Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei K. V., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. nustatyti nepilnamečio vaiko G. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, vaiko tėvu D. T. pagal jo gyvenamąją vietą;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad G. T., gimusi (duomenys neskelbtini) yra ieškovo D. T. ir atsakovės K. V. dukra. Ieškovas ir atsakovė gyvena atskirai. Mažametės G. T. gyvenamoji vieta bei jos bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu teismo sprendimu ar nutartimi nebuvo nustatyta.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-432-204/2018, buvo patvirtinta K. V. ir D. T. 2018 m. sausio 8 d. sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai G. T. mokėjimo. Pagal patvirtintos taikos sutarties 2 punktą, D. T. įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai G. T. išlaikymą po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šią išlaikymo sumą pervedant į K. V. sąskaitą. Taikos sutarties 4 punktu, D. T. įsipareigojo išlaikymo dukrai įsiskolinimą – 1200 Eur sumokėti iki 2018 m. gruodžio 28 d., mokant kiekvieną mėnesį dalimis, po 100 Eur kartu su mokėtina už einamąjį mėnesį išlaikymo suma. Išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų administratore uzufrukto teise buvo paskirta K. V..

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu K. V. yra pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, dėl mažametės dukros G. T. sumušimo. K. V. nuteista už tai, kad 2023 m. lapkričio 30 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini) namų virtuvėje, tyčia savo mažametei dukrai G. T. sudavė telefono įkroviklio laidu ne mažiau kaip šešis kartus per sėdmenis ir šlaunis, vieną kartą per dešinę ausį, sugriebusi už plaukų du kartus ją metė, dėl to ji atsitrenkė į grindis bei stalą, tokiu būdu nukentėjusiajai G. T. padarė poodines kraujosruvas šlaunyse, dešinėje ausyje, skruoste, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą sėdmenyse ir taip sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. K. V. buvo skirta bausmė – bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemones: nustatyta laikina nepilnametės G. T., gyvenamoji vieta kartu su tėvu D. T., pagal jo gyvenamąją vietą; priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovės K. V. dukrai G. T., po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. sausio 23 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, paskiriant šių lėšų administratorių uzufrukto teise ieškovą D. T., priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; sustabdytas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-432-204/2018, 2 punkto vykdymas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma teismo sprendimu.

Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra svarbios aplinkybės, kur vaikas gyvena šiuo metu ir su kuo jis gyvena. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant.

Ieškovo reikalavimas nustatyti dukros G. T. gyvenamąją vietą su juo, tenkinamas.

Ieškovas su dukra šiuo metu gyvena jo tėvams V. ir A. T. nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas su patogumais, yra centralizuotas šildymas ir vanduo. Butas yra dviejų kambarių, apie 50 m² ploto, jame yra reikalingi vaiko poreikiams tenkinti skirti baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Vaikas aprūpintas jo amžių ir poreikius atitinkančiais daiktais, ugdymo priemonėmis. D. T. paaiškino, kad tėvų bute gyvena laikinai, netrukus su šeima apsigyvens jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur dukroms bus skirtas atskiras kambarys. Šiuo metu minėtame bute vyksta remontas.

Naikintina nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2024 m. vasario 14 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnametės G. T. gyvenamosios vietos nustatymas.

Išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, vaiko tėvai, globėjai (rūpintojai) gali pareikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kaip numato kasacinio teismo praktika, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovas D. T. dirba, gauna minimalią mėnesinę algą. Ieškovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Jo vardu registruota viena transporto priemonė. Ieškovas yra vedęs, kartu su sutuoktine augina ir išlaiko dar vieną mažametę dukrą, gimusią 2019 m. kovo 20 d.

Atsakovė nepateikė teismui duomenų apie gaunamas pajamas, nors teismas buvo įpareigojęs atsakovę šiuos duomenis pateikti. Iš viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad atsakovė Lietuvoje verčiasi individualia veikla, dirba pagal darbo sutartį. Iš Sodros išrašo nustatyta, kad jos mėnesio pajamas sudaro apie 1200 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Atsakovė turi dar vieną mažametę dukrą, gimusią 2020 m. gegužės 25 d.

