Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-174/2017

Teisėja Eugenija Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36422-2015-8

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuTARTis

2017 m. balandžio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės ir Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 puntu, 2 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. G. paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 puntu, 2 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį.

Nuosprendžiu priteista iš E. G.: nukentėjusiajam T. V. 300 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimui; Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 583,88 Eur T. V. gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y. jis 2015 m. birželio 25 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto laiptinėje, Klaipėdos mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį T. V. į kaktą ir padarė kaktikaulio kairiojo ančio išorinės plokštelės įspaustinį skeveldrinį lūžį, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu E. G. padarė T. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusiojo T. V. teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, padarė šiurkščių procesinių pažeidimų ir todėl netinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnį, paskirtos bausmės dydis ir bausmės vykdymo atidėjimas vienareikšmiškai neatitinka nei Baudžiamajame kodekse numatytų bausmės tikslų, nei teisingumo principo, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas.

Dėl procesinių pažeidimų ir pernelyg švelnios bausmės skyrimo

BK 64¹ straipsnyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą teismas nusprendė, kad yra visi BPK 273 straipsnyje numatyti pagrindai, ir įrodymų tyrimą nutraukė, tačiau ir nutraukęs įrodymų tyrimą teismo posėdžio metu apklausė jį, nukentėjusįjį T. V.. Apelianto teigimu, apklausdamas jį teismas toliau atliko įrodymų tyrimą ir todėl negalima traktuoti, kad buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina logiška išvada, kad teismas be pagrindo taikė E. G. BK 64¹ straipsnį ir todėl nepagrįstai sumažino jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad apylinkės teismas padarė esminius procesinius pažeidimus ir 2016 m. lapkričio 21d. priimdamas nuosprendį nepagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį.

Dėl neturtinės žalos

Įvertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti. Tai, visų pirma, priklauso nuo ginamų vertybių specifikos bei aktualumo (LAT teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga. 2008 m. rugsėjo 21 d., Teismų praktika Nr. 29). Kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. LAT savo jurisprudencijoje dažnai akcentuoja, jog asmens sveikata yra absoliuti vertybė, kurios pažeidimas asmeniui sukelia labai didelių išgyvenimų.

Pagal susiformavusią bendrą teismų praktiką, absoliučių vertybių, tokių kaip sveikata, gyvybė, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra kilusios pasekmės. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nukentėjusysis T. V. nesutinka su apylinkės teismo nuteistajam E. G. paskirta bausme ir priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Nukentėjusiojo teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai E. G. paskyrė artimą sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmę, be pagrindo taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, taip pat nepagrįstai taikė BK 92 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, neatsižvelgdamas į tai, kad E. G. tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė, būdamas anksčiau 2 kartus teistas ir baustas administracine tvarka. Be to, nukentėjusiojo teigimu, teismas be pagrindo sumažino jo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, padarydamas nepagrįstą išvadą, kad jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nesukėlė didelės žalos jo sveikatai ir nekėlė grėsmės gyvybei. Nukentėjusysis pažymi, kad dėl tyčinių smurtinių E. G. veiksmų – tyčia smūgiavo jam į gyvybiškai svarbų organą – galvą, padarydamas jam kaktikaulio ančio išorinės plokštelės įspaustinį skeveldrinį lūžį, dėl to jis buvo operuotas ir jam buvo įdėta plokštelė, šio sužalojimo pasekmes jis jaučia iki šiol, negali sportuoti, be to, neaišku, ar nereikės dar vienos operacijos.

Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, neturi pagrindo pritarti nukentėjusiojo T. V. apeliacinio skundo argumentams ar vertinti juos kaip faktiškai bei juridiškai pagrįstus.

Dėl nuteistajam E. G. paskirtos bausmės

Teismo paskirta bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota, tai yra atitikti kaltininko padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę. Taip pat parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, privalo būti skiriamas deramas dėmesys nukentėjusių asmenų teisėtų interesų apsaugai.

Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą BK 54 straipsnyje, teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį. BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas bausmę E. G. už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, taip pat tinkamai vadovavosi BK 90 ir 91 straipsnių nuostatomis dėl bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumų bei BK 41 straipsnio 2 dalies ir BK 80 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties.

E. G. šioje byloje nuteistas už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą 6 mėnesių laivės atėmimo bausme, kuri, pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir E. G. paskirta 4 mėnesių laivės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-16 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. G. paskirta galutinė bausmė – dveji metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 puntu, 2 punktu, E. G. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas E. G. už vieną tyčinį nusikaltimą žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), nuteistojo kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą E. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat į tai, kad atsiprašė nukentėjusiojo. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir E. G. asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas anksčiau teistas, priteistos žalos neatlyginęs, baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis. Įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, apylinkės teismas E. G. paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei straipsnio, pagal kurį jis nuteistas, sankcijoje numatytas laisvės atėmimo vidurkis.

