- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-588-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00290-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ramundas GM“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos šilumos tinklai“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Dalios Kačinskienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramundas GM“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos šilumos tinklai“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-681-425/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ramundas GM“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos šilumos tinklai“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą pagal „Medienos kuro pirkimas 2014 m.“ pirkimo sąlygas, patvirtintas perkančiosios organizacijos pirkimo komisijos 2014 m. birželio 30 d. posėdyje. Pagal konkurso sąlygas atsakovė ketino pirkti 15 000 ktm biokuro (skiedrų) bei 600 ktm malkinės medienos per metus.
Atsakovė 2014 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. SD-500 pakvietė ieškovę į derybas. Derybų metu ieškovė pasiūlė galutinę kainą – 107,99 Lt/ktm (31,28 Eur/ktm).
2014 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė informavo ieškovę, kad pagal sudarytą pasiūlymų eilę, ieškovė pasiūlė mažiausią kainą 12 000 ktm kiekiui.
Nors konkurso sąlygų 11.3 punkte buvo nustatyta, kad vertinimo kriterijumi bus mažiausia medienos kuro 1 ktm kaina be PVM, tačiau 2014 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. SD-547 atsakovė pakvietė ieškovę sudaryti sutartį tik dėl 6 000 ktm biokuro tiekimo.
Po ieškovės pretenzijų atsakovė padidino iš ieškovės perkamo kuro kiekį iki 8 000 ktm ir 2014 m. rugsėjo 18 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl nurodyto kuro kiekio pirkimo – pardavimo.
Sutarties vykdymo metu buvo sudarytas kuro tiekimo grafikas, nors ieškovė saugyklose buvo sukaupusi beveik visą sutartyje numatytą kuro kiekį, kad užtikrintų sklandų sutarties vykdymą.
2015 m. kovo pradžioje atsakovė telefonu informavo ieškovę apie ketinimą nutraukti sutartį, tokį nutraukimą motyvuodama Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. išvada Nr. 4S-3943, kuria buvo nustatyti atsakovės vykdyto kuro pirkimo pažeidimai bei rekomenduota nutraukti su kuro tiekėjais sudarytas sutartis.
2015 m. kovo 13 d. raštu Nr. SD-122 atsakovė oficialiai informavo ieškovę, jog sutartis nutraukiama nuo 2015 m. balandžio 16 d., nors pagal sutarties 5.1.4. punktą kuras turėjo būti tiekiamas iki 2015 m. balandžio mėnesio.
Kadangi ieškovei tapo aišku, kad atsakovė nenupirks viso sutartyje sulygto kuro kiekio, ieškovė, siekdama išvengti bent dalies nuostolių, buvo priversta parduoti atsakovės nenupirktą kuro kiekį Baltpool energijos išteklių biržoje už 18,96 Eur/ktm be PVM.
Kadangi atsakovė iš ieškovės nepriėmė 4 276,56 ktm kuro, ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 52 687,22 Eur nuostolių, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teismo prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad reikalavimams iš konkurso rezultatų taikomas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Negaliojančios sutarties pagrindu ieškovė negali kelti reikalavimų, išskyrus reikalavimą apmokėti už faktiškai paskirstytą kuro kiekį. Be to, sutartimi buvo sulygta dėl 8 000 ktm per metus kuro patiekimo, o sutartis galiojo trumpiau nei metus. Ieškovei nuo sutarties pasirašymo buvo žinoma, kad sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir bus pripažinta negaliojančia, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba pradėjo tyrimą pagal ieškovės pareiškimą dėl pažeistų imperatyvių teisės aktų nuostatų.
Ieškovė savo iniciatyva sukaupė kuro atsargas, todėl jai tenka visa rizika ir atsakomybė, susijusi su šiais veiksmais. Kuras nėra greitai gendantis produktas, o kuro realizavimo terminas nėra ribotas, todėl nebuvo objektyvaus poreikio kurą realizuoti skubiai ir pigiai. Triplike atsakovė prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas ex officio pripažino UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ ir UAB „Ramundas GM“ 2014 m. rugsėjo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. S-19 niekine ir negaliojančia; priteisė ieškovei iš atsakovės 11 247,35 Eur negautų pajamų, 6 procentų procesines palūkanas ir 447,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimui dėl nuostolių priteisimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reglamentuotas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir atmetė atsakovės reikalavimą taikyti sutrumpintą vieno mėnesio senaties terminas, taikytiną reikalavimams iš konkurso rezultatų (CK 125 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas įvertino Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. lapkričio 24 d. išvadoje Nr. 4S-3943 nustatytas aplinkybes ir nustatė, kad atsakovė organizuodama viešąjį pirkimą nesilaikė poįstatyminio akto reikalavimų, pažeidė imperatyvias teisės normas. Kadangi viešojo pirkimo procedūrų pažeidimai pažeidžia ne tik privačius, bet ir viešuosius interesus, teismas ex officio šalių 2014 m. rugsėjo 18 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. S-19 pripažino niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų protingumo principui, sandorį pripažinus niekiniu teismas restitucijos netaikė.
