Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-975-899/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-20
Bylos Nr.
1-975-899/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46941-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-975-899/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46941-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1;1.2.25.5; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, Simai Greičiuvienei, Daivai Girdenienei,dalyvaujant prokurorams Vytautui Budriui, Jolantai Steponavičiūtei, Jonui Trumpuliui,kaltinamajam V. J.,gynėjai advokatei I. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2024-11-30 apie 22.05 val. automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „Mini One“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir taip apgadino jo galinį buferį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, 2024-11-30, laikotarpyje nuo 22.05 val. iki 23.00 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, draudžiantį su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones, psichotropines ir svaigiąsias medžiagas), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, kai 2024-11-30 23.00 val. jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest ARTB-0194“ (patikros sertifikato Nr. 2200280) jam buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad lapkričio 30 dieną stovėjo prie pat durų, mano, kad ten neįgaliojo vieta, atėjo vaikinas, pradėjo filmuoti, apsižodžiavo ir pats išvažiavo. Buvo išlipęs, sakė, kad pagaus. Iš pradžių galvojo, kad jo draugas filmuoja. Tuo metu nevaikščiojo. Jį pradėjo kolioti, sakė, kad nuo kelio nuims. Grįžo namo, išgėrė taurelę, atvyko policija. Draugiškai pabendravo, žiūri, kad neišeina, paėmė antrą taurelę išgerti, bet nebeleido gerti, tada įvyko konfliktas su jais, tada antras ekipažas atvažiavo. Tada susipyko su tyrėja. Reikia parduotuvės kamerų, nes jį dar girtu padarė, kad važinėjo. Gal nereikėjo tų vaikų įžeisti. Vairavo automobilį „SAAB 9-5“, kuris priklauso J. A., jo žmonai. Gyvena kartu, nežino, kodėl ji nurodė, kad apie pusmetį gyvena atskirai, gal nenori darbo prarasti. Posėdžio dieną pusryčiavo kartu, atvežė į teismą. Nežino, kodėl ji nurodė gyvenamosios vietos adresą pas seserį, gal kad už šiukšles būtų pigiau mokėti. Už 1 000 eurų nusipirko automobilį. Važiavo antifrizo nusipirkti ir maisto. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į vieną kolonėlę, paskui į kitą, neturėjo ir tada nuvažiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“, žino, koks adresas, gali būti (duomenys neskelbtini). Prisiparkavo prie durų, nors visi pyksta, kad neįgaliojo vieta, bet mašinų nedaug, išlipo, nusipirko antifrizo ir norėjo važiuoti atgal į namus. Mano, kad asmenys nurodė, kad jis neblaivus, nes buvo įsiutę arba durni. Nepamena kelintą valandą atvažiavo, gal apie 21.00 val., galėjo būti 22.00 val. Tų asmenų nepažįsta. Su pareigūnais, kurie buvo atvykę į namus, buvo susidūręs, bet tik iš matymo. Automobilį vairavo neatsidaręs lango. Jis rūkė paprastą cigaretę, kai įsėdo į mašiną ir paskambino draugui, kad su antifrizu kažkas negerai. Pirma pradėjo rūkyti, paskui paskambino draugui ir jį pradėjo filmuoti. Iš pradžių galvojo, kad draugai. Kai kalbėjo, pamatė, kad filmuoja numerius. Du vaikinai. Atsidarė dėtuvę, galvoja, išims neįgaliojo pažymėjimą, o jie kažką „prigavom, seni“. Kai rūkė, langas buvo atidarytas. Jie buvo šalia automobilio. Galvojo gal savi. Kai atpažino, kad tai ne jo draugai, pasiuntė juos. Išlipo iš mašinos, apsižodžiavo, buvo pasiutęs, gaudė tą snarglį. Juos visais žodžiais, jie ant jo visais žodžiais. Tada pamatė, kad yra parduotuvės kameros. Konfliktas galėjo vykti nuo 4 iki 15 minučių. Jis pats jį gaudė, paskui jis vėl ateina, jį vėl jis pats gaudo. Gaudė tą, kuris filmavo, o kur tas antras buvo, nematė. Nurodė pareigūnams, kad nevairavo, o kažkokiu momentu pareigūnus išstūmė lauk. Pabarškino į duris, atėjo, prisėdo, sakė, kad žmogus parašys pareiškimą, nes susiginčijo, papūtė, klausė, ar važiavo, sakė, kad važiavo prieš kokią valandą. Įsipylė taurelę, jie neleido išgerti ir nuo tos minutės prasidėjo, juos pradėjo vyti lauk. Nepavyko pagauti jam to asmens. Tada paskambino draugams į policiją, sakė, kad snarglys filmuoja, jie sako, siųsk ir važiuok. Tada išgirdo kažką „įvykis“, kažkas ten cypia, nors net mašinos nebuvo dar užsikūręs. Neklausė, koks tas įvykis. Buvo juodas „Mersedesas“, didelis tarpas, stovėjo „Mini“ ir dar kokių trijų mašinų tarpas. Automobilio „Mini“ spalvos nepasakys, bet tamsus. Nuo to automobilio „Mini“ buvo nutolęs apie 10-20 metrų. Šalia jo nebuvo privažiavęs, arčiausiai gal 5 metrų atstumu. Kontakto su automobiliu „Mini“ nebuvo jokio. Negali nustatyti, kad išvyko iš aikštelės dideliu greičiu, nes negazuoja, išvažiavo normaliai. Iki vairavimo nevartojo alkoholio, o namuose išgėrė labai nedaug. Grįžo, atsigėrė alaus butelį, paskambino kaimynui, jis atėjo su žmona. Po alaus išgėrė dar dvi, tris taureles viskio. Nuo to momento, kai išvyko iš aikštelės ir atvyko pareigūnai, praėjo gal valanda, nors nežino. Nuo jo gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) prekybos centro, jeigu nėra kamščių, galima nuvažiuoti per 5-10 minučių. Grįžo į kiemą, sėdėdamas mašinoje paskambino kaimynui, liepė ateiti, sakė „gerai“. Nuo jo grįžimo iki alkoholio vartojimo praėjo apie 10 minučių. Tai nuo grįžimo iš aikštelės iki alkoholio vartojimo galėjo praeiti 20 minučių. Išgėrė pusę litro alaus ir dar dvi taureles stipraus gėrimo. Buvo vienas, niekas nematė, kai vartojo. Negali pasakyti, per kiek laiko išgėrė alų ir viskį. Trečią taurelę pasveikino į pareigūnus. Taurelė labai nedidelė, klasikinė. Nemano, kad buvo apsvaigęs. Jeigu išgertų ir iš karto pūstų, tai ir parodytų sunkų girtumą. Prieš pat tikrinimą vartojo alkoholį, prieš pūtimą praėjo gal 5 sekundės. Vartoja vaistus nuo smegenų, tai gal sureagavo su jais alkoholis. Žmona sužinojo ir sakė, kad padės, tai nežino, kas čia sugalvojo tą laiduotoją. Kai tikrinosi neblaivumą pirmą kartą, vykdė pareigūnų nurodymus, o antrą kartą išgynė iš garažo. Kai pasakė, kad negali gerti, tai pasakė jiems, kad čia jo namai ir tegul neaiškina. Buvo agresyvus ir išstūmė juos iš garažo. Jo nesulaikė. Kraujo nesityrė, nieko neskundė. Nežiūrėjo į alkoholio kiekio matuoklio parodymus, nesiklausė, koks nustatytas girtumas. Automobilio vertė labai maža, gal 500-600 eurų. Parduotuvėje užtruko apie 15-20 minučių. Atvažiavęs į parduotuvę nevažinėjo aikštelėje. Atbuline eiga važiavo, bet automobilių šalia nebuvo. Neatsitrenkė ir neatsirėmė į nieką. Tas viską filmavo, šaukė. Nesakė, kad kviečia policiją. Jis pats paskambino policijos komisarui. Nematė moters šalia. Į nieką neatsitrenkė, nes nėra į ką ten atsitrenkti. Tyrėja klausė, jis nemeluoja, tai 99 procentai bus teisybės pasakyta. Kai gaudė tą vaiką, tai gal ir apžiūrėjo automobilį, bet nereikėjo ten nieko apžiūrinėti. Iš parduotuvės išėjo be alkoholio. Dienos metu negėrė. Vienu momentu buvo grįžęs. Jį filmavo abu kartus. Nežino, kodėl jis filmavo. Pirmą kartą, kai atvyko, nusipirko ir grįžo, o antrą kartą, kai atvažiavo, tai neišlipo, žiūri vėl tas pats filmuoja, tada avarija ar kažkas. Dėl konfiskavimo ar turto vertės negali atsakyti. Atvažiavo, įvyko konfliktas, tada jį filmavo, išvažiavo, antrą kartą atvažiavo, vėl filmavo, vėl konfliktas. Avariją paminėjo, kai atvyko antrą kartą. Tas liudytojas (A. B.) švietė jam į akis, mano, kad tai tas pats asmuo, kuris filmavo. Nesakė, kad jį filmavo asmuo su kepure. Pasveikino pareigūnus į sveikatą, nusisuko ir išgėrė. Atidarė duris, nusisuko ir ėjo. Jie klausė, ar buvo, pasakė, kad buvo, paskui susipyko. Iš pradžių prasipūtė, norėjo antrą išgerti, neleido ir supyko. Nuo pareigūnų įleidimo iki pavartojimo negali pasakyti, kiek laiko praėjo, na gal 10 s. Nuo išgėrimo iki patikrinimo daugiausiai praėjo gal iki pusės minutės. Policija padarė nuotraukas ir yra degtuko dydžio įbrėžimas ant automobilio „Saab“ ir yra įbrėžimas ant automobilio „Mini“, tų įbrėžimų aukštis skiriasi 10 cm.

Liudytoja J. A. teisme parodė, kad atsisako duoti parodymus, nenori dalyvauti šitame procese. Atsisako atsakyti į klausimus. Tai, ką pasakė ikiteisminio tyrimo apklausoje, yra tiesa.

