Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-319/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-02-22
Bylos Nr.: 2A-319/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
Ieškovas: Afin Baltica AS
Trečiasis asmuo: valstybės įmonei „Regitra“, Centrinei hipotekos įstaigai, D. Š.

Kategorijos

21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-319/2012Procesinio sprendimo kategorijos 21.4.1.1.; 32.5.1.; 42.11.1.; 50.10. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Afin Baltica AS apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-346-425/2011pagal ieškovo Afin Baltica AS ieškinį atsakovams bankrutuvusiai uždarajai akcinei bendrovei „Onus“, akcinei bendrovei Šiaulių bankui, tretiesiems asmenims valstybės įmonei „Regitra“, Centrinei hipotekos įstaigai, D. Š. dėl lizingo sutarties pažeidimo, nuosavybės teisės registracijos panaikinimo, įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Afin Baltica AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovams BUAB „Onus“, AB Šiaulių bankui, tretiesiems asmenims VĮ „Regitra“, Centrinei hipotekos įstaigai, D. Š., prašydamas pripažinti, kad atsakovas UAB „Onus“ pažeidė lizingo sutartį, tai yra neteisėtai įregistravo nuosavybės teisę į transporto priemonę IVECO STRALIS AS440S43T/P, neteisėtai šią transporto priemonę įkeitė AB „Šiaulių bankas“, ir įpareigoti atsakovą grąžinti transporto priemonę ieškovui; patvirtinti atsakovo BUAB „Onus“ bankroto byloje kreditorinį reikalavimą – dėl lizingo sutarties pažeidimo patirtus 56 827,63 Lt dydžio nuostolius; pakeisti VĮ „Regitra“ nurodytą transporto priemonės IVECO STRALIS AS440S43T/P, identifikavimo Nr. WJMM1VSK004258572 savininką, juo nurodant ieškovą Afin Baltica AS; pripažinti negaliojančia 2007 m. sausio 18 d. kreditavimo sutarties Nr. KLL-2007-215-11, sudarytą tarp atsakovo UAB „Onus“ ir atsakovo AB Šiaulių banko dalį dėl kreditavimo sutarties užtikrinimo priemonės IVECO STRALIS AS440S43T/P, įkeitimo AB Šiaulių bankui; panaikinti 2007 m. vasario 7 d. Hipotekos registre įregistruotą sutartinį įkeitimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2003 m. sausio 23 d. ieškovas Estijoje registruota bendrovė Afin Baltica AS ir atsakovas UAB „Onus“ (buvęs pavadinimas UAB „Nečioniškis“) sudarė lizingo sutartį Nr. AAIVVLIT/001/2003, pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo transporto priemonę IVECO STRALIS AS440S43T/P, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 54 900 Eur turto išpirkimo įmoką ir 9 844,64 Eur palūkanų per 60 mėnesių nuo transporto priemonės priėmimo-perdavimo dienos. Ieškovo teigimu, 2004 m. vasario 4 d. transporto priemonė perduota naudotojo teisėmis atsakovui, atsakovas lizingo sutartyje nustatytas įmokas privalėjo sumokėti ieškovui Afin Baltica AS iki 2009 m. vasario 4 d. Ieškovas pažymėjo, kad lizingo sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo įregistruoti transporto priemonę VĮ „Regitra“, nurodant, kad ieškovas Afin Baltica AS yra transporto priemonės savininkas, o atsakovas – transporto priemonės naudotojas, bei įregistruoti lizingo sutartį sutarčių registre. Ieškovas nurodė, kad nuo sutarties pasirašymo dienos gavo iš atsakovo 58 501,85 Eur, iš kurių 50 493,36 Eur turto išpirkimo įmokos, 1 298,49 Eur netesybos už pradelstas apmokėti sąskaitas. Ieškovo teigimu, kadangi atsakovas nuolat pažeidinėjo sutartinius įsipareigojimus, ieškovas 2007 m. liepos 31 d. raštu pranešė atsakovui apie lizingo sutarties nutraukimą ir pareikalavo nedelsiant grąžinti transporto priemonę. Ieškovas pažymėjo, kad po pranešimo apie sutarties nutraukimą atsakovas atliko keletą mokėjimų, tačiau nuo 2008 m. sausio 26 d. mokėjimus nutraukė. Ieškovas pažymėjo, kad po pranešimo apie sutarties nutraukimą atsakovas atliko keletą mokėjimų, tačiau nuo 2008 m. sausio 2 d. mokėjimus nutraukė. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. birželio mėnesį atsakovas telefonu nurodė ieškovui, kad visus įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, o transporto priemonė seniai įregistruota atsakovo vardu ir atsakovas neketina mokėti ieškovui. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 11 d. kreipęsis į VĮ „Regitra“ sužinojo, kad transporto priemonė buvo įregistruota ne ieškovo, o atsakovo UAB „Onus“ vardu, be to, ši transporto priemonė yra įkeista AB Šiaulių bankui. Ieškovas nurodė, kad pagal viešai skelbiamus duomenis apie parduodamas transporto priemones šiuo metu vilkiko IVECO STRALIS AS440S43T/P vertė yra 55 399,28 Lt. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, nesumokėjęs lizingo įmokų neteisėtai įregistravo nuosavybės teisę į transporto priemonę, pažeidė lizingo sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus, ieškovas, vadovaudamasis CK 6.574 straipsniu, turi teisę išreikalauti iš atsakovo transporto priemonę IVECO STRALIS, o atsakovui BUAB „Onus“ esant iškeltai bankroto bylai, ieškovas turi teisę pareikšti tik kreditorinius reikalavimus. Ieškovo teigimu, dėl atsakovo lizingo sutarties netinkamo vykdymo jis patyrė nuostolius – negavo lizingo įmokų ir palūkanų, todėl BUAB „Onus“ bankroto byloje patvirtintinas Afin Baltica AS 16 458,42 EUR dydžio kreditorinis reikalavimas (14 251,24 EUR nesumokėtų turto išpirkimo įmokų ir palūkanų, taip pat 2 207,18 EUR nesumokėtų netesybų).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; BUAB „Onus“ bankroto byloje į kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą įtraukti Afin Baltica AS su 56 827,63 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu; atmesti ieškinio dalį dėl lizingo sutarties pažeidimo, nuosavybės teisės registracijos panaikinimo, įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu; priteisti iš ieškovo Afin Baltica AS 91 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teismas nurodė, kad pagal 2003 m. sausio 23 d. lizingo sutartį Nr. AAIVVLIT/001/2003 lizingo davėjas Afin Baltica AS išnuomojo įrangą (transporto priemonę IVECO STRALIS AS440S43T/P) lizingo gavėjui UAB „Onus“ ir šios sutarties 11.1 punktu šalys susitarė, kad kelių transporto priemonės registracijos pažymėjime turi būti aiškiai nurodyta, jog įranga, t.y. IVECO STRALIS AS440S43T/P, yra išimtinė lizingo davėjo nuosavybė, tačiau nurodyta sutarties sąlyga šalių nebuvo įvykdyta, nes ginčo transporto priemonė VĮ „Regitra“ 2003 m. vasario 8 d. buvo įregistruota UAB „Onus“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Nečioniškis) vardu.

Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas Afin Baltica AS iki nagrinėjamo ieškinio pareiškimo teismui realiai nereikalavo, kad atsakovas UAB „Onus“ vykdytų lizingo sutarties 11.1 punktu prisiimtas pareigas transporto priemonę IVECO STRALIS AS440S43T/P įregistruoti Afin Baltic AS vardu, darė išvadą, kad lizingo davėjas ieškovas Afin Baltica AS sudarė galimybę, o tai reiškia ir sutiko, kad transporto priemonė IVECO STRALIS AS440S43T/P būtų perduota lizingo gavėjo atsakovo UAB „Onus“ nuosavybėn. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs transporto priemonės IVECO STRALIS AS440S43T/P pateiktus įvežimo dokumentus Lietuvos Respublikos muitinės tarnybai bei VĮ „Regitra“ pateiktus transporto priemonės dokumentus, registruojant transporto priemonės savininką. Teismas pažymėjo, kad muitinės deklaracija patvirtina, kad transporto priemonės vilkiko IVECO, PGM/MT, K/NR VVJMM1VSK004258572, į Lietuvos Respubliką siuntėjas Afin Baltica AS, o gavėjas UAB „Nečioniškis“, muitinės Zarasų filialui 2003 m. vasario 8 d. pateikta muitinės vertės deklaracija patvirtina, kad pagal sutartį Nr. AAIVVLIT/001/2003, 2003.01.23, pardavėjas yra Afin Baltica, AS, pirkėjas UAB „Nečioniškis“, kad nenustatytas apribojimas pirkėjui disponuoti preke. Teismas konstatavo, kad transporto priemonę IVECO STRALIS AS440S43T/P į Lietuvą įvežė ne atsakovas UAB „Onus“, o ieškovas Afin Baltica AS, todėl darytina išvada, kad transporto priemonės gabenimo dokumentus paruošė ir kompetentingoms muitinėms institucijoms pateikė pats ieškovas Afin Baltica AS. Teismas atkreipė dėmesį, kad būtent ieškovo Afin Baltica AS paruošti dokumentai dėl transporto priemonės vilkiko IVECO, PGM/MT, K/NR VVJMM1VSK004258572, buvo perduoti atsakovui UAB „Onus“, kuriuos pateikus VĮ „Regitra“, transporto priemonė 2003 m. vasario 8 d. buvo įregistruota UAB „Onus“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Nečioniškis“) vardu. Teismo teigimu, iš VĮ „Regitra“ 2010 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. (1.18)-24-4602 „Dėl registravimo taisyklių nuostatų aiškinimo“ darytina išvada, kad transporto priemonės vilkiko IVECO naudotojas (nuomininkas), pateikęs lizingo sutartį, 2003m. negalėjo būti įregistruotas šios transporto priemonės valdytoju, o galėjo būti įregistruotas tik kaip šios transporto priemonės naudotojas. Teismas pažymėjo, kad pagal lizingo sutarties Nr. AAIVVLIT/001/2003 11.2 punktą lizingo davėjas Afin Baltica AS, negavęs dokumentų, patvirtinančių, kad perduotos UAB „Onus“ transporto priemonės IVECO STRALIS AS440S43T/P nuosavybės teisė nėra įregistruota Afin Baltica AS vardu, kad lizingo sutartis Nr. AAIVVLIT/001/2003 neįregistruota sutarčių registre, per mėnesį turėjo teisę nutraukti sutartį, tačiau to nepadarė ir toleravo tokią situaciją iki 2009 m. birželio mėnesio, tai yra daugiau nei 6 metus, kas leidžia teismui konstatuoti, kad pats ieškovas Afin Baltica AS netinkamai vykdė lizingo sutartį Nr. AAIVVLIT/001/2003, tuo pačiu tinkamo šios sutarties vykdymo nereikalavo iš atsakovo UAB „Onus“. Teismas nurodė, kad lizingo davėjas perdavė lizingo objektą (transporto priemonę) lizingo gavėjo nuosavybėn, o lizingo gavėjas mokėjo lizingo sutartimi sutartas įmokas ir tokia padėtis ieškovui Afin Baltica AS buvo priimtina daugiau nei 6 metus, iki buvo mokamos įmokos (CK 6.206 str.).

Teismo įsitikinimu, aptarti įrodymai yra pakankami išvadai, kad 2003 m. sausio 23 d. nors ir buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. AAIVVLIT/001/2003, tačiau lizingo davėjas Afin Baltica AS sudarė galimybę, t.y. sutiko transporto priemonę IVECO STRALIS AS440S43T/P lizingo gavėjui UAB „Onus“ įregistruoti savo vardu ir nustatytais terminais mokėti sutarto dydžio įmokas, todėl pripažintini nepagrįstais ir atmestini ieškovo ieškinio reikalavimai pripažinti, jog UAB „Onus“ pažeidė lizingo sutartį ir neteisėtai įregistravo nuosavybės teisę į transporto priemonę IVECO STRALIS AS440S43T/P, identifikavimo Nr. VVJMM1VSK004258572 bei pakeisti VĮ „Regitra“ transporto priemonės IVECO STRALIS AS440S43T/P savininką, juo nurodant Afin Baltica AS.

Teismas sprendė, kad tenkintinas ieškinio reikalavimas BUAB „Onus“ bankroto byloje į kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą įtraukti kreditoriumi Afin Baltica AS su 56 827,63 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu, kadangi nustatytos būtent tokio dydžio UAB „Onus“ nepriemokos ieškovui Afin Baltica AS už lizinguotą transporto priemonę IVECO STRALIS AS440S43T/P, kurių dydį bankroto administratorius pripažįsta. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pagal sutartį pagrįstai dar iki teismui 2010 m. vasario 20 d. nutartimi iškeliant UAB „Onus“ bankroto bylą paskaičiavo delspinigius.

