- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-208-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Kreditorius
- (duomenys neskelbtini)
- Pareiškėjas
- G. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjo G. K. bankroto administratorius S. B. pateikė teismui prašymą dėl bankrutuojančio G. K. bankroto proceso pabaigos, nurašant likusius G. K. kreditorių finansinius reikalavimus. Bankroto administratorius S. B. 2019 m. spalio 24 d. teismui pateikė bankrutuojančio asmens G. K. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kuris nepasirašytas kreditoriaus (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikė akto nepasirašymo protokolą su kreditoriaus pastabomis. Kreditorius nesutiko pasirašyti mokumo atkūrimo įgyvendinimo akto, nes, jo nuomone, pareiškėjas bankroto metu elgėsi nesąžiningai ir yra visos bankroto proceso nutraukimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalyje. Bankroto byloje nurodyta, jog bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių patikslinti finansiniai reikalavimai sudaro 417 328,83 Eur sumą. Kreditorių finansiniai reikalavimai viso bankroto proceso metu buvo patenkinti 13 161,43 Eur. Bankroto administratorius nurodė, kad bankrutuojantis fizinis asmuo tinkamai vykdė mokumo atkūrimo plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl tikslinga baigti fizinio asmens bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus bendros 413 210,79 Eur sumos kreditorių finansinius reikalavimus .
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymas tenkintas. Teismas nutarė baigti G. K. bankroto bylą, jam įgyvendinus byloje patvirtintą bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo ir šio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo planą, nurašyti šiuos nepatenkintus G. K. kreditorių bendros 413 210,79 Eur sumos reikalavimus: (duomenys neskelbtini) .
3. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog bankroto byloje G. K. įvykdė Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Nors kreditorius nurodo, kad skolininkas bankroto metu elgėsi nesąžiningai, tačiau jo nurodytos aplinkybės (skolininko išėjimas iš darbo ir pradėjimas dirbti pagal verslo liudijimą) nepatvirtina skolininko nesąžiningumo ir nesudaro priežasčių nutraukti bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalyje numatytu pagrindu.
4. Teismas, įvertinęs kreditorės balsavimo biuletenyje nurodytas pastabas, manė, kad jos neužkerta kelio užbaigti fizinio asmens bankroto bylą.
5. Teismas padarė išvadą, kad bankroto administratorius, vadovaudamasis FABĮ 30 straipsnio 1 dalimi, atliko visus veiksmus, būtinus priimti sprendimą dėl G. K. bankroto bylos pabaigos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu kreditorius (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – G. K. fizinio asmens bankroto bylą nutraukti. Atskirąjį skundą kreditorius grindžia tokiais motyvais:
6.1. Atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto bylos esmę ir įvertinus bankroto bylos medžiagą, matyti, jog pareiškėjas nedėjo maksimalių pastangų, siekdamas kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais, neužtikrino bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, bankroto procesą siekta įvykdyti tik formaliai.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Teismas nutartimi nevertino pareiškėjo nesąžiningumą pagrindžiantį savanorišką išėjimą iš vienintelės darbovietės, kuri buvo vienintelis pareiškėjo pajamų šaltinis. Darbo sutarties nutraukimas savo noru pareiškėjui sukėlė neigiamas pasekmes, taip pat nebuvo užtikrintas sąžiningas kreditorių interesas gauti numatytas lėšas pagal teismo patvirtintą pareiškėjo mokumo atkūrimo planą.
6.3. Pareiškėjas, savo noru nutraukęs darbo sutartį, neturėjo kitų pajamų šaltinių, todėl vien ši aplinkybė pagrindžia pareiškėjo neatsakingą požiūrį, vengimą maksimaliai užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei vykdyti FABĮ numatytas bankrutuojančio asmens pareigas.
6.4. Pareiškėjui savo noru nutraukus darbo sutartį ir pradėjus dirbti verslo liudijimo pagrindu, pareiškėjo pajamos sumažėjo, t. y. nesiekė net minimalaus darbo užmokesčio dydžio, tačiau statistikos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas pagal turimą specialybę (statybininkas) turėjo objektyvią galimybę ir galėjo rasti geriau apmokamą darbą.