Liudytoja J. N.-B. teisme parodė, kad nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ kavinę papietauti. Pavalgę lipo laiptais ir išgirdo triukšmą, tokį susidūrimą. Pamatė, kad į jos mašiną buvo atsitrenkta. Vyras norėjo sustabdyti, nes vairuotojas bandė pabėgti. Vyras ranka bandė stabdyti, bet tas vairuotojas važiuodamas į vyrą pabėgo. Vyras jam sakė sustoti, sakė, kad padarė autoįvykį, bet jis išvažiavo. Vyras viską nufilmavo. Iki įvykio to asmens nematė. Po įvykio irgi jo nematė. Posėdžio dieną jį mato antrą kartą. Picerija yra prekybos centre. Atvyko su automobiliu, kuris priklauso jai. Nepamena kelintą valandą. Buvo apklausta du kartus. Pirmą kartą davė parodymus, o paskui buvo atpažinimas. Jie iškvietė policiją ir kai policija atvažiavo, buvo tamsu. Tai ji susimaišė, nebuvo šviesus paros metas. Tyrėjai viską nurodė. Atvyko į piceriją po 21.00 val. Dvi valandas pralaukė policijos mašinoje. Picerijoje buvo nuo vienos iki dviejų valandų. Buvo ji su vyru ir dukra. Ji pastatė automobilį aikštelėje, prie „(duomenys neskelbtini)“ picerijos. Įvažiavo priekiu. Šalia buvo „Mini“. Neatkreipė dėmesio, ar buvo kitų automobilių. Kai pastatė automobilį ir ėjo į piceriją, nematė kaltinamojo automobilio. Kai išėjo iš picerijos, vyras lipo priekyje laiptais, o ji su dukryte lipo iš paskos. Einant išgirdo susidūrimą ir suprato, kad atsitiko, kad į jos automobilį buvo įvažiuota. Triukšmas toks, kai susiduria plastmasės. Kai išgirdo tą garsą, buvo ant laiptelių, apie 200 žingsnių, na tai gal apie 200 metrų nuo automobilio. Automobilis neturi signalizacijos. Yra įsitikinusi, kad į jos automobilį įvažiavo, nes liko pažeidimai. Apšvietimas buvo nelabai koks. Nematė, ar automobilis nuo smūgio pajudėjo. Buvo kliudytas automobilio galas. Tas automobilis, kuris kliudė, judėjo priekiu, buvo sidabrinės spalvos „SAAB“ markės. Iki įvykio jos automobilis neturėjo apgadinimų gale, o po įvykio apgadintas bamperis gale. Liko įbrėžimas, iki 5 cm, daugiau toks paviršinis. Yra visiškai įsitikinusi, kad iki įvykio nebuvo apgadinimo. Tiesiog apeina automobilį, jeigu jau randa kokias žymes, susitvarko. Tas kontaktas ir buvo toje vietoje, kur liko žymės. Galėjo kliudyti ir kampu, ir šonu, bet neužfiksavo. Kai išgirdo triukšmą, vyras ėjo priekyje, norėjo eiti prie mašinos, pasakė tam vairuotojui, kad jis padarė avariją, liepė sustoti, laikė ranką ir filmavo. Ji su dukra atokiau buvo. Dukrai 4 metai. Tas vairuotojas dar šiek tiek lukterėjo. Liepė vyrui nelįsti po ratais ir neiti, o vyras norėjo sustabdyti ir išsiaiškinti situaciją, sakė „stokite ponas, padarėte avariją“. Kol vyras ėjo iki tos mašinos, tas vairuotojas stovėjo, bet automobilis jau buvo pajudėjęs. Jis liko toje pačioje padėtyje, bet atsitraukęs atgal, tačiau negali pasakyti, kiek metrų. Ji priėjo prie savo automobilio, įsitikino, kad yra apgadinimas, o tas automobilis buvo už poros žingsnių. Ji su vairuotoju nekontaktavo. Vyras jam sakė, kad padarė avariją, prašė sustoti. Ji girdėjo, kaip vyras tarė tuos žodžius. Vairuotojas buvo viduje. Kai ėjo nuo picerijos, vairuotojas nebuvo išlipęs. Vyras stovėjo visiškai šalia jo automobilio lango. Stovėjo įsirėmęs į automobilį, o tas vairuotojas nieko nesakė, kalbėjosi telefonu. Tada jis pradėjo važiuoti ant vyro, liepė jam trauktis nuo mašinos. Negali pasakyti, ar vyras daugiau kartų ištarė frazę „stokite, padarėte avariją“. Jai pasirodė, kad vairuotojas neblaivus, nes nebuvo akių suvedimo, elgėsi neadekvačiai. Buvo dar du jaunuoliai, kurie sėdėjo automobilyje „Mini“ ir viską matė. Automobilį „Mini“ jie buvo pasistatę priekiu ir matė situaciją. Ji jų nepažįsta, nežino vardų, pavardžių. Gal apie 20 metų amžiaus. Nemano, kad jie buvo išlipę iš mašinos, kai vyras bandė sustabdyti tą vairuotoją. Neužfiksavo, ar tas vairuotojas išsakė kažkokius necenzūrinius žodžius jos vyrui ar tiems jaunuoliams. Jis nebuvo išlipęs iš automobilio, nieko negaudė. Nepasakys, kiek laiko turi teisę vairuoti, gal apie 5 metus. Mano, kad vairuotojas suprato, kad įvyko kontaktas ir bėgo iš įvykio vietos. Jam buvo sakyta, kad sustotų, nes padarė avariją, bet jis tiesiog išvažiavo. Negali pasakyti, kokiu greičiu išvažiavo, užfiksavo faktą, kad išvažiavo. Policijai paskambino vyras. Ji kreipėsi į draudimą, bet kadangi nebuvo patvirtinta, kad vairavo, vyko tyrimas ir jai niekas nebuvo išmokėta. Jos automobilis draustas „kasko“ draudimu, bet dar nesitvarkė to reikalo. Policijos pareigūnus iškvietė iš karto po įvykio. Tas vyras nebuvo antrą kartą atvažiavęs į aikštelę. Laukė policijos ir jis neatvažiavo. Neapžiūrėjo to kito automobilio. Liepė vyrui saugoti save ir atsitraukti nuo automobilio. Pamena, kad tas vairuotojas kalbėjo telefonu, kad buvo pradarytas langas, rūkė cigaretę ir buvo neblaivus, akivaizdžiai matėsi neadekvati reakcija. Nepamena, kaip atsiskaitė „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, bet dažniausiai atsiskaito kortele. Nepamena, ar ji, ar vyras atsiskaitė. Jeigu atsiskaitė ji, tai turi būti išrašas. Kai išėjo iš aikštelės, nepastebėjo, kad judėtų ar važiuotų kiti automobiliai, išskyrus tą pilkos spalvos automobilį „SAAB“. Vairuotojas tikrai turėjo girdėti, kai jam liepė sustoti, nes buvo atidarytas langas, bet jis buvo neadekvatus. Jis kalbėjo telefonu, jo dėmesys buvo kitur. Vyras stovėjo šalia jo, tai nemano, kad vairuotojas negirdėjo.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad kaltinamasis matytas spalio ar lapkričio mėnesį, kai išėjo iš picerijos ir pamatė automobilį, kuris blaškėsi, priėjęs arčiau, tada jį pamatė. Atvyko su žmona ir vaiku į piceriją apie 21.00 val. Jis pats atvyko su savo „Audi“, o žmona su automobiliu „Mini“. Jis pats pasistatė tiesiai prie žaidimų aikštelės, o žmona gal už kokių 5 automobilių nuo jo į kairę. Kai išėjo, šalia buvo tokios pačios markės „Mini“ juodai baltos spalvos. Picerijoje užtruko valandą, pusantros ir išeidinėjo į aikštelę. Jis pats ėjo priekyje ir pamatė besiblaškantį automobilį, išgirdo trenksmą. Kai išgirdo trenksmą, buvo apie 4 metrus nuo to automobilio. Jis ten blaškėsi, blaškėsi, išsisukinėjo, nepataikė. Pribėgo arčiau, pradėjo jį stabdyti, jis nereagavo. Jam sakė „stokit, padarėt avariją“, tada jis kažką „jo, jo“ ir nurūko. Sakydamas blaškėsi, turėjo omeny tai, kad jis manevravo. Garsas buvo toks, kaip tuščias butelis trenkiasi į tuščią butelį. Automobiliai kontaktavo taip - žmonos automobilio galinis bamperis ir to kito automobilio galinis bamperis. Po įvykio pas žmonos automobilį atsirado apgadinimas, ko nebuvo prieš įvykį. Dešinėje pusėje bamperio apgadinimas apie delno dydžio. Kito automobilio apgadinimų nematė. Jam sakė, kad jis sukėlė autoįvykį ar avariją. Jis kažkaip atsakė „ką, ką, gerai“ ir nurūko. Filmavo. Dar kelis kartus pakartojo. Suprato, kad jis viską suprato, nes pasakė „ką, aha, gerai“, tada pradėjo greitėti, padidino greitį iki ratų prasisukimo ir nurūko. Kokius 3-4 kartus jam tai pakartojo ir langas buvo atidarytas. Iš pradžių pasakė, kad padarė avariją, kai buvo apie 4 metrus nuo jo, paskui buvo visai šalia, net ne metro atstumu, dar arčiau. Jis atsakė „ką, gerai“ ir nuvažiavo. Jis rūkė, kalbėjo telefonu, sklido alkoholio kvapas. Mano, kad jis tikrai girdėjo, neatrodė blaivus. Mano, kad suprato, nes jam pasakė. Jeigu būtų nepasakęs, kad padarė avariją, nežino, ar jis būtų supratęs, bet pats būtų supratęs vien pagal garsą. Turi 5 metų vairavimo stažą. Kai jam pasakė, kad padarė avariją, langas buvo pilnai atidarytas ir visą tą laiką langas buvo atidarytas. Aplinkui nebuvo jokio triukšmo, nieko, mažai žmonių. Buvo kiti asmenys, kurie šalia žmonos automobilio buvo prisiparkavę per pusmetrį. Jų klausė, sakė, kad viską matė. Jų nepažįsta. Kai bendravo su tuo vairuotoju, tie liudytojai buvo automobilyje ir valgė picą. Jų paklausė, jeigu reikės, ar paliudys, sakė, kad taip, tai užsirašė automobilio numerį, nes jis savininkas. Neklausė jų, ką jie matė. Tas vairuotojas antrą kartą negrįžo, konflikto nebuvo su juo. Jis nebuvo išlipęs iš automobilio. Įvykis truko apie 3 minutes. Jis jo paties negaudė, tik bandė pertrenkti. Jis pats buvo blaivus. Policijos laukė apie porą valandų, atvažiavo po 24 valandos, paėmė parodymus ir viskas. Vairuotojas buvo vienas. Nepamena, kokiu būdu atsiskaitė picerijoje. Trenksmo metu aikštelėje judėjo tik tas vienintelis automobilis. Žmonos automobilis draustas. Pats kepurės nedėvėjo.