Teismas nurodė, kad pripažinus, jog atsakovas UAB „Onus“, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, transporto priemonę IVECO STRALIS AS440S43T/P, 2003 m. vasario 8 d. įregistravo savo vardu, darytina kita išvada, kad atsakovas UAB „Onus“ turėjo teisę sudarant 2007 m. sausio 18 d. kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-215-11 su atsakovu AB Šiaulių banku dėl kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimo įkeisti bankui transporto priemonę IVECO STRALIS AS440S43T/P. Dėl to teismas atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančia 2007 m. sausio 18 d. kreditavimo sutarties Nr. KLL-2007-215-11 dalį dėl kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeitimo transporto priemonės IVECO STRALIS AS440S43T/P atsakovui AB Šiaulių bankui bei panaikinti Hipotekos registre įregistruotą sutartinį įkeitimą. Tuo pačiu teismas pripažino, kad atsakovas AB Šiaulių bankas, sudarydamas su UAB „Onus“ kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-215-11, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo įkeista ginčo transporto priemonė, bei 2007 m. vasario 15 d. įkeitimo lakštą, pagal nusistovėjusią praktiką buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o tuo pačiu ir sąžiningas, nes transporto priemonės savininko UAB „Onus“ nuosavybės teises patvirtintos VĮ „Regitra“ pažyma, įkeitimo lakštą patvirtino notaras, įkeitimo lakštas įregistruotas hipotekos įstaigoje. Teismo teigimu, šie įrodymai yra pakankami atsakovą AB „Šiaulių bankas“ pripažinti sąžininga šalimi, sudariusia atlygintinį sandorį su UAB „Onus“ bei pripažinti nepagrįstais ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovui AB Šiaulių bankui (CK 6.153 str.1 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys iš esmės atmestinas, sprendė, kad ieškovui nepriteistinos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, už vykdomojo dokumento pateikimą vykdyti antstoliui bei vertėjos paslaugoms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Afin Baltica AS prašo apeliacinės instancijos teismą Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimo dalį dėl nuosavybės teisės įregistravimo ir įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu pakeisti ir pripažinti, jog atsakovas UAB „Onus“ neteisėtai įregistravo nuosavybės teisę į transporto priemonę IVECO STRALIS AS440S43T/P, identifikavimo Nr. WJMM1VSK004258572, ir neteisėtai šią transporto priemonę įkeitė AB Šiaulių bankui; įpareigoti atsakovą UAB „Onus“ grąžinti transporto priemonę ieškovui; pakeisti VĮ „Regitra“ nurodytą transporto priemonės IVECO STRALIS AS440S43T/P, identifikavimo Nr. WJMM1VSK004258572, savininką, juo nurodant ieškovą Afin Baltica AS; panaikinti 2007 m. vasario 7 d. Hipotekos registre įregistruotą sutartinį įkeitimą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažinęs, jog sudaryta lizingo sutartis galioja, o atsakovas pažeidė sutartį, padarė nepagrįstą išvadą, kad nuosavybės teisę į transporto priemonę atsakovas įregistravo teisėtai ir yra transporto priemonės savininkas. Tokia teismo išvada prieštarauja sudarytos lizingo sutarties nuostatoms, taip pat pažeidžia CK įtvirtintas lizingo sutartį reglamentuojančias teisės normas. Teismas nepagrįstai apribojo ieškovo Afin Baltica AS nuosavybės teisę, konstatuodamas, kad UAB „Onus“ teisėtai įregistravo jam nepriklausančią pagal lizingo sutartį naudojamą transporto priemonę savo vardu, neatsižvelgiant ir nevertinant to, kad atsakovas lizingo sutarties iki šiol nėra tinkamai įvykdęs, transporto priemonės savininkas Afin Baltica AS nėra išreiškęs savo valios perduoti transporto priemonę BUAB „Onus“ nuosavybėn, šalys nėra pasirašiusios jokio transporto priemonės perdavimo atsakovo nuosavybėn akto, priešingai, visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Onus“ buvo išduoti dokumentai, suteikiantys teisę įregistruoti transporto priemonę lizingo sutarties, tai yra transporto priemonės naudotojo, o ne nuosavybės teise. Be to, teismo išvada, kad esant galiojančiai ir netinkamai įvykdytai lizingo sutarčiai atsakovas UAB „Onus“ pagrįstai įregistravo nuosavybės teisę į transporto priemonę, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.Teismo išvada, kad pats ieškovas elgėsi neapdairiai, nesidomėjo, kieno vardu atsakovas Lietuvoje įregistravo lizingo objektu esančią transporto priemonę bei nepasinaudojo teise, negavęs dokumentų, patvirtinančių, kad transporto priemonė įregistruota Afin Baltica AS vardu, nutraukti lizingo sutartį, t.y. kad ieškovas Afin Baltica AS sudarė galimybę ir sutiko, kad transporto priemonė būtų perduota lizingo gavėjo UAB „Onus“ nuosavybėn, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais.Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu transporto priemonės įkeitimo sandorį. Atsakovas, neturėdamas ieškovo sutikimo dėl turtinės teisės įkeitimo ir nebūdamas transporto priemonės savininku, neteisėtai įkeitė transporto priemonę, todėl 2007 m. sausio 18 d. kreditavimo sutarties Nr. KLL-2007-215-11, sudarytos tarp atsakovų BUAB „Onus“ ir AB Šiaulių banko, dalis dėl kreditavimo sutarties užtikrinimo priemonės IVECO STRALIS AS440S43T/P įkeitimo AB Šiaulių bankui yra pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento. Be to, teismas, vertindamas transporto priemonės įkeitimo sandorį, nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas AB Šiaulių bankas yra sąžininga prašomo pripažinti negaliojančiu sandorio šalis, neteisingai laikė, kad VĮ „Regitra“ pažyma yra nuosavybės teisę į transporto priemonę patvirtinantis dokumentas. Teismų praktika patvirtina, kad automobilio registracija nesukuria nuosavybės teisės, nes registruojamas daiktas, o ne nuosavybės teisė, be to, siekdamas išvengti galimos rizikos, bankas, prieš sudarydamas kiekvieną sandorį, turi atlikti teisinę ir ekonominę situacijos analizę. Nagrinėjamu atveju AB Šiaulių bankas nepareikalavo iš UAB „Onus“ jo nuosavybės teisę į transporto priemonę patvirtinančių dokumentų, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, todėl negali būti laikomas sąžiningu civilinių teisinių santykių dalyviu.Teismas, atmesdamas ieškovo argumentus, jog jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas lizingo sutartį, taip pat įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovas pateikė atsakovui UAB „Onus“ dokumentus, leidžiančius įregistruoti transporto priemonę tik ieškovo, o ne atsakovo vardu, nenurodė motyvų, kodėl šie įrodymai atmetami, todėl pažeidė CPK 217, 222, 270 straipsnių reikalavimus.Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nepagrįstai nepriteisė ieškovui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Onus“ nurodo, kad su ieškovo Afin Baltica AS apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB Šiaulių bankas nurodo, kad su ieškovo Afin Baltica AS apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad bankas, sudarydamas su UAB „Onus“ kreditavimo sutartį bei įkeitimo lakštą, buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o tuo pačiu ir sąžiningas, byloje esantys įrodymai yra pakankami banką pripažinti sąžininga šalimi, sudariusia atlygintinį sandorį su UAB „Onus“ bei pripažinti nepagrįstais Afin Baltica AS reikalavimus panaikinti Hipotekos registre įregistruotą sutartinį įkeitimą. Atsakovas pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ir tinkamai įvertino atsakovo AB Šiaulių banko argumentus, kad jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, o tuo pačiu ir sąžiningas, sudarydamas įkeitimo sandorį, todėl yra pripažįstamas sąžininga sandorio šalimi. Atsakovo nuomone, teismo sprendime aptartos ir įvertintos visos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. Š. nurodo, kad su ieškovo Afin Baltica AS apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog UAB „Onus“ (buvęs pavadinimas UAB „Nečioniškis“) neįgijo transporto priemonės nuosavybės teise ar nepilnai atsiskaitė už transporto priemonę, priešingai, oficialią galią turintys dokumentai įrodo, kad UAB „Onus“ ne tik teisėtai įsigijo transporto priemonę nuosavybės teise, bet ir visiškai atsiskaitė dėl šios transporto priemonės su apeliantu. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimas pakeistinas.

Dėl nustatytų turinčių reikšmę faktinių bylos aplinkybių

Byloje nustatyta, kad Afin Baltica AS ir UAB „Onus“ (buvęs pavadinimas UAB „Nečioniškis“) 2003 m. sausio 23 d. sudarė lizingo sutartį Nr. AAIVVLIT/001/2003, pagal kurią Afin Baltica AS išnuomojo įrangą (transporto priemonę IVECO STRALIS AS440S43T/P) UAB „Onus“. Šios sutarties 11.1 punktu šalys susitarė, kad pasirašius priėmimo aktą lizingo gavėjas pateikia lizingo davėjui muitinės registracijos pažymėjimo bei kelių transporto registracijos pažymėjimo, išduoto valstybinės įmonės „Regitra“, notaro patvirtintus nuorašus, kuriuose nurodoma, kad įranga yra lizingo davėjo nuosavybė ir yra įregistruota pagal lizingui taikomos importo procedūros reikalavimus (kodas - 15), kelių transporto priemonės registracijos pažymėjime turi būti aiškiai nurodyta, kad įranga yra išimtinė lizingo davėjo nuosavybė.

