Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui V. K. (V. K.) dėl laikino tėvo valdžios apribojimo pratesimo, trečiasis asmuo – O. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ieškinys atsakovui V. K., kuriuo prašoma pratęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą V. K., dukters A. K., gimusios 2016 m. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas turi nepilnametę dukrą, kurios atžvilgiu tinkamai tėvo valdžios neįgyvendina. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11251-989/2018 atsakovui buvo laikinai apribota tėvo valdžia dukters atžvilgiu. Nurodoma, kad A. K. buvo atskirta nuo motinos S. I.. Nepilnametei nustatyta nuolatinė globa, jos nuolatinė globėja ir gaunamų lėšų administratore uzufrukto teise paskirta O. I.. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 26 d. civilinėje byloje Nr. e2-1753-869/2024 pratęsė laikiną tėvo valdžios apribojimą atsakovui V. K.. Remiantis socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, tėvams socialinės paslaugos nėra teikiamos. (duomenys neskelbtini) atsakovas pateikė prašymą netaikyti atvejo vadybos, nes neturi galimybės susigrąžinti dukros į šeimą, tačiau ir toliau nori bendrauti su vaiku. Atsakovas dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo/atskyrimo nesikreipė. Atsakovas bendrauja su dukra, nuo 2024 m. birželio teikia išlaikymą, tačiau nesikreipia į ugdymo ir gydymo įstaigas dėl informacijos gavimo apie dukrą. Tarnybos specialistai lankėsi nepilnametės gyvenamojoje vietoje ir surašė globojamo vaiko aplankymo aktus, lankymosi metu nustatyta, kad vaiko globa vyksta sklandžiai, globėja užtikrina vaiko emocinius ir fizinius poreikius, saugią ir vaiko raidai bei vystymuisi palankią aplinką. (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su nepilnamete. Mergaitės teigimu, jai patinka gyventi su močiute (globėja) ir ji jaučiasi gerai. Močiutė ją labai myli, ji yra gera. Pasak A., jos niekas neskriaudžia, nebaudžia. Mergaitė su mama matosi kiekvieną dieną. Su mama eina pasivaikščioti, žaidžia namuose. A. su tėčiu susitinka tada, kai nueina kartu su močiute pas jį j jo darbą picerijoje. Ten tėtis ją vaišina pica. A. pasidžiaugė, jog greitai bus jos gimtadienis ir tėčio paprašė, kad padovanotų jai smuiką. Pasak mergaitės, tėtis jai neduoda pinigų. Globėjos O. I. teigimu, mergaitės globa vyksta sklandžiai. Paslaugų poreikio šiuo metu nėra. Globėja geba savarankiškai užtikrinti mergaitės poreikius. Mergaitė sutaria su visais gerai. Jaučiasi artimas ryšys tiek su globėja, tiek su mama. A. lankosi pas psichologą. Mama padeda globėjai rūpintis mergaite. Ji reguliariai vartoja vaistus ir nekelia jokios grėsmės mergaitei. Mergaitė jaučiasi gerai ir labai džiaugiasi, kad mama dabar gyvena kartu su ja. Mama pinigų neperveda, bet ji vaikui nuperka drabužių ir kitaip prisideda prie mergaitės auginimo ir priežiūros. Dėl anksčiau buvusio konflikto su A. mama, tėtis pas juos į namus nebeateina, bet su mergaite susitinka jo darbe. Jis dalyvavo mergaitės rugsėjo 1-osios dienos šventėje. Mergaitė taip pat bendrauja su juo telefonu. Nuo birželio mėn. tėtis pradėjo reguliariai duoti pinigų mergaitės išlaikymui po 190,00 eurų. Globėja gerai sutaria tiek su mergaitės mama, tiek su tėčiu. Mergaitės tėčiui netrukdo matytis su mergaite.

Ieškinyje nurodyta, kad surinkus atsakovą charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad jis nėra teistas. (duomenys neskelbtini) SODRA duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Nuo laikinojo tėvo valdžios apribojimo atsakovo V. K. šeimoje padėtis nepasikeitė - atsakovas vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina. Atsakovas nesupranta savo kaip tėvo vaidmens vaiko gyvenime, nenori išsiaiškinti vaiko poreikių ir galimybių juos tinkamai tenkinti (mergaitė gyvena su senele nuo mažens). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas stokoja socialinių įgūdžių, nesugeba auginti ir auklėti vaiko, nėra motyvuotas susigrąžinti vaiką į šeimą. Nuo 2018 metų atsakovas V. K. nerodė jokio noro susigrąžinti dukrą į šeimą, jos neaugino ir ja tinkamai nesirūpino. Tėvas su dukra bendrauja, tačiau minimaliai dalyvauja vaiko gyvenime, teikia išlaikymą, todėl šiai dienai jis nėra pajėgus tinkamai užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų. Tarnyba nurodo, kad atsakovas dalyvauja mergaitės auklėjime, jos gyvenime. Nuo 2024 m. birželio mėnesio reguliariai teikia dukrai išlaikymą (190,00 Eur). Ieškovė teismo prašo atsakovui tęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą A. K. atžvilgiu, iki atsakovas pabaigs tvarkytis savo asmeninį gyvenimą bei imsis aktyvių veiksmų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimo panaikinimo, kuriuo jam kaip tėvui buvo laikinai apribota tėvo valdžia vaiko atžvilgiu.

Atsakovui V. K. procesiniai dokumentai įteikti, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo byloje nepateikė.

Trečiajam asmeniui O. I. procesiniai dokumentai įteikti, per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo byloje nepateikė.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovas turi nepilnametę dukrą, kurios atžvilgiu tėvo valdžios neįgyvendina. Atsakovas dėl teismo valdžios apribojimo panaikinimo į teismą nesikreipė. Išlaikymą nuo 2024 m. birželio mėn. teikia reguliariai. Anot Tarnybos, atsakovas stokoja socialinių įgūdžių, negeba auginti ir auklėti vaiko, nėra motyvuotas susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovas dalyvauja mergaitės gyvenime, tvarkosi buities sąlygas, išsprendė narkotinių medžiagų vartojimo problemą. Nepilnametės motina turi psichinę negalią, gyvena kartu su dukra, vaistus vartoja, vaikui grėsmės nėra. Nepilnametė nori bendrauti su tėčiu, jį myli.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Iš į bylą pateiktos gimimo įrašo kopijos nustatyta, kad nepilnametės A. K., gimusios 2016 m. (duomenys neskelbtini), motina yra S. I., o tėvas – V. K.. Nepilnametės motinai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11251-989/2018 pritaikytas atskyrimas nuo vaiko, o tėvui laikinai apribota tėvo valdžia dukters atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, nuolatine rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore paskyrė O. I. ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą su globėja, jos gyvenamojoje vietoje.

Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11251-989/2018 atsakovui laikinai apribojo tėvo valdžią. Šis teismo sprendimas pagrįstas tuo, kad atsakovui trūko įgūdžių pasirūpinti dukra, taip pat dėl nepilnametės motinos sveikatos problemų buvo nuspręsta, kad abi šalys nesirūpina vaiko auklėjimu ir neturi galimybės rūpintis vaiku, todėl patys atsakovai nusprendė, kad vaikui geriau augti globėjos (senelės) namuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu atsakovui buvo pratęstas laikinas tėvo valdžios apribojimas, nes nors atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų, tačiau nėra motyvuotas susigrąžinti dukros į šeimą.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovas nurodė, kad neturi sąlygų susigrąžinti dukros į šeimą, nes nuomojasi mažą būstą, gyvenimo sąlygos globėjos namuose yra žymiai geresnės. Nurodė, kad su dukra yra sukūręs stiprų ryšį, ja rūpinasi, teikia išlaikymą. Atsakovas dirba, tvirtina, kad neturi priklausomybių narkotinėms medžiagoms. Su laikinu valdžios apribojimu sutinka, teigia, kad dukrai šiuo metu geriausia augti globėjos šeimoje.

Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad atsakovo situacija po to, kai buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimas, yra šiek tiek pagerėjusi – atsakovas nuo 2024 m. birželio pradėjo teikti išlaikymą ir jį teikia reguliariai, atsakovas su dukra bendrauja telefonu, jie susitinka, leidžia kartu laiką, tarp atsakovo ir dukros yra užsimezgęs emocinis ryšys.

Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ėmėsi veiksmų, kurie rodo, kad dedamos pastangos tinkamam tėvo valdžios įgyvendinimui, tačiau atsakovas dar nėra pakankamai motyvuotas kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Todėl teismas ieškinį tenkina ir pratęsia atsakovui taikomą laikiną tėvo valdžios apribojimą.

Teismas pažymi, kad laikino tėvo valdžios apribojimo pratęsimas atsakovui nereiškia, kad atsakovas tokiu būdu įgyja kažkokią teismo garantiją dėl dukters auginimo ateityje. Priešingai, atsakovui ateityje vengiant atlikti savo pareigas auklėti ir išlaikyti dukrą, piktnaudžiaujant tėvų valdžia, jo tėvo teisės gali būti apribotos neterminuotai.

Teismas atsakovui išaiškina, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

1. Už reikalavimą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo pratęsimo šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 14 punktas).

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 16,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ((duomenys neskelbtini)).

2. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 100 proc. atleistas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

3. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pratęsti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną tėvo valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.