Liudytojas K. B. teisme parodė, kad su draugu A. M. nusprendė, jog reikia pavalgyti. Nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ piceriją, prisiparkavo prie „Mini“ jam iš dešinės. Užsisakė picas, grįžo iki mašinos, sėdėjo, klausė muzikos ir pamatė, kaip atbula važiuoja mašina, ir atsitrenkia į tą prie jų stovintį „Mini“. Atėjo vyras, pradėjo filmuoti, pradėjo konfliktuoti. Nematė to vairuotojo, matė tik tą vyrą, kuris atėjo. Matė, kad tas asmuo, kuris buvo už vairo, bandė pasišalinti. Vairuotojas bandė išvažiuoti atbuliniu, o tas kitas vyras atsistojo už tos mašinos galo. Vairuotojas pradėjo važiuoti atbulas, tas žmogus atsitraukė, nes ant jo važiavo, o vairuotojas išvažiavo iš aikštelės. Įvykis galėjo būti žiemą arba rudens gale. Galėjo būti lapkričio 30 dieną. Į piceriją atvyko vakare. Prisiparkavo savo „Mini“ tam kitam „Mini“ iš dešinės. Buvo galu prisiparkavęs, o tas kitas „Mini“ priekiu. Jam jis buvo iš kairės. Šviesa aikštelėje buvo. Jis pats prisiparkavo galu, tai viską matė iš priekio. Tas automobilis, kuris kliudė, buvo universalas, markės nepasakys, o spalva arba tamsiai mėlyna, arba juoda. Kai kliudė, su A. buvo automobilyje. Langai buvo uždaryti. Viską matė iš automobilio. Matėsi, kaip universalas važiavo atbulas ir to kito automobilio gabaritai sudrebėjo, pajudėjo pati mašina. Buvo garsas. Girdėjo garsą, nepriklausomai, kad buvo uždaryti langai. Garsas nedidelis. Kai kliudė, šalia nebuvo kitų asmenų. Po kliudymo ir kai tas universalas pavažiavo į priekį, atsirado tas žmogus, kuris filmavo. Tas žmogus atsirado už kelių sekundžių. Tas žmogus sakė, kad lyg tai jo žmona su vaiku buvo aikštelėje. Jis pats ir A. su tuo asmeniu, kuris kliudė, nebendravo, nes jis išvažiavo iš aikštelės. Jis išvažiavo iš aikštelės pagreitintai, nes mano, kad bandė šalintis iš įvykio vietos. Nežino, ar jis pajuto ir suprato, ką padarė, bet jeigu jis pats taip būtų atsitrenkęs, tai tikrai būtų supratęs. Jam pačiam tas asmuo sakė, kad vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Negirdėjo, ką kalbėjo tas filmuojantis ir vairuotojas, nes jis jau buvo pavažiavęs į priekį, bet akivaizdžiai matėsi, kad buvo emocijos, priekaištai, kūno kalba. Suprato tai iš kūno judesių, gestikuliavimo. Mano, kad kažką sakė, bet žodžių negirdėjo. Nuo jų buvo apie 5-10 metrų, o tas filmavęs asmuo prie automobilio buvo šalia ir jis buvo iki tol, kol tas automobilis išvažiavo iš aikštelės. Universalo vairuotojo langas buvo atidarytas. Universalas su „Mini “ kontaktavo galiniais bamperiais. Universalas atsitrenkė į „Mini“. Po įvykio buvo išlipęs ir apžiūrėjo „Mini“. Pažeidimų gerai nepamena, bet buvo smulkūs apgadinimai. Universalo neapžiūrėjo, nes išvažiavo. Nuo įvykio praėjo laiko tarpas, tai posėdžio dienai sunku prisiminti. Kalbėjosi su tuo asmeniu, kuris filmavo. Jis pasakė, kad vairuotojas buvo girtas ir ar gali jo paties numerius nufotografuoti, kad ateitų paliudyti. Nepamena, ar tas asmuo sakė, kad vairuotoją perspėjo, kad jis padarė autoįvykį. Kai kliudė ir išvažiavo iš aikštelės, praėjo 1-2 minutės. Universalo vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio, negaudė to filmuojančio žmogaus už tai, kad jis filmuoja. Tas asmuo, kuris filmavo, nepažįstamas. Jis konflikte buvo vienas, bet labai greitai atsirado žmona, jos nepažįsta. Įvykis buvo prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ta moteris atsirado, kai tas universalas nuvažiavo. Ji nebendravo su tuo vairuotoju. Nematė, iš kur ji atsirado. Universalas stovėjo, buvo prisiparkavęs arčiau pačios picerijos, jam pačiam iš kitos pusės. Jis pats sėdėjo vairuotojo pusėje, priekinėje sėdynėje, o draugas priekyje jam iš dešinės. Universalą pamatė tada, kai išvažinėjo iš aikštelės atbulas, o labiau dėmesį sutelkė, kai pamatė, kai universalas atsitrenkė į „Mini“. Jam „Mini“ buvo iš kairės. Sąlytį matė pro šoninį ir priekinį stiklus. Laukė policijos aikštelėje apie 50 min. – 1 val., kol pasakė, kad gali išvažiuoti. Tas universalas nebuvo grįžęs. To vairuotojo nematė. Tas, kuris filmavo, ir jis pats su draugu buvo be kepurių.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad kaltinamasis matytas gal iki 20 s. Su draugu laukė picos, sėdėjo mašinoje, pamatė, kad važiuoja atbula juoda mašina ir ji rėžėsi, ir buvo žmogus, ant kurio jis norėjo užvažiuoti. Tas žmogus, kurį matė 10-20 s, norėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Negali tiksliai pasakyti, ar tai jis (kaltinamasis), bet buvo senyvo amžiaus žmogus. Įvykis įvyko gal lapkričio gale, galėjo būti 30 dieną, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Atvyko ten apie 20.30 val. Laukė picos mašinoje. K. vairavo. Prisiparkavo prie picerijos. Pirmas buvo „Mini“ ir K. „Mini“. Prisiparkavo į stovėjimo vietą galu. Laukė ir pamatė, kaip atbula išvažinėja mašina ir bumpt. Sėdėjo priekyje. Matė visą situaciją iš priekio. Tam šalia buvusiam automobiliui „Mini“ buvo kliudytas priekis. Jis buvo pastatytas irgi taip, kaip jų automobilis. Posėdžio dienai sunku prisiminti, neturi dėl ko meluoti. Nepamena, ar „Mini“ buvo kliudytas galas, ar priekis. Matė, kad automobiliai kontaktavo, matė, kad kliudė. Paties prisilietimo nematė. Garso negirdėjo. Nematė, ar automobilis po kontakto pajudėjo. Matė tik vos vos. Vizualiai matė, kad kliudė. Garso negirdėjo. K. B. neminėjo, kad girdėjo garsą. Automobilį „Mini“ kliudė juodos spalvos universalas. Vairuotoją matė per stiklą ir per langą gal apie 20-30 s. Matė tada, kai jis jau norėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Jis važiavo atbulas ir daugiau važiavo tiesiai. Jis buvo pasisukęs kampu ir matė vairuotoją. Universalo langai buvo uždaryti, bet negali 100 procentų būti tikras, ar visi uždaryti. Negali prisiminti, ar vairuotojo langas, ar kiti langai buvo atidaryti, ar ne. Aikštelėje buvo nukentėjusieji - vyras ir moteris. Jų nepažįsta. Vyras bandė tą vairuotoją pavyti, gal bandė nufotografuoti, o ar bendravo, negali pasakyti. Negali pasakyti, ar tas universalo vairuotojas suprato, kad kliudė kitą automobilį. Po įvykio buvo išlipę iš automobilio pasižiūrėti, kaip ten įvarė į tą mašiną. Nepamena, kokie apgadinimai buvo padaryti automobiliui „Mini“. Negalėjo matyti universalo apgadinimų, nes buvo naktis, tamsu. Teko bendrauti su tais nukentėjusiais, kol laukė policijos. Draugas labiau kalbėjo. Jo paties mintis buvo, kad gal vairuotojas buvo išgėręs. Susidarė tokią nuomonę, nes kažkaip keistai nuvažiavo. Nukentėjusysis, norėdamas sustabdyti kaltininką, bėgo paskui mašiną. Universalo vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio.

Liudytojas A. A. teisme parodė, kad kaltinamasis matytas vieną kartą. Buvo eismo įvykis, datos nepamena. Galėjo būti lapkričio 30 dieną. Pamena, kad gavo iškvietimą, kad lyg ir prie (duomenys neskelbtini) kliudytas automobilis, o tas, kas kliudė, pasišalino. Nurodė automobilio numerius. Kol važiavo, gavo informaciją apie automobilio savininko gyvenamąją vietą. Nuvyko nurodytu adresu, rado mašiną prie namų. Automobilis ne namo kieme, o šalia įvažiavimo. Nuėjo į namą, nes matė vyriškį, jei neklysta, buvo garaže. Pasibeldė, atidarė tvarkingai. Pradėjus bendrauti, nepripažino. Pamena, kad davė pūsti, o kiek pripūtė, nepamena. Nuvežė automobilį į saugojimo aikštelę ir vyko į įvykio vietą. Nepamena, su kokiu kolega dirbo. Prašo remtis jo parodymais ir tarnybiniu pranešimu. Kai nuvyko pas jį, patalpoje jis buvo vienas. Kitų asmenų nematė. Prieš pat galą atėjo du ar trys žmonės, blaivūs, gal žmogaus pažįstami. Nežino, kokiu tikslu jie atėjo. Bijo pameluoti, bet galėjo būti atėję vyras ir moteris. Jie atėjo, kai automobilis jau buvo keliamas ant autovežio arba jau buvo užkeltas ant autovežio. Keletą minučių pabuvo, jie išvažiavo. Asmuo neigė vairavęs automobilį. Jam paaiškino situaciją, bet jis neigė, kad vairavo. Prieš nutempiant apžiūrėjo automobilį, jeigu gerai pamena, rado apgadinimus, bet posėdžio negali nurodyti tiksliau. Jeigu nurodė, kad rado apgadinimus, tai taip ir buvo. Tikrai pamena, kad asmuo buvo irzlus. Toje patalpoje buvo alkoholinių gėrimų, nepamena kokių. Pas jį užtruko ilgokai. Tiksliai nepamena, bet pamena, kad tikrai ilgiau nei įprastame įvykyje, galėjo būti valanda – pusantros. Prieš nustatant girtumą turėjo paklausti, prieš kiek laiko jis vartojo. Kol buvo pas jį, jis nevartojo alkoholio. Atvykus iki jo patikrinimo asmuo nevartojo alkoholio. Prieš pirmą pūtimą ir iki antro pūtimo visą laiką su juo buvo kartu. Nebuvo išėję iš garažo. Pamena, kad jis norėjo pavartoti alkoholį tarp pūtimų, bet neleido jam tai padaryti. Tai, kad jis nurodė, kad likus 5 s iki pūtimo vartojo alkoholį, netiesa. Kol buvo garaže, jis tikrai nevartojo alkoholio. Nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas, todėl ir įformino įvykį. Nepamena apgadinimų. Buvo šeima, kurios automobilis buvo apgadintas. Bendravo. Pamena sakė, kad išgirdo automobilių susitrenkimo garsą ir pamatė. Jeigu nurodė, kad buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilio galinis bamperis, tai, vadinasi, taip ir buvo. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad to pažeidėjo automobilis priklausė arba žmonai, arba buvusiai žmonai. Turi informuoti automobilio savininką prieš nutempiant automobilį. Ji paaiškino, kad lyg ir buvo palikusį tą automobilį kaltinamajam sutvarkyti. Jeigu gerai pamena, tai raktelių jis pats neturėjo. Nepamena, ar tikrino automobilio variklį, ar jis šiltas. Pagal aplinkybes formino kaip alkoholio vartojimą po eismo įvykio. Administracinės teisenos nepradėjo. Kiek pamena, kad nukentėjusysis rodė vaizdo įrašą, kaip tas vyras išvažinėja iš tos aikštelės. Kiek pamena, buvo filmuota pakankamai iš arti. Bendravo su nukentėjusiaisiais. Nepamena, ar buvo kažkokie kiti liudytojai. Kai „įkrito“ įvykis, buvo netoliese, gal prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ir iš karto ten važiavo. Nuo pranešimo gavimo iki kaltinamojo namų galėjo nuvykti per 5 minutes. A. P. yra pareigūnas. Klausė asmens, prieš kiek laiko vartojo prieš pučiant pirmą kartą. Jeigu žmogus nepasako, tai laukia 15 minučių ir tik tada duoda pūsti. Jeigu gerai pamena, jis atidarė garažo duris, kartu ir nuėjo prie to stalo, nematė, kad jis kažką rankose turėjo. Nusisukęs buvo tiek, kol atsisėdo į savo sofą – lovą prie stalo. Gavus pranešimą iš karto važiavo pas jį. Kadangi automobilio numeriai buvo nurodyti, tai iš karto ir važiavo pas kaltinamąjį. Kai paskambina numeriu 112 ir kol gauna pranešimą, praeina kažkiek laiko, todėl kaltinamasis galėjo grįžti greičiau nei jie.