6.5. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo 2017 m. gautų pajamų. Administratoriaus ataskaitoje nurodyta, jog pareiškėjas 2017 m. gavo 5 000 Eur pajamų, tačiau nėra jokių šį faktą pagrindžiančių duomenų, t. y. GPM deklaracijos ar kitų duomenų. Pažymima, kad pareiškėjas į bankroto bylą nėra pateikęs savo pajamų-išlaidų žurnalo, todėl visiškai neaišku ir objektyviai nėra galimybės nustatyti asmens gautų pajamų ar patirtų išlaidų.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas G. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Iškėlus bankroto bylą, G. K. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau- UAB) (duomenys neskelbtini). Kreditoriui dar mokumo atkūrimo plano vykdymo metu buvo pateikta informacija, atsakymai ir paaiškinta, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) ekonominės padėties prasidėjo nuolatiniai konfliktai, dėl kurių buvo neįmanoma psichologiškai dirbti. Kadangi grėsė įmonės nemokumas, bankrutuojantis asmuo priėmė sprendimą ieškoti būdų ir priemonių, kaip gauti pajamų, kad būtų užtikrintas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas / vykdymas. Pasibaigus darbo santykiams, jis ėmėsi individualios veiklos pagal verslo liudijimą, turint tikslą gauti pajamas.
7.2. Išėjęs iš darbovietės 2015 m. kovo 30 d., G. K. jau kitą mėnesį buvo užsiregistravęs Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje ir aktyviai ieškojo darbo. Nuo 2015 m. liepos mėn. bankrutuojantis asmuo dirbo pagal verslo liudijimą ir užtikrino nors ir nedideles, tačiau reguliariai gaunamas pajamas. G. K. viso bankroto proceso metu buvo aktyvus, susiklosčius itin nepalankioms aplinkybėms darbovietėje, dėjo visas pastangas susirasti kitą darbą ir kt., t. y. siekė gauti pajamas, kad galėtų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.
7.3. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas pakeitė darbą, neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, nesuteikia pagrindo jį laikyti nesąžiningu.
7.4. Kreditorius (duomenys neskelbtini) nepateikia jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjo elgesį, nukreiptą į mažų pajamų gavimą bei vengimą atsiskaityti su kreditoriais.
7.5. Bankrutuojantis asmuo savo įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė pagal kreditorių ir teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą, yra įvykdęs bei viso mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu jokių pasiūlymų iš kreditorių nebuvo gavęs.
7.6. G. K. pabrėžia, kad viso bankroto proceso metu aktyviai bendradarbiavo su bankroto administratoriumi ir teikė visą jo prašomą informaciją. Iš pateiktų detalių bankrutuojančio asmens banko sąskaitos išrašų, metinių pajamų deklaracijų matyti visos pareiškėjo gautos pajamos ir patirtos išlaidos. Be to, bankroto administratoriaus pateiktoje ataskaitoje susistemintai pateikta visa informacija apie G. K. bankroto proceso eigą, sudarytos pajamų ir išlaidų suvestinės, pateikti kiti duomenys.
7.7. Negaunant pakankamai pajamų, bankrutuojančiam asmeniui pagalbą suteikė artimieji giminaičiai, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas nuslėpė gautas lėšas ir pažeidė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Pareiškėjas neslėpė fakto, kad jam buvo suteikta artimųjų pagalba, o gautus pinigus panaudojo būtinųjų poreikių tenkinimui ir atsiskaitymui su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta baigti G. K. bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
11. Atskiruoju skundu akcentuojama, jog teismas negalėjo priimti sprendimo baigti G. K. bankroto bylą, kadangi bankrutuojantis asmuo netinkamai vykdė teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą, t. y. buvo nesąžiningas ir nedėjo visų pastangų, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, be to, neatskleidė visų jo gaunamų pajamų.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl fizinio asmens bankroto proceso pabaigos pagal FABĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalis, nurodė, kad pagal FABĮ 8 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui mokumo atkūrimo plano projektą. Mokumo atkūrimo plano turinys reglamentuojamas FABĮ 7 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Pagal FABĮ 8 straipsnio 2, 3, 6 dalis bankroto administratorius kartu su rašytine išvada pateikia planą kreditorių susirinkimui, kuriam pritarus, planą tvirtina teismas, jeigu nenustato šio straipsnio 7 dalyje išvardytų kliūčių patvirtinti planą. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami plane nustatyta tvarka (FABĮ 24 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
13. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, t. y. imtis aktyvių veiksmų, siekdami maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).
14. Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, šį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018).
15. 2019 m. spalio 24 d. bankroto administratorius teismui pateikė prašymą baigti G. K. bankroto bylą, nes baigėsi bankroto proceso terminas ir mokumo atkūrimo planas yra įvykdytas.
16. Analizuojant apelianto argumentus, susijusius su bankrutuojančio asmens G. K. nesąžiningumu, netinkamai vykdant mokumo atkūrimo planą, atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, jog bankroto proceso terminas, numatytas mokumo atkūrimo plane, ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti, įskaitant mokėjimus kreditoriams, yra mokumo atkūrimo plano sąlygos, sudarytos kaip susitarimo su kreditoriais išraiška. Dėl to, siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti paisoma plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. Kitais atvejais, kai plano iš esmės gali būti laikomasi, bet atsiranda poreikis pakeisti plano dalį, t. y. keisti tam tikras plano sąlygas, šiuo tikslu gali būti pateikiamas teismui prašymas pakeisti planą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, kad visais atvejais plano (ir jo pakeitimo) tvirtinimas yra teismo kompetencija, kuris kiekvienu atveju turėtų vertinti, ar plane numatytos priemonės atitinka skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017).
17. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad G. K. mokumo atkūrimo plane, kuris buvo patvirtintas Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, buvo nustatyta, kad prognozuojama lėšų suma, kuri bus skiriama kiekvieną mėnesį kreditorių reikalavimams tenkinti ir administravimo išlaidoms apmokėti – 500 Lt (144,81 Eur). Pagal mokumo atkūrimo planą bankrutuojantis G. K. turėjo pareigą pervesti į bankroto administratoriaus depozitinę banko sąskaitą 8 688,60 Eur (144,81 x 60 = 8 688,60), o pervedė 8 691,84 Eur sumą, t. y. pareigą, nustatytą mokumo atkūrimo plane, bankrutuojantis asmuo įvykdė.
18. Atskirojo skundo argumentas, jog nebuvo pateikta duomenų, kiek iš viso buvo gauta papildomų pajamų bankroto procese ir kaip jos buvo panaudotos, atmestinas kaip nepagrįstas. Priešingai nei teigia apeliantas, bankroto administratoriaus pateiktoje ataskaitoje nurodyta išsami informacija apie bankrutuojančio asmens gautas pajamas (darbo užmokestis, parduotas turtas), be to, pagal byloje pateiktus sąskaitos išrašus matyti, kad 2019 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais bankrutuojantis asmuo sumokėjo į administratoriaus sąskaitą 6 312 Eur. Bankrutuojantis asmuo G. K. savo paaiškinime kreditoriui nurodė, kad dalis 6 312 Eur sumos buvo sumokėta iš gautų pajamų, dalis – iš artimųjų suteiktos pagalbos. Pareiškėjas neslėpė fakto, kad jam buvo suteikta artimųjų pagalba, o gautus pinigus panaudojo būtinųjų poreikių tenkinimui ir atsiskaitymui su kreditoriais. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien ši aplinkybė, jog bankrutuojančiam asmeniui materialinę pagalbą suteikė artimieji giminaičiai, visiškai nereiškia, kad G. K. gautas lėšas nuslėpė ir pažeidė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
19. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad bankrutuojančio asmens nesąžiningumą pagrindžia aplinkybė, jog jis savanoriškai išėjo iš darbovietės, kuri buvo vienintelis G. K. pajamų šaltinis, o užsiimdamas individualia veika, jis gavo mažesnes pajamas ir tai sukėlė neigiamas pasekmes, kadangi nebuvo užtikrintas sąžiningas kreditorių interesas gauti numatytas lėšas pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į pateisinančias aplinkybes, dėl kurių bankrutuojantis asmuo buvo priverstas keisti darbovietę. Kaip matyti iš byloje esančių G. K. paaiškinimų, jis buvo priverstas nutraukti darbo santykius su UAB (duomenys neskelbtini) ir ieškoti kitų pajamų šaltinių, siekdamas užtikrinti savo įsipareigojimų vykdymą, nes dėl prastos įmonės ekonominės padėties jis numatė, kad įmonė nebegalės mokėti jam darbo užmokesčio. Aplinkybę, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė būklė nebuvo gera, patvirtina faktas, jog įmonei 2016 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1198-613/2016 (naujas bylos Nr. eB2-59-613/2020) iškelta bankroto byla. Antra, byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad, išėjęs iš darbo, G. K. užsiregistravo darbo biržoje, kaip pats nurodo, siekė susirasti naują darbą, o po to ėmėsi individualios veiklos pagal verslo liudijimą. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad bankrutuojantis asmuo buvo aktyvus, ėmėsi priemonių, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, o darbas pagal verslo liudijimą pats savaime dar nereiškia, kad asmuo gaus mažesnes pajamas, nei dirbdamas pagal darbo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius remiasi Statistikos departamento ataskaita kaip įrodymu, kad pareiškėjas galėjo susirasti geriau apmokamą darbą statybos sektoriuje, tačiau tokie argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje pateikti duomenys nesuteikia pagrindo spręsti apie pareiškėjo ketinimą su kreditoriais atsiskaityti kuo mažesne apimtimi bei atitinkamai tokį pareiškėjo elgesį vertinti kaip nesąžiningą.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog FABĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Bylos duomenimis, bankrutuojančio asmens kreditorius / kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, todėl, vadovaujantis minėti teisiniu reguliavimu bei aptartų aplinkybių visuma, darytina išvada, jog teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė baigti G. K. bankroto bylą.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.