Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. Z. ir I. Ž. Z. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš bendraatsakovių A. Z. ir I. Ž. Z. priteisti 416,34 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d., Panevėžyje dėl A. Z., vairavusio I. Ž. Z. priklausančią transporto priemonę VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 1.1 punktas), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 416,34 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas išmokėtą 416,34 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – A. Z.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – I. Ž. (duomenys neskelbtini)) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos bendraatsakoviai negrąžino reikalaujamos sumos.Atsakovas I. Ž. Z. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jam nuosavybes teise priklausanti transporto priemonė 2015 m. rugsėjo 23 d. dieną laikotarpiu nuo 1.00 val. iki 6.30 val. buvo pavogta iš gatvės, šalia namo adresu Ateities g. 72-1, Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus raj., be šios transporto priemonė buvo pavogtas dar ir kitas automobilis Audi Q5 valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vagims neteisėtai patekus (įėjus) į gyvenamojo namo patalpas, kuriose buvo automobilių rakteliai ir dokumentai ir juos pavogus. Apie įvykdytą vagystę buvo nedelsiant informuota policija, tą pačią 2015 m. rugsėjo 23 d. dieną Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį. 2015 m. rugsėjo 23 d. 13.26 val. (vagystės dieną) minėta transporto priemonė buvo įtraukta į pavogtų automobilių paiešką. Taigi, atsakovas teigia, jog jis neteko transporto priemonės valdymo dėl neteisėtų (nusikalstamų) kitų asmenų veiksmų (vagystės). Praėjus daug laiko nuo vagystės, 2016 m. lapkričio 4 d., atsakovas I. Ž. Z. buvo informuotas, kad jo automobilis buvo surastas Panevėžyje, teisės pažeidėjui vairavusiam minėtą automobilį sprunkant nuo policijos pareigūnų, iššokus iš važiuojančio automobilio ir jam riedant su įjungta pavara – padarius žalą kitam automobiliui, automobilį vairavusiam asmeniui pasišalinus.Atsakovas A. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti žalą iš atsakovo I. Ž. (duomenys neskelbtini), kadangi jis neteko automobilio valdymo dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, todėl ieškovo reikalavimai jo atžvilgiu netenkinami, tačiau nustatė, kad yra pagrindas priteisti žalą iš kito atsakovo A. Z., dėl kurio kaltės nukentėjusioji R. Š. patyrė žalą, kurią ieškovas jai padengė. Patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą atsakovo A. Z. atžvilgiu, iš atsakovo A. Z. ieškovui teismas priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Taip pat iš atsakovo A. Z. priteisė valstybei 4,52 Eur pašto išlaidų. Atmetus ieškinio reikalavimus atsakovo I. Ž. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, iš ieškovo atsakovui I. Ž. (duomenys neskelbtini) teismas priteisė jo bylinėjimosi išlaidas – 726,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovui I. Ž. (duomenys neskelbtini), atmetant atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos besąlygiškai. Jos gali būti priteisiamos tik konstatavus atitinkamos šalies (šiuo atveju ieškovo) netinkamų procesinių veiksmų buvimą. Ieškovas neatliko jokių netinkamų veiksmų, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Ieškinys I. Ž. (duomenys neskelbtini) kaip bendraatsakoviui buvo pateiktas vadovaujantis TPVCAPDĮ 4 ir 23 nuostatomis. Būtent paties atsakovo pasyvumas nulėmė faktą, kad ieškovas nebuvo supažindintas su esminėmis bylos aplinkybėmis (apie vagystę), o atsakovas I. Ž. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į bylą kaip bendraatsakovis, todėl jis pats atsakingas už savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas I. Ž. (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Apeliacijos dalyką sudaro tik, anot ieškovo, netinkamai išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kas nėra tapatu teismo atliekamo ginčijamo materialinio teisinio santykio išsprendimui, ir savo ruožtu yra CPK reglamentavimo dalykas.Apelianto skunde pateikti teiginiai yra melagingi ir neatitinkantys tikrovės. Ieškovas iki ieškinio pateikimo žinojo, jog transporto priemonė buvo pavogta. Ši informaciją matėsi VĮ ,,Regitra“ išraše, tačiau buvo sąmoningai ieškovo nuslėpta. Atsakovas, tik gavęs ieškinį, telefonu susisiekė su ieškovo darbuotojais, siūlė pristatyti pažymą apie transporto priemonės vagystę, tačiau ieškovo darbuotojai teigė, jog jie ir taip viską žino. Net, jei ir ieškovas būtų nežinojęs apie transporto priemonės vagystę, gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį galėjo pasinaudoti teise atsiimti ieškinį, spręsti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo, taip užkirsti kelią bylinėjimosi išlaidų padidėjimui, tačiau ieškovas vėliau teikė rašytinį paaiškinimą, kuriuo ir toliau palaikė savo reikalavimus abiejų atsakovų atžvilgiu.Ieškovo pretenzijos atsakovui buvo siunčiamos adresu, kuriame atsakovas seniai nebegyvena. Ieškovo pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika tik patvirtina tai, jog teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, privalo įvertinti ir atsižvelgti į ieškovo elgesį, nulėmusį atsakovo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsakovas A. Z. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamu atveju neginčijami jokie materialiniai teisiniai reikalavimai, keliamas tik proceso teisės klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismui atmetus ieškinį vieno iš atsakovų atžvilgiu. Taigi apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylinėjimosi išlaidas reglamentuoja civilinio proceso, t. y. viešosios teisės, normos, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos pagal CPK nustatytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).Ieškovas ieškiniu prašė solidariai iš bendraatsakovių A. Z. ir I. Ž. (duomenys neskelbtini) priteisti patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – ieškinį atsakovo I. Ž. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmetė, o atsakovo A. Z. atžvilgiu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovo patirtus nuostolius. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas nebuvo palankus ieškovui kiek tai susiję su vienu iš atsakovų I. Ž. (duomenys neskelbtini), todėl jam kilo pareiga atlyginti priešingos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas jo paties inicijuotoje civilinėje byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju atsakovas I. Ž. (duomenys neskelbtini), bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš viso patyrė 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (ieškinio teisinė analizė bei atsiliepimo į ieškinį parengimas, paklausimų parengimas informacijai – 508,20 Eur; atstovavimas teismo posėdyje – 217,80 Eur) ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Ieškovas nesutinka, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo kaltės, ieškovas neatliko jokių netinkamų procesinių veiksmų. Ieškovo teigimu, bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė paties atsakovo I. Ž. (duomenys neskelbtini) pasyvumas, todėl būtent jis pats atsakingas dėl savo turėtų išlaidų. Pabrėžtina, jog CPK 93 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, o CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog atsakovas I. Ž. (duomenys neskelbtini) netinkamai naudotųsi savo procesinėmis teisėmis. Civilinę bylą inicijavo pats ieškovas, o atsakovas įgyvendino savo teisę atsikirsti į pareikštą reikalavimą, todėl toks elgesys negali būti pripažįstamas nesąžiningu bei netinkamu ir negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme (CPK 42, 142 straipsniai).Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spęstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesines teisės normas ir dėl to teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas I. Ž. (duomenys neskelbtini) prašo 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro apeliacinio skundo analizė bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovo priteistina 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalies, 2 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eurų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovui I. Ž. (duomenys neskelbtini) 338,80 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus, 80 euro ct) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.