Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2015 m. balandžio 20 d. 4.40 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,03 promilės) girtumas, sankryžoje sukdamas į dešinę, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į eismo juostas skiriančius atitvarus. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra.

V. J. prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo netinkamo elgesio. Teisme jis paaiškino, kad važiavo lėtai, nepastebėjo, nes vežė girtus žmones, jį tai išmušė iš vėžių. Jis pats buvo išgėręs du bokalus alaus. Išgėrė ir sėdo važiuoti. Vartoja vaistus, gal jie įtakojo jo neblaivumą. Jautėsi išgėręs, bet sėdo važiuoti. Nemanė, kad gali pripūsti. Su juo važiavo trys asmenys. Eismo įvykis įvyko Šiaulių m., turbūt tas adresas, kuris yra nurodytas protokole. Nepamena dienos, galėjo būti balandžio 20 d. Apie 2.30 val. jį pakvietė į klubą „Pegasas“ ir netrukus iš ten išvažiavo. Atsitrenkė į tvorą, ją apgadino. Važiavo automobiliu „Saab 95“. Automobilis buvo apgadintas. Nemanė, kad tai eismo įvykis, dėl to nuvažiavo. Išlipę apžiūrėjo automobilį, nieko tamsoje nesimatė. Tvora buvo nulinkusi. Avarija įvyko vidury sankryžos, todėl reikėjo patraukti automobilį. Neturėjo minčių pabėgti. Policijos nekvietė, minties nebuvo, nes ne į automobilį atsitrenkė. Su KET reikalavimais nėra susipažinęs, vairuotojo pažymėjimą įgijo Didžiojoje Britanijoje. Čia Lietuvoje keičia įstatymus, niekas neinformuoja, jam neįdomu jais domėtis. Techninė apžiūra yra, dokumentus turi namie. Lietuvoje techninė apžiūra nėra atlikta. Automobilis 2-3 mėnesius buvo Lietuvoje, įstatymais nesidomėjo, nes negalvojo būti Lietuvoje, jei ne jo liga. D. Britanijoje visi dokumentai buvo, automobilis tvarkingas, tik buvo užsienio techninis pasas, nes automobilis angliškas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė be prisipažinimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, kuriuo V. J. 2015-04-20 4.09 val. nustatytas 2,03 promilės girtumas, eismo įvykio apžiūros protokolu ir jo priedais, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos patrulių S. P., E. A. ir O. Š. tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, administracinio sulaikymo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad transporto priemonei „SAAB SAAB 9-5“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią 2015 m. balandžio 20 d. vairavo V. J., nustatyta tvarka nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, todėl V. J. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, kitose Europos Sąjungos šalyse atlikta automobilių techninė apžiūra nėra pripažįstama ir galiojanti Lietuvoje.

ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), jei pažeidimas padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino padaręs pažeidimą ir nurodė, kad vairavo transproto priemonę būdamas neblaivus, bei kad nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į eismo juostas skiriančius atitvarus. Teisminio nagrinėjimo metu V. J. pripažino, kad žala buvo padaryta, apgadino tvorą, kuri dėl įvykio nulinko. Iš bylos aplinkybių taip pat matyti, kad dėl įvykio buvo apgadinti eismo juostas skiriantys atitvarai, o tai padaręs V. J. buvo neblaivus. Todėl teismas sprendžia, kad V. J. padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas (duomenys neskelbtini) straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad V. J. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1 punktą ir neatliko savo pareigų, kurias privalo atlikti kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, t. y., įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. J. vairuojamas automobilis atsitrenkė į eismo juostas skiriančius atitvarus ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad buvo įvykio vietoje, pripažino, jog atsitrenkė į tvorą, ją apgadino ir nuvažiavo. Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent V. J. vairuojamas automobilis „SAAB SAAB 9-5“, valstybinis numeris EU53HWD, sukėlė eismo įvykį. Sprendžiant klausimą, ar V. J. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, atsižvelgtina į tai, kad padaryta žala negali būti vertinama kaip mažareikšmė, įvykio metu jam priklausanti transporto priemonė taip pat buvo žymiai apgadinta – apgadintas priekinis bamperis, priekinės radiatoriaus grotelės, pamestas valstybinio numerio ženklas, priekinis kairysis posūkio žibintas. Be to, aplinkybę, jog V. J. eismo įvykio metu suvokė, jog sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, įrodo jo veiksmai po įvykio. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad V. J., atsitrenkęs į tvorą, sustojo, išlipęs iš automobilio ir pamatęs apgadinimus, pasišalino iš įvykio vietos nuvažiuodamas.

Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos dydį, automobilio „SAAB SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų pobūdį, į V. J. elgesį eismo įvykio metu ir po jo, į tai, kad įvykio vietoje buvo automobilio „SAAB SAAB 9-5“ detalių, kurios akivaizdžiai liudijo apie įvykusią avariją, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo juto smūgį, suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir tai suvokdamas nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį.

V. J. kaltu dėl padarytų teisės pažeidimų prisipažino visiškai ir nuoširdžiai dėl tokio savo elgesio gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, kad turi galiojančią nuobaudą už kitos rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, V. J. už padarytus pažeidimus, skirtinos minimalios administracinės nuobaudos. Paskirtos nuobaudos subendrinamos vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 123 str. 1 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teismas

nutaria:

V. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

V. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

V. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir V. J. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.