UAB „Onus“ ir Afin Baltic AS lizingo sutarties priedu Nr. 3 suderino grafiką, pagal kurį lizingo gavėjas įsipareigojo sumokėti lizingo davėjui 54 900 Eur turto išpirkimo įmoką ir 9 844,64 Eur palūkanų per 60 mėnesių.

Priėmimo aktu nustatyta, kad 2003 m. vasario 4 d. nuomotojas Afin Baltica AS perdavė nuomininkui UAB „Onus“ įrangą: transporto priemonę IVECO STRALIS AS440S43T/P, važiuoklės numeris Nr. VVJMM1VSK004258572, variklio numeris 36263.

Muitinės deklaracijoje B IMO 494407 nurodyta, kad transporto priemonės vilkiko IVECO (PGM/MT, K/NR VVJMM1VSK004258572) į Lietuvos Respubliką siuntėjas Afin Baltica, AC, buveinė Talino m., Estijoje, o gavėjas UAB „Nečioniškis“, buveinė Utenos r., Lietuvos Respublikoje.

Muitinės Zarasų filialui 2003 m. vasario 8 d. pateiktoje muitinės vertės deklaracijoje nurodyta, kad pagal sutartį Nr. AAIVVLIT/001/2003, 2003.01.23, pardavėjas yra Afm Baltica, AS, pirkėjas UAB „Nečioniškis“, kad nenustatytas apribojimas pirkėjui disponuoti preke.

Afin Baltica AS 2007 m. liepos 31 d. lizingo sutarties Nr. AAIVVLIT/001/2003 nutraukimo protokolu informavo UAB „Onus“, kad dėl UAB „Onus“ nesugebėjimo vykdyti piniginių prievolių lizingo sutartis nutraukiama ir reikalaujama grąžinti įrangą, kurios važiuoklės numeris Nr. VVJMM1VSK004258572.

Afin Baltica AS pažymos Nr. l, Nr. 2, Nr. 3 patvirtina, kad UAB „Onus“ apmokėjo 58 501,85 EUR sąskaitų - faktūrų, išrašytų pagal lizingo sutartį Nr. AAIVVLIT/001/2003, ir nesumokėjo 49 206,68 Lt įmokų bei 7 620,95 Lt delspinigių (t. l, b.l. 54, 55, 56).

VĮ „Regitra“ 2009 m. rugpjūčio 19 d. pažymoje Nr. (1.13)-24-2744 nurodyta, kad transporto priemonė IVECO AS440S43T/P, VIN WJMM1VSK004258572, buvo įregistruota 2003 m. vasario 8 d. UAB „Onus“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Nečioniškis), įmonės kodas 283823960, vardu, iki šio momento minėta transporto priemonė yra įregistruota to paties valdytojo vardu, dokumentų, kurių pagrindu ši transporto priemonė buvo įregistruota VĮ „Regitra“, pateikti negali, nes registracijai pateikiami dokumentai saugoti 5 metus.

2007 m. sausio 18 d. kreditavimo sutartimi Nr.KLL-2007-215-11 AB Šiaulių bankas suteikė 70 000 Lt kreditą UAB „Onus“. Sutarties 4.1.1 punktu šios sutarties tinkamo įvykdymo užtikrinimui UAB „Onus“ įsipareigojo bankui įkeisti vilkiką IVECO AS440S43T/P, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Įkeitimo lakštu skolininkas UAB „Onus“ įkeitė 140 000 Lt vertės vilkiką IVECO AS440S43T/P, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui AB Šiaulių bankas, užtikrinant banko suteikto 70 000 Lt kredito grąžinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Onus“ 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nutarta UAB „Onus“ pripažinti bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto.

VĮ „Regitra 2010 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (1.18)-24-4602 „Dėl registravimo taisyklių nuostatų aiškinimo“ paaiškino, kad transporto priemonės naudotojas (nuomininkas), pateikęs lizingo sutartį, 2003 m. negalėjo būti įregistruotas šios transporto priemonės valdytoju, jis galėjo būti įregistruotas tik kaip šios transporto priemonės naudotojas.

Ieškovas Afin Baltica AS procesiniuose dokumentuose nurodė ir pateikė į bylą duomenis, kad šiuo metu transporto priemonės IVECO STRALIS AS440S43T/P vertė yra 55 399,28 Lt. Atsakovai nurodytos transporto priemonės vertės neginčijo nei procesiniuose dokumentuose, nei kitu būdu. Todėl konstatuotina, kad šiuo metu nurodytos transporto priemonės vertė yra 55 399,28 Lt.

Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentus.

Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir turinčių reikšmės bylai aplinkybių įvertinimo

CPK 176 straipsnis nustato, jog įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti įrodymus visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Vadovaujantis CPK 270 straipsniu teismas sprendimo motyvacijoje privalo nurodyti argumentus, dėl kurių atmetami kurie nors įrodymai. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Onus“ žinojo, o UAB Šiaulių bankas turėjo žinoti, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso Afin Baltica As.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atmetė ieškovo argumentus, jog jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas lizingo sutartį, taip pat įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovas pateikė atsakovui UAB „Onus“ dokumentus, leidžiančius įregistruoti transporto priemonę tik ieškovo, o ne atsakovo vardu, tačiau pagrįstų motyvų, kodėl šie įrodymai atmetami sprendime nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo UAB „Onus“ teisę registruoti transporto priemonę UAB „Onus“ kaip savininko vardu grindė muitinės deklaracija, kurioje ieškovas buvo nurodytas pirkėju, nors byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog transporto priemonė atsakovui UAB „Onus“ nebuvo parduota, atsakovui buvo suteikta teisė naudotis transporto priemone lizingo teise. Pirmosios instancijos teismas ne tik nepašalino byloje esančių prieštaravimų, tačiau vadovavosi rašytiniu įrodymu, kuris nepatvirtina atsakovo nuosavybės teisės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

2003 m. sausio 23 d. ieškovas Estijoje registruota bendrovė Afin Baltica AS ir atsakovas UAB „Onus“ (buvęs pavadinimas „UAB „Nečioniškis“) sudarė lizingo sutartį Nr. AAIVLIT/001/2003 (toliau tekste - lizingo sutartis). Lizingo sutartimi ieškovas išnuomavo atsakovui transporto priemonę IVECO STRALIS AS440S43T/P, identifikavimo Nr. WJMM1VSK004258572 (toliau tekste - transporto priemonė). Sutartimi atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais mokėti lizingo įmokas ir palūkanas ieškovui. Pagal sutartį atsakovui sumokėjus lizingo įmokas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, šalims pasirašius perdavimo - priėmimo nuosavybėn aktą nuosavybės teisė į transporto priemonę galėjo būti perduota atsakovui. Sutartimi atsakovas viso įsipareigojo sumokėti 54 900 Eur turto išpirkimo įmoką ir 9 844,64 Eur palūkanų per 60 mėnesių nuo transporto priemonės priėmimo perdavimo dienos. 2004 m. vasario 4 d. perdavimo aktu transporto priemonė buvo perduota naudotojo teisėmis atsakovui, lizingo sutartyje nustatytas įmokas atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui iki 2009 m. vasario 4 d.

Pagal lizingo sutarties 11.1 punktą atsakovas įsipareigojo įregistruoti transporto priemonę VĮ „Regitra“, nurodant, jog ieškovas yra transporto priemonės savininkas, o atsakovas - transporto priemonės naudotojas. Pagal lizingo sutarties 11.3 punktą atsakovas taip pat įsipareigojo įregistruoti lizingo sutartį sutarčių registre. Po transporto priemonės perdavimo atsakovui ieškovas faksu gavo transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, iš kurios buvo matyti, jog atsakovas įregistravo transporto priemonę VĮ „Regitra“, nurodant transporto priemonės savininku ieškovą (t. 1, b. l. 76). Transporto priemonės registracijos liudijimo nuorašo, patvirtinto notaro, ar atsakovo įgaliotų asmenų ieškovas negavo, iš atsakovo nereikalavo, pasitikėdamas, jog faksu pateiktoje liudijimo kopijoje nurodyta informacija yra teisinga.

