- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- 1-1825-1181/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16022-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Advokatai
- Andriejus Melkovas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. Š. 2022 m. gegužės 7 d., apie 22.32 val., Vilniuje, Nemenčinės pl. – Skarbelio g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje ištirtų įrodymų esmė
2. Kaltinamasis A. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykis galėjo būti 2022 m. gegužės 7 d. Prie ežero jis susitiko su trimis klasiokėmis, buvo graži diena. Jis nuvyko ir nupirko viskio ar brendžio, tiksliai nepamena. Jie buvo 50 metų nesimatę, atsirado vaikystės jausmai, prasidėjo vakarėlis. Tuo metu buvo šventė su jomis sėdėti ir kalbėti. Mano, kad tą vakarą išgėrė virš 100 gramų. Kai pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, buvo saulėta, o baigiant vartoti – jau buvo tamsu. Tuo metu buvo linksma, alkoholį vartojo prie ežero. Apėjo aplink ežerą, tai truko apie valandą laiko, jam pasirodė, kad jis jau gali vairuoti, sėdo ir išvažiavo namo. Vairavo automobilį „Mini Cooper“, kurio valstybinių numerių nepamena. Šis automobilis priklauso jam. Prieš tai skambino kaimynui ir prašė atvažiuoti jį pasiimti. Bet paskui jam pasirodė, kad jis gali važiuoti. Apsiriko, nes neturi patirties. Nuo ežero iki namų turėjo važiuoti 3 kilometrus. Važiuojant namo, kai jis buvo sustojęs, prie jo sustojo mašina ir vairuotojas pasakė, kad jis neblaivus. Kitas žmogus pastarajam sakė, ko tu prie jo kimbi. Nesijautė girtas. Po to pašnekesio abudu išvažiavo, pavažiavo apie du šimtus metrų, tuomet tas žmogus staigiai stabdė, matyt dėl to, kad jis nepabėgtų ar spėtų atvykti policija. Jis praktiškai negeria, neįsivaizduoja, kiek yra dvi promilės. Jam atrodė, kad su juo viskas gerai ir jis gali važiuoti. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus. Žmona apie įvykį sužinojo kitą dieną, nes tą vakarą ji buvo pas dukrą. Žmonos reakcija buvo rami. Jam atrodo, kad jis su žmona nekalbėjo dvi paras. Apie įvykį jie kalbėjosi. Žmona net paskambino jo draugui, kuris jį turėjo parvežti, pastarasis irgi tuo netikėjo. Gali būti, kad jo automobilio rinkos vertė 2 440 Eur. Dėl padaryto įvykio gailisi, galbūt tiktų ir koks stipresnis žodis, keturis mėnesius buvo užsidaręs namuose, gėda prieš vaikus. Yra patyręs du infarktus, jam sunku užlipti į antrą aukštą, negali nueiti daugiau kaip 100 metrų. Keletą kartų per metus jis guli ligoninėje, per mėnesį 4–5 kartus vyksta pas gydytojus. Gyvena dviese su žmona, kuri automobilio nevairuoja. Turi du vaikus, dukra gyvena (duomenys neskelbtini), yra vairuojanti, šiuo metu jį visur vežioja. Yra garantuotas tuo, kad jis nėra priklausomas nuo alkoholio. Gauna pensiją, kurios dydis siekia apie 400 Eur.