Teismas vertino UAB „Baltpool“ interneto svetainėje pateiktus duomenis (2015 m. kovo mėnesį vidutinė SM2 biokuro kaina visoje Lietuvoje buvo 161,59 Eur/tne (be PVM)) ir sprendė, kad priežastiniu ryšiu atsakovės neteisėti veiksmai susiję tik su 11 247,35 Eur ieškovės nuostolių dalimi. Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo galimybę parduoti sukauptą biokurą didesne kaina nei pardavė, o atsakovės neteisėti veiksmai tam, kad ieškovė pasirinko biokurą parduoti mažesne nei rinkos kaina neturėjo įtakos. Dėl nurodytų priežasčių teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 11 247,35 Eur nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas ir 447,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (proporcingai 21,35 procentų patenkinai ieškinio daliai).
Atsižvelgęs į tai, kad ieškinio reikalavimai iš dalies buvo patenkinti, teismas atmetė prašymą skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Ramundas GM“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia, taip pat dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovės vykdytą pirkimą reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtinta Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarka, o ne VPĮ (VPĮ 10 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VPĮ bei vadovavosi kasacinio teismo praktika aiškinant VPĮ nuostatas.
2. Siekiant sandorį pripažinti niekiniu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu būtina nustatyti ne tik teisės normos pažeidimą, bet ir tai, ar buvo ar galėjo būti pažeisti viešieji interesai. Nagrinėjamu atveju sutarties sudarymas nelėmė didesnės šildymo kainos šilumos vartotojams. Ieškovė buvo pasiūliusi mažiausią kainą, todėl visuomenės interesas pirkti kurą mažiausiomis kainomis buvo užtikrintas.
3. Ieškovei sudarant sutartį nebuvo žinomi atsakovės padaryti ir Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyti atsakovės teisės aktų pažeidimai, išskyrus neteisėtą atsakovės atsisakymą nupirkti dalį kuro iš ieškovės.
4. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau netinkamai nustatė jų dydį. Teismas nepagrįstai vidutinę Lietuvos kuro kainą laikė rinkos kaina. Ieškovės sudarytas sandoris biokuro biržoje turėtų būti lyginamas su analogiškomis sąlygomis sudarytais sandoriais, o ne su visais Lietuvos sandoriais.
5. Kuro pardavimo metu buvęs pasiūlos ir paklausos santykis bei konkurencinė aplinka nulėmė, kad už didesnę kainą kuro buvo neįmanoma parduoti. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2015 m. kovo mėnesio duomenimis, nes ieškovė kurą pardavė tiekimui nuo balandžio mėnesio.
Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovės 11 247,35 Eur negautų pajamų, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė sutinka su apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalimi, kuria teismas ex officio pripažino sutartį niekine ir negaliojančia, tačiau nesutinka su teisinių pasekmių traktavimu. Sandorio pripažinimas niekiniu iš esmės reiškia, kad jis de jure neegzistuoja, todėl iš jo šalims negali kilti teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad ieškovei negalėjo kilti teisėtų lūkesčių, jog sutartis bus visiškai įvykdyta, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo priteisti ieškovei negautas pajamas iš niekinės ir negaliojančios sutarties.
2. Pirkimo sutartis galiojo mažiau negu metus ir buvo nutraukta dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių, todėl atsakovė nebėra saistoma sutarties nuostatų. Be to, ieškovei nuo sutarties pasirašymo momento buvo žinoma, kad pirkimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir bus pripažinta niekine, todėl jai tenka atsakomybė, kad pasirašė ir pradėjo vykdyti tokią sutartį.
3. Ieškovė žinojo maksimalų kuro kiekio poreikį kiekvienam mėnesiui, todėl jai nebuvo pateisinamo poreikio kaupti didesnį (ar visą) kuro kiekį, negu yra reikalinga kiekvienam mėnesiui. Kadangi ieškovė kuro atsargas sukaupė savo iniciatyva jai tenka rizika ir atsakomybė dėl tokio sprendimo.