Teismas pripažįsta kaip būtinas vaikui G. T. išlaikyti ieškovo nurodytas apie 500 Eur išlaidas. Atsižvelgiant į mažametės amžių, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovo nurodytos išlaidos vaikui yra neprotingos ar per didelės. Teismas pripažįsta, jog, priklausomai nuo atitinkamo mėnesio konkrečių vaiko poreikių, metų laiko ar kitų objektyvių aplinkybių, atitinkamos rūšies išlaidų dydis gali kisti, t. y. mažėti arba didėti. Be to, šioje byloje nustatyta svarbi aplinkybė, kad šalių dukrai apsigyvenus tėvo namuose, atsakovė neperdavė ieškovui jokių dukros daiktų, rūbų, avalynės, todėl ieškovas nuolatos privalo pirkti dukrai ne tik maistą, bet ir rūbus, avalynę, mokymosi, ugdymo priemones. Taip pat nustatyta, kad G. T. turi sveikatos (regėjimo) problemų, todėl ieškovas privalo kiekvieną mėnesį skirti lėšų jos sveikatos gerinimui.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigoti teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Taigi, jeigu tėvas (motina) įrodinėja, jog vaiko poreikiams per mėnesį užtenka ne didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, tokios sumos pagrįstumo įrodinėjimo pareiga neturėtų būti apsunkinta, nes detalus vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas. Šioje byloje ieškovas įrodinėjo, jog dukros poreikiams patenkinti reikalinga mažesnė suma nei minimalioji mėnesio alga, kuri bylos nagrinėjimo metu, atskaičius mokesčius, sudarė apie 709 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių siekia – 924 Eur). Taigi, priteistino išlaikymo iš vieno tėvo orientacinis dydis ieškinio pateikimo metu buvo apie 354 Eur (709 Eur : 2). Nagrinėjamu atveju įrodyti, kad vaikui pakaks ir mažesnio dydžio išlaikymo, turėjo atsakovė, tačiau ji tokių įrodymų teismui nepateikė.

Siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo fiziologinių poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio.

Taigi, nustačius, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 500 Eur suma mėnesiui, atsižvelgiant, kad šalių pareigos išlaikyti dukrą lygios, yra pagrindas priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Nustatyta, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybė šiuo metu ieškovui moka 96,25 Eur išmoką (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Nors pagal kasacinio teismo praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teikiamo išlaikymo dalys (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tai yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo vėlesnėje praktikoje (pvz. 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

Šiuo atveju nustatyta, kad šalių dukra nuo 2023 m. gruodžio 1 d. nuolatos gyvena tik su ieškovu, atsakovė su dukra nebendrauja, o tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsižvelgiant į tai, teismas iš nustatytų vaiko poreikių sumos neatima pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumos.

Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2024 m. sausio 23 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). G. T. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos 2024 m. vasario 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiui vaikui G. T. ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-432-204/2018, 2 punkto vykdymo sustabdymas.

Teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos.

Kaip buvo nurodyta anksčiau, teismas nustatė, kad atsakovės dukrai mokėtina išlaikymo suma yra 250 Eur per mėnesį. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo dukros poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovės finansinės galimybės teikti 250 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Dėl šių priežasčių, taip pat vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuotina, kad ieškovo ir atsakovės dukros poreikius ir atsakovės turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko 250 Eur per mėnesį išlaikymas.

Iš atsakovės dukrai priteistina išlaikymo skola, po 250 Eur kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra iki 2024 m. sausio 22 d., viso 427,00 Eur (250 Eur - už 2023 m. gruodžio mėnesį ir 177 Eur už 2024 m. sausio mėnesio 22 dienas). G. T. priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas.