Ieškovas nuo sutarties pasirašymo gavo iš atsakovo 58 501,85 Eur, iš kurių 50 493,36 Eur turto išpirkimo įmokos, 1 298,49 Eur netesybos už pradelstas apmokėti sąskaitas. Dėl to, kad atsakovas nuolat pažeidinėjo sutartinius įsipareigojimus, ieškovas 2007 m. liepos 31 d. raštu pranešė atsakovui apie lizingo sutarties nutraukimą ir pareikalavo nedelsiant grąžinti transporto priemonę ieškovui. Po pranešimo apie sutarties nutraukimą atsakovas atliko keletą mokėjimų, tačiau nuo 2008 m. sausio 2 d. mokėjimai nebuvo vykdomi. Bylos duomenimis nepaneigtos ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad atsakovui nevykdant savo prievolės grąžinti transporto priemonę, ieškovas ne kartą buvo susiekęs su atsakovu telefonu, atsakovas žadėjo vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau jų nevykdė, 2009 m. birželio mėnesį ieškovui pakartotinai susiekus su atsakovu telefonu, pastarasis nurodė, jog jis visus įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, transporto priemonė jau senai yra įregistruota atsakovo vardu ir atsakovas neketina mokėti ieškovui už transporto priemonę.

Ieškovas, siekdamas išsiaiškinti, ar tikrai transporto priemonė yra įregistruota atsakovo vardu, 2009 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ ir sužinojo, jog transporto priemonė 2003 m. vasario 8 d. buvo įregistruota ne ieškovo, o atsakovo vardu, be to, ši transporto priemonė yra įkeista trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui. Dokumentų, kurių pagrindu VĮ „Regitra“ įregistravo transporto priemonę atsakovo vardu, VĮ „Regitra“ pateikti negalėjo, kadangi transporto priemonės registracijos dokumentų archyvas jau sunaikintas.

Pažymėtina, kad lizingo sutarties 27.1 punktu šalys susitarė, jog šalių santykiams, kylantiems iš sutarties bus taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog nuosavybės teisė į daiktą gali būti įgyjama pagal sandorius. Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 3 dalimi sutartyje gali būti numatyta, jog nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą. Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė į daiktą pagal lizingo sutartį pereina lizingo gavėjui tik sumokėjus lizingo sutartyje numatytą daikto kainą.

Pagal CK 6.574 straipsnį kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu tai įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas nesumokėjęs lizingo įmokų neteisėtai įregistravo transporto priemonę savo kaip savininko vardu, pažeidė lizingo sutartyje nustatytus įsipareigojimus, vadovaujantis CK 6.574 straipsniu, iš atsakovo išreikalautina transporto priemonė IVECO STRALIS AS440S43T/P, identifikavimo Nr. WJMM1VSK004258572.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui UAB „Onus“ yra iškelta bankroto byla, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsniu, ieškovas turi teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo bankroto byloje. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas dėl atsakovo lizingo sutarties netinkamo vykdymo patyrė nuostolius – negavo 14 251,24 Eur lizingo įmokų ir palūkanų pagal sąskaitas faktūras Nr. AAPN08736, AAPN09090, AAPN09411, AAPN09646, AAPN09822, taip pat 2 207,18 Eur netesybų pagal sąskaitas faktūras Nr. 1AA03374, 1AA03547, 1AA03589, todėl UAB „Onus“ bankroto byloje patvirtintinas Afin Baltica AS 56 827,63 Lt (16 458,42 Eur) dydžio kreditorinis reikalavimas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau tekste – Taisyklės) su vėlesniais pakeitimais 1 punkte nurodyta, kad taisyklėse nustatyta motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonių registravimą patvirtinančių dokumentų išdavimo Lietuvos Respublikoje tvarka, o 2 punkte nurodyta, kad transporto priemonių registravimą patvirtinančiose dokumentuose rašomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų 4 punkte nurodyta, kad registro objektai yra kelių transporto priemonės, o 18 punkte nurodyta, kad centrinėje duomenų bazėje tvarkomi kelių transporto priemonių valdytojų duomenys. Bylos duomenys patvirtina, kad lizingo sutarties pasirašymo metu nuosavybės teisė į transporto priemonę atsakovui nebuvo perduota, atsakovas anksčiau laiko neįvykdė lizingo sutarties, nebuvo jokių kitų rašytinių susitarimų dėl nuosavybės teisės į transporto priemonę atsakovui perdavimo, transporto priemonės nuosavybės teisė atsakovui neatsirado ir VĮ „Regitra“ transporto priemonės IVECO SERALIS AS440S43T/P registracija atsakovo kaip transporto priemonė savininko vardu yra neteisinga.

Pagal CK 4.206 straipsnio 2 dalį įkaito davėjas turi būti įkeičiamo daikto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso turtinė teisė, esanti įkeitimo objektu. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog teises, susijusias su daiktų nuoma, nuomininkas gali įkeisti tik nuomotojo rašytiniu sutikimu. Ieškovas ir atsakovas lizingo sutartimi susitarė, jog atsakovui nesuteikiama jokia teisė sublizinguoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti transporto priemonę, todėl įkeitimo sandoris, kuriuo atsakovas įkeitė AB Šiaulių bankui transporto priemonę, pripažintinas negaliojančiu nuo sutarties sudarymo momento, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), tai yra atsakovas įkeitė bankui daiktą, kuris nuosavybės teise jam nepriklauso. Pagal bylos duomenis konstatuotina, jog atsakovas pažeidė lizingo sutartį, neteisėtai įregistravo transporto priemonę savo vardu, neturėdamas ieškovo sutikimo dėl turtinės teisės įkeitimo ir nebūdamas transporto priemonės savininku neteisėtai įkeitė transporto priemonę, todėl 2007 m. sausio 18 d. kreditavimo sutarties Nr. KLL-2007-215-11 dalis dėl reditavimo sutarties užtikrinimo priemonės IVECO STRALIS AS440S43T/P, identifikavimo Nr. WJMM1VSK004258572, įkeitimo AB Šiaulių bankui pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento.

Dėl transporto priemonės įregistravimo UAB „Onus“ kaip savininko vardu

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad transporto priemonę atsakovas įregistravo transporto priemonę savo kaip transporto priemonės nuosavybės teisės turėtojo vardu teisėtai ir yra transporto priemonės savininkas, yra nepagrįstos.

Lizingo sutarties 13.2 punktu Afin Baltica AS ir UAB „Onus“ susitarė, jog nuosavybės teisė į transporto priemonę gali būti perduota atsakovui tik jam sumokėjus lizingo įmokas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka ir šalims pasirašius perdavimo - priėmimo nuosavybėn aktą. Ieškovas pateikė į bylą teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas lizingo įmokų nesumokėjo, atsakovas BUAB „Onus“ pripažino, jog visos lizingo įmokos nebuvo sumokėtos.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavęs, jog tarp UAB „Onus“ ir Afin Baltica AS buvo sudaryta lizingo, o ne pirkimo-pardavimo, sutartis, taip pat faktą jog atsakovas UAB „Onus“ nėra pagal sutartį pilnai atsiskaitęs su ieškovu, nepagrįstai padarė išvadą, jog UAB „Onus“ teisėtai 2003 m. vasario 8 d. įregistravo transporto priemonę savo vardu. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja sudarytos lizingo sutarties nuostatoms, taip pat neatitinka CK įtvirtintų lizingo sutartį reglamentuojančių teisės normų.

Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalį, lizingo sutarties 13.2 punktą lizingo objektu esantis daiktas lizingo gavėjui perduodamas valdyti ir naudoti verslo tikslais, o nuosavybės teisė į šį daiktą lizingo gavėjui pereina tik sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą. Atitinkamai, pagal CK 4.47, 4.49, 4.256 straipsnius nuosavybės teisę į daiktą pagal lizingo sutartį atsakovas UAB „Onus“ galėjo įgyti tik įvykdęs lizingo sutartyje nustatytą pareigą - sumokėjęs visas lizingo įmokas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, paminėtų teisės normų netaikė, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog atsakovas įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę ir transporto priemonė atsakovo kaip savininko vardu buvo registruota teisėtai.

Vadovaujantis CK 4.39 straipsniu, nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimu. Kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybė neapribota.

Ieškovo Afin Baltica AS nuosavybės teisė minėtai transporto priemonei negalėjo būti apribota , kadangi atsakovas lizingo sutarties iki šiol nėra tinkamai įvykdęs, transporto priemonės savininkas Afin Baltica AS nėra išreiškęs savo valios perduoti transporto priemonę BUAB „Onus“ nuosavybėn, šalys nėra pasirašiusios jokio transporto priemonės perdavimo atsakovo nuosavybėn akto, priešingai, visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Onus“ buvo išduoti dokumentai, suteikiantys teisę įregistruoti transporto priemonę lizingo sutarties, tai yra transporto priemonės naudotojo, o ne nuosavybės teisės turėtojo vardu.

CK 1.5 straipsnis įpareigoja tiek civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvadas, jog esant galiojančiai ir netinkamai įvykdytai lizingo sutarčiai atsakovas UAB „Onus“ pagrįstai įregistravo transporto priemonę savo kaip transporto priemonės nuosavybės teisės turėtojo vardu, yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė į daiktą atsiranda CK nustatytais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais, bet ne muitinės deklaracijų ar kitų muitinės dokumentų pagrindu.

Dėl Afin Baltica AS neapdairumo ir valios išreiškimo transporto priemonės įregistravimui UAB „Onus“ vardu

Pirmosios instancijos teismo nuomone, pats ieškovas elgėsi neapdairiai, nesidomėjo, kieno vardu atsakovas Lietuvoje įregistravo lizingo objektu esančią transporto priemonę bei nepasinaudojo teise, negavęs dokumentų, patvirtinančių, kad transporto priemonė įregistruota Afin Baltica AS vardu, nutraukti lizingo sutartį. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovas Afin Baltica AS sudarė galimybę, o tai reiškia ir sutiko, kad transporto priemonė būtų perduota lizingo gavėjo UAB „Onus“ nuosavybėn.

Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Ieškovas pateikė į bylą apie UAB „Onus“ atliktus mokėjimus pagal lizingo sutartį pažymą, patvirtinančią, jog iki 2008 m. sausio 2 d. UAB „Onus“ tinkamai vykdė lizingo sutartį ir įmokas mokėjo, todėl ieškovui nekilo ir negalėjo kilti abejonių dėl to, kad atsakovas UAB „Onus“ neįvykdžius lizingo sutarties transporto priemonę įregistravo ne ieškovo, o savo vardu. Apdairus ir rūpestingas verslininkas kitai sutarties šaliai tinkamai vykdant įsipareigojimus, neturi pagrindo abejoti ir neabejoja kitos šalies nesąžiningumu.

Ieškovas taip pat pateikė į bylą iš atsakovo UAB „Onus“ faksu gautą transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, patvirtinančią, jog transporto priemonė įregistruota Afin Baltica AS vardu. Pagal bylos duomenis ilgą laiką vykdanti transporto priemonių lizingu pardavimą ir nesusidūrusi su kitų šalių nesąžiningumu Afin Baltica AS ir šiuo, konkrečiu atveju, pasitikėjo UAB „Onus“ sąžiningumu, atsižvelgiant, kad atsakovas tinkamai vykdė lizingo sutarties įsipareigojimus ir pateikė dokumentą, patvirtinantį, jog transporto priemonė įregistruota Afin Baltica AS vardu.

Transporto priemonę Lietuvoje įregistravo atsakovas UAB „Onus“. Ieškovas nepateikė atsakovui UAB „Onus“ nei vieno dokumento, kuriame būtų nurodyta, jog nuosavybės teisė į transporto priemonę priklauso ne Afin Baltica AS, o UAB „Onus“. Transporto priemonės priėmimo-perdavimo akte pažymima, jog transporto priemonė perduodama lizingo gavėjui, o ne pirkėjui (t. 1, b. l. 46-47). Atsakovo pateiktame į bylą transporto priemonės pervežimą patvirtinančiame dokumente CMR važtaraštyje nurodytas siuntėjas ir gavėjas, o ne pirkėjas ir pardavėjas, šiame dokumente taip pat yra nuoroda į lizingo sutartį. Atsakovo pateiktame tarptautiniame transporto priemonės registracijos liudijime UAB „Onus“ nėra nurodyta transporto priemonės savininku.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, byloje pateikta 2003 m. vasario 8 d. muitinės vertės deklaracija, kurioje atsakovas yra nurodytas kaip transporto priemonės pirkėjas, o ieškovas Afin Baltica AS kaip pardavėjas, reiškia, kad ieškovas Afin Baltica AS sutiko, jog transporto priemonė būtų perduota lizingo gavėjo nuosavybėn. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 1996 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 605 patvirtintoje Prekių muitinės vertės deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcijoje (redakcija, galiojusia nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 2004 m. liepos 9 d.) buvo nustatyta standartinė muitinės deklaracijos pildymo forma, kurioje nurodyti standartiniai langeliai „pardavėjas“ ir „pirkėjas“, todėl nepaisant to, jog transporto priemonė nuosavybės teise nepriklausė UAB „Onus“, deklaracijoje pagal nustatytą formą pirkėju turėjo būti nurodyta UAB „Onus“. Pažymėtina, jog minėtoje instrukcijoje nurodyta, jog nurodant sandorį, nurodoma pirkimo ar kita tiekimo sutartis. Bylos duomenys rodo, kad deklaracijoje buvo aiškiai nurodytas lizingo sutarties numeris, deklaraciją pildė ne ieškovas, o atsakovas UAB „Onus“, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog deklaracija įrodo, jog Afin Baltica AS elgėsi neapdairiai ir netinkamai užpildė dokumentus, tai yra sutiko, jog transporto priemonė būtų įregistruota UAB „Onus“ kaip savininko vardu.

Net sutiktus, kad Afin Baltica AS nebuvo pakankamai rūpestinga dėl to, kad nereikalavo iš UAB „Onus“ pateikti transporto priemonės įregistravimą Afin Baltica AS vardu patvirtinančių notariškai patvirtintų dokumentų nuorašų, ši aplinkybė nepanaikina Afm Baltica AS nuosavybės teisės ir nesukuria teisės atsakovui BUAB „Onus“ pasisavinti jam nepriklausantį daiktą, taip pat neįpareigoja Afin Baltica AS atsisakyti savo nuosavybės teisės ar ją priverstinai perleisti atsakovui BUAB „Onus“. Tai niekaip negali įtakoti Afin Baltica AS nuosavybės teisės bei suteikti galimybę atsakovui BUAB „Onus“ įregistruoti daiktą, kuris jam nepriklauso, savo kaip nuosavybės teisės turėtojo vardu. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Tai, kad Afin Baltica AS buvo sąžininga ir preziumavo UAB „Onus“ sąžiningumą vykdant lizingo sutartį, negali būti panaudota prieš Afin Baltic AS.

