesniame pievų masyve) ir sklypas su atskirais gamybiniais objektais, kuriems veikti pakanka statinių ir kiemo užimamos teritorijos (Metodikos 14.2 p.). Metodikos 14.3. punkte numatyta, kad žemėnaudų ribos turi sutapti su stabiliais kraštovaizdžio objektais, valstybinės nuosavybės upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti privačių upelių arba griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumoje dirbamus laukus žemėnaudų ribos turi kirsti tiesiomis linijomis ir suformuoti taisyklingus sklypus (stačiakampio, kurio kraštinių santykis ne didesnis kaip 1:3, ar jam artimos formos). Kalvotoje teritorijoje žemėnaudų ribos turi būti projektuojamos taip, kad nereikėtų skaidyti dirbamos žemės sklypų. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 12 str. buvo nustatytas apribojimas atstatyti nuosavybės teises į žemę, kuri yra suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje. Toks ribojimas neturėjo būti taikomas tais atvejais, kai tik dalis grąžintinos žemės užstatyta pastatais ar kitokiais statiniais, šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims ir žemės naudotojams susitarus dėl pastatų ir kitokių statinių nuosavybės teisės perleidimo, gali būti grąžinama ir ši žemės dalis. Taikant šias normas turėjo būti nustatyta, kad grąžintinoje žemėje yra statiniai, priklausantys kitam asmeniui nuosavybės teise. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog statiniai žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso ieškovei, V. M. vardu įregistruoti jau po V. M. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovė paveldėjo 2010 m. nustatė, jog ieškovė, teigdama, kad jai šiuo metu priklausančiame žemės sklype esantiems pastatams namų valda turėjo būti išskirta kaip atskiras žemės sklypas, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog buvo pateiktas prašymas, suformuoti atskirą namų valdos žemės sklypą. Teismas iš ieškovės ieškinio ir iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad V. M. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) suformuotame žemės sklype, kuriame buvo ir V. M. priklausantis namas bei kiti pastatai gyveno ir V. M. duktė A. E. N. (ieškovės sesuo, mirusi (duomenys neskelbtini)), jos vyras K. N. bei jos sūnus D. N. ir M. N. (t.1, b. l. 36-40). Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymų ir paženklinimo vietoje aktuose, kurie buvo sudaryti 1994 m., nurodyta, kad ženklinant žemės sklypų ribas dalyvavo K. N. (mirusios ieškovės sesers A. E. N. vyras) ir V. M. duktė ieškovė E. S.. Tai patvirtina ieškovės bei kviestinių asmenų J. Z., K. M., (duomenys neskelbtini) girininkijos meistro L. T. parašai, esantys žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktuose (t. 1, b. l. 51, 75). Šiuose aktuose yra nurodyta, kad žemės sklypų ribos buvo parodytos vietovėje, to pagrindu buvo sudaryti žemės sklypų abrisai, laikini žemės sklypų planai. Kadangi ieškovė neginčijo šių paženklinimo aktų teisėtumo, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju pretendentai sutiko su ženklinamų žemės sklypų ribomis. Teismas vertino, jog įrodymų, kurie pagrįstų, kad žemės sklypų ribos buvo siejamos su keliu ir sodu ieškovė nepateikė. Iš ribų paženklinimo aktų taip pat matyti, kad žemės sklypai buvo paženklinti 8 riboženkliais. Teismas laikė, jog ieškovei, kuri atstovavo kaip būsima paveldėtoja, buvo žinomos V. M. ir A. E. N. matuojamų žemės sklypų ribos. Teismas konstatavo, jog duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvardinti, kad žemės sklype esantiems statiniams suformuoti buvo prašoma išskirti namų valdą, įrodymų nepateikta, koks žemės plotas buvo naudojamas namų valdai, ieškovė taip pat įrodymų nepateikė. Teismas akcentavo, kad žemės sklypai buvo matuojami vienas šalia kito mirusioms ieškovės seseriai ir ieškovės motinai, kurias atitinkamai atstovavo ženklinant žemės sklypų ribas būsimi žemės sklypų paveldėtojai, t. y., ieškovės sesers sutuoktinis ir pati ieškovė, todėl pažymėjo, tai, kad koks buvo tuo metu būsimų pretendentų paveldėti mirusiųjų turtą raštiškas ar žodinis susitarimas, ženklinant ir formuojant grąžinamų žemės sklypų ribas, byloje nėra pateiktas. Žemės sklypų ženklinimas vyko prieš 21 metus, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad toks sklypų formavimas netenkino būsimų žemės sklypo savininkų. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek kiti V. M. įpėdiniai turėjo teisę paveldėti mirusios V. M. turtą, taip pat ir suformuotame žemės sklype esantį namą ir kitus statinius. Teismas negalėjo įvertinti, kaip buvo sprendžiamas patekimas į žemės sklype esančius pastatus klausimas, laikė, jog tai turėjo spręsti patys pretendentai, nes tuo metu sodyboje faktiškai gyveno A. E. N. paveldėtojai. Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso J. U. statinių nėra, nėra byloje duomenų, kad namų valda buvo padalinta, todėl ieškovės argumentus, kad formuojant ginčo žemės sklypus buvo padalinta namų valda, o valstybė turėjo jį iš V. M. išpirkti laikė nepagrįstais, todėl naikinti laikinųjų žemės sklypo planų neturėjo jokio pagrindo.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo”, pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės nustato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taisyklių 14 punkte numatyta, kokia medžiaga naudojama atliekant kadastrinius matavimus, t. y. išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; statinio projektas; statybos leidimas; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Atsakovui J. U. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos buvo ženklinamos 2008 m. gruodžio 2 d. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė buvo kviečiama į kadastrinius matavimus, tačiau ieškinyje priežasčių dėl kurių nedalyvavo atliekant patikslintus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus nenurodė. Teismo nuomone, kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo-parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Pagal Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 punktą kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu paštu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, nagrinėjamu atveju nustatant atsakovo žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose, laikė, jog ieškovės teismui pateiktame prašyme, kuriame ji nurodo, jog nedalyvavo nustatant atsakovo sklypo ribas, ribos su ja buvo nesuderintos, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai. Teismas pažymėjo ir tai, kad prašydama panaikinti J. U. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovė nenurodė, jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu jie būtų naikinami. Teismas sprendė, kad kadastriniai matavimai atitiko teritorijų planavimo dokumentą, preliminariais matavimais nustatyto žemės sklypo ribas, po kadastrinių žemės sklypo matavimų atsakovo žemės sklypo ribos nepakito, todėl ieškovės reikalavimą naikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) laikė nepagrįstu.

