- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1112/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Eurovudas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų V. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Eurovudas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eurovudas“ dėl sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo; tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Toldomus“ ir V. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. B. nurodė, kad 2007 m. gegužės 15 d. sudarė su atsakovu UAB „Eurovudas“ rąstinio statinio statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo pagal statinio projektą ir „Toldomus“ standartus pagaminti ir pastatyti rąstinį namą; ieškovo vertinimu, šis sandoris yra vartojimo sutartis. Sutartyje numatyta 147 803,85 Lt dydžio kaina; ieškovas yra sumokėjęs atsakovui 135 979,54 Lt. 2007 m. rugpjūčio 7 d. aktu atsakovas pasiūlė perduoti pagamintą namo konstrukciją; ieškovas akte nurodė, kad būtina pakeisti defektų turinčias detales, rastas kontrolinio montavimo metu. 2007 m. lapkričio 29 d. aktu atsakovas pasiūlė priimti namo surinkimo darbus. Ieškovas šiame akte nurodė, kad darbai nebus priimti, kol nebus pašalinti jų defektai: suręstų sienojų kreivumas pagal vertikalę; blogas rąstų suleidimas ties langais, durimis bei perdanga; kertės suleidimas su tarpais; neatitinkanti projekto perdanga ties kaminu; neišlygintos pagal aukščius langų kiaurymės; per mažas pastato šoninių sienų aukštis. Aptariamame akte taip pat pažymėta, kad yra netinkamos kokybės medžiagų: dalis rąstų mansardiniame aukšte yra 19,5 cm. pločio; balkono rąste kompensacinė įpjova padaryta iš viršutinės dalies. Atsakovas defektų nepašalino. 2008 m. vasario 15 d. ekspertas Sigitas Mitkus pateikė išvadas, kad: namo angų matmenys ir išdėstymas, pirmo aukšto aukštis, perdangos sija ties kaminu bei šoninių sienų aukštis neatitinka projekto, rastų suleidimas neatitinka Sutarties, namo lygumas pagal vertikalę yra netinkamas, yra netinkamai rąstuose įrengtų kompensacinių įpjovų rąstuose; rąstų matmenys iš esmės atitinka projektą. Ieškovas, remdamasis išdėstytu, prašė įpareigoti atsakovą pašalinti nurodytus, taip pat kai kuriuos kitus darbų trūkumus. Vėliau ieškovas pakeitė reikalavimą ir prašė nutraukti Sutartį ir priteisti iš atsakovo sumokėtą 135 979,54 Lt kainos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 str. 8 d., 6.672 str. 2 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovą per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis ištaisyti namo defektus, nurodydamas, kad: namo angos neatitinka matmenų ir išdėstymo; mansardiniame aukšte nėra pertvaros; kompensacinės įpjovos padarytos ir apatinėje rąstų dalyje, jos neapsaugotos nuo kritulių ir neužsandarintos, matosi iš lauko pusės; tarp rąstų esantys plyšiai turi būti ne didesni kaip 10 mm; nėra angokraščiuose išpjautų griovelių ir įstatytų statramsčių; tose vietose, kur sija išsikiša į išorę, kertė nėra apsaugota nuo atmosferos poveikio, izoliuota, todėl yra galimybė patekti kritulių vandeniui; netinkamas rąstų kampų kerčių suleidimas; sienų lygumo nuokrypis nuo vertikalės; mansardinio aukšto šoninių sienų aukštis neatitinka projekto ir gamybinių brėžinių; neestetiškos ir išpuvusios šakos. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo ieškovui 10 250 Lt, o trečiajam asmeniui V. B. – 4 284 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismas kvalifikavo Sutartį vartojimo rangos, o ne pirkimo–pardavimo sutartimi (CK 6.645 str. 4 d., 6.672 str. 1 d.). Teismo nuomone, faktas, kad didesnę Sutarties kainos dalį sudaro namo (konstrukcijos) pagaminimo, o ne jo sumontavimo kaina, esminės reikšmės kvalifikavimui neturi, tuo labiau, kad atskiri apmokėjimai už pagaminimą ir sumontavimą Sutartyje nebuvo išskirti. Be to, toks kvalifikavimas nėra reikšmingas ieškovo pasirinktam teisių gynimo būdui, kadangi vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350-370 straipsnių normos.