Šioje dalyje ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies, nes jis išlaikymo įsiskolinimą už 2024 m. sausio mėnesį skaičiavo ne už 22, o už 23 dienas. Tačiau kaip buvo nurodyta, ieškinys teisme gautas 2024 m. sausio 23 d. ir nuo šios dienos jau skaičiuojamas priteistas išlaikymas.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo

Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pažymėtina, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp jų kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir jie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).

Ieškovo nurodyta bendravimo tvarka, kad atsakovė bendrauja su dukra: „trečią mėnesį - antrą mėnesio šeštadienį po motinos konsultacijos su psichologu, motina paima vaiką iš gyvenamosios vietos 11 val. ir parveža į gyvenamąją vietą - 16 val., bei „per trečią mėnesį, nesusiklosčius vaiko ir motinos minimaliems socialiniam ryšiams, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko interesus, ketvirtą mėnesį motina su vaiku bendrauja pirmo mėnesio nustatyta tvarką, tačiau penktą mėnesį laikomasi trečio mėnesio tvarkos t. y. motina turi teisę vaiką paimti iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir 16 val. sugrąžinti į gyvenamąją vietą“, yra sąlyginė, suteikianti daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms. Nėra aišku kokiais klausimais atsakovė turi konsultuotis su psichologu, ar ji privalo gauti kokią tai pažymą iš psichologo, ar lankyti kursus, ar neturint galimybės pasikonsultuoti su psichologu atsakovė galės toliau bendrauti su dukra, kas nuspręs ar per trečią mėnesį susiklostė vaiko ir motinos minimalus socialinis ryšys, ir pan. Nors ieškovas teisme nurodė, kad sąlyga dėl konsultacijos pas psichologą reikalinga, nes jam kyla abejonių dėl atsakovės sveikatos (depresijos), tačiau diagnozes asmenims nustato ir gydymą dėl psichinės sveikatos skiria ne psichologai, o gydytojai psichiatrai arba psichoterapeutas. Todėl atmestinas reikalavimas dėl atsakovės bendravimo su dukra tik po jos konsultacijos su psichologu. Taip pat, į bendravimo tvarką neįtrauktina sąlyga „ nesusiklosčius vaiko ir motinos minimaliems socialiniam ryšiams“. Ši sąlyga būtų aktuali, jeigu vaikas išvis nepažinotų motinos, nebūtų su ja niekada bendravusi. Šiuo atveju šalių dukra daug metų gyveno su mama ir tarp jų yra socialinis ryšys, tik šiuo metu po patirto fizinio smurto mergaitė jaučia baimę ir nenori viena bendrauti su mama.

Teismui suprantamas ieškovo nerimas dėl dukros saugumo, jai vienai bendraujant su mama. Tačiau šiuo atveju svarbi nustatyta aplinkybė, kad atsakovei yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, todėl tikėtina, kad atsakovės smurtinis elgesys pasikeis. Vis dėlto, atsižvelgiant į mažametės G. T. interesus, yra pagrindas patikslinti ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, nurodant, kad trečią ir vėlesnius mėnesius atsakovė bendrauja su dukra antrą mėnesio šeštadienį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą iki 16 val., tik dukrai sutinkant vienai bendrauti su mama. G. T. nesutikus vienai bendrauti su mama, jų bendravimas vyksta kartu dalyvaujant ir ieškovui. Pažymėtina, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, todėl teismas nustato tokią bendravimo tvarka, kuri šiuo metu geriausiai užtikrins vaiko interesus.

Kiti ieškovo reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra pagrįsti ir neprieštaraujantys vaiko interesams.

Atsižvelgiant į vaiko amžių, papildytina bendravimo tvarka, nurodant, kad atsakovė neribotai bendrauja su dukra telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, kai tai netrukdo jos ugdymui, sveikatai ar poilsiui. Taip pat, nustatytina, kad ieškovo ir atsakovės bendru susitarimu, atsakovė bendrauja su dukra ir kitu laiku, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, galimybes ir norą bendrauti su mama.