Dėl lizingo davėjo teisės išieškoti iš lizingo gavėjo nuostolius sutarties nutraukimo atveju

Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pastarasis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. CK 6.567 straipsnio 1 dalis apibrėžia finansinės nuomos sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, lizingo davėjas visą sutarties laikotarpį išlaiko nuosavybės teisę į daiktą, neatsižvelgiant į tai, ar lizingo gavėjas sėkmingai veikia ar bankrutuoja. Taip išreiškiama finansinės nuomos esmė, kai daikto savininkas yra vienas asmuo, o ekonominės naudos gavėjas - kitas. Šiuo atveju lizingo gavėjas visą

sutarties laikotarpį neturi disponavimo daiktu teisės. Jeigu finansinis lizingas nutraukiamas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensaciją, kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas ir kitas išlaidas bei pelną, nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų. Tokią išvadą suponuoja CK 6.574 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lizingo sutarties nutraukimo padarinius.

CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad, lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį, lizingo davėjas gali reikalauti, kad lizingo gavėjas pašalintų sutarties pažeidimą, o jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Nurodyta CK 6.574 straipsnio nuostata nurodo dvi alternatyvias lizingo davėjo interesų gynimo, lizingo gavėjui pažeidus sutartį, priemones, iš kurių gali būti pasirinkta tik viena - arba reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, arba nutraukti sutartį išsireikalaujant sutarties objektą ir išieškant atsiradusius nuostolius. Aiškinant lizingo davėjo teisę pasirinkti vieną iš dviejų įstatyme numatytų jo interesų gynimo priemonių visų pirma reikia atkreipti dėmesį į lizingo davėjo siekius ir interesą sudarant lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo davėjas turi grynai finansinį interesą sudarydamas lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo gavėjo nemokumas, susigrąžinto sutarties objekto pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos.

Atsižvelgiant į tai, kad lizingo (finansinės nuomos) sutarties šalys yra verslininkai, laikytina, kad lizingo davėjo finansinio intereso gynimas grąžinant lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, yra sąžiningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davėjo finansinį interesą. Iš lizingo gavėjo niekada nereikalaujama daugiau negu iš jo būtų pareikalauta, jeigu jis tinkamai įvykdytų sutartį. Tai patvirtina ir CK 6.574 straipsnio formuluotė, jog „lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį“. Taigi, visais atvejais lizingo gavėjas, prisiėmęs sutarties sudarymo riziką, atsako tik pagal tos sutarties apibrėžtas ribas. Nuolatos naudojamas lizingo sutarties objektas nusidėvi, todėl jo vertė gali būti atvirkščiai proporcinga sumokėtoms lizingo gavėjo įmokoms. Dėl to lizingo davėjas netinkamo sutarties vykdymo atveju susigrąžinęs objektą iš lizingo gavėjo gali reikalauti susidariusio skirtumo tarp jau padarytų įmokų ir objekto balansinės vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią jis būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį.

Nagrinėjamos bylos atveju lizingo davėjas, nutraukęs lizingo sutartį, pasirinko vieną iš CK 6.574 straipsnyje nurodytų jo interesų gynimo būdų - išsireikalauti lizingo sutarties dalyką ir išieškoti nuostolius. Nuostolių samprata civilinėje teisėje apibrėžiama vienodai, skirtis gali tik teisės į jų atlyginimą įgyvendinimo sąlygos priklausomai nuo sutarties rūšies. Lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo davėjo patirtų nuostolių dydis yra siejamas su padėtimi, kokia ji būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis). Pagal jau analizuotą lizingo sutarties sampratą, tinkamo sutarties įvykdymo atveju lizingo davėjas gautų visą lizingo sutartyje numatytą kainą. Tai pajamos, kurias lizingo gavėjas sutartimi numato gauti iš anksto ir esant normaliam sutarties vykdymui pagrįstai jų tikisi gauti. Nutraukus lizingo sutartį dėl to, kad ją iš esmės pažeidė lizingo gavėjas, lizingo davėjas negauna visų numatytų įmokų, o sugrąžinto lizingo sutarties dalyko vertė gali būti pakitusi. Ar tokiu sutarties nutraukimo atveju lizingo davėjas patyrė nuostolių (t. y. ar jo padėtis yra blogesnė, negu būtų buvusi, jei lizingo gavėjas sutartį būtų įvykdęs tinkamai), yra fakto klausimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog lizingo davėjas, dėl lizingo gavėjo netinkamo sutarties vykdymo nutraukęs lizingo sutartį ir susigrąžinęs lizingo sutarties dalyką bei jį pardavęs už rinkos kainą, kuri kartu su jau gautomis iš lizingo gavėjo įmokomis yra mažesnė už visą lizingo sutartyje numatytą kainą, patyrė nuostolių, kuriuos turi teisę išieškoti iš lizingo gavėjo.

Bylos duomenys patvirtina, kad dėl UAB „Onus“ netinkamo lizingo sutarties vykdymo ir lizingo sutarties nutraukimo ieškovas Afin Baltica AS patyrė 56 827,63 Lt nuostolių.

Dėl transporto priemonės įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

Pagal CK 4.206 straipsnio 2 dalį, įkaito davėjas turi būti įkeičiamo daikto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso turtinė teisė, esanti įkeitimo objektu. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog teises, susijusias su daiktų nuoma, nuomininkas gali įkeisti tik nuomotojo rašytiniu sutikimu. Ieškovas ir atsakovas lizingo sutartimi susitarė, jog atsakovui nesuteikiama jokia teisė sublizinguoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti transporto priemonę, todėl įkeitimo sandoris, kuriuo atsakovas įkeitė AB Šiaulių bankui transporto priemonę, pripažintinas negaliojančiu nuo sutarties sudarymo momento, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), tai yra atsakovas įkeitė bankui daiktą, kuris nuosavybės teise jam nepriklauso. Kadangi atsakovas, neturėdamas ieškovo sutikimo dėl turtinės teisės įkeitimo ir nebūdamas transporto priemonės savininku, neteisėtai įkeitė transporto priemonę, 2007 m. sausio 18 d. kreditavimo sutarties Nr. KLL-2007-215-11, sudarytos tarp UAB „Onus“ ir AB Šiaulių banko, dalis dėl kreditavimo sutarties užtikrinimo priemonės IVECO STRALIS AS440S43T/P, identifikavimo Nr. WJMM1VSK004258572, įkeitimo AB Šiaulių bankui yra pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas AB Šiaulių bankas yra sąžininga ieškiniu prašomo pripažinti negaliojančiu sandorio šalis, be to, neteisingai laikė, kad VĮ „Regitra“ pažyma yra nuosavybės teisę į transporto priemonę patvirtinantis dokumentas, tai yra netinkamai taikė transporto priemonių registravimą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat CK 1.80, 4.96 straipsnius.

Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsniu, Lietuvos Respublikoje leidžiama eksploatuoti tik Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruotas motorines transporto priemones, priekabas ir puspriekabes. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių su vėlesniais pakeitimais 1 punktas įtvirtina, kad šios taisyklės nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo, jų registravimo dokumentų ir išdavimo Lietuvos Respublikoje tvarką.