Taigi iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam E. G. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54, 61, 80 ir 92 straipsnių nuostatas. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Kaip matyti, apylinkės teismas E. G. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų E. G. bausmei individualizuoti, vertinimo, nustatant konkrečios laisvės atėmimo bausmės dydį nuteistajam E. G..

Nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde pažymi, kad E. G. nusikalto būdamas anksčiau du kartus teistas, tačiau, kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, E. G. nusikaltimą, už kurį nuteistas ginčijamu nuosprendžiu, padarė iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-12 baudžiamojo įsakymo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-16 nuosprendžio priėmimo, taigi būdamas neteistas. Be to, minėtais ankstesniais teismų procesiniais sprendimais E. G. buvo nubaustas už veikas, padarytas atitinkamai 2015 m. rugpjūčio 3 ir 4 dienomis bei 2015 m. spalio 31 d., o šioje byloje jis nuteistas už veiką, padarytą 2015-06-25. Taigi, kaip matyti, nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu 2016-11-21 nuosprendžiu, E. G. padarė pirmą kartą ir būdamas neteistas. Taigi nagrinėjamu atveju E. G. ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas praranda savo teisinę reikšmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Taigi priešingai nei teigiama nukentėjusiojo T. V. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, tinkamai įvertino E. G. asmenybę ir paskyrė jam baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima straipsnio, pagal kurį jis nuteistas, sankcijoje numatytam laisvės atėmimo minimumui.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė esminį procesinį pažeidimą, taikydamas nuteistajam E. G. BK 64¹ straipsnį ir sumažindamas jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, nes ir nusprendęs, kad yra visi BPK 273 straipsnyje numatyti pagrindai, bei nutraukęs įrodymų tyrimą, teismas apklausė jį, nukentėjusįjį T. V.. Taigi teismas ir toliau atliko įrodymų tyrimą, todėl, nukentėjusiojo teigimu, negalima traktuoti, kad buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatų. Su šiais apelianto skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

BPK 273 straipsnyje, reglamentuojančiame sutrumpintą įrodymų tyrimą, nurodyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

Nors nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą teismas apklausė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį ir tik po jų apklausos nusprendė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, šis formalus sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso nesilaikymas nėra toks BPK pažeidimas, kad būtų galima pripažinti sutrumpinto įrodymų tyrimo procesą neteisėtu. Kaip matyti iš 2016-09-29 teisiamojo posėdžio protokolo, sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą teismas priėmė proceso šalims neprieštaraujant ir tik po to BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka buvo paskelbti byloje esantys dokumentai, juos išvardijant, bei išklausytos baigiamosios kalbos (b. l. 162).

Apeliantas taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti E. G. 92 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Pasak nukentėjusiojo, apylinkės teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kodėl ir kokios aplinkybės (išskyrus tai, kad E. G. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo) leidžia manyti, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. T. V. pažymi, kad E. G. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia ir suvokdamas nusikalstamos veikos pasekmes, sudavė jam smūgį į gyvybiškai svarbų organą, be to, anksčiau jis du kartus buvo teistas, taip pat baustas administracine tvarka, tačiau, kaip matyti, paskirtos bausmės ir poveikio priemonės nedaro jam įtakos, todėl, nukentėjusiojo teigimu, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai E. G. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Su šiais apelianto skundo argumentais kolegija taip pat negali sutikti.

BK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui galimas tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. BK 92 straipsnio taikymas galimas tik esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Apygardos teismo vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, priimdamas sprendimą atidėti E. G. paskirtos bausmės vykdymą, tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Nors E. G. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų visumos, jis nusikalto paveiktas išgertuvių metu kilusio konflikto, pačiam nukentėjusiajam prisidėjus prie konflikto išprovokavimo (pats T. V. pripažino, kad iš pykčio pasakė E. G. kažkokius žodžius, gal „daunas“, tiksliai nurodyti negalėjo (b. l. 161). Kaip nurodė E. G., jį užgavo T. V. pasakyti žodžiai, todėl jis, norėdamas atkeršyti, sudavė T. V. vieną smūgį, tačiau nenorėjo jo sužeisti ir nesitikėjo tokių pasekmių, norėjo tik parodyti, kad negalima įžeidinėti kitų žmonių (b. l. 160). E. G. nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo ir šis teismo posėdžio metu nurodė: „Atsiprašymą iš kaltinamojo priimu“, kartu nurodė: „Man T. nieko rimto nepadarė <...>“ (b. l. 161).

Nors apelianto skunde, taip pat ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad E. G. nusikalto būdamas anksčiau du kartus teistas, tačiau, kaip minėta, E. G. šioje byloje nuteistas už veiką, kurią padarė iki ankstesnių nuosprendžių priėmimo, taigi būdamas neteistas. Todėl apelianto skundo argumentai, kad E. G. anksčiau paskirtos bausmės ir poveikio priemonės jam teigiamo poveikio nedaro, yra nepagrįstos.

