Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Šiaulių bankas dėl 2009-02-02 paprastojo (neprotestuotino) vekselio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2007-01-18 tarp AB Šiaulių bankas ir UAB „Onus“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KLL-2007-215-11, pagal kurią UAB „Onus“ buvo suteiktas 70 000 Lt kreditas. 2009-01-27 kredito sutartis buvo pakeista, nustatant kredito sutarties prievolės užtikrinimą – hipoteką. Kredito sumos grąžinimas pagal kreditavimo sutartį ir sutarties pakeitimą buvo užtikrintas netesybomis, įkeitimu, hipoteka ir vekseliu. 2009-02-02 paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį 70 000 Lt sumai vekselio gavėjui AB Šiaulių bankas išdavė vekselio davėja D. Š.. 2010-02-27 UAB „Onus“ Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą; likvidavus UAB „Onus“ , bankui, pardavus hipoteka įkeistą turtą, buvo pervesta 30 124 Lt. 2010-10-13 pagal ginčo vekselį notaras išdavė vykdomąjį įrašą ir buvo pradėtas išieškojimas iš ieškovės D. Š. turto. UAB „Onus“ iš juridinių asmenų registro išregistruota 2013-03-01.

Posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-01-18 tarp AB Šiaulių bankas ir UAB „Onus“, atstovaujamos direktorės D. Š. (ieškovės), buvo pasirašyta kreditavimo sutartis Nr. KLL-2007-215-11, pagal kurią bendrovei buvo suteiktas 70 000 Lt kreditas (8–16 b. l.). Sutarties dalyje, pavadintoje prievolių pagal sutartį užtikrinimas, 4.1 punktu sutarta, kad sutarties tinkamam įvykdymui užtikrinti bus įkeistas vilkikas IVECO, valst. Nr. FUE 484 (įkeitimo lakštas 18-20 b. l.). Pagal sutarties 4.1.1.2 punktą D. Š., kaip fizinis asmuo, pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 70 000 Lt sumai (84 b. l.). 2009-01-27 kreditavimo sutarties Nr. KLL-2007-215-11 pakeitimu Nr. 1 bankas ir bendrovė, atstovaujama direktorės D. Š., susitarė kredito grąžinimą užtikrinti pakartotinai bankui įkeičiant komercines patalpas, esančias J. Basanavičiaus g. 15-3, Utenoje (4.1.1.3 p.; 16 b. l.; sutartinės hipotekos lakštas 37-39 b. l.). 2009-02-02 ieškovė išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 70 000 Lt sumai (47 b. l.). 2010-10-13 pagal vekselį išduotas vykdomasis įrašas ir pradėti vykdymo veiksmai (51-56 b. l.). UAB „Onus“ iš juridinių asmenų registro išregistruota 2013-03-01 (59 b. l.).

Ieškovė ieškiniu prašo 2009-02-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 70 000 Lt sumai pripažinti negaliojančiu.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 p., 77 str. 2 p.).

Ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiu 2009-02-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, teigia, kad vekselis yra negaliojantis ab initio CK 1.87 straipsnio pagrindu, nes yra apsimestinis sandoris – šalys kredito sutartyje iš tikrųjų siekė užtikrinti kredito prievolę laidavimu, bet ne vekseliu, todėl šalių santykiams reguliuoti taikytinos laidavimą reglamentuojančios normos (CK 6.76-6.89 str.).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas.

CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. CPK 177 straipsnyje nurodyta, jog įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, arba kad jų nėra.

Iš byloje pateikto 2009-02-02 vekselio aiškiai matyti, kad ieškovė įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojui 70 000 Lt ir jokių sąlygų, įtakojančių vekselio apmokėjimą, vekselyje nėra nurodyta (47 b. l.). Ieškovė teigia, kad vekselis buvo laidavimas pagal kredito sutartį, tačiau vekselyje nėra jokių įrašų apie tai, kad ieškovė yra laiduotoja. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie laidavimo sutarčių sudarymą. Posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad šiuo atveju, suteikiant 70 000 Lt kreditą UAB „Onus“, buvo susitarta dėl vekselio kaip kredito grąžinimo užtikrinimo priemonės, bet ne dėl laidavimo. Ieškovės 2007-01-18 ir 2009-02-02 išrašyti vekseliai įrodo šalių veiksmų loginę seką. Kai vekselyje nurodyta, kad vekselis apmokamas jį pateikus, vekselis galioja 1 metus, todėl suėjus 1 metų terminui būdavo išrašomas naujas vekselis.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės išduotas vekselis būtent ir atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. užtikrino prievolės, kilusios iš kreditavimo sutarties įvykdymą, nes išdavus vekselį, padidėjo skolos išieškojimo galimybė.

Iš byloje pateikto vekselio matyti, kad jis atitinka visus įsakomųjų vekselių reikalavimus, todėl nėra pagrindo vekselio pripažinti negaliojančiu kaip netinkamai įforminto vertybinio popieriaus (ĮPVĮ 77 str., CPK 185 str.).

Vekselio, kaip vertybinio popieriaus, viešo patikimumo savybė, kurią užtikrina griežti vekselio formalumo ir jame įtvirtintos prievolės abstraktumo reikalavimai, lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas teisėtu jo savininku ir šiame dokumente įtvirtintos reikalavimo teisės turėtoju. Dėl to įsipareigojęs pagal vekselį asmuo neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselio turėtojui vekselyje įrašytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas šį vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas, tačiau šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo.

Taip pat negalima sutikti su ieškovės teiginiu, kad vekselis buvo pasirašytas suklydimo įtakoje (CK 1.90 str.).