Liudytojas D. V. teisme parodė, kad V. J. yra jo kaimynas, santykiai draugiški, kaimyniški, pasiskambina kartą per dvi savaites. Žino, kad V. turėjo atimti mašiną, nes galimai buvo išgėręs. Aplinkybių apie įvykį nežino, ar galėjo V. vairuoti neblaivus, nežino. V. J. jam paskambino ir sakė, kad policija nori atimti iš jo automobilį ir klausė, gal galėtų jam ateiti padėti. Sutiko ateiti pas V., o kai atėjo, policijos pareigūnai jau buvo atvykę. Kai atėjo, jau mašina buvo ant tralo, tik paprašė, kad V. galėtų patekti į mašiną, bet atsakė, kad mašina jau užplombuota ir nebegalima į ją patekti. Tuo metu, kai atėjo, negali pasakyti, ar V. buvo blaivus, netikrino. Jam nežinomos jokios aplinkybės, kada tą įvykio dieną V. J. galėjo vartoti alkoholį. Negali pasakyti, ar V. vienas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pas V. atėjo, tai jau buvo tamsu, buvo vakaras. Tą dieną buvo anksčiau bendravęs su V., gal buvo 16-17 val., tuo metu nepastebėjo, kad V. būtų išgėręs. Galima remtis jo parodymais, kai buvo apklaustas policijos komisariate. Apie įvykį jam V. nieko nepasakojo, nieko nežino.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad kaltinamasis V. J. yra matytas du kartus. Pirmą kartą, kai jis vairavo neblaivus. Antrą kartą kaltinamąjį matė, kai jį vežė į policijos komisariatą už įžeidinėjimus. Jo pareigos - vyriausiasis patrulis. Buvo lapkričio 30 d., gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) aikštelėje automobilis kliudė kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos, vairuotojas galimai buvo neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą, iš operatyvaus valdymo padalinio gavo informaciją, kokiu adresu gyvena pasišalinęs asmuo. Nuvykus nurodytu adresu, pastebėjo pranešime nurodytą automobilį, jis buvo prie gyvenamojo namo įvažiavimo. Nuėjus prie gyvenamojo namo, atidarė garažo duris V. J., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis neigė vairavęs transporto priemonę. Transporto priemonę nuvežė į automobilių saugojimo aikštelę. Paskui nuvyko į įvykio vietą pašnekėti su pranešėju. Pranešėjas parodė vaizdo medžiagą, kad asmuo sėda už transporto priemonės vairo ir išvažiuoja. Taip pat pasakė, kad asmuo buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius. Pradžiai nuvyko į asmens gyvenamąją vietą, o po to į įvykio vietą. Nepamena, ar rado automobilį, kuris buvo pastatytas nukentėjusiosios pusės. Apie automobilio apgadinimą nepamena. Blaivumą V. J. tikrino jis pats. Nepamena, ar buvo klausta V. J., prieš kiek laiko vartojo alkoholį. Šiaip visada yra paklausiama asmens, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį. Jei asmuo nurodo, kad alkoholį vartojo prieš 5 min., tai laukia 15 min. ir tik tada patikrina blaivumą. Pas V. J. namuose buvo ant stalo alkoholio, bet nepamena kokio, nepamena, ar butelis buvo pradarytas. Jų akivaizdoje V. J. nevartojo alkoholio. Atvykę pas V. J., bendravo su juo, aiškinosi aplinkybes, po to patikrino girtumą. Nuo atvykimo į gyvenamąją vietą iki blaivumo patikrinimo praėjo gal 20-30 min. V. J. jų akivaizdoje nevartojo alkoholio, įprastai tarpas tarp pirmo ir antro karto blaivumo patikrinimo yra 15 min. Per tą 15 min. tarpą V. J. alkoholio nevartojo. Patikrinimo metu V. J. buvo stebimas visą laiką, nepertraukiamai. Liudytojas A. A. apklausiamas viską teisingai nurodė. Nepamena per kiek laiko nuo pranešimo gavimo galėjo atvykti į asmens gyvenamąją vietą. Buvo prie „(duomenys neskelbtini)“ kavinės. Nuo „(duomenys neskelbtini)“ kavinės iki (duomenys neskelbtini) g. nuvažiuoti užtrunka apie 5 min. Transporto priemonę apžiūrėjo vizualiai, matė ant automobilio apgadinimus. Nepamena, kokiu pagrindu paėmė. Kalba apie automobilį, kuris rastas V. J. gyvenamojoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. J. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo liudytojų J. N.-B., A. B., A. A., K. B., A. M. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo A. P. teisme duoti parodymai, iš dalies liudytojos J. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2024-12-01 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo A. A. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2024-11-30 apie 22.10 val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad ką tik į pranešėjo žmonos automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir pasišalino automobilis universalas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasišalinusio automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Pranešėjas su liudininkais laukia pareigūnų. Vykstant nurodytu adresu Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojas radijo ryšiu pranešė, kad pasišalinęs iš eismo įvykio automobilis yra „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo savininkė gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi pranešime minima, kad vairuotojas gali būti neblaivus, iš pradžių buvo vykta ne į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini), o į automobilio savininkės gyvenamąją vietą su tikslu sustabdyti besišalinantį automobilį iš eismo įvykio vietos. Vykstant link gyvenamosios vietos besišalinantis automobilis niekur nepastebėtas. Atvykus į gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į kiemą, iš gatvės pusės buvo pastebėtas pranešime minimas automobilis „SAAB“. Apžiūrėjus automobilį, ant jo užpakalinio bamperio, dešinėje pusėje pastebėtas apgadinimas. Pabeldus į gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) garažo duris, jas pradarė V. J.. Pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, svirduliavo. Vyras paaiškino, kad jis namuose vienas pats, daugiau niekas negyvena. Paklausus vyro, kam priklauso automobilis „SAAB“, kuris stovi prie jo nuosavo kiemo įvažiavimo, teigė, kad buvusiai žmonai J. A.. Bandant išsiaiškinti, kas vairavo automobilį „SAAB“, V. J. elgėsi neadekvačiai, tapo irzlus, tačiau teigė, kad jis nevairavo, tik sėdėjo garaže ir vartojo alkoholinius gėrimus. Pasiteiravus, ar žino kur yra automobilio „SAAB“ užvedimo raktas, pastarasis teigė, kad nežino, nes automobiliu naudojasi jo buvusi žmona J. A.. Kadangi įtariama, kad V. J. galėjo vairuoti automobilį „SAAB“, sukelti eismo įvykį ir iš jo pasišalinti, pastarasis buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Nr. ARTB-0194“, patikros sertfikato Nr. 2200280, paklaida +- 1,7%, galioja nuo 2024-11-12 iki 2025-05-12. Pirmu tikrinimu 2024-11-30, 22.39 val. nustatytas 2.57 prom. girtumas, antru tikrinimu 22.56 val. nustatytas 2,58 prom. girtumas. Kadangi buvo rastas iš eismo įvykio pasišalinęs automobilis, tačiau nežinomas jo vairuotojas, buvo nuspręsta automobilį nutransportuoti į automobilių saugojimo aikštelę dėl galimo automobilio konfiskavimo. Nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ten pasitiko pranešėjas A. B.. Pastarasis nurodė, kad su šeima apie 22:05 val. išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“ picerijos pastebėjo, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia žmonos stovinčio automobilio „Mini One“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtartinai po aikštelę manevruoja automobilis „SAAB“. A. B. stebint automobilį, išgirdo plastmasių susidūrimo garsą ir suprato, kad automobilio „SAAB“ vairuotojas apgadino stovintį automobilį „Mini One“. A. B. telefonu filmuodamas priėjo prie automobilio „SAAB“ pradaryto vairuotojo lango ir pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdi vyras apie 45-50 metų amžiaus, stambesnio kūno sudėjimo už patį pranešėją, taip pat pastebėjo, kad jis rūko cigaretę, ranka prisidėjęs telefoną prie ausies su kažkuo šneka ir tuo pat metu vairuoja automobilį. Pranešėjui sušukus, kad automobilio „SAAB“ vairuotojas sustotų, nes atsitrenkė į stovintį kitą automobilį, pastarasis atsisukęs kažką nerišliai pasakė, apsisuko ir dideliu greičiu išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Pranešėjas paaiškino, kad visą įvykį turi nufilmavęs savo telefonu, tačiau nesant galimybėms perkelti vaizdo įrašo įvykio vietoje, jį galės pateikti tyrimo metu. Taip pat pranešėjas telefonu pareigūnams parodė vaizdo medžiagą, kurioje matosi prieš tai girtumą pasitikrinęs V. J., vairuojantis tą patį automobilį „SAAB“, kuris ir stovėjo šalia nuosavo namo kiemo. Įformintas eismo įvykis ROIK: (duomenys neskelbtini). Išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281? str. 1 d., kadangi V. J. iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. Įtariamasis nesulaikytas, nes rastas ne įvykio vietoje ir, kol paaiškėjo visos įvykio aplinkybės, nuo įvykio praėjo apie 3 val. (1 t., b. l. 8-10);

- 2024-12-01 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė. Apžiūrėta transporto priemonė ,,Mini One“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Akivaizdžiai matoma, kad ,,Mini One“ galinis buferis yra apgadintas. Šalia įvykio vietos yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros adresu (duomenys neskelbtini). Fotografuota. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 11-18);

- 2024-12-01 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo, rudos spalvos transporto priemonės ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Akivaizdžiai matoma, jog ,,SAAB“ galinis dešinės pusės buferis yra apgadintas. Transporto priemonės „SAAB“ automobilio durys atrakintos. Automobilio salono daiktadėžėje rastas transporto priemonės registracijos liudijimas. Objekto apžiūros metu paimtas transporto priemonės registracijos liudijimas. Fotografuota (1 t., b. l. 19-28);

- 2024-11-30 eismo įvykio fiksavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 22.06 val. įvykio vieta užfiksuota brėžinyje, kad transporto priemonė „Mini One“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, eismo įvykio metu (1 t., b. l . 29);

- 2024-12-01 transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, kad transporto priemonė „SAAB 9-5“, ruda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2006-08-07, registracijos liudijimo serijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkė J. A. ir savininko adresas - (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį nustatyti techniniai defektai - ant jo užpakalinio bamperio, dešinės pusės pastebėtas apgadinimas (1 t., b. l. 30);

- papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės: keleivinis automobilis „Mini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė – J. N.-B., apgadintas galinis bamperis; keleivinis automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė – J. A., apgadintas galinis bamperis (1 t., b. l. 31);

- 2024-11-30 neblaivumo nustatyto aktas, kuriame nurodyta, kad 22.39 val. V. J. nustatytas 2,57 prom. neblaivumas pirmu tikrinimu ir 22.56 val. 2,58 prom. neblaivumas antru tikrinimu (1 t., b. l. 32);

- 2024-11-30 transporto priemonės aprašas, kuriame užrašyti transporto priemonės duomenys: priemonė „SAAB 9-5“, ruda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data arba pagaminimo metai 2006-08-07, savininkas J. A.. Techninė būklė: ant automobilio yra matomų defektų (1 t., b. l. 33-34);

- 2024-11-30 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kuriame nurodyta, kad transporto priemonė „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paimta iš vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir nuvežta į saugojimo aikštelę Pramonės g. 23L, Šiaulių mieste. Ant transporto priemonės yra matomų sugadinimų (1 t., b. l. 35);

- 2024-12-02 BIRT ataskaitų žiūryklės informacijoje nurodyta, kad 2024-11-30 apie 22.11 val. pranešėjas A. B. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad ką tik į pranešėjo žmonos automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir pasišalino automobilis universalas, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Pranešėjas su liudininkais laukia pareigūnų. Nurodytas adresas - (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė (1 t., b. l. 36-39);

- A. B. elektroniniu paštu pateikė vaizdo įrašą, kurį darė įvykio metu adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje (1 t., b. l. 40-41);

- 2024-12-03 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota liudytojo A. B. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Įrašo trukmė - viso 23 sekundės. Vaizdo įraše matosi automobilis „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Už vairo sėdi vyras, kaip apžiūros metu atpažįstama, V. J.. Vaikinas, kuris filmuoja šį vaizdo įrašą, sako vairuotojui: „ponas, jūs ką tik avariją padarėt“. V. J. važiuoja automobiliu į priekį, atgal, prie ausies prisidėjęs mobiliojo ryšio telefoną, burnoje rūksta cigaretė. V. J. važiuoja atbuline eiga. Vaikinas, filmuojantis vaizdo įrašą, šaukia: „viskas stok stok stok“. V. J. nesiklauso ir toliau važiuoja atbuline eiga. Po to išvažiuoja (1 t., b. l. 42-44);

- 2024-12-05 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra. Nurodyta, kad 2024-11-30 apie 22.11 val. pranešėjas A. B. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė atsiliepusiam operatoriui, kad ką tik į pranešėjo žmonos automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė bei pasišalino automobilis, nurodė jo valstybinį numerį. Automobilio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Pranešėjas su liudininkais laukia pareigūnų. Nurodytas adresas - (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė (1 t., b. l. 45-47);