Taigi priešingai negu teigiama nukentėjusiojo T. V. apeliaciniame skunde, nuteistojo nepilnamečio asmenybės, elgesio ir jo padarytos veikos analizė rodo, kad byloje yra pakankamai nuteistajam palankių aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 92 straipsnio nuostatas. Vien tai, kad padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas, įvertinus tai, kad prie konflikto įsiplieskimo prisidėjo pats nukentėjusysis, savaime nėra pagrindas naikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam E. G. buvo paskirta neteisinga bausmė.

Dėl civilinio ieškinio dydžio neturtinei žalai atlyginti

Nukentėjusysis T. V. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, nors jis buvo pareiškęs 5 000 Eur dydžio civilinį ieškinį tokiai žalai atlyginti. Pasak nukentėjusiojo, teismo nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis yra jauno amžiaus ir šiuo metu neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bei negauna didelių pajamų, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti dar labiau mažinamas. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis visiškai neatitinka formuojamos teismų praktikos šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad E. G. žalą padarė būdamas nepilnametis, į jo kaltę, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, į tai, kad nukentėjusysis nepatyrė negrįžtamų sveikatos pokyčių, kartu įvertinęs tai, kad tam tikros įtakos nusikaltimui padaryti turėjo paties nukentėjusiojo T. V. elgesys, t. y. kad jis leido ir sutiko vartoti alkoholinius gėrimus jo namuose, jis pats įžeidinėjo kaltinamąjį, tai, teismo nuomone, turėjo tam tikros įtakos prieš jį įvykdytam nusikaltimui, taip pat atsižvelgęs į E. G. turtinę padėtį (neturi turto, negauna darbinių pajamų, nes mokosi), nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, jam priteisė mažesnę sumą nei buvo prašoma.

Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neturtinės žalos dydžio klausimas išspręstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegija pripažinti, kad sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, neatsižvelgta į jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nukrypta nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių panašaus pobūdžio bylose, neturi teisinio pagrindo.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi teismų pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-669/2006, 2K-209/2007).

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas tinkamai vadovavosi tiek BPK 115 straipsnio, tiek CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į tipinius, bet ir konkrečiai į šiai bylai reikšmingus nukentėjusiajam T. V. padarytos neturtinės žalos atlyginimo kriterijus. Kaip minėta, E. G. smūgį sudavė T. V. po to, kai šis pradėjo jį įžeidinėti, taigi paties nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojamas, ir į šią aplinkybę teismas pagrįstai atsižvelgė. Kaip nurodė E. G., jis smūgį T. V. sudavė, reaguodamas į jo įžeidžiamus žodžius, tačiau nenorėjo jo sužeisti ir nesitikėjo tokių pasekmių. Neabejotina, kad T. V. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų T. V. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmo, gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus, duomenų, kad T. V. gydymas dar tęsiamas ar kad ateityje bus reikalingas gydymas, byloje nepateikta.

Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad dėl E. G. padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusysis T. V. iškentė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, buvo operuotas, tačiau, kaip minėta, įvykiui tam tikra dalimi įtakos turėjo ir nukentėjusiojo veiksmai, nes jis prisidėjo prie konflikto išprovokavimo ir šio konflikto pasekmė – padaryta nusikalstama veika (kaip minėta, pats nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad pasakė T. V. įžeidžiamus žodžius, taip pradėdamas kurti priešišką atmosferą ir, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, taip prisidėdamas prie konflikto išprovokavimo). Todėl teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, be kitų nurodytų aplinkybių, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad paties nukentėjusiojo elgesys taip pat turėjo įtakos žalai atsirasti.

Apylinkės teismas pagrįstai, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgė ir į nuteistojo sunkią materialinę padėtį (nusikalto būdamas nepilnametis, neturi turto ir darbinių pajamų, nes mokosi) bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, ir, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pripažino nukentėjusiojo ieškinį per dideliu ir jį tenkino iš dalies. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo pareikštas 5 000 Eur dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti iki 700 Eur sumažintas pagrįstai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Vertinant nustatytas aplinkybes ir panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas T. V. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir, priešingai, nei teigia apeliantas, atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismo praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustatė T. V. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Įstatymo taikymo aspektu neturtinės žalos dydžio suma nustatyta remiantis CK6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, vadovaujantis suformuotos teismų praktikos pavyzdžiais panašiose bylose.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kriterijus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlygintiną dydį nustatė teisingai vadovaudamasis minėtomis BPK ir CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie neteisingai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Juolab, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos panašaus dydžio arba nežymiai didesnės, o tam tikrais atvejais ir daug mažesnės (pvz., 2000 Lt (579 Eur), 1000 Lt (289,62 Eur), 1 000 Eur) pinigų sumos, tačiau ne tokios, kaip šiuo atveju prašo apeliantas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.