3. Laiduotoja R. Š. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra kaltinamojo žmona. Sutuoktinio padarytą veiką vertina neigiamai, pasekmės skaudžios. Kaltinamasis labai pergyvena, tai atsiliepia jo sveikatai ir psichinei būsenai. Apie įvykį sužinojo kitą dieną, t. y. 2022 m. gegužės 8 d. Buvo šoke, porą dienų negalėjo kalbėti. Toks elgesys kaltinamajam nebūdingas, netikėtas, absurdiškas. Tokių dalykų nepasitaikydavo. Savo vyrui daro gerą įtaką, sutuoktinis pasiduoda jos įtakai. Išsiuntė sutuoktinį išklausyti kursus. Kai žmogus nevartoja alkoholio, sunku pasakyti, iš kurios pusės su žmogumi apie tai kalbėti. Gydytojai rekomenduoja jam nevartoti alkoholio. Ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), gauna į rankas apie 700 Eur. Į darbą vyksta viešuoju transportu, iki mikroautobuso eina apie 20 min. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes ji neturi santaupų. Jei teismas skirtų užstatą 500–1 000 Eur, ji yra pasiryžusi sumokėti. Puikiai žino, kad vyras daugiau nenusikals.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Liudytojas Z. G. (Z. G.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 7 d., apie 22.30 val., jis važiavo savo automobiliu „Hyundai Terracan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Jam važiuojant Nemenčinės plentu, priekyje pamatė stovintį autobusą, kuris apsisukinėjo prie Antavilių stotelės, už jo stovėjo dar vienas automobilis, kurio markės ir modelio nurodyti negali, jis taip pat sustojo. Autobusui pasukus, priekyje jo stovintis automobilis pradėjo važiuoti, jis taip įjungęs pirmą pavarą pradėjo važiuoti ir pajautė, kaip į jo automobilio galą atsitrenkė automobilis, jautėsi smūgis. Jis sustojo, išlipo iš automobilio ir pamatė „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). „Mini Cooper“ automobilyje buvo tik vienas asmuo – vairuotojas, kuris norėjo važiuoti, tačiau jis ištraukė iš automobilio užvedimo spynos raktelius ir neleido jam išvažiuoti. Vairuotojas buvo labai girtas, kalbėjo nerišliai, jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Jis pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu ir laukė policijos pareigūnų. Kol jis laukė policijos pareigūnų, „Mini Cooper“ automobilio vairuotojas jo akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo. Atvykus policijos pareigūnams jie sulaikė būtent tą asmenį, kuris vairavo automobilį „Mini Cooper“ ir kuris atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Koks jam buvo nustatytas girtumas jis nežino. Daugiau apie įvykį nieko nurodyti negali (b. l. 46–48).
6. Liudytojas V. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 7 d., apie 22.32 val., patruliuojant kartu su patrule K. N. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Nemenčinės pl., Antavilių stotelėje, Vilniaus kryptimi, pranešėjas sustabdė automobilį „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas neblaivus. Pokalbio metu minėtas automobilis pasišalino, pasuko į dešinę už stotelės. Automobilis tamsiai žalios spalvos, taip pat papildomai buvo pranešta, kad automobilis „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus, susidūrė su pranešėjos automobiliu „Hyundai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad tikslus įvykio adresas Nemenčinės pl. – Skarbelio g. sankryža. „Hyundai“ automobilio vairuotojas Z. G. paaiškino, kad važiavo paskui autobusą, kuris suko į Miškonių g., ir pajautė smūgį į galą. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad į jo automobilio galą atsitrenkė automobilis „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), po to iš karto paskambino 112. „Mini Cooper“ vairuotojas bandė po eismo įvykio šalintis, išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, bet Z. G. ištraukė iš „Mini Cooper“ spynos raktą ir to padaryti vairuotojui neleido, bei pastebėjo, kad „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas gali būti neblaivus. Automobilį „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Nuo A. Š. sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0042 22.44 val. buvo nustatytas 2,05 prom. neblaivumas. Pakartotinai 23.10 val. buvo nustatytas 1,93 prom. neblaivumas. A. Š. pats prisipažino, kad tai jis vairavo „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) automobilį ir kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas. Patikrinus Z. G. blaivumą buvo nustatytas 0,16 promilių neblaivumas. Buvo užregistruotas eismo įvykis ROIK 07-22-9573070. Taip pat už eismo įvykio sukėlimą A. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 22167418890. Automobilis buvo priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę adresu Vilnius, Minsko pl. 21. A. Š. buvo nuvežtas namo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pridėtas prie bylos. A. Š. sutiko, kad jis vairavo automobilį neblaivus. Taip pat jis sutiko, kad atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir taip sukėlė autoįvykį, kurio kaltininkas buvo jis pats (b. l. 50–52).
7. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės K. N. 2022 m. gegužės 7 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. gegužės 7 d., apie 22.32 val., jai patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. S., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Nemenčinės pl., Antavilių stotelėje Vilniaus kryptimi, pranešėjas sustabdė automobilį „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas neblaivus. Pokalbio metu minėtas automobilis pasišalino, pasuko į dešinę už stotelės. Automobilis tamsiai žalios spalvos, taip pat papildomai buvo pranešta, kad automobilis „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas gali būti neblaivus, susidūrė su pranešėjos automobiliu „Hyundai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad tikslus įvykio adresas Nemenčinės pl.– Skarbelio g. sankryža. „Hyundai“ automobilio vairuotojas Z. G. paaiškino, kad važiavo paskui autobusą, kuris suko į Miškonių g., ir pajautė smūgį į galą. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad į jo automobilio galą atsitrenkė automobilis „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), po to iš karto paskambino 112. „Mini Cooper“ vairuotojas bandė po eismo įvykio šalintis, išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, bet Z. G. ištraukė iš „Mini Cooper“ spynos raktą ir to padaryti vairuotojui neleido, bei pastebėjo, kad „Mini Cooper“ vairuotojas gali būti neblaivus. Automobilį „Mini Cooper“ vairavo A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Nuo A. Š. sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0042, 22.44 val. buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas. Pakartotinai 23.10 val. buvo nustatytas 1.93 promilių neblaivumas. A. Š. pats prisipažino, kad tai jis vairavo „Mini Cooper“ automobilį ir kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas. Patikrinus Z. G. blaivumą buvo nustatytas 0,16 promilių neblaivumas. Buvo užregistruotas eismo įvykis ROIK 07-22-9573070. Taip pat už eismo įvykio sukėlimą A. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 22167418890. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas namo, adresu (duomenys neskelbtini). Filmuota BODY 1703 (b. l. 7).
8. Iš policijos įvykių registro išrašo nustatyta, kad 2022 m. gegužės 7 d. 22.24 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos L. G. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Nemenčinės plente, Skarbelio g., automobilis „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas gali būti neblaivus, susidūrė su pranešėjos automobiliu „Hyundai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), laukia vietoje (b. l. 3–4).
9. Iš 2022 m. gegužės 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuoti išoriniai šio automobilio apgadinimo požymiai (b. l. 20–31).
10. Iš 2022 m. gegužės 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti su nagrinėjama byla susiję policijos pareigūnų Body kameromis daryti vaizdo įrašai (b. l. 37–41).
11. Iš 2022 m. gegužės 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo atlikta skambučio Bendrajam pagalbos centrui apžiūra (b. l. 42–43).
12. Iš 2022 m. gegužės 7 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0042, patikros Nr. 1680201, A. Š. 22.44 val. nustatytas 2,05 prom. girtumas, o 23.10 val. – 1,92 prom. girtumas. A. Š. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 8).
13. Iš alkotesterio kvitų rodmenų nustatyta, kad alkotesteriu Draeger Alcotest 7510, Nr. ARKA-0042 2022 m. gegužės 7 d. 22.44 val. A. Š. nustatytas 2,05 prom. girtumas, o 23.10 val. A. Š. nustatytas 1,93 prom. girtumas (b. l. 9, 10).
14. Iš patikros sertifikato Nr. 1680201 nustatyta, kad alkotesterio Draeger Alcotest 7510, Nr. ARKA-0042 patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. spalio 26 d. (b. l. 11).
15. Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Regitra pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilis „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gegužės 16 d. priklauso A. Š. (b. l. 13–17).
16. Iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) ,,Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė automobilio ,,Mini Cooper“, 2005 m., benzinas, rinkos vertė 2022 m. gegužės mėn. duomenimis yra 2 440 Eur su PVM (b. l. 18).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
17. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
18. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. Š. kaltė 2022 m. gegužės 7 d., apie 22.32 val., Vilniuje, Nemenčinės pl. – Skarbelio g. sankryžoje padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
19. Kaltinamasis A. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad galimai 2022 m. gegužės 7 d. prie ežero jis susitiko su bendraklasėmis, sėdėjo, kalbėjosi, vartojo alkoholį. Pasak kaltinamojo, jis nupirko viskio ar brendžio, tiksliai nepamena, mano, kad kalbėdamas su bendraklasėmis išgėrė virš 100 gramų. Po to apie valandą laiko jis ėjo aplink ežerą, jautėsi gerai, todėl sėdo į jam priklausantį automobilį „Mini Cooper“ ir išvažiavo namo, kurie buvo už maždaug 3 kilometrų. Kaltinamojo teigimu, važiuodamas namo, jis buvo sustojęs ar išlipęs, prie jo priėjęs asmuo sakė, kad jis neblaivus. Po šio pašnekesio minėtas asmuo ir jis išvažiavo, tačiau vėliau tas asmuo matyt iškvietė policijos pareigūnus ir staigiai stabdė, atvyko policijos pareigūnai. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Z. G. parodė, kad 2022 m. gegužės 7 d., apie 22.30 val., jis važiavo savo automobiliu „Hyundai Terracan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nemenčinės plentu ir pajautė, kaip į jo automobilio galą atsitrenkė automobilis „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas buvo labai girtas, kalbėjo nerišliai, jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Liudytojo teigimu, apie įvykį jis pranešė telefonu Bendrajam pagalbos centrui ir laukė policijos pareigūnų, tuo metu minėto automobilio vairuotojas jo akivaizdoje jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas V. S. patvirtino, jog 2022 m. gegužės 7 d., apie 22.32 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad Nemenčinės plente pranešėjas sustabdė automobilį „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas neblaivus. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis policijos įvykio registro išrašas. Minėtas liudytojas taip pat parodė, kad nuo „Mini Cooper“ vairuotojo A. Š. sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, alkotesteriu pirmuoju pūtimu jam nustatytas 2,05 prom. girtumas, o antruoju pūtimu – 1,93 prom. girtumas. Iš esmės analogiškos policijos pareigūnų nustatytos aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnės K. N. 2022 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime. Be kaltinamojo, liudytojų parodymų ir policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų, aplinkybę, jog kaltinamasis A. Š. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ir alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Draeger Alcotest 7510, Nr. ARKA-0042 2022 m. gegužės 7 d. 22.44 val. A. Š. nustatytas 2,05 prom. girtumas, o 23.10 val. nustatytas 1,93 prom. girtumas (b. l. 9, 10). Šiuos duomenis detalizuoja 2022 m. gegužės 7 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad A. Š. netrukus po įvykio nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 8). Byloje esantis alkotesterio Draeger Alcotest 7510, Nr. ARKA-0042 patikros sertifikatas Nr. 1680201 patvirtina, kad neblaivumo nustatymo metu jis buvo tinkamas naudoti (b. l. 11). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
20. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog A. Š. 2022 m. gegužės 7 d., apie 22.32 val., Vilniuje, Nemenčinės pl. – Skarbelio g. sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija.
21. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
22. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas A. Melkovas prašė teismo atleisti kaltinamąjį A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos R. Š. žinion, pateikė 2019 m. rugsėjo 15 d. prašymą sutikimą dėl laidavimo. R. Š. teismo posėdyje nurodė, jog sutinka laiduoti už savo sutuoktinį A. Š., prašė atleisti nuo atsakomybės be užstato, tačiau nurodė, kad nustačius užstato dydį (500–1 000 Eur), ji sugebėtų sumokėti, ji laidavimo neatsisakytų. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
23. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
24. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką A. Š. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas. Trečia, kaltinamasis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl A. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala.
25. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Š. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvena kartu su sutuoktine R. Š., yra pensininkas, iš dalies darbingas (darbingumo lygis – 40 proc.), jo paties teigimu gauna apie 400 Eur dydžio senatvės pensiją, turi sveikatos problemų, dėl kurių jam tenka dažnai lankytis pas medikus, įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, anksčiau neteistas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu nesikreipė konsultavimui ar/ir gydymui, po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo buvo atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą. Neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip nepateisinamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų.
26. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
27. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
28. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).
29. Nagrinėjamu atveju atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sutuoktinė R. Š. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. Š. anksčiau neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra, administracine tvarka nebausta. Taip pat R. Š. nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. dirba (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojama teigiamai, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu nesikreipė konsultavimui ar/ir gydymui. Pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu R. Š. paaiškino, kad kaltinamojo elgesį ji vertina ypač kritiškai, po žinios apie jo padarytą veiką jiedu dvi dienas nesikalbėjo, vėliau jos paskatintas jis buvo atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, ateityje stengsis daryti jam teigiamą poveikį.
30. Teismas sprendžia, kad R. Š. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas šeiminiais santykiais. Taigi, R. Š. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti, su kaltinamuoju gyvena kartu, todėl, teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja R. Š. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo bendrauja kasdien (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). R. Š. skirtina kaltinamojo A. Š. laiduotoja netaikant užstato, nes yra šeimos narys, gauna gana nedideles pajamas (jos teigimu – apie 700 Eur), kaltinamojo veika atsitiktinio pobūdžio, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. Š. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
31. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019).
32. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę A. Š. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė ypač pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus kaltinamąjį apibūdinančių reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, Nemenčinės plente, kur transporto priemonių eismas net ir tamsiu paros metu yra gana intensyvus, anksčiau neteistas, veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, yra pensininkas, gaunantis senatvės pensiją, turi sveikatos problemų, dėl kurių jam tenka dažnai lankytis pas medikus (pas kuriuos, kaltinamojo teigimu, šiuo metu jį nuveža (duomenys neskelbtini) gyvenanti dukra), gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, pats procesas turės įtakos A. Š. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 10 d.
33. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. Š., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį jam pačiam (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 13–17), taip pat paties kaltinamojo parodymai), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone, nes be jo A. Š. nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.
34. Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, iš kurių viena – turto konfiskavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
35. Nors baigiamųjų kalbų metu cituodamas teismų praktiką kaltinamojo gynėjas prašė neskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, visgi pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismas sutinka, kad teismų praktika dėl turto konfiskavimo instituto taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra įvairi. Nors teismų praktikoje yra atvejų, kai atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui neskiriamas turto konfiskavimas (pavyzdžiui, taip pat ir kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje nurodytoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, kurioje asmeniui buvo nustatytas du kartus ilgesnis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminas, kurioje asmuo ketino nuvažiuoti dešimt kartų trumpesnį atstumą ir kt.), tačiau, kaip jau buvo nurodyta, turto konfiskavimo taikymo klausimas yra teismo diskrecija. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje iš kaltinamojo ir iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. S. parodymų matyti, kad liudytojas buvo priėjęs prie stotelėje stovinčio neblaivaus kaltinamojo, atkreipė jo dėmesį į tai, kad pastarasis yra neblaivus, tačiau nepaisant to, ignoruodamas aplinkybę, jog yra iš tiesų neblaivus, kaltinamasis sėdo už jam priklausančio automobilio vairo, važiuodamas sukėlė eismo įvykį (už kurį jis nubaustas administracine tvarka) ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismo vertinimu, toks kaltinamojo elgesys, ignoruojant kitų asmenų pastabas dėl jo neblaivumo, rodo didesnį rūšinį kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei veikos, kuri aprašyta kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje nurodytame procesiniame sprendime.
36. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad A. Š. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismas sprendžia, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė pažeidėją atgrasys nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje, nors šiuo atveju jis ir buvo atsitiktinis.
37. Kaltinamojo gynėjas akcentuoja, kad kaltinamasis yra neteistas, veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, padarė nesunkų nusikaltimą, dėl kurio prisipažino ir gailėjosi, turi sveikatos problemų, dėl kurių tenka nuolat lankytis pas medikus, yra pensinio amžiaus, gauna apie 400 Eur dydžio senatvės pensiją. Visgi pažymėtina, kad kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys teismo buvo įvertinti priimant sprendimą dėl A. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat sprendžiant dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo termino, kuris dėl būtent kaltinamojo šių nurodytų aplinkybių nustatytas minimalus. Kitų šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo argumentų nepateikiama, tačiau, ir atsižvelgiant į tai, kad A. Š. šeimos pajamos nėra didelės, jam sunku vaikščioti, jis turi sveikatos problemų, dėl kurių jam tenka dažnai lankytis pas medikus, nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas automobilio konfiskavimas. Juolab, pažymėtina, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pas medikus jį nuveža (duomenys neskelbtini) gyvenanti dukra, žmona į darbą vyksta viešuoju transportu, artimiausia stotelė nuo namų nutolusi tik 1,5 km, automobilio vertė siekia santykinai nedaug – 2 440 Eur, taigi transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju nesukeltų nei kaltinamajam, nei jo šeimai neproporcingų neigiamų padarinių.
38. Pažymėtina ir tai, kad atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).
39. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės A. Š. turtui – automobiliui „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN: (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
VI. Dėl kardomųjų priemonių
40. Kaltinamajam A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintini, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti R. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – be užstato.
Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.
Paskirti A. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir vieneriems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. Š. turtui – automobiliui „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.