Teismas nurodė, kad, nustatydamas namo defektus, remiasi S. Mitkaus išvadomis ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teismo paskirtos ekspertizės aktu, taip pat kitais bylos duomenimis, tačiau didesnę reikšmę teikia teismo ekspertizės aktui, kaip patikimesniam įrodymui. Teismas, vertindamas ekspertizės akte nustatytus namo sienų nuokrypį nuo vertikalės (3-5 cm) ir pertvaros mansardiniame aukšte neįrengimą, sutiko su eksperte, kad namas tenkina mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimą. Pagal ekspertizės aktą nei „Toldomus“ standartuose, nei projekte nebuvo reikalavimų sienų vertikalumui; nors nuokrypis nuo vertikalės gali sukelti sienų gniuždymo ekscentricitetą, tačiau jokių neigiamų pasekmių požymių nenustatyta. Tuo tarpu pertvara mansardiniame aukšte buvo pašalinta, kaip paaiškino atsakovas, paties ieškovo pageidavimu, motyvuojant didesnio ploto poreikiu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad, pasak ekspertės, nuokrypius nuo vertikalės galima pašalinti ir nepermontavus rąstų, nors toks būdas ir pareikalaus papildomų medžiagų ir didesnių darbo sąnaudų. Teismas, remdamasis ekspertizės aktu ir S. Mitkaus išvadomis, konstatavo, kad įrengtų namo langų ir durų angų matmenys ir išdėstymas neatitinka projekto, langų angos įrengtos ne viename lygyje. Nors teismas sutiko su atsakovu, kad langų ir durų gaminimas rąstiniame name yra specifinis, tačiau padarė išvadą, jog, šalims atskirai neaptarus galutinių tokių angų matmenų, ieškovui nenurodžius, kur jis gamins duris ir langus, nepateikus jų brėžinio, atsakovas privalėjo laikytis projekte nurodyto angų matmenų ir išdėstymo. Teismas nurodė, kad pagal ekspertę namo mansardiniame aukšte nėra projekte numatytos pertvaros ir dėl to namas netenkina mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo. Kompensacinės įpjovos rąstuose padarytos ir jų apatinėse dalyse, įpjovos neapsaugotos nuo kritulių, matomos iš lauko pusės, tačiau ekspertė nustatė, jog namas atitinka higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimą. Teismas nurodė ir kitus ekspertizės akte nustatytus neatitikimus: projekte namo vainikų sujungimas kertėmis parodytas be rastų galų įsikišimo į lauką, tačiau faktiškai rastų galai išsikišę 200 mm; mansardinio aukšto šoninių sienų aukštis yra 0,92 cm, nors pagal projektą jų aukštis turėjo būti 1,24 cm; perdengimo sijos ties kaminu sumontuotos ne pagal gamybiniuose brėžiniuose nurodytą padėjimo kryptį; kai kuriose vietose tarp rastų yra didesni nei 10 mm plyšiai; kertė neapsaugota nuo atmosferos kritulių poveikio, todėl yra galimybė patekti kritulių vandeniui. Teismas pažymėjo, kad pagal ekspertę, siekiant pašalinti namo pirmo aukšto neatitikimą projektui, reikia nuardyti mansardą, perdangos sijas, išmontuoti sienojų eilę bei naujai sumontuoti rąstų vainiką; kerčių netinkamą suleidimą galima pašalinti ir neišardant ir nepermontuojant rąstų, o užpildant tarpus drėgmei nepralaidžia izoliacine medžiaga, tačiau tarpai gali likti nepakankamai užpildyti, matytis užtaisymo požymiai, kurie sumažintų estetinį vaizdą. Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad rąstuose yra matomos šakos, kurių dalis yra pažeistos, su į rąstų vidų įeinančia žieve; mediena šakų vietose suskeldėjusi, vietomis ištrupėjusi, pakeitusi spalva, veikiant mechaniškai, ji skilinėja ir byra.
Teismas, vertindamas reikalavimą nutraukti Sutartį ir priteisti sumokėtą kainą, sprendė, kad toks gynimo būdas nėra proporcingas prievolių pažeidimui ir sukeltų neadekvačių teisinių pasekmių. Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo pareigą pildyti statybos darbų žurnalą, tačiau jos nevykdė. Ieškovas neįrodė ne tik tai, kad toks žurnalas buvo, bet ir jog jį pateikė atsakovui, jog atsakovas atsisakė žurnalą pildyti. Teismas pažymėjo, kad pagal Sutartį, jeigu pamatus ieškovas įrengia savo jėgomis ar samdo kitą rangovą, jis privalo informuoti atsakovą ir įrengti pamatus pagal atsakovo rašytines rekomendacijas. „Toldomus“ standartuose buvo numatyti specialūs reikalavimai rąstinių statinių pamatams; vienas jų –pamatų nelygumai negali viršyti 5 mm. Ieškovas pripažino, kad pamatus išliejo savo jėgomis. Rašytinių įrodymų, kad atsakovas raštu būtų pateikęs rekomendacijas dėl pamatų liejimo, nėra. Pasak atsakovo, nors pagal Sutartį jis neturėjo pareigos tikrinti pamatų, išlieti pamatai pagal horizontalę skyrėsi nuo žemiausio atskaitos taško 3-4 cm; ieškovui žodžiu buvo paaiškinti tokio neatitikimo šalinimo būdai ir pasekmės. Teismo pažymėjo, kad sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti, o jeigu yra kliūčių, trukdančių tinkamai vykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Teismo nuomone, įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes ir atsižvelgiant į protingumo ir ekonomiškumo reikalavimus, būtent ieškovui teko pareiga užtikrinti tinkamą viso proceso eigą, įskaitant ir tinkamą pamatų išliejimą bei statybos darbų žurnalo pildymą, kuris padėtų kontroliuoti ir užtikrinti, kad jo pasitelkti žmonės ir jis pats tinkamai vykdytų sutartinius įsipareigojimus ir pildytų statybos darbų žurnalą bei turėtų realią galimybę tai daryti. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo ir kita aplinkybė – nebuvo statybos priežiūros vadovo. Teismas sutiko, kad nėra įrodymų, jog pamatų aukščiau skyrėsi 3-4 cm, tačiau, teismo nuomone, esant nurodytam ieškovui tenkančių formalių reikalavimų nesilaikymui, tokia aplinkybė vertinama sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės ribų, taip pat pagrįstu pripažįstant atsakovo argumentą, kad jis neturėjo galimybių netinkamai išlietų pamatų fakto užfiksuoti statybos darbų žurnale. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad, net esant netinkamai išlietiems pamatams, pagal CK 6.650 straipsnį atsakovas, kaip verslininkas ir statybų profesionalas, atsako už nepasiektą rezultatą. Sutartyje šalys aptarė pamatų išliejimo galimybes, ieškovas šiuos darbus atliko savarankiškai, todėl jis ir atsakingas pagal Sutartį. Teismas nurodė, kad, vertinant nustatytą namo defektų kiekį, pobūdį ir jų pašalinimo galimybę, negalima pripažinti, jog atsakovas pažeidė Sutartį iš esmės. Tokios išvados nepatvirtina ir teismo ekspertė. Ieškovo argumentas, kad jis yra visiškai praradęs pasitikėjimą atsakovu, šiuo atveju nėra svarbus ir negali lemti teisių gynimo būdo. Be to, šiuo metu namas yra su stogu, kurį uždengė kitas rangovas. Teismas konstatavo, kad namas atitinka ne visu Sutarties, projekto, gamybinių brėžinių ir „Toldomus“ standartų reikalavimus. Atsakovas, vykdydamas Sutartį, nesilaikė joje numatytų įsipareigojimų, pažeidė projektą ir standartų reikalavimus, todėl atsirado aptarti defektai. Teismo vertinimu, ekspertizės akte nurodyti defektai atsirado tik dėl atsakovo kaltės. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog namo defektai nėra esminiai, jog namas yra su stogu, šalia jo pastatytas garažas, namo konstrukcija visiškai pagaminta, sumontuota ir pastatyta, ir todėl tapo nekilnojamojo daikto dalimi, namo trūkumus galima pašalinti netaikant ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo. Be to, teismo ekspertė nurodė, kad namo būklė ir kokybė iš esmės yra normali, pabaigus statybą namas gali būti priimtas kaip tinkamas naudoti. Teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti kitą ieškovo teisių gynimo būdą – įpareigoti atsakovą savo lėšomis pašalinti nustatytus defektus. Teismas pažymėjo, kad šalinti namo pirmo aukšto aukščio neatitikimą nėra pagrindo, nes skirtumas tarp projektinio ir faktinio aukščio yra tik 8 cm, toks neatitikimas nustatytas tik vertinant būsimų grindų aukštį, jis ekspertizės akte įvardintas nežymiu.
Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti reikalavimui nutraukti Sutartį ir priteisti kainos dalį kainą 2 metų senaties terminą, nes sprendė, kad terminas nėra praleistas. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovo ieškinys iš esmės yra tenkintas, todėl priteisė iš atsakovo ieškovui ir trečiajam asmeniui V. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas V. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir nutraukti Sutartį bei priteisti sumokėtą kainos dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra sąlygota daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimu, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami; vartotojo teisė nutraukti sutartį nesiejama su esminiu sutarties pažeidimu, įstatyme expressis verbis neįtvirtinta jokių šios teisės įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-237/2008, 3K-7-581/2008). Todėl ieškovas turėjo teisę savo nuožiūrą rinktis vieną iš įstatyme nustatytų pažeistų teisių gynybos būdų. Teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes (namo defektus, jų kiekį, pobūdį, pašalinimo galimybes), todėl priėmė neadekvatų ir neproporcingą sprendimą.
2. Dėl statinio defektų. S. Mitkaus išvadose, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nuotraukose ir teismo ekspertizės akte užfiksuotos aplinkybės yra neprieštaringos, patvirtina ir papildo vienos kitas, todėl turėjo būti vertinamos kaip visuma. Teismas, iš esmės remdamasis tik ekspertizės aktu, pažeidė įrodymų visapusiško vertinimo principą, dėl ko nebuvo nustatytos viso reikšmingos bylai aplinkybės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).
2.1. Dėl ekspertizės vertinimo. Teismo ekspertė, atsakydama į tam tikrus klausimus, neatliko tyrimų (bandymų) ir paskaičiavimų, nenaudojo specialių priemonių ir metodų, o atliko tik vizualinę apžiūrą ir jos pagrindu padarė ne visiškai pagrįstas išvadas. Netirtos atraminės laikančiosios konstrukcijos, jų matmenys, būklė, panaudota mediena. Todėl ekspertizės išvada, kad namas atitinka esminius reikalavimus, vertintina kritiškai.
2.2. Dėl nežymaus defekto konstatavimo. Ekspertė nemotyvavo išvados, kad pirmo aukšto aukščio neatitikimas 8 cm yra nežymus. Teisės aktai nenumato statinio projekto bendrųjų rodiklių leistinų nukrypimų nuo faktinių. Tuo labiau, kad toks neatitikimas turi tiesioginę įtaką tenkinant esminį statinio reikalavimą – sumažėja laikančių konstrukcijų skerspjūvis, t. y. mechaninis atsparumas iki 20 proc. Šiuo metu stebimas laikančios konstrukcijos išlinkimas virš angos tarp virtuvės ir svetainės, nors nėra pilnos apkrovos.
2.3. Dėl pirmo aukšto aukščio neatitikimo. Teismo argumentas, kad net įrengus papildomą rastų vainiką nebus patenkintas projekto aukščio reikalavimas, pagrindžia reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo – šio defekto ištaisyti neįmanoma. Defekto pašalinimui reikėtų perstatyti visą namą. Nors teismas pažymėjo, kad galimas aukščio koregavimas, tačiau toks koregavimas galimas tik į mažesnę pusę. Dėl rąstinio namo specifikos mažiausias pasiekiamas grindų aukštis yra 12 cm. Be to, dėl numatomo namo sėdimo aukštis dar sumažės. Nepašalinus aptariamo defekto, laikui bėgant aukštis gali peržengti 2,50 m ribą – nesiekiant jos namas nelaikytinas gyvenamuoju. Nepašalintas defektas skatina kitų defektų atsiradimą, dėl ko tektų keisti techninį projektą, gauti naują statybos leidimą.
