Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. Z. ir I. Ž. Z. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, "ERGO Insurance SE" Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 1.1 p.), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 416,34 EUR dydžio draudimo išmoką.

Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo "ERGO Insurance SE" Lietuvos filialas išmokėtą 416,34 EUR draudimo išmoką.

Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju - A. Z.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju - I. Ž. Z.) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos bendraatsakoviai negrąžino reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingi ieškovui 416,34 Eur.

Tą pačią vagystės dieną 2015-09-23 13.26 val. minėtas automobilis buvo įtrauktas į pavogtų automobilių paiešką.

Taigi iš nurodyto darytina vienareikšmiška išvada, kad padidinto pavojaus šaltinio valdytojas

Atsakovas I. Ž. Z. neteko automobilio valdymo dėl neteisėtų (nusikalstamų) kitų asmenų veiksmų (vagystės).

Praėjus daug laiko nuo vagystės, 2016-11-04 Atsakovas I. Ž. Z. buvo informuotas, kad jo automobilis buvo surastas Panevėžyje, teisės pažeidėjui vairavusiam minėtą automobilį sprunkant nuo policijos pareigūnų, iššokus iš važiuojančio automobilio ir jam riedant su įjungta pavara - padarius žalą kitam automobiliui, automobilį vairavusiam asmeniui pasišalinus.

Teismo posėdžio metu atsakovo I. Ž. Z. atstovas prašė ieškinį I. Ž. Z. atžvilgiu atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad automobilis VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui I. Ž. Z. ( I t., b.l. 4). 2015-09-23 laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 06.30 val. iš gatvės, šalia namo adresu (duomenys neskelbtini) automobilis VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas ( I t., b.l. 42). Atsakovas I. Ž. Z. 2015-09-24 PZU Lietuva pateikė prašymą dėl draudimo sutarties nutraukimo ( I t., b.l. 61). 2015-11-04 Panevėžyje dėl A. Z., vairavusio I. Ž. Z. transporto priemonę VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto

priemonė RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama R. Š. ( I t., b.l. 3). Kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas , veikdamas ieškovo vardu pagal Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 1.1 p., nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir išmokėjo 416,34 Eur dydžio draudimo išmoką nukentėjusiojo asmens R. Š. remonto įmonei „Proteros servisas“( I t., b.l. 7, 8-12, 13-14, 23-24, 26, 27).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas A. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas I. Ž. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinio reikalavimus jo atžvilgiu atmesti. Be to, prašo ieškovui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dėl visiškai nepagrįsto ieškinio jo atžvilgiu. Teismo posėdžio metu atsakovo I. Ž. Z. atstovas palaikė atsiliepime nurodytus motyvus. Taip pat palaikė prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui.

Iš byloje esančių šalių procesinių dokumentų bei atsakovo I. Ž. Z. atstovo paaiškinimų nustatytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo I. Ž. Z. kilo ginčas ar yra pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti žalą iš bendraatsakovių solidariai.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovų solidarus reikalavimas kildinamas remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo

(toliau TPVCAPDĮ) 4 str. 2 d., 23 str. 1 d.. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.988 str. 3 d.

TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. numato, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas.

TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. numato, kad biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

CK 6.988 str. 3 d. numato, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja iki įstatymai.

Pateiktame rašytiniame paaiškinime ( pavadinimas rašto – dėl parengiamojo teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-38600-868/2016), teisme gautame 2016-11-11 ( I t. , b.l. 54-60), ieškovas patikslina ieškinio pagrindą, nurodant, kad atsakovo I. Ž. Z. atsakomybė kildinama ir CK 6.270 str. 3 d. pagrindu.

CK 6.270 str. 3 d. numato, kad jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

Ieškovas teigia, kad atsakovo I. Ž. Z. T. priemonė buvo palikta už namo tvoros, o joje buvo palikti garažo raktai, leidę netrukdomai patekti į namą. I. Ž. Z. neužtikrino, kad jo gyvenamojoje vietoje transporto priemonės rakteliai ir dokumentai nebūtų lengvai prieinami tretiesiems asmenims (pastarieji patekę pirmą kartą į svetimus namus tamsoje surado atvirai padėtus didesnio pavojaus šaltinio raktelius). Ieškovas pažymėjo, kad netgi, televizijos reportaže apie šį įvykį buvo įvardinta, kad būtent tokiu neapdairiu transporto priemonės savininko elgesiu ir pasinaudojo nusikaltėliai.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) ir Draudimo įstatymas (toliau – ir DĮ) taikomi kaip lex generalis (CK6.988 str. 3 d., 6.1018 str., Įstatymo 1 str. 6 d.).

Įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas.

Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, vien pasyvus asmens (transporto priemonės savininko), privalančio atlikti tam tikrą teisinę pareigą, elgesys – neįvykdymas įstatymu nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, negali suponuoti tokio asmens turtinės atsakomybės, nes jai atsirasti reikalinga papildoma sąlyga – žalos padarymas savininkui naudojantis tokia transporto priemone arba savininko leidimas naudotis kitam asmeniui. Tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonės savininkas ne tik neperdavė kitam asmeniui naudoti transporto priemonės, neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, bei tokios transporto priemonės pats nenaudojo, o galimybę valdyti tokią transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nesant jo paties kaltės, reiškia, kad nustatomos aplinkybės, eliminuojančios transporto priemonės savininko turtinę atsakomybę.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-jo skyriaus rašto matyti, kad atsakovo I. Ž. Z. automobilis VW Toreg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas 2015-09-23 laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 06.30, val. bei dėl automobilio vagystės buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu sustabdytas (I t., b.l. 42).

Taip pat teismas peržiūrėjęs televizijos reportažą (www.alfa.lt/straipsnis/49913301/ is-vilniaus-rajono-gyventojo-pavogti-du-automobiliai) nustatė, kad žurnalistai įvardijo vietą, kurioje buvo pavogtas atsakovo automobilis, kaip gerai saugomą teritoriją. Žurnalistai komentavo policijos vertinimą vagystės, kaip įžūlų nusikaltimą, ir kad tokio įžūlaus nusikaltimo policijos pareigūnai nematė seniai. Dėl ieškovo nurodymo, kad transporto priemonė buvo palikta už namo tvoros ir tai palengvino nusikaltimo padarymą, teismas su tokiomis išvadomis nesutinka. Iš teismo peržiūrėto televizijos reportažo matyti, kad įvažiavimas į gyvenvietę, kurioje buvo įvykdyta automobilių vagystė yra saugomas kelio užtvaru. Pavogto automobilio dokumentus bei raktus vagys pavogė iš atsakovo namų. Atsakovo automobiliai stovėjo už tvoros, nes už tvoros yra įrengta vieta automobilių parkavimui.

Teismas taip pat negali vertinti atsakovo I. Ž. Z. veiksmus dėl draudimo sutarties nutraukimo po jo automobilio vagystės kaip neteisėtus. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad nutraukė draudimą dėl to, kad minėto automobilio valdymo neteko dėl nusikalstomos veikos (vagystės) (I t., b.l. 39). Teismas konstatuoja, kad savininkui praradus galimybę dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų valdyti transporto priemonę, jam negali būti keliama pareiga sudaryti (nenutraukti) civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Atsižvelgiant į nustatytas ir nurodytas aplinkybės, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo priteisti žalą iš atsakovo I. Ž. Z., kadangi jis neteko automobilio valdymo dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, todėl ieškovo reikalavimai jo atžvilgiu netenkinami. Tačiau nagrinėjamoje byloje, nenuginčijamai nustatyta, kad yra pagrindas priteisti žalą iš kito atsakovo A. Z.. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl jo kaltės nukentėjusioji R. Š. dėl jos transporto priemonės sugadinimo patyrė žalą, kurią ieškovas jai padengė. Todėl ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą A. Z. ir iš jo priteisiama 416,32 Eur nuostolių atlyginimo ieškovui ( CK 6.988 str. 3 d., 6.1018 str., TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.).

LR transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad išmokėtą žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (Įstatymo 23 str. 1 d.) ir tokiu atveju minėtas biuras turi teisę pasirinkti, iš ko reikalauti žalos atlyginimo – iš transporto priemonės savininko, pažeidusio prievolę sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ar iš transporto priemonės valdytojo, dėl kurio veiksmų neapdrausta transporto priemone buvo padaryta žala trečiajam asmeniui. Tiek transporto priemonės savininkas, tiek valdytojas tokiu atveju yra solidarūs skolininkai. Tačiau solidariai automobilio savininko atsakomybei kartu su transporto priemonės valdytoju kilti turi būti nustatyta, jog savininkas pažeidė savo prievolę sudaryti civilinės atsakomybės sutartį. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas I. Ž. Z. nutraukė draudimo sutartį, kai neteko automobilio valdymo dėl automobilio vagystės, todėl šiuo atveju solidari atsakomybė jam nekyla.

Dėl baudos ieškovui paskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1885/2014).

Nagrinėjamoje byloje teismas negali konstatuoti, kad jau kreipiantis į teismas ieškovas turėjo žinoti, ar žinojo, kad atsakovas I. Ž. Z. neteko valdymo automobilio dėl vagystės, todėl atsakovo I. Ž. Z. prašymas dėl baudos ieškovui skyrimo pagal CPK 95 str. netenkinamas.

Patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą atsakovo A. Z. atžvilgiu, iš atsakovo A. Z. ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.) bei 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (CPK 93 str.). Taip pat iš atsakovo A. Z. priteisiama valstybei 4,52 Eur pašto išlaidų ( CPK 92 str.)

Atmetus ieškinio reikalavimus atsakovo I. Ž. Z. atžvilgiu, iš ieškovo atsakovui I. Ž. Z. priteisiamos jo bylinėjimosi išlaidos – 726,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų

(CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 93 str., 87 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. Z. 416,34 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai.

Priteisti iš atsakovo A. Z. valstybės naudai 4,52 Eur pašto išlaidų.

Ieškovo ieškinį atsakovo I. Ž. Z. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo I. Ž. Z. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.