4. Kuras nėra greitai gendantis produktas, o jo realizavimo terminas yra neribotas, todėl ieškovei nebuvo objektyviai būtina skubiai ir pigiai parduoti neva sukauptą kuro kiekį. Be to, kuro prekyba vyksta visus metus, o kuro kainų sezoninio svyravimo ribos yra nežymios.
5. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad Baltpool biržoje pardavė būtent dėl atsakovės sukauptą kuro kiekį. Be to, ieškovė sukaupė gerokai daugiau kuro negu numatyta pirkimo sutartyje. Byloje esantys įrodymai (draudimo sutartis) patvirtina, kad ieškovė kuro atsargas sukaupė iki pirkimo sutarties pasirašymo, o ne po jos pasirašymo, todėl pirkimo sutarties pasirašymas neturėjo įtakos ieškovės sukaupto kuro kiekiui.
6. Ieškovė biržoje pardavė daugiau nei 50 procentų didesnį kuro kiekį, negu nenupirko atsakovė. Dėl to spręstina, kad ieškovės sandoris Baltpool biržoje nėra susijęs su atsakovės nenupirkto kuro kiekiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,Ramundas GM“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne visais atvejais niekinis sandoris negalioja ab initio. Šiuo atveju šalių sudarytas sandoris negaliojančiu pripažįstamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, užtikrinant ieškovės teisių, kurias atsakovė pažeidė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, tinkamą gynimą. Dėl to atsakovės argumentai, kad ieškovei negalėjo kilti teisėtų lūkesčių, atmestini.
2. Apie atsakovės neteisėtus veiksmus sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo žinoma. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė prarado galimybę kurą parduoti kitiems pirkėjams žiemos sezono kainomis ir buvo priversta vėliau kurią parduoti daug mažesnėmis vasaros sezono kainomis.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB ,,Ignalinos šilumos tinklai“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Taikydami ir aiškindami Vyriausybės nustatytos tvarkos nuostatas teismai gali vadovautis kasacinio teismo praktika, suformuota taikant ir aiškinant viešųjų pirkimų principus.
2. Ieškinio patenkinimas iš esmės reiškia imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio legalizavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė teismui pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius biokuro kainas bei ieškovės kuro gaminimo ir sandėliavimo vietą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme kuro kainos nebuvo įrodinėjamos, o teismas jas nustatė savo iniciatyva, šie įrodymai priimami (CPK 314 straipsnis).
Iki rašytinio teismo posėdžio pradžios teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kurie teisėjų kolegijos vertintini, kaip atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymas, pateiktas praleidus nustatytą atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminą, todėl nepriimami ir grąžinami juos padavusiai šaliai (CPK 323 straipsnis).
Dėl sutarties negaliojimo
Atmestinas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, ex officio pripažindamas tarp ieškovės ir atsakovės 2014 m. rugsėjo 18 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. S-19 niekine ir negaliojančia nepagrįstai taikė VPĮ ir vadovavosi kasacinio teismo praktika aiškinant VPĮ nuostatas.
Viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuoja bendrieji (VPĮ) ir specialieji teisės aktai. VPĮ 10 straipsnio 3 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad VPĮ reikalavimai netaikomi energetikos srityje veikiančioms perkančiosioms organizacijoms, kurios siekia įsigyti reikalingą energiją ar kurą. Įstatymu šių pirkimų tvarką pavesta nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. kovo 3 d. yra priėmusi nutarimą Nr. 277 „Dėl įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurio reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra energetikos srityje veikianti įmonė, o ginčo pirkimas skirtas kurui įsigyti, nagrinėjamu atveju taikomas nurodytas nutarimas.
Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė taikytiną teisės aktą ir priešingai nei teigia ieškovė, pripažindamas sutartį niekine ir negaliojančia netaikė VPĮ. Teismas, nustatęs, kad buvo pažeistos imperatyvios minėto nutarimo nuostatos, sprendė, kad viešojo pirkimo sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.
Ieškovė neneigia, kad nurodytame nutarime įtvirtintas viešųjų pirkimų reglamentavimas yra imperatyvaus pobūdžio, tačiau, jos teigimu, atsakovės padaryti pažeidimai nenulemia sutarties negaliojimo. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatas sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms. Nei doktrina, nei teismų praktika neišskiria labiau ar mažiau imperatyvių teisės normų. Teismas turi teisę ir pareigą konstatuoti niekinio sandorio faktą, kai sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pagrįstai pripažinus sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, teisinės reikšmės šioje dalyje neturi kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su sutarties negaliojimu.
