Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, gynėjai advokatei Eugenijai Galatiltienei viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2016-04-12 Klaipėdos misto apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą ar užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą ar užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis. Bausmę atlikęs.2016-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d - laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir mokytis arba dirbti. Nuosprendis įsiteisėjo 2016-10-11.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: jis, 2015-06-25 apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto laiptinėje, Klaipėdos mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį T. V. į kaktos sritį ir padarė kaktikaulio kairiojo ančio išorinės plokštelės įspaustinį skeveldrinį lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu E. G. padarė T. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Pagal jam pareikštą kaltinimą E. G. teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažno visiškai ir parodė, kad su T. V. yra pažįstami apie pusę metų. Kai buvo pas T. V. svečiuose Kauno gatvėje visi vartojo alkoholinius gėrimus: R. K., A. E. bei T. V.. Buvo ir daugiau asmenų, bet ne visus gali įvardinti. Nakties metu, apie 01.00 val., konflikto pradžios su T. V. ir R. K. nematė, nes tuo metu buvo kambaryje, prie kompiuterio. Būdami virtuvėje T. V. pirmas pradėjo šaukti ant R. K., kodėl šaukė ir ką šaukė negirdėjo, nes žaidė kompiuterinius žaidimus. Po to T. V. ir R. K. tarpusavyje mušėsi, nes girdėjo suduodamus smūgius, triukšmą. Prie kompiuterio su juo buvo ir A. E.. Jam einant nuo kompiuterio žiūrėti kas darosi, pamatė, kad T. V. daro laukines duris ir šaukdamas bėga į laiptinę, kodėl jis šaukė ir bėgo, nežino. Po to išėjo į koridorių ir leidžiantis laiptais, antro aukšto aikštelėje pamatė T. V. pasilenkusį ir rankas laikantį sau prie kūno. Jis šaukė, prasivardžiavo, keikė. Tada jis nesusilaikė, nes įžeidinėjo ir sudavė jam vieną smūgį ir išėjo. Kur sudavė nepamena. Po smūgio jis toliau ant jų klykė, prasivardžiavo. Jie išėjo. Jis telefono nereikalavo. Tarp jų nėra jokių įsiskolinimų. Pripažįsta, kad padarė žalą, tačiau nesitikėjo tokių padarinių, nesitikėjo, kad vienu smūgiu į kaktą taip sužalos nukentėjusįjį.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.

Nukentėjusysi T. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tvirtina parengtinio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad 2015-06-24 apie 23.00 val. E. G. ir R. atėjo pas jį į svečius, pas jį vartojo alkoholinius gėrimus, nes jis jiems leido. Susitiko prie laiptinės. Pas jį buvo atėję šeši draugai, pabaigoje liko du – R. ir E.. R. nuėjo į virtuvę, E. sėdėjo prie kompiuterio. Jis pradėjo klykti, nes vaikinai pelenus kratytė ant kilimo. Sakė: „kratykit į peleninę“. R. nuėjo pas E., kažką pasakė. Jis pats sėdėjo virtuvėje, rūkė. Jo niekas neklausė, o jam reikėjo ryte eiti į darbą. Vėliau jam R. sudavė du smūgius. Sudavė nieko nesakęs. Paklausė: „už ką?“. Jis pradėjo pykti. E. sėdėjo prie kompiuterio ir nereagavo. Jis išbėgo lauk ir pasakė, kad jie eitų namo. E. G. sudavė vieną smūgį, nuo kurio jis patyrė sunkią traumą. Į ligoninę kreipėsi 2015-06-25, nes iš skausmo negalėjo nieko daryti. Kodėl iš karto nesikreipė nežino, buvo išsigandęs ir pasimetęs. Įvykio metu jokių daiktų iš jo nepavogė.

Iš 2015-06-29 protokolo-pareiškimo matyti, kad T. V. kreipėsi į policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sužalojimo (1 . b. l. 1).

Iš liudytojo A. E. apklausos matyti, kad jis 2015-06-24 su E. G. ir R. K. važinėjosi dviračiais. Po 22.00 val. E. G. telefonu susisiekė su T. V. ir susitarė, kad jie ateis pas jį į svečius. T. V. gyveno Kauno gatvėje ir jie pas jį nuėjo. Laukė prie laiptinės kol T. V. grįš iš darbo. Jam grįžus nuėjo pas T. V. į svečius. Vėliau atėjo dar du nepažįstami vaikinai. Jų vardų ir kitų duomenų nežino. Vartojo alkoholį. Ar visi, pasakyti negali. Jis tą vakarą nevartojo alkoholio, nes jam kitą dieną turėjo būti varžybos. Būnant kambaryje T. V. su E. G. pradėjo ginčytis dėl senų reikalų, dėl ko konkrečiai, pasakyti negali, nes į tai nesikišo, daugumoj sėdėjo prie kompiuterio. Su T. V. ginčijosi ir R. K., tačiau daugiau ginčijosi E. G. ir T. V.. T. V. pats pradėjo ant kitų necenzūriniais žodžiais šaukti, kad per garsiai sėdi ir taip žodis po žodžio, tarp jų kilo žodinis konfliktas ir dėl senų reikalų. Apie 24.00 val. jis išėjo namo. Jie ginčijosi, jam tai buvo neįdomu, todėl jis netrukus išėjo. Nematė suduodamų smūgių ar apsistumdymų, t.y. kol jis buvo, prie jo niekas niekam smūgių nesudavė. Vėliau, kitą dieną pats E. G. pasakojo, kad T. V. pergėrė, t.y. padaugino alkoholio, pats kėlė konfliktą, šaukė ir E. G. sudavė T. V. vieną smūgį. Kaip suprato smūgį sudavė norėdamas jį nuraminti. Kur jie buvo, ar bute, lauke, ar laiptinėje tuo metu, kai sudavė smūgį, nežino. Dar žino, kad to pasisėdėjimo gale jie liko trise, t.y. T. V., R. K. ir E. G.. Apie tai jam taip pat pasakojo. Ką darė R. K., pasakyti negali, to nežino (t. l b. l. 36).