2.4. Dėl medienos kokybės. Priešingai nei sprendė teismas, ieškovas aiškiai nurodė panaudotos medienos neatitikimą „Toldomus“ standartams, pagal kuriuos sienojai turi būti be žievės, mediena sveika, be puvinio ir grybelio, be vabzdžių pažeidimų.
2.5. Dėl mansardinio aukšto grindų aukščio. Ekspertė nenurodė, kuo remdamasi sprendė, kad mansardinio aukšto grindų aukštis yra 8 cm. Projekte yra aiškiai nurodyta, kad mansardinio aukšto perdangos aukštis yra 30 cm, ir, esant 19,5 cm perdengimo sijos aukščiui, grindų aukštis sudarytų 10,5 cm.
2.6. Dėl mansardinio aukšto šoninių sienų aukščio. Ekspertė neteisingai nurodė, kad mansardinio aukšto šoninių sienų aukštis yra 1,24 cm. Pagal projektą ir S. Mitkaus išvadas aukštis turi siekti 1,27 cm. Ekspertizės akte neužsiminta apie šio defekto įtaką mansardinio aukšto naudingam plotui, tūriui bei kitiems pagrindiniams statinio rodikliams.
2.7. Dėl langų ir durų angų padėties pakeitimo. Ekspertė nurodė, kad viduje esanti anga durims yra paslinkta 40 cm, bet nenurodė, jog norint išlaikyti projekte numatytą simetriją, reikės keisti ir priešais esančio vonios kambario durų vietą bei vidinį santechnikos įrenginių išdėstymą. Taip pat nepasisakyta ir apie angų langams netinkamą tarpusavio išdėstymą, kuris yra nurodytas S. Mitkaus išvadose.
2.8. Dėl teismo ekspertizės akte neįvertintų defektų, kurie užfiksuoti kituose įrodymuose. Ekspertizės akte nebuvo įvertinta, kad: nėra mechaninio tvirtinimo elementų (ilgasriegių varžtų); panaudotos netinkamos, neatsparios korozijai kabės; perdengimo sijose ir kituose laikančių konstrukcijų elementuose yra šakų; atstumas tarp sijų dėl perdangos sijos ties kaminu yra padidėjęs; išfrezavimas perdengimo sijoje ir rąstuose yra netinkamas; perdengimo sijų skersiniai matmenys yra netinkami; perdengimo sijų atraminiai mazgai į rąstines sienas yra netinkami; rąstų, panaudotų sienojams, skersiniai matmenys yra netinkami; apkrovos ant atraminių laikančiųjų konstrukcijų tiek pirmame, tiek mansardiniame aukšte yra padidėjusios; atraminių laikančių konstrukcijų skerspjūvis yra sumažintas; nenustatytas suminis defektų poveikio atraminėm laikančiom konstrukcijoms; viena sija vibruoja; rąstai yra pažeisti, pakeitę spalvą; altitudės langams yra netinkamos; yra neišfrezuotų rąstų; įpjovos statramsčiuose yra skirtingo gylio; dėl kompensacinių įpjovų nebuvimo yra skilusių rąstų; viename rąstų yra didelis žievės gabalas; yra atpleišėjusios medienos.
3. Dėl reikšmingų aplinkybių vertinant defektus. Teismas neįvertino, kad: įrodymai pagrindžia itin didelį defektų kiekį; dviejų defektų neįmanoma pašalinti neišardant namo konstrukcijų; dalies defektų (rąstų kampų kerčių netinkamas suleidimas) pašalinamas neigiamai įtakos namo estetinį vaizdą; dalies defektų (nuokrypis nuo vertikalės) pašalinimas pareikalaus papildomų medžiagų ir didesnių darbo sąnaudų; pripažinta, kad dėl pertvaros mansardiniame aukšte nebuvimo netenkinamas mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimas, tačiau ši aplinkybė išsamiau netirta; nepaaiškinta, kaip nuokrypis nuo vertikalės, netinkamas angų langų išdėstymas gali būti pašalinti be konstrukcijų ardymo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, baigus statybos darbus, namas galės būti pripažintas tinkamu naudoti, nes dėl padarytų defektų ir jų taisymo keisis namo matmenys, todėl teks taisyti projektą, gauti naują statybos leidimą ir pan. Vertinant teismo teisingai nurodytus, taip pat nepagrįstai nepažymėtus namo defektus, jų gausą, pašalinimo galimybes bei jų visumą, defektai laikytini suteikiančiais teisę ieškovui reikalauti Sutarties nutraukimo. Atsakovas savo įsipareigojimus vykdė visiškai atmestinai, netinkamai ir nerūpestingai. Sutarties nutraukimas ir sumokėtų pinigų grąžinimas yra visiškai adekvatus ir proporcingas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas.
4. Dėl kitų teismo argumentų. Teismo išvados, kad ieškovas pažeidė pareigą tinkamai išlieti namo pamatus bei neperdavė atsakovui statybos darbų žurnalo, neturi jokios reikšmės ieškovo reikalavimo pagrįstumui. Nėra jokių įrodymų apie pamatų nelygumo įtaką kuriam nors iš defektų, toks klausimas net nebuvo užduotas teismo ekspertei. Be to, atsakovas patvirtino, kad pradėjo ir tęsė darbus žinodamas, jog dėl netinkamai išlietų pamatų negalės pasiekti sutarto rezultato. Tokiu būdu atsakovas nesilaikė verslininkui keliamų elgesio standartų. Net konstatavus, kad ieškovas pažeidė savo pareigą perduoti atsakovui statybos darbų žurnalą, lieka neaišku, kaip tai įtakojo defektų atsiradimą. Teismo akcentuotos aplinkybės, kad šiuo metu namas yra su stogu, šalia yra pastatytas garažas, pastatyto namo konstrukcija yra tapusi nekilnojamojo daikto dalimi, yra nereikšmingos, nes atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl daikto grąžinimo.
