Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui H. G. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – D. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas H. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra pilnametė atsakovo H. G. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis 2023 m. rugpjūčio 3 d. studijų sutartimi Nr. B-0083, ieškovė studijuoja (duomenys neskelbtini) pirmojoje (bakalauro) studijų pakopoje, dieninių valstybės finansuojamų nuolatinių studijų (4 metai) Teatro meno programoje.

Dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl minėtos nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl paramos priteisimo būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinami du kriterijai: pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

Sprendžiant dėl paramos būtinumo, visų pirma turi būti vertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan., taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1951-467/2020). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

Šioje byloje ieškovės paaiškinimu ir rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo, vertingo kilnojamojo turto neturi, pajamų negauna, gyvena (duomenys neskelbtini), kelis kartus per mėnesį grįžta į jos motinai (trečiajam asmeniui) priklausantį būstą ir yra jos (trečiojo asmens) išlaikoma, mokosi dieninėse studijose, duomenų apie neigiamus ieškovės mokymosi rezultatus byloje nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovei parama yra reikalinga, o esminis ginčas byloje yra dėl atsakovo teiktinos paramos apimties, įskaitant atsakovo galimybes iš viso ją teikti.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., kol ieškovei sukaks 24 metai ir ji mokysis aukštojoje mokykloje. Ieškinyje nurodė, kad jos poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 600 Eur suma, pridėjo poreikių lentelę, pagal kurią, maistui ieškovei kas mėnesį reikalinga 200 Eur, kelionėms – 100 Eur, higienos priemonėms - 30 Eur, drabužiams - 70 Eur, savišvietai - 30 Eur, kanceliarinėms prekėms, knygoms - 40 Eur, nenumatytoms išlaidoms - 30-50 Eur, bendrabučiui - 62 Eur, vaistams, vitaminams - 40 Eur.

Atsakovas ieškovės nurodytos 600 Eur būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingos sumos neginčijo, tačiau nurodė, kad paramos dukrai teikti neturi galimybių. Atkreiptinas dėmesys, kad orientaciniu kriterijumi, sprendžiant dėl pilnamečiui vaikui reikalingos sumos būtiniesiems poreikiams patenkinti, taipogi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydis, kaip ir nepilnamečiams vaikams. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 924 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius yra apie 710 Eur). Suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog ir pilnametis vaikas turi poreikį drabužiams ir avalynei, higienos priemonėms, būstui, internetui, telefono ryšiui, transportui ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio, o nagrinėjamu atveju ieškovės nurodoma suma jos būtiniems poreikiams tenkinti (600 Eur) neviršija minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius) ieškinio padavimo metu.

Kita vertus, minėta, jog taip pat turi būti įvertintos ieškovės tėvų galimybės teikti paramą pilnamečiui aukštojoje mokykloje besimokančiam asmeniui, taip pat pačios ieškovės pastangos gauti lėšų būtiniems ir kitiems poreikiams tenkinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės mama D. J. dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 1700 - 2000 Eur (neatskaičius mokesčių), jai nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2006 metų gamybos automobilis VW PASSAT. Atsakovas, ieškovės tėvas H. G., nedirba, jam nustatytas 40 proc. darbingumas, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 314,66 Eur netekto darbingumo pensija, iš kurios išskaitomas 94,40 Eur išlaikymas nepilnamečiui sūnui G. G., 34,89 Eur vienišo asmens išmoka ir 12,25 Eur transporto išlaidų kompensacija, atsakovo vardu registruotas 2001 metų gamybos automobilis BMW 530. Duomenų, kad atsakovas turi kitų asmenų vardu registruoto turto, ar gauna pajamas vykdydamas nelegalią veiklą, ieškovė nepateikė ir šios aplinkybės neįrodė. Ieškovė nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pateikusi jokių duomenų, kurie teismui leistų daryti išvadą, jog atsakovas, būdamas iš dalies (40 proc.) darbingas, turi objektyvias galimybes užsiimti jo sveikatos būklę atitinkančia veikla ir iš jos gauti papildomų pajamų. Atsakovas išsilavinimo, suteikiančio jam galimybę dirbti sėdimą, fizinės jėgos nereikalaujantį darbą, neturi. Taigi, atsakovas neturi galimybės gauti papildomų pajamų, kurių dalį galėtų skirti paramos būdu ieškovei. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2121-182/2018 iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui G. G. po 100 Eur periodinėmis išmokomis.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė S. G. niekur nedirba, jos paskaitų tvarkaraštis intensyvus, paskaitos prasideda 8.20 val., kai kuriomis dienomis baigiasi 20.30 val., ieškovė nurodė, kad savaitgaliais vyksta repeticijos, todėl galimybių įsidarbinti ji neturi. Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Visgi, teismo nuomone, esant sunkiai ieškovės tėvo H. G. turtinei padėčiai, būtina įvertinti ieškoves pastangas ir protingas galimybes gauti piniginių lėšų būtinoms išlaidoms.

Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl paskolos gavimo nesikreipė, tokios galimybės net nesvarstė, tik abstrakčiai nurodė, jog ji nenori paskolų. Jos principinė pozicija buvo ta, kad išlaikymą vaikams turi teikti tėvai, kas nepilnamečių vaikų atveju yra visiškai teisinga, tačiau pilnamečių vaikų atveju turi savo ypatumų. Iš Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje skelbiamos informacijos matyti, kad metams studentui gali būti suteikiama 4400 Eur paskola pragyvenimui, yra nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo; paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų; valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas; palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų. Dėl to, kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Teismas sutinka, kad ieškovė studijuoja dieninėse studijose, kas savaime suponuoja jos ribotas galimybes, ypač pirmaisiais studijų metais, įsidarbinti darbo dienomis ar dirbti savaitgaliais (t. y. apskritai gyventi be poilsio). Tačiau ieškovės galimybės dirbti dalį laisvo nuo mokslo laiko (pavyzdžiui, atostogų metu) ir taip bent iš dalies prisidėti prie savo poreikių tenkinimo byloje apskritai nebuvo paneigtos; kad negalėtų dirbti vasarą, ieškovė nenurodė. Taigi, byloje nustatyta ne viena galimybė ieškovei gauti pajamų mokymuisi.

Bet kuriuo atveju teismas pažymi, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams vaikams daromas skirtumas tarp išlaikymo nepilnamečiams vaikams sąlygų bei paramos pilnamečiams vaikams sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013 yra pažymėta, kad paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Pilnamečio ir nepilnamečio vaiko išlaikymo apimtis nėra tokia pati dėl to, jog pilnametis vaikas gali dirbti, jei tėvai neturi galimybių jį išlaikyti tokiu būdu, kokio pilnametis vaikas norėtų. Minimali mėnesinė alga yra vertinama kaip suma, kuri skirta būtinųjų poreikių tenkinimui. Įvertinus tai, kad minimalią mėnesinę algą gauna nemaža dalis dirbančiųjų, iš jos dar sumoka mokesčius ir išlaiko paramos reikalingus asmenis, minimali mėnesinė alga vertintina kaip užtikrinanti pakankamai gerą poreikių tenkinimo lygį. Nagrinėjant bylas dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo turi būti įvertinama, ar tėvai gali teikti minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Tėvams negalint teikti minimalios mėnesinės algos dydžio paramos, pilnametis vaikas gali pats užsidirbti papildomai, jei turi papildomų poreikių (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1970-580/2016). Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo (paramos) poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

Bylos duomenys pagrindžia aplinkybę, kad ieškovės prašomos paramos atsakovas teikti nepajėgus – jis yra 40 proc. darbingas, iš jo gaunamų išmokų atskaičius 94,40 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. G., atsakovui lieka apie 267,40 Eur (314,66 + 34,89 + 12,25 – 94,40), nekilnojamojo turto jis neturi, nurodė, kad pragyventi jam padeda artimi giminaičiai. Akivaizdu, jog ši suma, kuria atsakovas gali patenkinti savo būtiniausius poreikius, yra daugiau nei 2,5 karto mažesnė nei minimali alga, atskaičius mokesčius (710 Eur), ir daugiau nei 2 kartus mažesnė nei ieškovės nurodytas 600 Eur dydis, reikalingas jos būtiniausių poreikių patenkinimui. Ieškovės mama D. J. kas mėnesį gauna apie 1700-2000 Eur (neatskaičius mokesčių) darbines pajamas, turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, išlaiko nepilnametį sūnų G. G.. Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad ieškovės motina turi žymiai geresnes galimybes teikti paramą aukštojoje mokykloje besimokančiai pilnametei dukrai. Pati ieškovė yra pilnametė, turi visišką civilinį ir darbinį veiksnumą, todėl jai tenka didesnė atsakomybė išnaudoti visas protingas galimybes pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 300 Eur dydžio paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra nepagrįstas.

Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo iš atsakovo neatitinka byloje nustatytos atsakovo turtinės padėties, pateiktas neįvertinus būtinybės pačiai ieškovei išnaudoti visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, todėl atsakovas, būdamas 60 proc. neįgalus, negali prisidėti prie paramos, reikalingos dukros poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98, 99 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys netenkinamas, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista, antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–267, 268–270, 301, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės S. G. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.