- 2025-01-13 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Failas Nr. 1, pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, trukmė 30 min. Pareigūnai atvyksta adresu (duomenys neskelbtini). Atvykę vaikšto ir apžiūri automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas (duomenys neskelbtini) įeina į namo kiemą, prie garažo, beldžia. Duris atidaro V. J.. Pareigūnas paaiškina, kad turi klausimų, reikia pakalbėti. V. J. ir pareigūnai įeina atgal į garažą. Garaže V. J. atsisėda ant fotelio prie stalo, ant kurio pridėta gėrimų. Iš kalbos, elgesio, judesių matosi, kad V. J. neblaivus. Pareigūnas klausia, ar su „SAAB“ neseniai grįžo iš „(duomenys neskelbtini)“. V. J. atsako, kad iš niekur negrįžo. Pareigūnui paklausus, kas tada vairavo „SAAB“, V. J. atrodo nustebęs, nesupranta, ko klausia, tada atsako, gal žmona, bet nežino. Pareigūnui paklausus, ar žmona namuose, V. J. atsako, kad jos nėra. Pareigūnui paklausus, kaip galėjo tada žmona vairuoti, jei jos nėra, V. J. atsako, kad jis nežino, tai jos automobilis. Pareigūnas V. J. paaiškina situacija, kad gavo iškvietimą, kad šitas automobilis „SAAB“, kuris stovi prie vartų, neseniai padarė eismo įvykį, švelnų tokį ir pasišalino iš įvykio vietos, kad privalo išsiaiškinti aplinkybes. V. J. atsako, kad negali nurodyti, kas vairavo, tai yra jo žmonos automobilis, dirba „(duomenys neskelbtini)“, nemano, kad ji vairavo. V. J. sako, kad nežino, ko pareigūnai nori apskritai. Pareigūnas atsako, kad susirinks pirminę informaciją. V. J. nurodo, kad jis nevažiavo, nebuvo, kad pareigūnai žiauriai klysta, gal jo buvusi žmona automobiliu dieną važiavo. Pareigūnas informuoja, kad viskas įvyko penkiolikos minučių bėgyje, gal dešimties. V. J. atsako, kad tikrai ne jis. Pareigūnui paklausus, jis vienas pats ir buvo šioje vietoje visą laiką. V. J. atsako, kad ne vienas, dar kaimynas. Pareigūnai paprašo jo žmonos J. telefono numerio. Pareigūnas klausia, kur yra automobilio „SAAB“ , kuris stovi kieme, rakteliai. V. J. atsako, kad nežino, remontuoja „Sabus“ ir daug tų raktelių turi. Jis nevairavo. V. J. kažkam skambina, sakydamas, kad pareigūnas klausia, kada paskutinį kartą su mašina važiavo ir nori pakalbėt, telefoną perduoda pareigūnui. Perėmęs telefoną pareigūnas pašnekovui paaiškina situaciją. Pareigūnas paprašo, kad V. J. alkoholio negertų, padėtų butelį ant stalo. V. J. keikiasi necenzūriniais žodžiais. Pareigūnas nurodo V. J., kad iki jam bus nustatytas neblaivumas, alkoholio jis negali vartoti. V. J. keikiasi toliau, ginčijasi su pareigūnu. Aiškina pareigūnui, kad automobilio nevairavo, eismo įvykio nepadarė, kad šuo protingesnis už pareigūną, klausia, ko pareigūnas čia atsivilko, ko iš jo nori. Pareigūnas pasiūlo V. J. atlikti porą testų dėl jo neblaivumo. V. J. pareigūnui atsakė necenzūriniais žodžiais. V. J. sutikus alkoholio kiekio matuokliu nusistatyti neblaivumą, jam nustatytas 2,57 promilių neblaivumas. Pareigūnas paaiškina, kad V. J. dar penkiolika minučių negali vartoti alkoholio ir po penkiolikos minučių jam bus nustatytas neblaivumas antrą kartą. V. J. pakartotinai pareigūnui atsako necenzūriniais žodžiais bei nurodo, kad jokio automobilio jis nevairavo. V. J. toliau su pareigūnu bendrauja nepagarbiai, keikiasi, vadina pareigūną klounu. Failas Nr. 2, pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, trukmė 30 minučių, atitinka apžiūrėtą failą Nr. pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Failas Nr. 3, pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, trukmė 11,21 min. V. J. pareigūnui paaiškina, kad jis išgėręs yra todėl, kad jį žmona paliko. Antrą kartą alkoholio kiekio matuokliu nustatomas V. J. neblaivumas. Kiek nustatoma, nesimato ir nesigirdi. Failas Nr. 4, pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, trukmė 9 min. Antru pūtimu V. J. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas neblaivumas, kiek - nesigirdi. Failas Nr. 5, pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, trukmė 4,55 min. Pareigūnas vaikšto po kiemą (duomenys neskelbtini). Failas Nr. 6, pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, trukmė 7,27 min. Pareigūnas skambina automobilio „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei J. A., klausia, ar jai priklauso automobilis „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad jį paliko. Ką atsako J. A., nesigirdi. Pareigūnas paaiškina, kadangi šituo automobiliu padarytas eismo įvykis ir kliudytas kitas automobilis, tai automobilis išvežamas saugojimui į aikštelę, kadangi nežino, kas vairuotojas, neaišku, kas vairavo automobilį ir privaloma ją, kaip automobilio savininkę, apie tai informuoti. Pareigūnas sako, kad kas vairavo automobilį, jiems yra aišku, yra liudytojai, tačiau žmogus, vairavęs automobilį, neprisipažįsta. Kituose failuose ((duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kaip išvežamas automobilis „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 48-51);

- 2025-02-06 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog peržiūrėjus 90 video failų iš eismo įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), naudingos informacijos tyrimui nerasta, kadangi vieta, kurioje stovėjo automobilis „Mini One“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nefilmuojama kameromis (1 t., b. l. 52-54);

- 2024-12-02 AB „Regitra“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė-valdytoja yra J. A. (1 t., b. l. 55);?

- transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. H 799475, kuriame nurodyta, kad automobilio „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė yra J. A. (1 t., b. l. 56);??

- liudytoja J. A. parodė, kad automobilis „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jai ir yra registruotas jos vardu. V. J. yra buvęs sugyventinis. Gyvena apie pusmetį atskirai. V. J. maždaug prieš porą savaičių paliko savo automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paprašė, kad pažiūrėtų kodėl bėga tepalai. Jis apie automobilius supranta ir sutiko paremontuoti. 2024-11-30, vėlai vakare jai paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad jai priklausantį automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turi nutempti į saugojamą aikštelę. Kai klausė kodėl, sakė, kad įvyko įvykis. Koks įvykis, jai niekas nepaaiškino. Ji norėjo automobilį pasiimti, tačiau pareigūnai jai paaiškino, kad atiduoti negali, nes nežino, kas vairavo automobilį. Ji skambino po įvykio V. J. ir jis jai paaiškino, kad jos automobilį paėmė policijos pareigūnai ir daugiau nieko nežino, nieko ir nebeaiškino. Apie jokį įvykį nieko nežino. Jai automobilis reikalingas naudotis, nes ji kito automobilio neturi. Kad V. J. būtų važinėjęs jos automobiliu neblaivus, ji nieko nežinojo, nes jokiu būdu neleistų neblaiviam vairuoti transporto priemonės (1 t., b. l. 68-71). Papildomos apklausos metu liudytoja J. A. parodė, kad automobilis „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jai ir jos prašymu, prokuroro leidimu automobilis buvo jai grąžintas. Atsiėmusi automobilį, jį apžiūrėjo, bet nematė jokių apgadinimų. Automobilio neremontavo. Nepastebėjo, kad būtų apgadintas dešinės pusės galinis buferis. Su V. J. atsiėmusi automobilį bendravo, tačiau apie įvykį nieko nepasakojo. Jis nepasakojo, kodėl jos automobilis buvo paimtas iš jo namų, apie tai jis nieko nekalba. Ji pati apie įvykį nieko nežino (1 t., b. l. 72-75);

- 2025-04-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad J. N.-B. atpažįsta asmenį – V. J., įvykio vietoje vairavusį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad tai jis atsitrenkė į jos stovintį automobilį ir jį apgadinęs pabėgo iš įvykio vietos. Nurodė, kad vairuodamas J. J. kalbėjo telefonu ir rūkė cigaretę, gerai matė jo veidą, nes jis važiavo prasidaręs vairuotojo pusės langą ir jos sutuoktinis jį filmavo. Pamačiusi, kad jos sutuoktinis filmuoja būdamas gretimai to automobilio, kuris jam šaukiant sustoti nesustoja, tada ir ji pribėgo, kad sutuoktiniui nieko neatsitiktų ir aiškiai suprato, kad vairuotojas neblaivus, nes pajautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Tą vyrą atpažįsta iš veido bruožų (1 t., b. l. 106-109).

Pagal BK 281? straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nors kaltinamasis V. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. J. viso proceso metu kaltės nepripažino. Teisme aiškindamas įvykio aplinkybes parodė, kad įvykio vietoje atėjęs vaikinas pradėjo jį filmuoti, buvo išlipęs iš mašinos, sakė, kad jį pagaus ir nuo kelio nuims, dėl ko buvo pasiutęs, tą „snarglį“ gaudė, tarpusavyje apsižodžiavo ir jis išvažiavo. Grįžęs namo išgėrė taurelę, tada atvyko policija, norėjo išgerti antrą taurelę, bet policija gerti nebeleido, po ko įvyko konfliktas su jais, atvažiavo antras ekipažas, tada susipyko su tyrėja. Jį girtu padarė, apkaltino, kad girtas važinėjo. Važiavo žmonai J. A. priklausančiu automobiliu „SAAB 9-5“, kurį nusipirko už 1 000 eurų, nusipirkti antifrizo ir maisto. Nuvažiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Nusipirkęs antifrizo, norėjo važiuoti atgal į namus. Automobilį vairavo neatsidaręs lango. Rūkė paprastą cigaretę, kai įsėdo į mašiną ir paskambino draugui, kad su antifrizu kažkas negerai. Pradėjo rūkyti, paskui paskambino draugui ir jį pradėjo filmuoti. Pareigūnams nurodė, kad nevairavo, o kažkokiu momentu pareigūnus išstūmė lauk. Atvažiavusiems pareigūnams sakė, kad važiavo prieš kokią valandą. Kai išgirdo kažką cypiant „įvykis“, jis net mašinos nebuvo dar užsikūręs, koks tas įvykis, neklausė. Nuo automobilio „Mini“ buvo nutolęs apie 10-20 metrų. Šalia jo nebuvo privažiavęs, arčiausiai gal 5 metrų atstumu. Su automobiliu „Mini“ nebuvo jokio kontakto. Atbuline eiga važiavo, bet automobilių šalia nebuvo. Neatsitrenkė ir neatsirėmė į nieką, nes nebuvo į ką ten atsitrenkti. Iš aikštelės dideliu greičiu neišvažiavo, nes negazuoja, išvažiavo normaliai. Atvažiavęs į parduotuvę aikštelėje nevažinėjo. Iki vairavimo alkoholio nevartojo, o namuose išgėrė labai nedaug - grįžęs atsigėrė butelį alaus, paskambino kaimynui, kuris atėjo su žmona. Po alaus išgėrė dar dvi, tris taureles viskio. Buvo vienas, niekas nematė, kai vartojo. Nuo to momento, kai išvyko iš aikštelės ir atvyko pareigūnai, praėjo gal valanda, nors nežino, o nuo jo gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) prekybos centro, nesant kamščių, galima nuvažiuoti per 5-10 minučių. Grįžus į kiemą iš mašinos paskambino kaimynui, paprašė jo ateiti. Nuo grįžimo iš aikštelės iki alkoholio vartojimo galėjo praeiti 20 minučių. Trečią taurelę pasveikino į pareigūnus. Taurelė labai nedidelė, klasikinė. Pareigūnams nurodė, kad nevairavo. Sakė, kad važiavo prieš kokią valandą. Nemano, kad buvo apsvaigęs. Mano, kad asmenys nurodė, kad jis neblaivus, nes buvo įsiutę arba durni. Prieš pat tikrinimą vartojo alkoholį, prieš pūtimą praėjo gal 5 sekundės. Vartoja vaistus nuo smegenų, tai gal sureagavo su jais alkoholis. Kraujo nesityrė, nieko neskundė. Tą dieną dienos metu negėrė. Atvažiavo, įvyko konfliktas, tada jį filmavo, išvažiavo, antrą kartą atvažiavo, vėl filmavo, vėl konfliktas. Avariją paminėjo, kai atvyko antrą kartą. Pasveikino pareigūnus į sveikatą, nusisuko ir išgėrė. Atidarė duris, nusisuko ir ėjo. Jie klausė, ar buvo, pasakė, kad buvo, paskui susipyko. Iš pradžių prasipūtė, norėjo antrą išgerti, neleido ir supyko. Nuo pareigūnų įleidimo iki pavartojimo negali pasakyti, kiek laiko praėjo, gal 10 s. Nuo išgėrimo iki patikrinimo daugiausiai praėjo gal iki pusės minutės. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta kaip nepatikimus, vertindamas juos kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kadangi tokios kaltinamojo versijos ne tik kad nepatvirtina kita bylos medžiaga, bet akivaizdžiai ją paneigia.