Atsakovas UAB „Eurovudas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl namo defektų. Pirma, rąstiniame statinyje statmenai esančiose sienose per pusę vainiko skirtingu aukščiu daromos angos yra visiškai normali statybos praktika. Be to, dėl šių netikslumų bendras langų plotas yra padidėjęs vos 1-2 proc. Kadangi kiekvienas langų bei durų gamintojas taiko atskirą, dažnai net skirtingą langų bei durų montavimo į rąstinius statinius praktiką, yra naudinga nesuformuoti visiškai tikslios angos tam, kad montavimas vyktų sklandžiai ir nebūtų patiriama papildomų sąnaudų. Namas dar nėra užbaigtas, o montuojant langus ir vienoje sienoje išpjovus angą per pusę rąsto aukščiau, o kitoje sienoje – per pusę rąsto žemiau, langai bus viename lygoje, ir iš esmės defektas bus pašalintas. Antra, rąstų galų išleidimas į lauko pusę atitinka gamybinius brėžinius. Trečia, ekspertizės išvadoje tarpai tarp rąstų nurodomi 6 mm, o ne 10 mm dydžio. Abiem atvejais tai nėra esminiai defektai, nes tarpai yra lengvai užsandarinami. Šie tarpai nepagrįstai pripažinti kaip neatitinkantys projekto. Visi trys aukščiau nurodyti defektai nepašalina galimybės naudotis namu. Ketvirta, kai kurie defektai – pastatų langų ir durų matmenų ir išdėstymo, mansardinio aukšto šoninių sienų aukščio neatitikimas – gali būti pašalinti tik išardžius visas namo konstrukcijas, o tai pareikalautų nepagrįstai didelių laiko ir finansinių sąnaudų. Penkta, įpareigojimas pašalinti kai kuriuos defektus – pertvaros mansardiniame aukšte įrengimas, griovelių angokraščiuose išpjovimas ir statramsčių įstatymas – išplečia atsakomybės apimtį, kadangi Sutartyje dėl tokių darbų nebuvo susitarta.
2. Dėl ieškovo kaltės. Ieškovo pareigų pildyti statybos darbų žurnalą, užtikrinti tinkamą viso statybos proceso eigą nevykdymas sukėlė namo defektus, tačiau, nors teismas ir pripažino šias aplinkybes, atsakovo atsakomybės ribų nepagrįstai nesumažino. Ieškovo netinkamai išlieti pamatai lėmė kai kuriuos su pastato aukščiu ir sienos nuokrypiu pagal vertikalę susijusius defektus.
3. Dėl ieškinio senaties. Teismo motyvai, kad ieškovui keičiant savo teisių gynimo būdą ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta, prieštarauja CK ir teismų praktikai.
4. Dėl vartojimo rangos sutarties taisyklių taikymo. Priešingai nei nurodė teismas, Sutarties priede Nr. 2 aiškiai nustatomos medžiagų (sienojų) pardavimo ir montavimo kainos. Ieškovas mokėjimus atlikto būtent pagal sutartus etapus. Todėl Sutartis laikytina pirkimo–pardavimo sutartimi. Net Sutartį kvalifikuojant vartojimo rangos sutartimi, teismas nepagrįstai plačiai taikė rangovo pažeistų teisių gynimo būdus. Pirma, pagal teismų praktiką CK 6.363 straipsnyje nustatytus gynimo būdų taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Todėl, vertinant, ar atsakovui taikytina atsakomybė, turi būti sprendžiama ne tik pagal Sutarties ir projekto nuostatas, tačiau ir pagal tai, ar daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami (CK 6.363 str. 3 d. 2 p.). Akivaizdu, kad namas atitinka reikalavimus, jog galėtų būti eksploatuojamas saugiai ir patogiai. Antra, įpareigojus atsakovą neatlygintinai pašalinti defektus, pažeisti proporcingumo ir pusiausvyros principai, kurių svarba taikant CK 6.363 straipsnį ne kartą pabrėžta teismų praktikoje. Sukurta situacija, dėl kurios ieškovas praturtėtų, nors Sutarties tikslas – sukonstruoti namą – yra pasiektas. Be to, minėta, šiems įpareigojimas įvykdyti būtina išrinkti esmines namo konstrukcijas.
5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas neatsižvelgė, kad ginčo nagrinėjimas užtruko dėl paties ieškovo kaltės ir tai lėmė ieškovo didesnes atstovavimo išlaidas. Atsakovas nėra atsakingas dėl tokių išlaidų atsiradimo (CPK 93 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Eurovudas“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą.
Atsakovo teigimu, ieškovo reikalavimas nutraukti Sutartį ir priteisti sumokėtą kainos dalį yra neadekvatus padarytiems minimaliems Sutarties pažeidimams. Toks reikalavimas neatitinka paties ieškovo nurodytoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-7-581/2008 pateiktų išaiškinimų. Atsakovo nuomone, abejoti teismo ekspertizės išvadomis nėra pagrindo. Ieškovo pateikiamas ekspertizės vertinimas grindžiamas tik subjektyvia nuomone. Pats ieškovas eksperte prašė skirti G. Lygnugarienę, pirmosios instancijos teisme jos išvadų neginčijo. Atsakovas pažymi, kad minimalių defektų pašalinimui ieškovo nurodomi dokumentai nėra reikalingi, kadangi tai būtų tik remontinio pobūdžio darbai. Atsakovo nuomone, statybos darbų žurnalo neperdavimas galėjo lemti kai kurių minimalių defektų atsiradimą, nes, nesant žurnalo, nebuvo galima tikslingai planuoti darbų proceso ir užtikrinti maksimaliai kokybiško darbų rezultato.