Iš 2015-12-14 R. K. apklausos matyti, kad jis 2015-06-24 buvo su E. G. ir susitiko su jo draugu T. V.. T. V. juos pasikvietė pas save išgerti alkoholio. Pas jį nuėjo trise. Iš pradžių buvo daugiau asmenų, tačiau jie vėliau išėjo. Visiems geriant alkoholinius gėrimus T. V. ir E. G. pradėjo iš jo šaipytis, tačiau ką tiksliai sakė neatsimena, nes tuo metu buvo padauginęs alkoholio. Jis T. V. grubiai atsakė ir sudavė du smūgius į šonkaulių sritį ir galimai į žandikaulį. Sudavęs smūgius ėjo rengtis, nes norėjo išeiti. Su juo pradėjo rengtis ir E. G.. Jis pirmas išėjo ir leidosi laiptais į apačią. Girdėjo, kad tarp E. G. ir T. V. kažkas įvyko, jie šaukė vienas ant kito negražiai, tačiau kas įvyko tarp jų nematė, nes vienu aukštu buvo žemiau. Tą vakarą padaugino alkoholio. Kiek pamena įvykio metu buvo trise, t.y. E. G., T. V. ir jis (t. l b. l. 69).

Iš 2015-08-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1517/15 (03) matyti, kad T. V. nustatytas kaktikaulio kairiojo ančio išorinės plokštelės įspaustinis skeveldrinis lūžis, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kitų sužalojimų nenustatyta (t. l b. l. 13).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kaltinamasis E. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį T. V. į kaktos sritį ir padarė kaktikaulio kairiojo ančio išorinės plokštelės įspaustinį skeveldrinį lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį, dėl to jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimą E. G. padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš žmogų ir norėjo taip veikti. Panaudoto smurto padariniai – T. V. nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl kaltinamojo padaryta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

E. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiojo, sunkinančia pripažįstama tai kad nusikalstamą vieką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) taip pat ir BK 91 straipsnyje įtvirtintais bausmės individualizavimo nepilnamečiams ypatumais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę. E. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, priteistos žalos neatlyginęs, baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, prisipažįsta padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, vadovaujantis LR BK 92 straipsniu bausmės vykdymą atidedant bei LR BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 puntu, 2 punktu paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. G. nusikalstamą veiką padarė prieš priimant 2016-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2016-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal 2016-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Šioje byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kaltinamajam E. G. pareiškė 583.88 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl T. V. gydymo paslaugų (1 t., 16-41),

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas E. G. kaltės įrodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai.

Taip pat, šioje byloje, nukentėjusysis T. V. pareiškė 300 eurų turtinės žalos bei 5000 eurų neturtinės žalos dydžio civilinį ieškinį.

E. G. su Klaipėdos teritorinė ligonių kasos civiliniu ieškiniu, bei su turtine nukentėjusiojo žala sutinka, o su nukentėjusiojo neturtine žala nesutinka, nes mano, kad šis ieškinys yra perdidelis.

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6. 249 str. 1 d. turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Nustatant priteistinos turtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis buvo sudaręs darbo sutartį ir tikėjosi gauti 300 eurų darbo užmokestį, į tai, kad šių pajamų negavo dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, į tai, kad kaltinamasis sutiko su turtinės žalos dydžiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusiojo T. V. pareikšta 300 eurų turtinė žala yra teisėta ir priteistina iš kaltinamojo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis T. V. dėl jam nusikaltimo metu padarytų sužalojimų kentė fizinį, psichologinį skausmus, dvasinius išgyvenimus, patyrė kitokius nepatogumus, tačiau, nusikaltimo padarymo situacija rodo, kad tam tikros įtakos nusikaltimui padaryti turėjo pačio nukentėjusiojo elgesys, t. y. jis leido ir sutiko vartoti alkoholinius gėrimus jo nuomuojamuose namuose, jis pats įžeidinėjo kaltinamąjį. Tokia aplinkybė rodo, kad iš dalies pats nukentėjusysis sukūrė rizikingą situaciją, susijusią su jo pačio saugumu. Teismo nuomone, tai turėjo tam tikros įtakos prieš jį įvykdytam nusikaltimiui. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė didelės žalos nukentėjusiojo asmens sveikatai ir nekėlė grėsmės gyvybei, į tai, kad tam tikros įtakos nusikaltimui padaryti turėjo pačio nukentėjusiojo elgesys. Taip pat, teismas atsižvelgia į kaltinamojo amžių, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, į jo gaunamas pajamas, į tai, kad mokosi, kad kaltinamasis žalą padarė veikdamas tyčia, tačiau nesitikėjo tokių padarinių, nesitikėjo, kad vienu smūgiu į kaktą taip sužalos nukentėjusįjį.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nukentėjusiojo T. V. pareikšta 5000 eurų neturtinė žala yra per didelė, todėl mažinama iki 700 eurų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 4 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis LR BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 puntu, 2 punktu bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2016-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis LR BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 puntu, 2 punktu bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2016-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Priteisti iš E. G. 583.88 eurus Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai už T. V. gydymo paslaugas.

Nukentėjusiojo T. V. pareikštą 300 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš kaltinamojo E. G. 300 eurų turtinę žalą nukentėjusiojo T. V. naudai.

Nukentėjusiojo T. V. pareikštą 5000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamojo E. G. priteisti 700 eurų neturtinę žalą nukentėjusiojo T. V. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos mieato apylinkės teismą.