Antai paties kaltinamojo parodymuose stebimas nenuoseklumas. Ikiteisminio tyrimo įvykio aplinkybes aiškino kiek kitaip nei teisminio nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kažkokiam vaikinui pradėjus šaukti, kad įvyko įvykis, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo, kad į nieką neatsitrenkė, ir pradėjo važiuoti, norėjo išvažiuot iš aikštelės, o pagalvojęs, kad galimai kur atsitrenkė, apsuko važiuodamas automobiliu dar porą kartų aikštelėje. Kažkoks vaikinas jį filmavo, keikėsi, sakė „stok, avarija“, tačiau jis nesuprato, ko jis nori ir pasiuntė jį keikdamasis, vėl apvažiavo ratą aikštelėje, nes jam vis tiek reikėjo antifrizo ir galvojo, kad to vaikino nebebus. Tada tas vaikinas vėl jam privažiavus pradėjo belsti į langą, jis vėl nuvažiavo. Ir išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo adresu (duomenys neskelbtini), automobilį „SAAB“ pasistatė kieme, nuėjo į garažą, pasiėmė butelį viskio ir išgėrė stiklinę ir gal už 20 minučių, gal už valandos atvyko pareigūnai, jiems prisipažino, kad vairavo automobilį „SAAB“, kad važiavo iki parduotuvės (duomenys neskelbtini). Į jokį automobilį jis neatsitrenkė, eismo įvykio nesukėlė, o išgėrė grįžęs namo, neblaivus automobilio nevairavo (1 t., b. l. 137-140). Kaip matyti, teisme kaltinamasis teigė, kad atvažiavęs į parduotuvę aikštelėje nevažinėjo, o ikiteisminio tyrime metu nurodė, kad norėdamas įsitikinti, jog važiuodamas nieko nekliudė, važiavo aikštelėje net kelis ratus. Ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad ratus po aikštelę suko, nes jam vis dar reikėjo antifrizo, kai tuo tarpu teisme jau teigė, kad nusipirkęs antifrizo norėjo važiuoti atgal į namus ir tada jį pradėjo filmuoti. Ikiteisminio tyrime metu nurodė, kad po incidento grįžęs namo išgėrė stiklinę viskio, kai tuo tarpu teisme aiškino, kad grįžęs į namus alkoholio išgėrė labai nedaug - butelį alaus, po to dar 2-3 taureles viskio. Taip pat teisme nurodė, kad alkoholį vartojo prieš pat tikrinimą, prieš pūtimą praėjus gal 5 sekundėms, kad pasveikino pareigūnus į sveikatą, nusisuko ir išgėrė, kai tuo tarpu pareigūnai, kaip bus matyti, patvirtino, jog jų akivaizdoje kaltinamasis alkoholio nevartojo, dėl to buvo atidžiai stebimas. Kaltinamasis teigė, kad įvykio metu buvo išlipęs iš automobilio, teisme nurodė, kad filmuojantį asmenį gaudė, nors tokias aplinkybes vieningai liudytojai paneigė. Teisme kaltinamasis tvirtino, kad atvykusiems pareigūnams buvo nurodęs, jog vairavo prieš kokią valandą, tačiau, kaip rodo bylos medžiaga, tokios aplinkybės V. J. pareigūnams nurodęs nebuvo, anaiptol, įnirtingai vairavimo faktą neigė. Taip pat kaltinamasis teisme paaiškino, kad į įvykio vietą buvo atvažiavęs ne kartą, kad atvažiavus pirmą kartą įvyko konfliktas, jį filmavo, tada išvažiavo, antrą kartą atvažiavus vėl filmavo, vėl įvyko konfliktas, o avariją paminėjo, kai atvyko antrą kartą, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu tokios aplinkybės neišsakė (aiškino apie vieną įvykusį konfliktą, kurio metu jis buvo filmuojamas, dėl filmavimo ir galimai padarytos avarijos apsižodžiavo ir iš aikštelės išvažiavo namo, kur vartojo alkoholį), nenurodė proceso metu šios aplinkybės ir liudytojai, anaiptol, šią aplinkybę liudytojai taip pat paneigė.

Liudytoja J. N.-B. teisme parodė, kad pavalgius picerijoje ir lipant laiptais išgirdo susidūrimo triukšmą, buvo atsitrenkta į jos mašiną. Vyras norėjo sustabdyti kaltininką, bet vairuotojas važiuodamas į vyrą pabėgo. Vyras prašė vairuotojo sustoti, sakė, kad padarė autoįvykį, bet jis išvažiavo. Vyras viską nufilmavo. To asmens nei iki įvykio, nei po įvykio nematė. Kai pastatė automobilį ir ėjo į piceriją, kaltinamojo automobilio nematė. Išeinant iš picerijos išgirdo susidūrimą ir suprato, kad į jos automobilį buvo įvažiuota. Automobilis, kuris kliudė, buvo sidabrinės spalvos, „SAAB“ markės. Iki įvykio jos automobilis apgadinimų gale neturėjo, o po įvykio apgadintas galinis bamperis. Liko paviršinis iki 5 cm įbrėžimas. Kai išėjo iš aikštelės, nepastebėjo, kad judėtų ar važiuotų kiti automobiliai, išskyrus tą pilkos spalvos automobilį „SAAB“. Jos vyras tam vairuotojui sakė, kad sukėlė avariją, liepė sustoti, filmavo. Ji su keturmete dukra buvo atokiau. Pati su vairuotoju nekontaktavo, kontaktavo jos vyras, kuris stovėjo visiškai šalia vairuotojo automobilio lango, kuris buvo atidarytas, stovėjo įsirėmęs į automobilį, o tas vairuotojas nieko nesakė, kalbėjosi telefonu, rūkė cigaretę. Vairuotojas išlipęs iš automobilio nebuvo, nieko negaudė. Tada jis pradėjo važiuoti ant vyro, liepė jam trauktis nuo mašinos. Vairuotojas jai pasirodė neblaivus, nes nebuvo akių suvedimo, elgėsi neadekvačiai, jo dėmesys buvo kitur. Viską matė du jaunuoliai, sėdėję kitame automobilyje šalia jos automobilio. Vairuotojas antrą kartą atvažiavęs į aikštelę nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė identiškai, kad 2024-11-30 apie 21.10 val. su šeima atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ piceriją, esančią (duomenys neskelbtini), pavalgyti. Pavalgius ir išeidinėjant iš picerijos, lipant laiptais išgirdo plastmasių susirėmimo garsą. Sutuoktinis nubėgo pažiūrėti ir pamatė prie jos automobilio po aikštelę manevruojantį tamsios spalvos automobilį „SAAB“, kuris, kaip suprato, atsitrenkė į jos automobilio galą ir apgadino bamperį, sutuoktinis nufilmavo, bandė vairuotoją sustabdyti, šaukė sustoti, bet šis nestojo. Vairuotojas automobilyje buvo vienas, vairuodamas kalbėjo telefonu, rūkė cigaretę, važiavo prasidaręs vairuotojo pusės langą, todėl viskas gerai matėsi. Buvo pribėgusi ir ji, nes buvo išsigandusi, kad nieko sutuoktiniui neatsitiktų, pribėgusi aiškiai suprato, kad automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra neblaivus, net pajautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Įvykį matė ir asmenys, sėdėję kitame automobilyje, valst. Nr. numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pasišalino su automobiliu iš įvykio vietos. Sutuoktinis A. B. iškvietė policiją (1 t., b. l. 102-105). Liudytojo A. B. parodymai visiškai atitinka liudytojos J. N.-B. parodymus ir juos tik papildo. Teisme liudytojas parodė, kad išeidinėjant iš picerijos į aikštelę pamatė aikštelėje besiblaškantį automobilį, išgirdo trenksmą. Trenksmą išgirdo, kai buvo apie 4 metrus nuo to automobilio. Automobiliai sukontaktavo galiniais bamperiais. Po įvykio žmonos automobilyje atsirado apie delno dydžio apgadinimas, ko prieš įvykį nebuvo. Nurodė, kad vairuotojas manevruodamas blaškėsi, išsisukinėjo, nepataikė. Pribėgęs arčiau jo pradėjo jį stabdyti, šaukdamas sustoti, kad padarė avariją, kokius 3-4 kartus jam tai pakartojo ir langas buvo pilnai atidarytas, vairuotojas tuo metu rūkė, kalbėjo telefonu, nuo jo sklido alkoholio kvapas, filmavo. Liudytojo įsitikinimu, vairuotojas viską suprato, nes pasakė „ką, aha, gerai“, bet daugiau nesureagavo, o padidinęs greitį iki ratų prasisukimo nuvažiavo. Nurodė, kad aplinkui nebuvo jokio triukšmo, žmonių buvo mažai. Šalia žmonos automobilio buvo priparkavę kiti nepažįstami asmenys, kurie buvo automobilyje bei valgė picą ir jų paklausus, ar matė atsitrenkimą, pasakė, kad viską matė. Vairuotojas antrą kartą negrįžo, konflikto nebuvo su juo. Iš automobilio išlipęs nebuvo. Įvykis truko apie 3 minutes. Vairuotojas liudytojo negaudė, tik bandė jį pertrenkti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas aplinkybes aiškino tapačiai, kad pavalgius picerijoje apie 22.05 val. ėjo atgal link savo šeimos automobilių ir pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia žmonos pastatyto automobilio ir kitų stovinčių automobilių, tamsios spalvos „SAAB“ automobilis įtartinai aikštelėje manevruoja, netrukus išgirdo plastmasių susirėmimo garsą ir suprato, kad minėtas automobilis atsitrenkė į jo žmonai priklausantį automobilį. Supratęs, kad galimai padarytas eismo įvykis bei dėl neadekvataus važinėjimo po aikštelę, pradėjo vairuotoją filmuoti mobiliuoju telefonu. Filmuodamas priėjo prie vairuotojo, langas buvo atidarytas, vyras vairuodamas rūkė cigaretę, ranka prisidėjęs mobiliojo ryšio telefoną prie ausies su kažkuo šnekėjo. Suprato, kad vairuotojas neblaivus, nes elgėsi neadekvačiai, nereagavo į jo prašymus sustoti, blaškėsi po automobilių stovėjimo aikštelę. Eidamas šalia važiuojančio automobilio vairuotojui šaukė, kad sustotų, nes sukėlė eismo įvykį, tačiau vairuotojas kažką atsisukęs leptelėjęs nuvažiavo. Bandydamas sustabdyti vairuotoją, norėjo užeiti už automobilio, kadangi jis važiavo atbuline eiga, tačiau, pamatęs, kad vairuotojas nestoja, atsitraukė ir nustojo filmuoti, nes norėjo apie įvykį pranešti Bendrajam pagalbos centrui. Kol susisiekė su pagalbos centru, matė ir girdėjo, kaip vairuotojas prasukdamas varomuosius ratus, gerokai viršydamas greitį išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Eismo įvykį matė sekančioje automobilių stovėjimo vietoje stovėjusiame kitame automobilyje buvę jaunuoliai (1 t., b. l. 60-61).