Šalies argumentai
Ieškovas V. B. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.
Ieškovo teigimu, atsakovo argumentai apie rastinių namų statybos specifiką yra visiškai nepagrįsti. Teisės aktai neišskiria rąstinių namų, kaip atskiros statinių kategorijos, todėl jų statybai turi būti taikomi bendrieji reikalavimai. Nustatytų defektų negalima laikyti neesminiais. Tą pripažįsta ir atsakovas, teigdamas, kad kai kuriuos defektus galima ištaisyti tik išrinkus namo konstrukcijas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. B. prašo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, o atsakovo skundą – atmesti.
Trečiojo asmens atsiliepimuose iš esmės pateikiami analogiškai argumentai, kaip ir nurodyti ieškovo apeliaciniame skunde ir ieškovo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą. Papildomai pažymima, kad labai panašus ginčas buvo nagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 2A-61/2009, kurioje buvo taikytas būtent CK 6.363 straipsnio 8 dalyje numatytas teisių gynimo būdas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto vartotojo pažeistų teisių gynimo būdo taikymo sąlygų
Esminis klausimas šioje byloje yra tas, ar ieškovas gali remtis CK 6.363 straipsnio 8 dalyje numatytu vartotojo teisių gynimo būdu – reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą kainą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šalių sudarytą Sutartį kvalifikavo vartojimo statybos rangos sutartimi, o ne vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi, nes šio sandorio tikslas buvo pastatyti rąstinį namą, o ne įgyti jo pastatymui reikalingus medienos gaminius (2 p.) (CK 6.193 str., 6.305 str. 1 d., 6.681 str. 1 d.). CK 6.645 straipsnio 4 dalies nuostata, kad tuo atveju, kai atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi, negali būti aiškinama ir taikoma formaliai.
CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisė vietoj kitų gynybos būdų nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą yra viena iš pažeistų vartotojo teisių gynimo ypatybių. Nors ši taisyklė įtvirtinta prie teisės normų, reglamentuojančių vartojimo pirkimo–pardavimo santykius, ji taikoma ir vartojimo statybos rangos santykiuose (CK 6.672 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas expressis verbis nekelia sąlygų vartotojo teisės nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą įgyvendinimui, t. y. vartotojas pats renkasi, naudotis šiuo pažeistų teisių gynybos būdu ar reikšti kitokius reikalavimus. Tačiau ginčą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių. Kitaip tariant, vien tik vartotojo teisių pažeidimas, nevertinant kitų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo teismui taikyti CK 6.363 straipsnio 8 dalį. Nurodyto reikalauja bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, taip pat būtinumas užtikrinti taikomų priemonių proporcingumą, civilinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą (CK 1.2 str., 1.5 str. 1, 4 d.). Tokios pozicijos laikomasi tiek ieškovo paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose (Nr. 3K-3-237/2008, 3K-7-581/2008), tiek kitose šio teismo bylose (pvz., Nr. 3K-3-252/2013, 3K-3-406/2013).
Remiantis išdėstytu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas, ar reikalavimas nutraukti Sutartį ir priteisti sumokėtą kainos dalį yra proporcingas prievolių pažeidimui, ir kokias pasekmes sukeltų šio reikalavimo tenkinimas, teisingai aiškino ir taikė CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą normą, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos.
Dėl šalių atsakomybės už pirmosios instancijos teismo nustatytus namo (darbų) defektus
Skundžiamame sprendime konstatuota, kad atsakovas nesilaikė Sutarties, projekto bei „Toldomus“ standartų, ir dėl teismo ekspertizės akte nustatytų defektų kaltas tik jis pats. Kita vertus, sprendime padaryta ir iš esmės priešinga išvada, jog ieškovas nevykdė tam tikrų formalių pareigų (pvz., nepateikė atsakovui statybos darbų žurnalo), ir į tai turi būti atsižvelgta sprendžiant atsakovo atsakomybės ribų klausimą. Atsakovas skunde teigia, kad, nepaisant tokios teismo išvados, jo atsakomybė nepagrįstai nebuvo sumažinta.
Teisėjų kolegijos vertinimu, laikyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškovo veiksmai (neveikimas) prisidėjo prie sprendime nustatytų namo (darbų) defektų atsiradimo, dėl ko reikėtų koreguoti atsakovo atsakomybės (plačiąja prasme) ribas, nėra pagrindo.
Pirma, statybos darbų žurnalo nepateikimas atsakovui ir žurnalo nepildymas savo esme negalėjo būti savarankiškas rimtas pagrindas nustatytiems defektams atsirasti – pagal Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, išsamus statinio statybos eigos ir panaudotų statybos produktų aprašymas statybos žurnale suteikia galimybę statinio statybos ar naudojimo metu atsiradus statinio deformacijoms, kitiems nukrypimams nuo projekto, pripažįstant avarinę būklę ar įvykus griūčiai, nustatyti defektų atsiradimo laiką, priežastis, kaltus asmenis (4 p.). Tuo tarpu pareiga pildyti žurnalą teko ne ieškovui (tiksliau – ne V. B., kuriai išduotas statybos leidimas), o atsakovui (2 p.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų reikalavęs ieškovą (statytoją) sudaryti sąlygas vykdyti šią pareigą. Atitinkamai ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo nedalyvavimas statybose taip pat negalėjo būti nei savarankiškas pagrindas nustatytiems trūkumams atsirasti, nei galėjo atleisti atsakovą nuo pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutarties ir kitų normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Tokio priežastinio ryšio tarp nurodytų ieškovo (statytojos) pareigų nevykdymo ir defektų kilimo atsakovas neįrodė.