Dėl nuostolių atlyginimo
Byloje sprendžiamas klausimas dėl skolininkės (perkančiosios organizacijos) pareigos atlyginti kreditorei (tiekėjai) nuostolius pagal sandorį, kuris teismo sprendimu pripažintas niekiniu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).
Tai, kad sandoris negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento), reiškia, kad jis jo šalims nesukuria teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie susiję su jo negaliojimu. Be to, sandorio pripažinimas niekiniu dėl jo prieštaravimo imperatyvioms normoms iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė reikalavimą priteisti 52 687,22 Eur nuostolių atlyginimą grindžia tuo, kad atsakovė sutarties vykdymo metu nepriėmė 4 276,56 ktm kuro, kurį ieškovė buvo priversta parduoti Baltpool energijos išteklių biržoje už mažesnę kainą, nei buvo nustatyta viešojo pirkimo sutartyje.
Teisėjų kolegija nurodo, kad sandorį pripažinus negaliojančiu nė viena jo šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos sandorio šalies sąskaita. O kai pagal negaliojančiu pripažintą sandorį šalys pagal suderėtas sąlygas nėra abipusiškai apsikeitusios materialiomis ar nematerialiomis vertybėmis, nekyla pagrindo šiems subjektams taikyti restitucijos kaip niekinio sandorio padarinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė atsisakė priimti iš ieškovės 4 276,56 ktm biokuro ir už jį sumokėti, todėl ieškovė už mažesnę kainą likusį kuro kiekį pardavė energijos išteklių biržoje. Tai reiškia, kad atsakovė, atsisakiusi vykdyti imperatyvioms norminio teisės akto nuostatoms prieštaraujančią sutartį, negavo iš ieškovės naudos. Dėl to nagrinėjamoje byloje netaikytinos be pagrindo įgyto turto grąžinimą ar nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios normos ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės nuostolių atlyginimo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.242 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nereiškia reikalavimo dėl atsiskaitymo už atsakovės faktiškai priimtą kuro kiekį, o paaiškėjus aplinkybei, kad viešojo pirkimo sutartis prieštarauja imperatyvioms normoms, atsakovė atsisakė toliau priimti kurą ir vykdyti sutartį, t. y. atsakovė iš ieškovės faktiškai negavo naudos, negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo. Priešingas aiškinimas paneigtų viešųjų pirkimų tikslus ir suteiktų negaliojančiai sutarčiai teisėtai sudarytos sutarties galią, taip paneigiant pačią sandorių pripažinimo negaliojančiais logiką, pagal kurią negaliojantis sandoris negali sukelti tų pasekmių, kurių šalys siekė sudarydamos sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016).
Nors tiekėjai pagal viešojo pirkimo sutartį turi teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo, tačiau šie lūkesčiai teismo gali būti ginami tiek, kiek jų neriboja įstatymai. Nagrinėjamu atveju, viešojo pirkimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė prašo priteisti nuostolius, teismo pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, nustačius imperatyvius teisės aktų pažeidimus. Be to, kuras kiekvieną mėnesį buvo tiekiamas pagal nustatytą grafiką, todėl ieškovė žinodama atsakovės poreikius, visą kuro kiekį kaupė savo iniciatyva, o tokie ieškovės veiksmai teisėjų kolegijos vertintini kaip verslo rizika.
Teisėjų kolegijai tenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir nustačius, kad ieškovės sąskaita atsakovė negavo materialinės naudos, todėl ieškovė neturi teisės į nuostolių atlyginimą, neaktualūs ir teisinės reikšmės neturintys tampa ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priteisto nuostolių dydžio.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog ieškinys dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atmetamas (CPK 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas iš dalies ir priimamas naujas sprendimas, todėl atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas patenkintas ir ieškinys atmestas, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 253 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atmestinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos šilumos tinklai“ (j. a. k. 155634880) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ramundas GM“ (j. a. k. 300031408) priteista 11 247,35 Eur negautų pajamų, 6 procentų procesinės palūkanos bei 232,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „Ramundas GM“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos šilumos tinklai“ atmesti.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos šilumos tinklai“ (j. a. k. 155634880) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramundas GM“ (j. a. k. 300031408) 253 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.