Šių liudytojų parodymus visiškai atitinka ir įvykio vietoje buvusių bei tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų K. B. ir A. M. parodymai. Antai K. B. teisme parodė, kad su draugu A. M. mašinoje laukė užsisakytų „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje picų, prisiparkavę buvo prie „Mini“ iš dešinės ir pamatė atbuline eiga važiuojančią mašiną, kuri atsitrenkė į tą prie jų stovintį „Mini“. Atėjęs vyras pradėjo filmuoti, pradėjo konfliktuoti. Matė, kad vairavęs asmuo bandė pasišalinti išvažiuojant atbuline eiga, o filmuojantis vyras atsistojo už tos mašinos galo. Vairuotojui pradėjus važiuoti atbulom, filmuojantis žmogus atsitraukė, nes ant jo važiavo, o vairuotojas išvažiavo iš aikštelės. Šviesa aikštelėje buvo. Kadangi pats prisiparkavęs buvo galu, tai viską matė iš priekio. Kliudęs automobilis buvo universalas, tamsiai mėlynos arba juodos spalvos. Matėsi, kaip universalas važiavo atbulas ir to kito automobilio gabaritai sudrebėjo, pajudėjo pati mašina. Girdėjo atsitrenkimo garsą. Po kliudymo universalas pavažiavo į priekį ir už kelių sekundžių atsirado filmuojantis žmogus. Universalas iš aikštelės išvažiavo pagreitintai, nes mano, kad bandė šalintis iš įvykio vietos. Matė, kad filmavęs asmuo prie automobilio, kuris atsitrenkė, buvo šalia iki tol, kol tas automobilis išvažiavo iš aikštelės. Universalo vairuotojo langas buvo atidarytas. Universalas su „Mini“ kontaktavo galiniais bamperiais. Po įvykio buvo išlipęs ir apžiūrėjo „Mini“, pamena, kad buvo smulkūs apgadinimai. Universalo vairuotojas iš automobilio nebuvo išlipęs, negaudė to filmuojančio žmogaus už tai, kad jis filmuoja. Labai greitai atsirado šalia filmuojančio žmogaus žmona. Moteris atsirado, kai tas universalas nuvažiavo. Universalą pamatė tada, kai išvažinėjo iš aikštelės atbulas, o labiau dėmesį sutelkė, kai pamatė, kai universalas atsitrenkė į „Mini“. Sąlytį matė pro šoninį ir priekinį stiklus. Universalas grįžęs nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė tapačiai, kad sėdint automobilyje ir laukiant picos jis pamatė, kad nežinomos markės, tamsios spalvos automobilis - universalas stumiasi atbulas ir atsitrenkia galu į gretimai prie jo automobilio stovintį „Mini One“ automobilį. Universalas, atsitrenkęs į „Mini One“ automobilį, pradėjo važiuoti į priekį, tačiau neišvažiavo tiesiai, bet pasuko dešinėn ir pasuko link vaikų žaidimų aikštelės. Pamatęs, kad nebėra kur važiuoti, pradėjo važiuoti atbulas. Iš kažkur atsirado vyras, pradėjo tą automobilį universalą filmuoti. Atsistojo priešais tą automobilį universalą jam iš galo ir neleido jam išvažiuoti, tačiau jei tas vyras kuris filmavo būtų nepasitraukęs, tai tas asmuo, vairavęs universalą automobilį, būtų jį pervažiavęs, nes važiavo atbuline eiga net nestabdydamas. Po to tas automobilis universalas iš aikštelės išvažiavo. Jis labai gerai matė, kaip asmuo, vairavęs automobilį universalą, atsitrenkė į gretimai stovėjusį automobilį „Mini One“. Gerai matė, kad automobilis universalas savo galiniu bamperiu atsitrenkė į „Mini One“ automobilio galinį bamperį ir nuo smūgio automobilis „Mini One“ sujudėjo. Matė viską labai gerai, nes savo automobilį buvo pasistatęs per metrą atstumu gretimai (1 t., b. l. 114-117). Liudytojas A. M. įvykio aplinkybes nurodė identiškai. Teisme parodė, kad su draugu mašinoje laukdami picos pamatė važiuojančią atbuline eiga juodos spalvos mašiną-universalą, kuri rėžėsi į kitą automobilį, buvo ir žmogus, ant kurio tas vairuotojas norėjo užvažiuoti. Vairuotojas iš įvykio vietos siekė pasišalinti. Sėdėjo mašinos priekyje ir visą situaciją matė iš priekio. Matė, kad automobiliai kontaktavo, matė, kad kliudė. Paties prisilietimo nematė. Garso negirdėjo. Nematė, ar automobilis po kontakto pajudėjo, bet vizualiai matė, kad kliudė. Nukentėjusysis, norėdamas sustabdyti kaltininką, bėgo paskui mašiną. Universalo vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė iš esmės identiškai, kad automobilyje belaukiant užsisakytos picos pamatė, kad nežinomos markės, tamsios spalvos automobilis - universalas atsitrenkė į gretimai prie jų automobilio stovintį automobilį „Mini One“. Universalas, kuris atsitrenkė į automobilį „Mini One“, pradėjo važiuoti į priekį. Matė, kad vairuotojas vyras, vyresnio amžiaus, vairuodamas rūkė cigaretę ir kalbėjo telefonu, laikė ranką prisidėjęs prie ausies. Kai jis pradėjo važiuoti iš įvykio vietos, prie jo pribėgo, kaip suprato, to automobilio, į kurį atsitrenkė, savininkas ir bandė jį sustabdyti, pradėjo filmuoti, atsistojęs neleido jam išvažiuoti ir jei tas filmavęs vyras būtų nepasitraukęs, tai universalą automobilį vairavęs asmuo būtų jį pervažiavęs, nes važiavo iš aikštelės net nestabdydamas (1 t., b. l. 120-123). Liudytojas A. A. teisme parodė, kad nuvykęs nurodytu adresu, pasišalinusį iš įvykio vietos automobilį rado prie namų. Pabendravus su garaže rastu vyrišku (patalpoje jis buvo vienas), jis vairavęs automobilį neigė. Davė pūsti į alkotesterį, kiek pripūtė nepamena. Automobilį nuvežė į saugojimo aikštelę ir vyko į įvykio vietą. Asmuo neigė vairavęs automobilį. Prieš nutempiant automobilį, jį apžiūrėjus rado apgadinimus. Pamena, kad asmuo buvo irzlus, o patalpoje buvo alkoholinių gėrimų, tik nepamena kokių. Kol buvo pas jį, alkoholio jis nevartojo. Tiek prieš pirmą pūtimą, tiek prieš antrą pūtimą visą laiką su juo buvo kartu. Iš garažo išėję nebuvo. Pamena, kad norėjo pavartoti alkoholį tarp pūtimų, bet to padaryti neleido. Tai, kad jis nurodė, kad likus 5 s iki pūtimo vartojo alkoholį, netiesa. Kol buvo garaže, alkoholio jis tikrai nevartojo. Kiek pamena, nukentėjusysis rodė vaizdo įrašą, kaip tas vyras išvažinėja iš tos aikštelės. Kiek pamena, buvo filmuota pakankamai iš arti. Bendravo su nukentėjusiaisiais. „Įkritus“ įvykiui, buvo netoliese, gal prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ir iš karto ten važiavo. Nuo pranešimo gavimo iki kaltinamojo namų galėjo nuvykti per 5 minutes. Kaltinamasis galėjo grįžti greičiau, nei jie nuvyko pas jį. Prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir tarnybiniu pranešimu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė tas pačias aplinkybes, t. y., kad tikslu sustabdyti besišalinantį automobilį iš eismo įvykio vietos nuvykta pirmiausiai į gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini) ir prie įvažiavimo į kiemą, iš gatvės pusės buvo pastebėtas pranešime minimas automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrėjus, ant užpakalinio bamperio, dešinėje pusėje, pastebėtas apgadinimas, apibraižymas. Pabeldus į gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) garažo duris, jas pradarė akivaizdžiai neblaivus V. J., nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, nerišliai kalbėjo. Paklausus, kam priklauso automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakė, kad jo buvusiai žmonai J. A.. Bandant išsiaiškinti vairavimo aplinkybes, V. J. elgėsi neadekvačiai, buvo irzlus, tačiau teigė, kad jis nevairavo, tik sėdėjo garaže ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kur buvo minėto automobilio užvedimo raktas, sakė, kad nežino, nes automobiliu naudojasi jo buvusi žmona J. A.. Alkoholio kiekio matuokliu V. J. pirmu kartu nustatytas 2,57 prom. girtumas, antru tikrinimu buvo nustatytas 2,58 prom. girtumas. Kadangi iš eismo įvykio pasišalinęs automobilis buvo rastas, tačiau nebuvo žinomas jo vairuotojas, nuspręsta automobilį nutransportuoti į automobilių saugojimo aikštelę. Nuvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitikęs pranešėjas A. B. paaiškino, kad apie 22.05 val. su šeima išėjęs iš „(duomenys neskelbtini)“ picerijos pastebėjo, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia žmonos stovinčio automobilio „Mini One“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtartinai po aikštelę manevruoja automobilis „SAAB“, tada išgirdo plastmasių susidūrimo garsą ir suprato, kad automobilio „SAAB“ vairuotojas apgadino stovintį automobilį „Mini One“. A. B. paaiškino, kad vairuotoją, kuris buvo apie 45-50 metų amžiaus, rūkė ir kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu, nufilmavo, todėl galės pateikti videoįrašą. Į raginimą sustoti automobilio „SAAB“ vairuotojas nereagavo, o nerišliai kažką pasakęs apsisuko ir dideliu greičiu išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Apžiūrėjus automobilį „Mini One“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai matėsi apgadintas galinis buferis. Liudytojas patikslino, kad V. J. namuose adresu (duomenys neskelbtini), garaže rastas vienas ir tik kraunant automobilį ant tralo atėjo pas V. J. į namus kaimynas ar draugas su moterim, kurie V. J. pradėjo raminti, nes, kaip suprato pats V. J., juos išsikvietė, nes laukiant tralo kažkam vis skambino (1 t., b. l. 90-93). A. A. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodytos identiškos aplinkybės, kad gavus duomenų apie pasišalinusio automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini) bei, kad vairuotojas galimai neblaivus, iš pradžių nuvykta ne į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), o į automobilio savininkės gyvenamąją vietą tikslu sustabdyti besišalinantį automobilį iš eismo įvykio vietos. Atvykus nurodytu adresu į gyvenamąją vietą, prie įvažiavimo į kiemą, iš gatvės pusės pastebėtas pranešime minimas automobilis „SAAB“, kurį apžiūrėjus, ant jo užpakalinio bamperio, dešinėje pusėje pastebėtas apgadinimas. Pabeldus į gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) garažo duris, jas pradarė akivaizdžiai neblaivus V. J.. Bandant išsiaiškinti, kas vairavo automobilį „SAAB“, V. J. elgėsi neadekvačiai, irzliai, vairavęs automobilį neigė, nurodydamas, kad jis tik sėdėjo garaže ir vartojo alkoholinius gėrimus, o automobilis priklauso jo buvusiai žmonai J. A., kuri juo ir naudojasi. Pirmu tikrinimu alkoholio kiekio matuokliu V. J. nustatytas 2,57 prom. girtumas, antru tikrinimu – 2,58 prom. girtumas. Automobilį nuspręsta nutransportuoti į automobilių saugojimo aikštelę. Nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) pasitiko pranešėjas A. B., kuris nurodė, kad picerijoje pavalgę su šeima pastebėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia žmonos stovinčio automobilio „Mini One“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtartinai po aikštelę manevruojantį automobilį „SAAB“, tada išgirdo plastmasių susidūrimo garsą ir suprato, kad dėl susidūrimo apgadintas stovintis automobilis „Mini One“. A. B. telefonu automobilio „SAAB“ vairuotoją filmavo ir pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdi apie 45-50 metų amžiaus, stambesnio kūno sudėjimo už patį pranešėją vyras, taip pat pastebėjo, kad jis rūko cigaretę, ranka prisidėjęs telefoną prie ausies su kažkuo šneka ir tuo pat metu vairuoja automobilį. Į šaukimus bei raginimus sustoti automobilio „SAAB“ vairuotojas nereagavo, o kažką nerišliai pasakęs apsisuko ir dideliu greičiu iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo. Pranešėjui telefonu pareigūnams parodžius vaizdo medžiagą, buvo matyti, kad vairuotojas - tai tas pats V. J., kuriam prieš tai buvo patikrintas girtumas ir vairavo jis tą patį automobilį „SAAB“, rastą stovėjusį šalia nuosavo namo kiemo (1 t., b. l. 8-10). Liudytojas A. P. teisme paantrino, kad iš operatyvaus valdymo padalinio gavę informaciją, kokiu adresu gyvena pasišalinęs įvykį sukėlęs asmuo ir nuvykus nurodytu adresu, pastebėjo prie gyvenamojo namo įvažiavimo pranešime nurodytą automobilį. Transporto priemonę apžiūrėjo vizualiai, matė ant automobilio apgadinimus. Garažo duris atidaręs V. J. akivaizdžiai buvo neblaivus. Vairavęs transporto priemonę neigė. Transporto priemonę nuvežė į automobilių saugojimo aikštelę. Po to, nuvykus į įvykio vietą, pranešėjas parodė vaizdo medžiagą, kad asmuo sėda už transporto priemonės vairo ir išvažiuoja bei nurodė, jog asmuo buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius. Blaivumą V. J. tikrino jis pats. Jų akivaizdoje V. J. alkoholio nevartojo. Patikrinimo metu V. J. buvo stebimas visą laiką, nepertraukiamai. O štai liudytoja J. A. ikiteisminio tyrimo metu (teisme parodymus duoti atsisakė) parodė, kad automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jai ir yra registruotas jos vardu, buvo palikusi buvusiam sutuoktiniui V. J., kad patikrintų, kodėl bėga tepalai ir, kad suremontuotų. Po įvykio paskambinusi V. J. šis jai paaiškino, kad jos automobilį paėmė policijos pareigūnai ir daugiau nieko nežino, nieko ir nebeaiškino (1 t., b. l. 68-71). Nors prokuroro leidimu susigrąžinusi automobilį liudytoja J. A. jokių apgadinimų ant automobilio nepastebėjo (1 t., b. l. 72-75), tačiau jos parodymai tik patvirtina, kad automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bylai reikšmingu laiku buvo kaltinamojo V. J. žinioje.

Kaip matyti, liudytojų parodymai tarpusavyje sutampantys, jų nurodomose aplinkybėse prieštaravimų nėra, parodymai vieni kitus papildantys, be to, atitinkantys ir kitus bylos duomenis, kas vienareikšmiškai įrodo, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent kaltinamasis V. J..