Nei pagal minėtas taisykles, nei pagal kitus teisės aktus VĮ „Regitra“ pažyma apie transporto priemonės įregistravimą negali būti laikomą nuosavybės teisę patvirtinančiu įrodymu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad automobilio registracija nesukuria nuosavybės teisės, nes registruojamas daiktas, o ne nuosavybės teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 2 d. nutartis, civilinėje byloje-3-512/2001, 2005 m. vasario 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad siekdamas išvengti galimos rizikos, bankas, prieš sudarydamas kiekvieną sandorį turi atlikti teisinę ir ekonominę situacijos analizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 28 d., civilinėje byloje Nr. 3K-3- 535/2004).

AB Šiaulių bankas nepareikalavo iš UAB „Onus“ jo nuosavybės teisę į transporto priemonę patvirtinančių dokumentų, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, todėl AB Šiaulių bankas negali būti laikomas sąžiningu civilinių teisinių santykių dėl minėtos transporto priemonės įkeitimo dalyviu.

Vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 1 dalimi, jei kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti, tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar kito asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas arba kitaip be jų valios nustojo būti valdomas. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Onus“ žinojo, o AB Šiaulių bankas turėjo žinoti, jog transporto priemonė nuosavybės teise priklauso Afin Baltica AS, todėl vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalimis, CK 4.96 straipsnio 1 dalimi, transporto priemonės įkeitimas AB „Šiaulių bankas“ naudai turi būti pripažintas negaliojančiu ir išregistruotas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjęs lizingo įmokų neteisėtai įregistravo į transporto priemonę savo, kaip savininko, vardu, pažeidė lizingo sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus, bei vadovaujantis CK 6.574 straipsniu, iš atsakovo išreikalautina transporto priemonė IVECO STRALIS AS440S43T/P, identifikavimo Nr. WJMM1VSK004258572, atitinkamai pripažintinas negaliojančiu įkeitimo sandoris, sudarytas tarp UAB „Onus“ ir AB Šiaulių banko, nes UAB „Onus“ neturėjo teisės įkeisti jam nepriklausančio daikto, o AB Šiaulių bankas nelaikytina sąžininga sandorio šalimi, nes nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus sandorio dalyvis, neprašė UAB „Onus“ savo nuosavybės teisę į įkeičiamą daiktą patvirtinti tinkamais dokumentais.

Dėl perteklinių ieškinio reikalavimų

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimai dėl VĮ „Regitra“ nurodyto transporto priemonės IVECO STRALIS AS440S43T/P savininko pakeitimo, nurodant savininku ieškovą, yra perteklinis.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimas pakeistinas suformuluojant sprendimo rezoliucinę dalį ir ieškinį tenkinant iš dalies, priteisiant iš atsakovo UAB „Onus“ ieškovui Afin Baltica AS transporto priemonę IVECO STRALIS AS440943T/P, patvirtinant UAB „Onus“ bankroto byloje Afin Baltica AS 56 827,63 Lt kreditorinį reikalavimą, pripažįstant negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Onus“ ir AB Šiaulių banko 2007 m. sausio 18 d. kreditavimo sutarties Nr. KLL-2007-215-11 dalį dėl transporto priemonės IVECO STRALIS AS440943T/P įkeitimo AB Šiaulių bankui sutarties įvykdymo užtikrinimui, panaikinant 2007 m. vasario 7 d. Hipotekos registre įregistruotą sutartinį įkeitimą, kitą ieškinio dalį atmetant, išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimai dėl transporto priemonės išreikalavimo, kreditinio reikalavimo pakeitimo pareikšti tik atsakovui BUAB „Onus“, ieškinio reikalavimas dėl įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu pareikštas atsakovams BUAB „Onus“, AB Šiaulių bankui, todėl atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovui skirtingo dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, vykdydamas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartį sumokėjo 2 100 Lt žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą dėl įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Į bylą ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad už ieškinį sumokėjo didesnį žyminį mokestį. Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 15 d. raštas ir Sampo Pank 2010 m. gegužės 24 d. raštas (t. 1, b.l. 7-10) nepatvirtina, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje už ieškinį sumokėjo 4 645 Lt žyminį mokestį. Tai konstatuota ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu sprendžia, kad atsakovas BUAB „Onus“ privalo atlyginti atsakovui Afin Baltica AS 160 Lt vykdymo išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad atsakovai BUAB „Onus“ ir AB Šiaulių bankas privalo atlyginti ieškovui Afin Baltica AS lygiomis dalimis po 145 Lt dokumentų vertimo išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo BUAB „Onus“ ieškovui Afin Baltica AS 1355 Lt (1050+160+145=1355) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistina iš atsakovo AB Šiaulių banko ieškovui 1195 Lt (1050+145=1195) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimas dėl 55 399,28 Lt vertės transporto priemonės išreikalavimo ieškovo nėra apmokėtas, todėl tenkinant tokį ieškinio reikalavimą, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo UAB „Onus“ į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškinio reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje pagal įstatymo reikalavimus neturi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 92, 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo BUAB „Onus“ į valstybės biudžetą 1408 Lt žyminio mokesčio ir 60 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 92, 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo AB Šiaulių banko į valstybės biudžetą 31 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde teisingai nurodyta apeliaciniu skundu ginčijama suma. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimas dėl transporto priemonės išreikalavimo pareikštas tik atsakovui BUAB „Onus“, ieškinio reikalavimas dėl įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu pareikštas abiem atsakovams BAUB „Onus“, AB Šiaulių bankui, todėl atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovui skirtingo dydžio žyminio mokesčio išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu sprendžia, kad priteistina ieškovui Afin Baltica AS iš atsakovo BUAB „Onus“ 1 408 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo ir iš atsakovų BUAB „Onus“ ir UAB Šiaulių banko po 1 050 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė į bylą įrodymų apie išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį suformuluoti:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo BUAB „Onus“ ieškovui Afin Baltica AS transporto priemonę IVECO STRALIS AS440S43T/P, identifikavimo Nr. WJMM1VSK004258572, 55 399,28 Lt (penkiasdešimt penkių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt devynių litų dvidešimt aštuonių centų) vertės; patvirtinti UAB „Onus“ bankroto byloje Afin Baltic AS 56 827,63 Lt (penkiasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt septynių litų šešiasdešimt trijų centų) kreditorinį reikalavimą; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Onus“ ir AB Šiaulių banko 2007 m. sausio 18 d. kreditavimo sutarties Nr. KLL-2007-215-11 dalį dėl transporto priemonės IVECO STRALIS AS440S43T/P, identifikavimo Nr. WJMM1VSK004258572, įkeitimo AB Šiaulių bankui sutarties įvykdymo užtikrinimui; panaikinti 2007 m. vasario 7 d. Hipotekos registre įregistruotą sutartinį įkeitimą, sutartinio įkeitimo kodas 10220070000208, sutartinio įkeitimo pakeitimo kodas 10220090000160. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo BUAB „Onus“ ieškovui Afin Baltica AS 1 355 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės Šiaulių banko ieškovui Afin Baltica AS 1 195 (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo BUAB „Onus“ į valstybės biudžetą 1 408 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuonis litus) žyminio mokesčio ir 60 Lt (šešiasdešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo AB Šiaulių banko į valstybės biudžetą 31 Lt (trisdešimt vieną litą) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.“

Priteisti iš atsakovo BUAB „Onus“ ieškovui Afin Baltica AS 2 458 Lt (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo AB Šiaulių banko ieškovui Afin Baltica AS 1 050 (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasVigintas Višinskis