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje J. S. v. S. K., V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009, 2008 m. spalio 27 d. nutartį J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008, 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Tauragės rajono vartotojų kooperatyvas „Žemaitijos žiedas“ v. B. L., bylos Nr. 3K-3-107/2004, kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovė argumentą, kad pasirašydama vekselį suklydo, iš esmės motyvavo tuo, kad prieš ieškovei išrašant ginčo vekselį, kredito prievolė buvo pakankamai užtikrinta įkeitimu (140 000 Lt), hipoteka (178 000 Lt), ir tai įtakojo ieškovės suvokimą, kad jos teisės yra pakankamai užtikrintos ir atsakovas pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju patenkins reikalavimą iš įkeisto turto.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-319/2012 konstatavo, kad UAB „Onus“, neturėdama Afin Baltica AS sutikimo dėl turtinės teisės įkeitimo ir nebūdama transporto priemonės IVECO Stralis savininku, neteisėtai įkeitė transporto priemonę kreditavimo sutarties Nr. KLL-2007-215-11užtikrinimui. Be to, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeistas nekilnojamais turtas (komercinės patalpos J. Basanavičiaus g. 15-3, Utena) jau buvo įkeistas tam pačiam kreditoriui trimis hipotekos lakštais (98 b. l.). Šios aplinkybės, buvusios 2007 metais, sudarant kreditavimo sutartį, ir 2009 metais, išrašant ginčo vekselį, ieškovei, kuri atstovavo UAB „Onus“, buvo bendrovės direktorė ir savininkė, neabejotinai turėjo būti žinomos. Ieškovė yra verslininkė, turi vadovavimo patirties, todėl preziumuojama, kad gerai išmano teisės aktų reikalavimus ir jai taikomi padidinti rūpestingumo, atidumo reikalavimai, tokie asmenys turi gilesnes sutarčių sudarymo, informacijos analizavimo žinias, suvokia įsipareigojimų prisiėmimo pasekmes. Ieškovė, pasirašydama vekselius kreditavimo sutarties užtikrinimui, turėjo galimybę apsvarstyti bei įvertinti tokio teisinio veiksmo pasekmes, o abejodama dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisnių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu ar susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo. Be to, jeigu ieškovei pasirašant ginčijamą vekselį ir iškilo neaiškumų, tai nesiimdama priemonių pilnai išsiaiškinti visų aplinkybių, ji elgėsi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdama ji prisiėmė ir neigiamus savo veiksmų padarinius.

Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovė nesuprato pasirašomų dokumentų esmės, todėl ieškovės teiginiai, kad vekselis buvo pasirašyta suklydus, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 185 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad vekselis išduotas 2009-02-02, tuo tarpu ieškovė kreipėsi į teismą dėl jo nuginčijimo tik 2014-02-06, kai jau buvo pradėtas išieškojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 yra konstatavęs, jog, kai vekselio išrašymas neatitinka vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas ir apdairus asmuo turėtų tokį vekselį ginčyti nedelsiant. Šiuo gi atveju, ieškovė delsė penkerius metus.

Ieškovė teigia, kad prievolė pagal vekselį yra pasibaigusi, kadangi vekselio išdavimo pagrindas (kredito sutartis) yra išnykęs, nes nebeliko sutarties šalies - UAB „Onus“ likviduota ir išregistruota.

Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja teisinis ryšys tarp vekselyje įtvirtintos prievolės ir sandorio (kredito sutarties), kuris ir buvo pagrindas vekseliui išduoti, šios aplinkybės šalys neginčijo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kredito sutartyje ir vekselyje numatyta ta pati skolinės prievolės suma (70 000 Lt) ir būtent kredito sutartis buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal 2009-02-02 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Taigi susitarus dėl vekselio pasirašymo ir ieškovei išdavus paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovui, atsakovui buvo suteikta papildoma garantija, kad skola atsakovui bus grąžinta, tai yra vekselis atliko tam tikrą užtikrinimo funkciją ir sukūrė naują, savarankišką, abstrakčią prievolę pagal vekselį, kuri iš esmės teisiškai nepriklauso nuo to teisinio santykio, kurio pagrindu ji buvo sukurta. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad jos prievolė atsakovui AB „Šiaulių bankas“ yra pasibaigusi, nes, kaip jau minėta, prievolė pagal vekselį yra savarankiška.

Ieškovė ieškiniu reiškia alternatyvų reikalavimą, prašydama sumažinti atsakovo reikalavimą grąžinta suma (30124 Lt). Bylos medžiaga patvirtina, kad nekilnojamasis turtas - komercinės patalpos Utenoje, J. Basanavičiaus g. 15, pirmine hipoteka buvo įkeistas kitos – 2007-01-24 sudarytos kreditavimo sutarties Nr. MI-2007-0636-11grąžinimui užtikrinti (86–96 b. l.). Realizavus nurodytą nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos buvo nukreiptos dengti minėtos 2007-01-24 kreditavimo sutarties Nr. MI-2007-0636-11 kreditą, lėšų dengti kitiems kreditams neliko, todėl mažinti skolą pagal kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-215-11 nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovo AB Šiaulių bankas atstovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios pagal pateiktus mokėjimo nurodymus sudaro 1760 Lt. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro procesinių dokumentų paruošimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Užmokestis už advokato suteiktas teisines paslaugas neviršija rekomenduotino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pagalbai apmokėti. Kadangi bylinėjimosi išlaidos yra sumokėtos, jos priteistinos atsakovui iš ieškovės D. Š..

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš ieškovės nepriteistina, nes ji mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. Š. atsakovui akcinei bendrovei Šiaulių bankas 1760 Lt (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimties litų ) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.