Antra, nei pats atsakovo nurodomo neleistino namo pamatų nelygumo faktas, nei tokio nelygumo įtaką atsiradusiems defektams nebuvo įrodyta. Pažymėtina, kad atsakovas, iš naujo sprendžiant dėl teismo ekspertizės paskyrimo, nepasinaudojo teise užduoti ekspertui klausimą, ar pamatų nelygumas turėjo įtakos namo trūkumams, pavyzdžiui, vertikaliam sienų palinkimui (t. 2, b. l. 125-128) (CPK 213 str.). Kita vertus, net jei tokia aplinkybė būtų nustatyta, tai nepanaikintų atsakovo atsakomybės. Pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalies 4 punktą rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą, ir kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai yra nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui; rangovas, neįspėjęs užsakovo apie tokias aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas, arba, jeigu nevykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šiomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (2 d.); jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (3 d.). Nagrinėjamu atveju, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pats atsakovas nurodė matęs, kad ieškovo įrengti pamatai yra per daug nelygūs, paaiškinęs, kaip šį trūkumą galima ištaisyti, tačiau namo konstrukcijas vis tiek ėmęs montuoti ant netinkamai įrengtų pamatų. Ieškovas teisingai pastebi, kad tokie atsakovo veiksmai neatitinka verslininkui keliamų elgesio standartų, o jų neigiami padariniai negali būti perkeliami vartotojui (ieškovui). Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė.
Remiantis išdėstytu, atsakovo skundo argumentas apie būtinybę mažinti jo atsakomybės ribas atmestinas.
Dėl namo defektų kiekio ir pobūdžio, įtakos ieškovo pasirinktam pažeistų teisių gynimo būdui
Namo defektų kiekis, pobūdis, jų pašalinimo galimybės buvo viena iš aplinkybių, kuriomis skundžiamame sprendime grįstas atsisakymas taikyti ieškovo prašomą teisių gynimo būdą. Savo skunde ieškovas ginčija atitinkamą teismo poziciją, taip pat kai kurias teismo ekspertizės išvadas ir ekspertės paaiškinimus, kuriomis ši pozicija paremta. Teisėjų kolegija su ieškovu nesutinka.
Teismo ekspertizė skiriama išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių tam tikros srities žinių (CPK 212 str. 1 d.). Be nurodyto, šiai įrodinėjimo priemonei keliamas ir objektyvumo reikalavimas (CPK 214 str. 1 d.). Nors eksperto išvada neturi didesnės galios, teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, teismo nesutikimas su ja turi būti motyvuojamas (CPK 218 str.). Kolegijos nuomone, byloje nėra įrodymų, kurie galėtų paneigti ekspertizės išvadas ar leistų protingai jomis suabejoti (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymą tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės tyrė, ar nustatyti namo defektai yra esminiai, ar gali būti pašalinami ir ar namas gali būti tinkamai naudojamas pagal savo tiesioginę paskirtį. Teismo ekspertizės aktu, ekspertės paaiškinimais (t. 3, b. l. 12-17) nustatyta, kad namas atitinka esminius teisės aktų keliamus reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo), galės būti pripažintas tinkamu naudoti ir jame bus galima gyventi. Atsakovo nurodoma aplinkybė apie galintį atsirasti sienų gniuždymo ekscentricitetą, užfiksuota S. Mitkaus išvadose, teismo ekspertės buvo tirta, ir tiek akte, tiek apklausiant ekspertę teismo posėdžio metu, pažymėta, jog jokių neigiamų padarinių nenustatyta, nors, atkreiptinas dėmesys, namo konstrukcijos sumontuotos dar 2007 m. pabaigoje (t. 3, b. l. 12, 15, 16; ekspertizės akto 20 l.). Apklausiama ekspertė taip pat paaiškino ekspertizės akto tiriamoje dalyje (21 l.) nurodytą aplinkybę, kad tam tikros pertvaros mansardiniame aukšte nebuvimas gali būti pripažįstamas namo neatitikimu mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimui, – pasak ekspertės toks neatitikimas netenkintų nurodyto reikalavimo tuomet, jeigu namas būtų dviejų aukštų, tačiau nagrinėjamu atveju namas turi vieną aukštą ir mansardą; pertvaros nebuvimas nekeičia namo struktūros (t. 3, b. l. 12). Padaryti išvadą, kad namas neatitinka esminių reikalavimų, negalima ir iš S. Mitkaus išvadų (t. 1, b. l. 16-149). To taip pat nepatvirtina ieškovo pateiktos nuotraukos (t. 1, b. l. 158-178), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 2, b. l. 85-90). Ieškovo skunde dėstomi teiginiai apie namui keliamų esminių reikalavimų pažeidimus iš esmės pagrįsti subjektyviu suvokimu, kuris, kolegijos nuomone, negali paneigti ekspertės išvadų (CPK 185 str.).
