- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- eII-1103-1260/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00935-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justinas Bagdžius
- Kategorijos
- 16.11.1Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
- 16.11.17Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas (ANK 432 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14762-2025, ROIK 25278593535 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. (toliau ir – Pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14762-2025 (toliau – Nutarimas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, 432 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2025 m. liepos 13 d. 23.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo elektrinį mopedą neturėdamas teisės jo vairuoti. Be to, būdamas transporto priemonės savininku nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonę, kuri dalyvauja viešajame eisme, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka, vairavo elektrinį mopedą nedėvėdamas šalmo. Asmuo tokiu elgesiu nesilaikė ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 204, 226 punktų reikalavimus. Nutarimu už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką Pareiškėjui paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams, už ANK 432 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką paskirta 30 Eur bauda, už ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką paskirta 50 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam paskirta galutinė 300 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. K. skundu teismo prašo paskirti mažesnę nuobaudą. Skunde nurodo, kad nesupranta, kodėl jam buvo paskirta beveik maksimali bauda už tai, kad su 850W „(duomenys neskelbtini)“ dviračiu važiavo gatve neturėdamas teisės jo vairuoti. Nurodo, kad nežinojo, jog negali vairuoti, nes įstatyme blogai suformuluota. Teigia, kad parašyta, jog iki 1000w su juo galima važinėti visur, kaip ir su dviračiu, bet kartu nėra nurodyta, kad galia ir greitis turi būt mažesnis, nei 25 km/h. Nurodo, kad būtų važiavęs leistinu greičiu, jeigu būtų žinojęs, kad važiuoti gali jam patvirtino ir pusbrolis, iš kurio nusipirko transporto priemonę. Nurodo, kad pripažino padaręs klaidą iš nežinojimo, padėjo tyrimui, todėl nesąžininga gauti kone maksimalią – 300 Eur baudą. Jis yra bedarbis, turi širdies stimuliatorių ir kitų sveikatos problemų, dėl kurių dirbti praktiškai negali jokių darbų, todėl iš ko susimokėti baudą neturi. Nuobaudų neturi jokių, teistumų irgi. Mano, kad tai turėtų būti lengvinančios aplinkybės ir neturėtų būti paskiriama tokia didelė bauda, nes aiškiai pripažino klaidą, pasakė, kad daugiau tokios klaidos nebekartos ir važinės tik saugiai, dviračių takais iki 25 km/h greičiu. Labai gailisi, kad per nežinojimą taip atsitiko.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, jog L. K. neneigia savo kaltės, nekvestionuoja policijos nustatytų įvykio aplinkybių, asmuo skundu prašo sušvelninti nutarimu skirtą nuobaudą. Nurodo, kad saugiai vairuoti mopedus reikia turėti įgūdžių, jų vairavimas yra susijęs su savita specifika ir net turint kategorijas vairuoti kitų rūšių transporto priemones institucijos vertinimu nesudaro pagrindo laikyti, kad veika yra mažesnio rūšinio pavojingumo. Be to pareiškėjas neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes jos nėra išsilaikęs. Vairuojant mopedus bet kuri, net maža vairavimo klaida lemia skaudžias pasekmes, tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijusi su žmonių gyvybėmis ir sveikata, institucija pažymi, kad pareiškėjo veika sukėlė realų pavojų netik paties vairuotojo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Asmuo nesiėmė net elementarių saugos priemonių, t. y. imperatyviai įstatymo reglamentuoto šalmo dėvėjimo. Pareiškėjo įvykdyti nusižengimai yra vieni pavojingiausių, asmuo nevykdė imperatyviai įstatymo jam deleguotų pareigų.
L. K.
skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Į suplanuotus teismo posėdžius Pareiškėjas neatvyko, nors apie skundo nagrinėjimo datą ir laiką teismo posėdyje jam buvo pranešta tinkamai (ANK 573 straipsnio nustatyta tvarka). Institucija pateikė prašymą Pareiškėjo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Tai įvertinęs teismas, vadovaudamasis ANK 630 straipsnio 3 dalimi, nutarė bylą pagal Pareiškėjo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, kad bylos aplinkybės yra aiškios, teismui nekyla abejonių, kurias pašalinti būtų galima tik nagrinėjant bylą viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl bylos nagrinėjimas gali vykti rašytinio proceso tvarka.
Nagrinėjamoje byloje Institucijos Nutarimu L. K. yra pripažintas padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, numatytus administracinius nusižengimus, už tai jam buvo paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 300 Eur bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Skundu pareiškėjas prašo institucijos priimtą nutarimą pakeisti ir baudą sumažinti.
ANK 424 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę asmenims, kurie vairavo transporto priemonę neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už 3 straipsnio dalyje padarytą nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
ANK 432 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už tai, kad nesinaudojama saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais.
ANK 415 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę asmenims, kurie vairuoja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustas transporto priemones ir (ar) nesilaiko pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. L. K. kaltę dėl aptariamo nusižengimo patvirtina paties pareiškėjo prisipažinimas bei administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, iš kurių matyti, kad 2025 m. liepos 13 d. 23.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo elektrinį mopedą neturėdamas teisės jo vairuoti. Būdamas transporto priemonės savininku jis nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonę, kuri dalyvauja viešajame eisme, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka, vairavo elektrinį mopedą nedėvėdamas šalmo, t. y. jo padaryti administraciniai nusižengimai buvo pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 432 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį.
