Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. J., V. J., antstoliui Valdui Zubinui dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnyje nustatyta pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjimo tvarka. Pareiškimą teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 2 dalis); pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (CPK 593 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnio, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Byloje nustatyta, kad antstolis Valdas Zubinas vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-13726-528/2016 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. J. išieškotojos individualios įmonės „Aujama-credit“ naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2016 m. liepos 21 d. antstolis areštavo sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, ir priėmė siūlymą kreditorei IĮ „Aujama-credit““ kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Taip pat vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininkės turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje.

Byloje nustatyta, kad skolininkės V. J. sutuoktinis R. J. yra dirbantis bei gauna pajamų. Duomenų, kad jų santuoka būtų nutraukta, ar kad jie būtų sudarę vedybų sutartį, nėra (patikrinti teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Vedybų sutarčių registras). Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Duomenų, kad areštuotas turtas ar jo dalis būtų skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė, nėra. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.117 straipsnį, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkei V. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jos sutuoktinio R. J. pajamų, kurias jis gauna iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 667 straipsnis).

Šalis, pretenduojanti į išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, visais atvejais privalo pareikšti prašymą dėl tokių išlaidų atlyginimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir patirtų išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus teismui pateikė iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl svarstytinas jų pagrįstumo klausimas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėją byloje atstovavo advokatas V. M. (2015 m. spalio 15 d. teisinių paslaugų sutartis). Už atstovo suteiktas paslaugas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėja prašė priteisti iš viso 85,00 Eur. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pareiškėjos patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimas patenkintas, sprendžia, kad pareiškėjos patirtos 85,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš skolininkės (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1511-260/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ prašymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinio R. J. pajamų, kurias jis gauna iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Priteisti iš suinteresuoto asmens V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, buveinės adresas P. Lukšio g. 34-2, Kaunas, 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.