Dėl ieškovės prašymo nustatyti žemės sklypo bendrą ribą pagal matininko G. R. pateiktą planą žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal koordinates (duomenys neskelbtini), nes žemės sklypų dokumentai yra prieštaraujantys vieni kitiems, be to, tokiu būdu būtų ištaisytos valstybinių institucijų klaidos, teismas pažymėjo, kad CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Teismas laikė, jog ginčo žemės sklypų ribos pažymėtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, jog teritorijų planavimo dokumente pažymėtos žemės sklypų ribos atitinka laikinųjų žemės sklypų planus ir abrisus, todėl neturėjo pagrindo abejoti, kad žemės sklypų ribos yra neaiškios ar, kad duomenys apie žemės sklypus, nurodyti dokumentuose, prieštarauja vieni kitiems.

Teismas pažymėjo, jog atsakovas J. U. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo konkretaus dydžio ir konkrečių ribų žemės sklypą. Todėl nustačius ieškovės prašomą bendrą žemės sklypo ribą pagal jos pateiktą projektą būtų pažeistas šalių teisėtų lūkesčių principas, kadangi perkamo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje, pagal preliminarius matavimus, kurio ribos atlikus kadastrinius matavimus nepasikeitė.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų panaikinti jai šiuo metu priklausančio žemės sklypo ir atsakovo žemės sklypo laikinų planų, kurie parengti 1995 m., nustatė, jog ieškovė nenurodė konkrečios sužinojimo apie juos datos. Teismas pasisakė, kad sužinojimo apie ginčijamą įsakymą momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl laikė, jog ši aplinkybė teisiškai reikšminga nustatant kada ieškovė sužinojo ar jai buvo žinoma apie atsakovui priklausančio žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus. Teismas nustatė, jog ieškovei apie atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo žinoma nuo 2008 m., kadangi ji buvo kviečiama į matavimus, tačiau į juos nevyko. Tai pat, tai pavirtina ir ieškovės raštai dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centrui. Todėl teismas, sutikdamas su atsakovo argumentais, sprendė, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą ginčyti 2009 m. liepos 24 d. įsakymą, Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo, nes atitinkamai nuo minėto įsakymo priėmimo praėjo 7 metai, o iš ieškovės pirmų raštų valstybinėms institucijos atitinkamai praėjo 4 metai, todėl šiuo pagrindu ieškinį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

5. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvardinti, kad žemės sklype esantiems statiniams suformuoti buvo prašoma išskirti namų valdą, nepateikta. Kadangi, nepaisant to, kad nėra atskiro prašymo išskirti namų valdą, esant gyvenamajam namui ir ūkiniams pastatams, poreikis žemės sklypui statiniui eksploatacijai, sodui, kiemui, nedingsta.

6. Paveldėjimo teisinius santykius (duomenys neskelbtini) metais, mirus V. M. ir A. E. N., reglamentavo Civilinio kodekso (1964 m. redakcija) septintas skyrius. Teismo nurodyti asmenys susitarti dėl paveldimo turto padalijimo tuo laikotarpiu niekaip negalėjo, kadangi vyko nekilnojamojo turto suformavimo procesas, reglamentuotas LR įstatymo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, LR Žemės reformos įstatymo, Žemės įstatymo ir poįstatyminių aktų. Savarankiški pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą buvo tiek V. M., tiek A. E. N., tiek ieškovė E. S.. V. M. galimi įpėdiniai nėra savarankiški pretendentai atkurti nuosavybės teise pagal V. M. prašymą, o būtų paveldėtojai. Šiems santykiams reglamentuoti skirta Nuosavybės atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, kuri, kitaip nei civilinėje teisėje galiojančios universalios paveldėjimą reglamentuojančios normos, nustato, kad jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos tokiomis sąlygomis ir teisėmis, kurias turėjo mirusysis pilietis. Toks reglamentavimas reiškia, kad mirusiojo asmens paveldėtojai negali paveldėti daugiau teisių, nei jų turėjo mirusysis. Todėl, tik atkūrus nuosavybės teises įpėdiniai galėjo disponuoti jiems priklausančiu turtu. V. M. turėjo teisę į vientisą namų valdos sklypą ir nepriklausomai nuo to ar sklypas įmatuotas į bendrą grąžinamą žemės plotą ar formuojamas kaip savarankiškas su teise išsipirkti. Jei statinių savininkė V. M. nebuvo pateikusi prašymo suformuoti atskiru žemės sklypu namų valdą, o pateikė prašymą įsigyti žemės sklypą privačiam ūkiui steigti, tai neeliminuoja namų valdos – žemės sklypo reikalingo gyvenamiesiems, ūkiniams pastatams, kiemui, sodui – sąvokos. Jei namų valda buvo įskaičiuota į privataus ūkio plotą, nereiškia, kad ji be statinių savininkų žinios gali būti išdalinta į kitus sklypus.

7. Pirmosios instancijos teismo pastebėjimai, apie tai, kad atsakovas J. U. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo konkretaus dydžio ir konkrečių ribų žemės sklypą ir todėl ieškovės prašoma bendra žemės sklypo riba nesuderinama su teisėtų lūkesčių principu, nepagrįsti. Nurodo, kad ieškovė teismui pateikė žemės sklypo planą nurodydama kokia sklypų riba yra natūroje ir kokia turėtų būti nustatyta. Nei ieškovės, nei atsakovo žemės sklypo plotai nesikeičia, nustačius sklypų ribą pagal faktiškai naudojamą ir išsaugant dešimtmečiais esantį keliuką – įvažą – į sodybos kiemą, apsodintą daugiamečiais medžiais, sodą, tvenkinį.

Taip pat skunde ieškovė pažymėjo, kad žemėtvarkos skyrius teismui nėra pateikęs žemės naudojimo patikros aktų ir ginčo vietoje situacijos nėra tyręs.