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Skunde Pareiškėjas nurodė, jog nežinojo, kad transporto priemonei, kurią vairavo – elektra varomam dviračiui, kurio maksimali galia 850w ir maksimalus greitis 45km/h, reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis numato, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Analogiška nuostata įtvirtina ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienas asmuo, priimantis atitinkamus sprendimus turi pasidomėti ar jo atliktini veiksmai nepažeis teisės aktų normų, o nepasidomėjimas ir įstatymu uždraustų veikų ar pažeidimų padarymas nežinant apie galiojantį teisinį reguliavimą neatleis pažeidėjo nuo atsakomybės. Tai galioja ir Pareiškėjo atžvilgiu ir šiuo atveju. Pažymėtina, kad Pareiškėjas neturi teisės vairuoti apskritai jokios transporto priemonės, tačiau vairavo transporto priemonę neapdraustą civilinės atsakomybės draudimu, nesilaikė reikalavimo dėvėti šalmą, tokiais savo veiksmais rizikavo ne tik savo sveikata ir gyvybe, tačiau kėlė pavojų ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, pėstiesiems.
Pagal byloje esančią informaciją matoma, kad pareiškėjas vairavo „(duomenys neskelbtini)“ dviratę transporto priemonę. Pagal analogiškos transporto priemonės specifikaciją nurodoma, kad nominalus variklio galingumas yra 850W, konstrukcinis maksimalus greitis yra 45 km/h. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 33 punktas nurodo, kad mopedu laikoma dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Vadinasi Pareiškėjas vairavo ne motorinį dviratį, tačiau mopedą. Taip pat SEAKĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad mopedai yra priskiriami AM kategorijai.
Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas, suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems tam tikro nustatyto amžiaus sulaukusiems asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.
Taip ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad Pareiškėjo vairuotas mopedas nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, transporto priemonė nebuvo neįregistruota nustatyta tvarka, nors atsižvelgiant į transporto priemonės kategoriją tai turėjo būti padaryta. KET 66¹⁰ punktas nurodo, kad į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašiai transporto priemonei, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h ir kuri negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos visos motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo SEAKĮ ir taisyklėse motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus. KET 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. KET 204 punktas numato, kad važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugų, jeigu mopedas, motociklas, triratis, bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai. Nesilaikius šių reikalavimų Pareiškėjui tinkamai taikyta atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 432 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį.
Pareiškėjas, neginčydamas padarytų pažeidimų fakto, nurodo, kad jam skirta nuobauda yra per didelė. Jis pripažino padaręs klaidą dėl nežinojimo, padėjo tyrimui, todėl, jo vertinimu, nesąžininga gauti kone maksimalią – 300 Eur baudą. Nurodo, kad šiuo metu nedirba, turi sveikatos problemų, dėl kurių dirbti praktiškai negali, todėl iš ko susimokėti baudą neturi.
ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 3) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 4) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybė daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinės nuobaudos parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
ANK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės.
ANK 32, 34 straipsniuose, reglamentuojančiuose administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisykles, numatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Vadovaujantis iš esmės analogiškais kriterijais, yra nustatoma ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, trukmė.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje, numatyta, kad už šį administracinį nusižengimą skiriama bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų, už ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skiriama bauda nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų, už 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Pareiškėjui už nusižengimus atitinkamai skirtos 300 Eur, 30 Eur ir 50 Eur baudos, kurios vadovaujantis ANK 38 straipsniu subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad 300 Eur yra minimali bauda numatyta sunkiausiame pareiškėjo padarytame nusižengime t. y. ANK 423 straipsnio 3 dalį. Todėl Pareiškėjo teiginys, kad jam buvo paskirta beveik maksimali bauda yra nepagrįstas. ANK 242 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Šiuo atveju Pareiškėjui paskirtas administracinio poveikio priemonės taikymo terminas buvo nustatytas taip pat minimalus.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22-648/2024).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui baudos sumažinimo kontekste. Aplinkybės susijusios su L. K. sveikatos problemomis ir darbiniu aspektu, egzistavo ir pareiškėjui darant administracinį nusižengimą, tačiau nuo priešingo KET elgesio jo neapsaugojo, todėl ir šiuo atveju negali būti išskirtinai vertinamos. Pritartina, kad Pareiškėjo nusižengimui nustatyta viena lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Tačiau, institucija nenustatė, ir teismas tam pritaria, kad ši aplinkybė nėra esminė sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo L. K.. Institucija šią lengvinančią aplinkybę taikė paskirdama Pareiškėjui minimalius nuobaudų dydžius bei nustatydama minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Kitų lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad Institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasi ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Nutarimą.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pagrindo pakeisti skundžiamą Nutarimą pareiškėjo L. K. skunde išdėstytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas skundžiamas Nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
netenkinti L. K. skundo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14762-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.