Teismo ekspertizės aktu ir ekspertės paaiškinimais taip pat nustatyta, kad visi rasti namo defektai gali būti pašalinti. Iš šių įrodymų taip pat seka išvada, kad tai, jog tam tikri trūkumai – netinkamas pirmo aukšto aukštis ir mansardos šoninių sienų aukštis, kaip nustatė ekspertė, bei sienų nuokrypis nuo vertikalės ir angų išdėstymas, kaip teigia ieškovas, – negali būti pašalinti neperrenkant dalies namo konstrukcijų, nereiškia, jog jų nepašalinimas reikštų namui keliamų esminių reikalavimų nesilaikymą ir negalėjimą naudoti namą pagal tiesioginę paskirtį. Net ir nemaža dalis ieškovo skunde nurodomų defektų (pvz., nebaigtas konstrukcijų tvirtinimas, korozijai neatsparios tvirtinimo detalės, žievės buvimas rąstuose, atpleišėjusi mediena) gali būti ištaisyti.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nustatytos aplinkybės, jog namas atitinka esminius teisės aktų reikalavimus, galės būti pripažintas tinkamu naudoti ir jame bus galima gyventi, jog absoliuti dauguma defektų gali būti pašalinami be neprotingų pastangų ir sąnaudų, nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą nutraukti Sutartį ir priteisti sumokėtą kainos dalį. Teismas taip pat teisingai įvertino tai, kad šiuo metu atsakovo sumontuota namo konstrukcija yra uždengta stogu, šalia pastatytas garažas, konstrukcija yra tapusi esmine nekilnojamojo daikto – pastato – dalimi (CK 4.15 str.). Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad namo statybos dar nėra baigtos, namas negyvenamas. Ištirtos bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nustatyti defektai rodo aiškiai aplaidų ir nerūpestingą atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Nemaža dalis trūkumų iš esmės yra smulkūs (pvz., šakos rąstuose, atpleišėjusi mediena), iš dalies sąlygoti naudotos medžiagos – medienos – savybių. Ieškovo pasirinkto teisių gynybos būdo taikymas šioje byloje būtų neproporcingas padarytiems pažeidimams, sukeltų neadekvačių pasekmių. Pažeistos teisės gali būti efektyviai apgintos ir kitais būdais. Vadovautis trečiojo asmens V. B. nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr. 2A-61/2009 nėra pagrindo, nes skiriasi ginčo aplinkybės, – ankstesnėje byloje, be kita ko, buvo konstatuota, kad dėl esminių pažeidimų tolesnė namo statyba yra neįmanoma.
Dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pašalinti trūkumus
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi įpareigoti atsakovą pašalinti nustatytus namo defektus.
Visų pirma pažymėtina, kad toks sprendimas, pagal tai, kaip jis yra suformuluotas, yra neįvykdomas (CPK 271 str. 1 d.). Sprendimo rezoliucinėje dalyje trūkumai įvardinti tik abstrakčiai, nenurodyta, kokiu būdu jie turėtų būti pašalinami. Toks nekonkretumas ir neaiškumas užprogramuoja galimybę kilti ginčams ateityje. Be to, nustatytas trūkumų šalinimo terminas objektyviai yra per trumpas. Pažymėtina, kad pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.
Antra, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad pagrindo apginti ieškovo pažeistas teise jo pasirinktu būdu nėra, tačiau ėmęsis toliau spręsti ginčą, turėjo išsiaiškinti, kokiu kitu būdu ieškovas pageidauja ginti savo teises, taip pat atsakovo poziciją (CPK 13 str.). Tokią procesinę galimybę suteikia dalinio sprendimo institutas (CPK 261 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos aplinkybės (pvz., tam tikrų defektų sudėtingas pašalinimas) galėtų suponuoti būtinybę remtis ir kitais gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalavimu sumažinti kainą (CPK 6.363 str. 4 d. 2 d.). Pastebėtina, kad kiekvienas šalintino trūkumo ir pašalinimo būdo konkretus įvardinamas, trūkumo įkainojimas, jeigu atsakovas atsisakyti jį šalinti, galėtų užtikrinti sprendimo apibrėžtumą ir sudaryti sąlygas tinkamam jo vykdymui.
Nurodytų procesinių normų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas pašalinti nustatytus defektus, ir perduoti bylos dalį dėl kitų ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų taikymo nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.). Toks pažeidimas dėl būtinumo aiškintis naujas, didelės apimties aplinkybes negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad šalys nurodo ir tam tikrus kitus defektus, kurie neturėjo esminės įtakos nei pirmosios instancijos teismo sprendimui netaikyti ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo, nei teisėjų kolegijos įsitikinimui šią sprendimo dalį palikti nepakeistą, tačiau kurie turėtų būti apsvarstyti iš naujo nagrinėjant bylos dalį (pvz., ieškovo teigimu, panaudotos korozijai neatsparios kabės, nėra visų tvirtinimo elementų; atsakovo teigimu, jis neturėjo pareigos įrengti statramsčius).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį netenkinti ieškovo reikalavimą nutraukti Sutartį ir priteisti sumokėtą kainos dalį palieka nepakeistą, o sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas pašalinti nustatytus defektus, panaikina, ir šią bylos dalį dėl kitų ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų taikymo grąžina nagrinėti iš naujo. Priėmus tokį procesinį sprendimą, šalių argumentai dėl ieškinio senaties taikymo atmestam ieškovo reikalavimui neturi reikšmės, todėl dėl jų nepasisakytina. Nespręstina ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas grąžintoje bylos dalyje.
Teisėjų kolegija skundus išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nes būtinumo bylą nagrinėti žodine tvarka nenustatė (CPK 322 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimas nutraukti 2007 m. gegužės 15 d. rąstinio statinio statybos rangos sutartį Nr. LT/TDS0705-02 ir priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurovudas“ (į. k. 126284815) sumokėtą 135 979,54 Lt dydžio kainos dalį, palikti nepakeistą.
Kitą sprendimo dalį panaikinti ir perduoti bylos dalį dėl kitų ieškovo V. B. pažeistų teisių gynybos būdų taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.