Teismas šeimos bylose, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Apie tai šalys buvo informuotos. Todėl teismas šiuo atveju išeina už ieškinio reikalavimų ribų ir nustato detalesnę skyrium gyvenančios mamos bendravimo su dukra tvarką, kuri šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus, atsižvelgiant į ieškovo ieškinio reikalavimus.

Išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvai gali pareikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo. Jam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra suteikta antrinė teisinė pagalba, jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas išieškotinos iš atsakovės proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgiant į priteistino išlaikymo dydį bei aplinkybę, kad byla yra elektroninė, iš atsakovės priteistinas 67,50 Eur žyminis mokestis (250 Eur × 12 mėnesių = 3000 Eur × 3 % x 75%). Iš atsakovės valstybei priteistinos ir 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 7 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas už D. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 300 Eur. Šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Nustatyti G. T., gimusios 2013 m. gruodžio 13 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos tėvu D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-432-204/2018, 2 punktą, dėl išlaikymo nepilnametei G. T. mokėjimo.

Priteisti iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. T., gimusiai 2013 m. gruodžio 13 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2024 m. sausio 23 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų vaikui tvarkytoju uzufrukto teise paskirti D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo nepilnametei G. T. priteisimą ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-432-204/2018, 2 punkto vykdymo sustabdymą.

Priteisti iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai G. T., gimusiai 2013 m. gruodžio 13 d įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. sausio 22 d., po 250 eurų kas mėnesį, viso 427,00 Eur. Priteisto išlaikymo vaikui įsiskolinimo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra G. T., gimusia (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis:

1) pirmus du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, K. V. bendrauja su dukra G. T. pirmą mėnesio šeštadienį nuo 13 val. iki 16 val., Tauragės rajone esančiose viešose erdvėse atitinkančiose vaiko amžių ir socialinius įgūdžius (žaidimų aikštelėse, prekybos centruose ir pan.), dalyvaujant vaiko tėvui D. T.;

2) trečią ir vėlesnius mėnesius, K. V. bendrauja su dukra G. T. antrą mėnesio šeštadienį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą iki 16 val., jeigu dukra sutinka viena bendrauti su mama. G. T. nesutikus vienai bendrauti su mama, jų bendravimas vyksta kartu dalyvaujant ir vaiko tėvui D. T.;

3) K. V. apie planuojamą bendravimą su dukra privalo pranešti D. T. elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki planuojamo atvykimo;

4) K. V. neribotai bendrauja su dukra G. T. telefonu bei kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, kai tai netrukdo jos ugdymui, sveikatai ar poilsiui;

5) D. T. ir K. V. bendru susitarimu atsakovė bendrauja su dukra G. T. ir kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko G. T. užimtumą, galimybes ir norą bendrauti;

6) tuo atveju, jei bendravimo tvarkoje nurodytu laiku vaikas G. T. negali bendrauti su mama dėl ligos, tėvas D. T. privalo elektroninių ryšių priemonėmis pranešti K. V. apie negalėjimą susitikti su dukra, ne vėliau kaip likus vienai dienai iki susitikimo laiko, išskyrus atvejį, kai vaikas suserga tą pačią bendravimo dieną, tokiu atveju ieškovas turi pranešti atsakovei iškart vaikui susirgus. Tokiu atveju, motinai suteikiama galimybė vaiką aplankyti jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje;

7) motina privalo informuoti tėvą apie numatomos su vaiku veiklos pobūdį, kad tėvas galėtų tinkamai parengti vaiką, suruošti būtinus daiktus ir kitas priemones;

8) buvimo su motina metu sunegalavus vaikui G. T., motina turi informuoti tėvą apie tai ir esant būtinybei sudaryti galimybes tėvui nedelsiant pasiimti vaiką, ar nedelsiant pati jį pristatyti į gydymo įstaigą ar tėvui.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Panaikinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną nepilnametės G. T. gyvenamosios vietos nustatymą.

Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 91,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, 67,50 Eur sumokėti nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, 23,79 Eur sumokėti nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtis - išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 300,00 Eur išlaidų už D. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“; įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.