Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB SEB bankas prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, pareikštą suinteresuotiems asmenims - skolininkei E. Š., skolininkės sutuoktiniui – L. Š., antstolei Vaivai Šimkienei, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie posėdį dalyvaujantys byloje asmenys informuoti.

Kitų prašymų papildyti bylos medžiagą niekas nepateikė.

Prašymui išnagrinėti iš antstolės Vaivos Šimkienės gauta vykdomoji byla Nr. 0071/15/00614.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš pareiškėjo prašymo ir vykdomosios bylos Nr. 0071/15/00614 duomenų nustatyta, kad antstolė Vaiva Šimkienė vykdo išieškojimą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-18 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-800-251/2015 dėl 435,54 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės E. Š. išieškotojo AB SEB bankas naudai (vykd. b. 2-7 l.). Iš LR Gyventojų registro duomenų apie skolininkę matyti, kad E. Š. nuo (duomenys neskelbtini) yra ištekėjusi, jos sutuoktinis L. Š. (vykd. b. 55, 56, 68 l.). Skolininkė ir jo sutuoktinis nėra sudarę vedybų sutarties (vykd. b. 60 l., c. b. 56, 57 l.), nėra duomenų, kad yra kiti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindai. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis nenustatyta, kad E. Š. ir L. Š. būtų kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Skolininkė nedirba, nėra duomenų apie jai paskirtas socialines išmokas (vykd. b. 57 l.; c. b. 52, 53 l.), kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (vykd. b. 59, 64-65 l.), nėra juridinių asmenų dalyvis ar valdymo organas (vykd. b. 68 l.). Skolininkės sutuoktinis L. Š. nedirba, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (vykd. b. 59, 61-63 l.), nėra juridinių asmenų dalyvis ar valdymo organas (vykd. b. 68 l.), tačiau gauna netekto darbingumo pensiją ir transporto išlaidų kompensaciją, SoDra duomenimis vidutinės jo pajamos per mėnesį yra 235,81 Eur (c. b. 55 l.). Antstolė 2017-01-05 surašė patvarkymą Nr. e2-800-251/2015 dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų ir areštavo skolininkės sutuoktinio gaunamas nuolatines išmokas iš VSDFV, bei pasiūlė išieškotojai ir suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo (vykd. b. 71 l.).

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas AB SEB bankas. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininkės dalį yra skolininkės sutuoktinio pajamos, gaunamos iš gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

Nagrinėjamo klausimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas negali nagrinėti abstraktaus, t. y. tokio, kuriame nėra konkrečiai įvardintas turtas, prašymo nustatyti skolininko turto dalį. Antstolio atliktas bendro turto aprašymas suteikia visą reikalingą informaciją išieškotojui, ketinančiam kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, o teismui sudaro galimybę individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir spręsti tiek dėl nuosavybės formos, tiek dėl nuosavybės dalies turte. Šioje byloje išieškotojo pareikštas reikalavimas nustatyti, kad skolininkei priklauso pusė jos sutuoktinio pajamų, gaunamų iš intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, nėra tinkamai suformuluotas, nes nežinoma, ar skolininkės sutuoktinis užsiima intelektine veikla, iš kurios gauna pajamas, taip pat nežinoma, ar jis gauna dividendus bei turi kitų pareiškėjo nurodytų pajamų. Antstolė savo patvarkymu sustabdė iš pajamų, gaunamų iš VSDFV Šiaulių skyriaus, išmokėjimą skolininkės sutuoktiniui, todėl tik dalis pareiškimo yra pagrįsta.

Iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuoti asmenys - sutuoktiniai Š. nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.88 straipsniai).

Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo, pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikti atvejai, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Byloje nėra duomenų dėl Š. šeimos narių sveikatos būklės, nenustatyta kitų aplinkybių dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Konstatuotina, kad sutuoktinių Š. bendro turto dalys yra lygios ir skolininkės E. Š. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinio L. Š. iš VSDFV gaunamų nuolatinių išmokų, iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas. Nagrinėjamu atveju skolininkės sutuoktiniui be netekto darbingumo pensijos mokama dar ir transporto išlaidų kompensacija. Pažymėtina, kad antstolis, išieškodamas skolą tiek iš skolininko, tiek ir iš jo sutuoktinio, turi vadovautis CPK 739 straipsniu, t.y,. spręsti dėl galimumo išieškoti iš atitinkamų sumų, nustatydamas, ar šios sumos nepatenka į sumų, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas, sąrašą. Remiantis CPK 739 straipsnio 6 punktu, negalima išieškoti iš išmokų, mokamų pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. A1-234 patvirtinto Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo (Žin., 2008, Nr. 79-3124) 7 punktą transporto išlaidų kompensacija, kuri yra 0,25 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio, sutrikusią judėjimo funkciją turintiems asmenims mokama kas mėnesį. Ši kompensacija mokama už einamąjį mėnesį asmeniui arba jo tėvams, arba globėjams (rūpintojams) ir naudojama pagal tikslinę paskirtį asmens transporto paslaugų poreikiui tenkinti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, transporto išlaidų kompensacija priskirtina išmokoms, iš kurių išieškoti negalima. Dėl to negali būti nustatyta ir skolininkei priklausanti šios išmokos dalis, ir pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies (dėl turto dalies nustatymo iš VSDFV Šiaulių skyriaus L. Š. gaunamai netekto darbingumo pensijai), o kitoje dalyje atmetamas.

Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pačiai skolininkei E. Š. geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų. Be to, kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jos dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo AB SEB bankas prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkės E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jos sutuoktinio L. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš VSDFV Šiaulių skyriaus gaunamos netekto darbingumo pensijos.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Grąžinti antstolei Vaivai Šimkienei vykdomąją bylą Nr. 0071/15/00614.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.