Štai įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), atlikus transporto priemonės ,,Mini One“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, nustatytas galinio buferio apgadinimas (1 t., b. l. 11-18). Kitų objektų apžiūros protokole, transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti užfiksuoti transporto priemonės ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros rezultatai – matomi defektai, apgadintas galinis dešinės pusės buferis (1 t., b. l. 19-28, 30). Eismo įvykio fiksavimo protokole užfiksuota transporto priemonės „Mini One“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo pozicija automobilių stovėjimo aikštelėje eismo įvykio metu (1 t., b. l 29). Iš neblaivumo nustatyto akto matyti, kad V. J. pirmu tikrinimu 22.39 val. nustatytas 2,57 neblaivumas, o antru tikrinimu 22.56 val. - 2,58 neblaivumas (1 t., b. l. 32). BIRT ataskaitų žiūryklės informacijoje, Bendrojo pagalbos centro garso įraše, kurio apžiūra užfiksuota kitų objektų apžiūros protokole, matyti, kaip pranešėjas A. B. paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui informuoja apie įvykį, kad į jo žmonos automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir pasišalino automobilis universalas, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus (1 t., b. l. 36-39, 45-47). A. B. pateiktame vaizdo įraše, kurio apžiūra užfiksuota kitų objektų apžiūros protokole, matyti, kaip už automobilio „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo sėdi kaltinamasis V. J., vairuotojo langas visiškai praviras, o jį filmuojantis A. B. vairuotojui sako, kad jis ką tik padarė avariją, matyti, kaip V. J. važiuoja automobiliu į priekį, atgal, prie ausies prisidėjęs mobiliojo ryšio telefoną, kažką kalba, burnoje rūkstanti cigaretė, kad važiuojančiam V. J. filmuojantis asmuo garsiai šaukia sustoti (kelis kartus), tačiau V. J. nesiklauso, į filmuojantįjį asmenį pasižiūri, bet neįdėmiai, nekreipdamas dėmesio toliau važiuoja atbuline eiga ir išvažiuoja iš aikštelės (1 t., b. l. 42-44). Policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai, kurių apžiūra užfiksuota kitų objektų apžiūros protokole, rodo, jog atvykus pareigūnams V. J. akivaizdžiai neblaivus, aiškinantis įvykio aplinkybes vairavimo faktą neigė, nurodydamas, kad iš niekur jis negrįžo, su pareigūnais bendrauja itin nepagarbiai, necenzūriškai, veja pareigūnus lauk. V. J. atliktas neblaivumo patikrinimas (1 t., b. l. 48-51). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti kaip J. N.-B. atpažįsta V. J., įvykio vietoje vairavusį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog tai tas pats asmuo, kuris atsitrenkė į jos stovintį automobilį ir jį apgadinęs pabėgo iš įvykio vietos, kad tą vyrą atpažįsta iš veido bruožų ir pakartotinai nurodė, kad vairuodamas J. J. kalbėjo telefonu bei rūkė cigaretę, jo veidą matė gerai, nes jis važiavo prasidaręs vairuotojo pusės langą, o jos sutuoktinis jį filmavo, kad pribėgusi ir ji pati pajautė, jog vairuotojas neblaivus, juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą (1 t., b. l. 106-109).

Nors kaltinamasis V. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia, tačiau teismo ištirtų įrodymų visumos analizė teismui neleidžia abejoti dėl V. J. kaltės įvykdžius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Išdėstyti įrodymai, juos sujungiant į vieną vientisą įvykio grandinę, vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. J. vairuodamas automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „Mini One“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadindamas jo galinį buferį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, o grįžęs į namus vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo (kai jam buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas) ir tokiu elgesiu pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, draudžiantį su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones, psichotropines ir svaigiąsias medžiagas), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Byloje surinkti ir teismo išanalizuoti duomenys aiškiai rodo, kad kaltinamasis V. J. suprato sukėlęs automobilių stovėjimo aikštelėje eismo įvykį, t. y., kad manevruodamas atsitrenkė į stovėjusį kitą automobilį, kadangi tiek liudytojų parodymai, tiek byloje esantis liudytojo mobiliojo ryšio telefonu darytas vaizdo įrašas patvirtina, kad kaltinamajam net kelis kartus buvo garsiai sakoma ir prašoma sustoti, nes jis padarė avariją, įraše aiškiai užfiksuota, kad tuo metu, kai jo buvo prašoma sustoti, vairuotojo langas buvo visiškai atidarytas, netgi matyti, kad į filmuojantį asmenį jis pasižiūri, tačiau į filmuojančiojo prašymus, šaukimus kaltinamasis dėmesio nesutelkia, manevruoja aikštelėje toliau, tarsi nieko nebūtų, kai tuo tarpu matyti, jog visiškai šalia jo automobilio laksto šaukiantis ir prašantis sustoti žmogus. Anaiptol, toks kaltinamojo elgesys liudija abejingą poziciją dėl įvykusio incidento, nenorą išsiaiškinti aplinkybes ir demonstratyvų pasišalinimą iš įvykio vietos. Tai, kad kaltinamasis puikiai suprato, kad vairuojant įvyko incidentas, rodo ir jo paties parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad matė, jog kažkoks vaikinas pradėjo šaukti, kad įvyko įvykis, matė, kad jį filmavo, tik neva nesuprato, ko jis nori, girdėjo, kad jam šaukė stoti, jog avarija, tačiau „pasiuntė“ tą žmogų keikdamasis. Teisme aiškino, kad tuo momentu paskambino neva draugams į policiją, pasakydamas, kad „snarglys“ filmuoja, o jam neva pasakę necenzūriškai jį „pasiųsti“ ir važiuoti, nurodė, kad girdėjo kažką „įvykis“, kažką cypiant, - visa tai rodo, jog kaltinamasis aiškiai buvo informuotas apie įvykusį eismo įvykį, tačiau niekaip nereagavo ir nekreipdamas į tai deramo dėmesio, nebandydamas įvykio aplinkybių išsiaiškinti, iš įvykio vietos pasišalino, akivaizdžiai demonstruodamas abejingą požiūrį – manevruodamas aikštelėje ir filmuojančiam asmeniui šaukiant sustoti, jį ignoravo, kalbėdamas kaip niekur nieko mobiliojo ryšio telefonu bei rūkydamas cigaretę. Taip pat abejoti kaltinamojo psichinės sveikatos būkle įvykio metu teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi, nors iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam nustatytas neįgalumas - 55 procentų darbingumo lygis (1 t., b. l. 176), jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), tačiau iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2025-01-21 parengtos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. J. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra tikslinga (1 t., b. l. 199). Teismo vertinimu, visi byloje esantys duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. Akivaizdu, kad V. J., sukėlęs eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino, o grįžęs į namus, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kai patikros metu jam buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas. Jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281? str. 1 d.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam V. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. aplinkybes.

V. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas Lietuvos Respublikoje neteistas, praeityje teistas Jungtinėje Karalystėje (2 t., b. l. 5-11, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 59 str., 60 str.) nenustatyta. BK 60 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. J. atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, apsvaigimo nuo alkoholio aplinkybė kaip atsakomybę sunkinanti kaltinamajam neinkriminuotina, nes tokia aplinkybė yra nusikaltimo, numatyto BK 281? str. 1 d., sudėties požymis. Trejų metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už policijos pareigūno, kaip statutinio valstybės tarnautojo, garbės ir orumo pažeminimą (2024-10-12 padarytas nusižengimas), viešosios tvarkos pažeidimą (2023-11-11 padarytas nusižengimas), leistino greičio viršijimą (2024-08-16, 2023-11-01, 2023-04-29, 2023-01-28 padaryti nusižengimai), paskirtas baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 160-165), nedirbantis, dirbo nuo 2017-12-21 iki 2018-01-24 (2 t., b. l. 12-13), turi neįgalumą – nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (1 t., b. l. 176). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. J., kaip nedirbančiam ir negaunančiam stabilių pajamų, teistam užsienio valstybėje, praeityje baustam Lietuvoje ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 3 dalies nuostatas už vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 2,03 prom. girtumas) ir eismo įvykio sukėlimą, taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1747-951/2015), linkusiam piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais (ką liudija ir administracinių baustumų pažymos duomenys), straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę. Bausmės trukmė, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nustatytina kaip kiek mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, prokuroro pozicija skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, įvertinus minėtus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (Lietuvos Respublikoje nusikalto pirmą kartą, sunkių pasekmių sukelta nebuvo ir kt.), yra per griežta ir tokia bausmė neatitiktų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, būtent, kad V. J. Lietuvos Respublikoje nusikalto pirmą kartą, byloje nėra duomenų apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus, turi neįgalumą – nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, sunkių pasekmių savo elgesiu nesukėlė, įvertinęs ir tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), o valstybės siekiamybė ir pastangos yra mažinti kalinčių asmenų skaičių, daro išvadą, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl BK 75 straipsnio nuostatas ir atideda V. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą 10 mėnesių laikotarpiui. Toks terminas parinktinas įvertinus, kad asmuo vartojo alkoholį po įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas net 2,57 prom. neblaivumas, kas priskiriama sunkiam girtumo laipsniui, proceso metu savo elgesio kritiškai neįvertino. Atidėdamas kaltinamajam arešto bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 str. 6 d. 6 p., 8 p., 10 p.).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281? straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

V. J. elgėsi ypač neatsakingai – suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino, bandymus jį sustabdyti ignoravo, visiškai nekreipė deramo dėmesio į bandžiusio jį sulaikyti asmens šaukimus sustoti dėl padaryto eismo įvykio, o grįžęs į namus po sukelto eismo įvykio vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas sunkus - 2,57 prom. girtumas. Kaip jau minėta, praeityje teistas užsienio valstybėje, iš administracinių baustumų pažymos matyti, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra pakankamai dažni, be to, linkęs daryti ir kitus administracinius nusižengimus būnant neblaiviam. Praeityje buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 3 dalies nuostatas už vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 2,03 prom. girtumas) ir eismo įvykio sukėlimą, taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Nenustatyta jokių asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Todėl V. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 8 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-12-05 (BK 68 str.). Toks terminas, teismo vertinimu, proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, juolab, kad V. J. buvo nustatytas sunkus - 2,57 prom. girtumas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281? straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

V. J. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi minėtos transporto priemonės savininkė yra J. A., o ne kaltinamasis V. J., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. A. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog jai nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto nėra pagrindo. Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio vidutinė kaina su PVM yra 1 730 Eur (1 t., b. l. 57). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, iš V. J. išieškotina būtent paminėta suma, t. y. 1 730 Eur. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 141-144), specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 145-148), dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 149-152) iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeistinos. Pradėjus nuosprendžio vykdymą, kardomosios priemonės panaikintinos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam V. J. buvo skirta gynėja advokatė I. B.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-08-22 patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad V. J. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 504,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad V. J. yra nedirbantis, turintis neįgalumą, į priteistinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį, į tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 str. 2 d.), šios išlaidos iš jo nėra išieškotinos.

Daiktiniai įrodymai, dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilis „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. Š. 2024-12-03 nutarimu (1 t., b. l. 83-87) grąžintai J. A., - paliktini J. A.;

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2020-07-08, paimtas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. Š. 2024-12-05 nutarimu skirti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, - perduotinas AB „Regitra“;

- kompaktinės laikmenos (3 vnt.) su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, liudytojo A. B. pateiktu vaizdo ir garso įrašu, esančios vokuose prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281? straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, V. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant V. J. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti V. J. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-12-05;

- turto konfiskavimą, išieškant iš V. J. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 730 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų) (BK 72 str. 5 d.).

V. J. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo, dokumentų paėmimo iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeisti. Pradėjus nuosprendžio vykdymą, kardomąsias priemones panaikinti.

Neišieškoti iš V. J. 504,17 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjos advokatės dalyvavimo byloje.

Daiktinius įrodymus, dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. Š. 2024-12-03 nutarimu grąžintus J. A., - palikti J. A.;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2020-07-08, paimtą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. Š. 2024-12-05 nutarimu skirti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, - perduoti AB „Regitra“;

- kompaktines laikmenas (3 vnt.) su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, liudytojo A. B. pateiktu vaizdo ir garso įrašu, esančias vokuose prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Išaiškinti V. J., kad jis privalo susisiekti su Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriumi (Tilžės g. 198, Šiauliai) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis), atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis), vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis), pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti V. J., kad už baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas