- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- 1A-344-929/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32425-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- V. A.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 242 straipsnyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. A. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir V. A. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė bei 52 MGL (1958,32 eurų) bauda. Į galutinę bausmę įskaitytas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Skundžiamu nuosprendžiu V. A. nuteistas už tai, kad jis, esant Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 93-11 jam suteiktai teisei išvykti be sargybos arba be palydos, nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. 2021 m. gruodžio 9 d., pagal 2021 m. gruodžio 1 d. išleidimo į darbą paskyrą Nr. 70-718 neatvyko į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatytu laiku be svarbios priežasties negrįžo į Vilniaus pataisos namus, Sniego g. 2, Vilniuje, kol jį 2021 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini), prie namo esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonėje „Volkswagen Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) surado ir sulaikė Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos bei Šalčininkų rajono Policijos komisariato pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. A. gynėjas advokatas Vidmantas Martyšius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti: 1) pašalinti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies neteisingai nurodytą teiginį, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai; 2) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. A. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 52 MGL bauda, ir jam paskirta galutinė subendrinta 5 (penkių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė ir 52 MGL bauda; 3) paskirti V. A. už nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje, padarymą baudą ir subendrinus šią baudą su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti jam galutinę bausmę – 52 MGL (1958,32 eurų) baudą.
2.1. Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nuteistąjį sieja stiprūs socialiniai ryšiai su motina, sutuoktine ir penkiais vaikais. Nuteistasis buvo gavęs 2 neigiamus Vilniaus pataisos namų direktoriaus V. D. atsakymus į prašymus (2021 m. lapkričio 19 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d.) suteikti galimybę parvykti 3 paroms namo, kad galėtų suremontuoti namo lauko duris, įstiklinti išdužusius langus ir paruošti malkų kūrenimo sezonui, todėl 2021 m. gruodžio 9 d., apie 07.30 val., kartu su kitu meistru P. S., nuvyko į šeimos namus ir ten dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių pasiliko iki 2021 m. gruodžio 17 d. Gynėjo įsitikinimu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti V. A. skiriant BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nes jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis. Nagrinėjamu atveju bausmės teisingumo principas bus įgyvendintas nuteistajam dirbant trinkelių klojimo meistru ir mokant paskirtas baudas bei rūpinantis šeima.
2.2. Skunde pažymima, kad V. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tai yra jis jokių kriminalinių ryšių neturi, nors ir yra praeityje ne kartą teistas. Per beveik 4 įkalinimo metus nuteistasis kardinaliai pakeitė savo gyvenimo būdą – atsisakė alkoholio ir nutraukė ryšius su buvusiais draugais. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė praranda savo prasmę, kadangi realus asmens izoliavimas nuo visuomenės yra paskutinė priemonė, kuri turi būti taikoma kiek įmanoma rečiau bei trumpesniam laikotarpiui. Bylos medžiagoje yra visuma nuteistąjį tik teigiamai apibūdinančių duomenų – bausmės atlikimo metu jis 22 buvo skatintas už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, įkalinimo įstaigoje turi pastovų darbą, yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados, kad V. A. yra pavojingas visuomenei, yra nepagrįstos.
2.3. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, kad nuteistasis padarė vieną veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, padarė klaidą, nes V. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, yra pagrindas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į baudą, kurią jis būtų įsipareigotas sumokėti per 3 (tris) mėnesius, kai bus paleistas iš įkalinimo įstaigos. V. A. dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino kaltę ir nurodė nuoširdžiai apgailestaujantis dėl tokių savo neteisėtų veiksmų. Be to, nusikaltimas buvo padarytas tik todėl, kad nuteistasis norėjo padėti savo vargstančiai šeimai pasiruošti žiemai. V. A. surastas policijos pareigūnų nevengė sulaikymo. Tai, anot gynėjo, rodo žymiai mažesnį tokio pobūdžio nusikalstamos veikos rūšinį pavojingumą bei sudaro prielaidas bausmei švelninti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė Aušra Zakarkienė (toliau ir – prokurorė) prašo nuteistojo V. A. gynėjo apeliacinio skundo netenkinti.
3.1. Prokurorė nurodo, kad nors apeliaciniame skunde nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos veikos padarymo neginčijama, tačiau gynėjas nepagrįstai teigia, kad V. A. į pataisos įstaigą laiku negrįžo dėl svarbios priežasties. Byloje nustatyta, kad išleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis nuvyko ne į darbą, bet sužinojęs, kad tą dieną darbo nėra, nuvyko į namus, kuriose gyvena jo šeima bei slapstėsi juose nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d., tai yra iki tol, kol buvo surastas ir sulaikytas policijos pareigūnų. Teismo posėdžio metu apklaustas V. A. parodė, kad jis suvokė, jog daro pažeidimą, tai yra būdamas namuose slapstėsi, o jo žmona atvykusiems pareigūnams meluodavo, kad jo nėra. Policijos departamento puslapyje matė savo, kaip paieškomo asmens nuotrauką, tačiau ir tai jo nepaskatino grįžti į laisvės atėmimo vietą. Nurodydamas kodėl negrįžo į įkalinimo įstaigą nuteistasis paaiškino, kad norėjo padėti šeimai atlikdamas ūkio darbus. Taigi, V. A. suvokė pažeidęs jam skirto trumpalaikio išvykimo tvarką, tačiau sąmoningai siekė ilgiau, nei nurodyta leidime, negrįžti į bausmės atlikimo vietą.
Šalies argumentai
3.2. Prokurorė sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu pastebėjimu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje klaidingai nurodė, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai. Kita vertus, kaip nepagrįstus prašo atmesti gynybos argumentus, kad V. A. paskirta bausmė už nesunkaus nusikaltimo padarymą yra per griežta. V. A. yra teisiamas jau 15 kartą, be to, šioje byloje nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pastarosios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurios korekcijai jokių realių pastangų jis iš esmės nededa iki šiol, todėl ir skirti jam švelnesnę bausmę nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismas argumentai ir išvados
Nuteistojo V. A. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinis skundas atmetamas
4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neginčydamas V. A. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 242 straipsnį aspektu, apeliaciniame skunde gynėjas kelia nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, tai yra prašo paskirti V. A. kitą bausmės rūšį – baudą, ir ją subendrinus su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, paskirti jam galutinę bausmę – 52 MGL dydžio baudą. Taip pat prašo pašalinti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies klaidingai nurodytą aplinkybę, kad V. A. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą, už nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje, padarymą yra baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki 2 (dvejų) metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą skirdamas V. A. bausmę atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Iš tikrųjų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. A. padarė sunkų nusikaltimą, nors yra visiškai akivaizdu, jog BK 242 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vis tik ši aplinkybė vertintina tik kaip teismo rašymo apsirikimas, kuris neturėjo įtakos bausmės paskyrimui, t. y. jos rūšies pasirinkimui ir dydžio nustatymui. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta vadovaujantis būtent BK 242 straipsnio sankcija, atsižvelgus į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į vieną V. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką) ir vieną sunkinančią, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (pakartotinai nusikalto būdamas recidyvistu). V. A. praeityje 15 kartų teistas, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus duomenys patvirtina, kad per 5 metų laikotarpį jis daug kartų baustas ir administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, iš jų net 3 kartus už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 78-86; 87-92). Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamas nuteistąjį iš esmės teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tai yra, kad V. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, yra jauno amžiaus, vedęs, dirbantis, turi mažamečių vaikų.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymą, V. A. parinko griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijos vidurkis – 9 (devynis) mėnesius. Gynyba įsitikinusi, kad parinktos bausmės rūšis yra per griežta, todėl prašo ją pakeisti į baudą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas negali būti tenkintas. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. A. praeityje ne kartą buvo paskirtos švelnesnės bausmės rūšys – bauda, laisvės apribojimas, taip pat jam daug kartų taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau šios švelnesnės nubaudimo priemonės nebuvo efektyvios ir neturėjo taisomo poveikio nuteistajam. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. A. pakartotinai nusikalto jam paskirtos laisvės bausmės atlikimo metu. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės eliminuoja galimybę paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę.
9. Nors skunde nurodoma, kad nuteistasis, būdamas įkalinimo įstaigoje, padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus pateiktoje jo charakteristikoje nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu V. A. 2 kartus buvo baustas. Tai rodo, kad ir įkalinimo įstaigoje jo elgesys nebuvo visą laiką tinkamas. Gynėjo teigimu, šiuo metu V. A. yra kardinaliai pakeitęs savo gyvenimo būdą – atsisakė alkoholio bei nutraukė ryšius su buvusiais draugais, visgi pastebėtina, kad minėtieji pokyčiai įvyko ne dėl nuteistojo valios ir noro, o dėl susiklosčiusių aplinkybių – jis atsidūrė įkalinimo įstaigoje. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad ankstesnius teistumus paskatino būtent alkoholis, laisvėje jis nuo šios priklausomybės nesigydė (b. l. 165-166). Iš šių parodymų akivaizdu, kad pats V. A. teigiamiems pokyčiams nebūtų ryžęsis, nes iki tol savo neteisėto elgesio kritiškai nevertino ir jį lemiančių veiksnių nesistengė pašalinti. Visos šios neigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės rodo, kad V. A. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
10. Bausmės skyrimo aspektu svarbu įvertinti ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, už kurią šioje byloje nuteistas V. A., padarymo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad nuteistasis į įkalinimo įstaigą negrįžo pakankamai ilgą laikotarpį, tai yra net 9 dienas. Be to, į laisvės bausmės atlikimo vietą grįžo ne savo noru, o todėl, kad buvo surastas ir sulaikytas policijos pareigūnų. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistasis į pataisos įstaigą nustatytu laiku negrįžo dėl svarbios priežasties. Nors gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad V. A. neteisėtai elgtis paskatino gauti du neigiami pataisos namų direktoriaus atsakymai į jo prašymus išvykti trims paroms namo, kad galėtų padėti šeimai atlikti buities ir ūkio darbus, vis dėlto, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tuo metu nuteistojo šeimai buvo kilęs koks nors pavojus ir jo pagalba buvo būtina. Priešingai, apklaustas pirmosios instancijos teisme V. A. nurodė, kad grįžęs namo atliko įprastus ūkio darbus – nešiojo malkas, tvarkė šulinį bei langus. Pažymėjo, kad jo sutuoktinė atvykusiems policijos pareigūnams meluodavo, kad jo nėra, o jis tuo metu būdavo miške arba prie šulinio. Pripažino, kad Policijos departamento puslapyje matė savo, kaip paieškomo asmens, įkeltą nuotrauką (b. l. 166-167). Taigi, nuteistasis aiškiai suvokė pažeidęs jam paskirto trumpalaikio išvykimo iš įkalinimo įstaigos tvarką, tačiau slapstydamasis namuose sąmoningai siekė kuo ilgiau negrįžti į laisvės atėmimo vietą ir taip vengti paskirtos bausmės. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia jo neigiamą požiūrį į privalomų elgesio taisyklių laikymąsi bei pagrindžia jo asmenybės pavojingumą.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aukščiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai V. A. gali būti pasiekti tik laisvės atėmimo bausme. Ši bausmės rūšis bei apylinkės teismo nustatyta jos trukmė – 9 (devyni) mėnesiai – atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir nuteistojo asmenybes pavojingumą. Galimybę pakeisti V. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmę į gynėjo siūlomą baudą eliminuoja ir byloje nustatyta aplinkybė, kad nuteistasis už administracinius nusižengimus jam paskirtų baudų nemoka. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai spręsti, kad ir šiuo atveju piniginė bauda nebus efektyvi bausmė. Galiausiai pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų bausmės paskirties bei neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.
12. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nustatęs visas BK 64¹ taikymui būtinas sąlygas, sumažino vienu trečdaliu, tai yra iki 6 (šešių) mėnesių. Šią bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu, tinkamai subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 52 MGL (1958,32 eurų) bauda, ir paskyrė V. A. galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų ir 1 (mėnesio) laisvės atėmimo bausmę ir 52 MGL (1958,32 eurų) dydžio baudą. Pastebėtina, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas paskirti V. A. galutinę bausmę – tik 52 MGL (1958,32 eurų) baudą ne tik prieštarauja BK 64 straipsnyje įtvirtintoms bausmių bendrinimo taisyklėms, bet ir leistų išvengti nuteistajam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Akivaizdu, kad toks prašymas negali būti tenkinamas. Apibendrinant konstatuotina, kad nei skirdamas V. A. bausmę, nei ją bendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, todėl nuteistojo gynėjo Vidmanto Martyšiaus apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. A. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.