Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-248-863/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-01-22
Bylos Nr.: e2S-248-863/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06576-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Lysionok
Ieškovas: K. K.
Atsakovas: K. T. L.

Kategorijos

3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-248-863/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06576-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) K. T. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui K. T. L. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo K. T. L. priešieškinį ieškovei K. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui K. T. L. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. K. L. tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovo K. T. L. priešieškinį ieškovei K. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su motina nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-1499-862/2017, buvo patvirtinta šalių 2017 m. sausio 23 d. sudaryta taikos sutartis (toliau ir – Taikos sutartis), pagal kurią vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina, be kita ko, nustatyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-147-1019/2021, buvo patvirtinta šalių 2021 m. kovo 30 d. sudaryta taikos sutartis, kuria iš dalies buvo pakeistas Taikos sutarties 4.2 papunktis ir 7 punktas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 800 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, tenkinant iš dalies atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, buvo pakeistas teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartyje 10 punkte ir 2023 m. birželio 20 d. nutartyje priteistas iš atsakovo laikino išlaikymo vaikui dydis, sumažinant iki 400,00 Eur.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi, kuri buvo iš dalies pakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (atsakovu) iki teismo sprendimo priimto šioje byloje įsiteisėjimo; nustatyta laikina ieškovės bendravimo su sūnumi tvarka, numatant, kad: 1) vaiko motina bendrauja su sūnumi kas antrą savaitę, pasiimdama jį iš atsakovo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki kito penktadienio 17.00 val.; 2) vaiko tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitę pasiimdamas jį iš ieškovės gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki kito penktadienio 17.00 val.; 3) vaikui lankant (duomenys neskelbtini) treniruotes, į šias treniruotes vaiką visada nuveža vaiko tėvas; tuo atveju jei bus mamos savaitė, tai vaiko tėvas antradieniais ir ketvirtadieniais paims vaiką iš mokyklos (arba iš mamos namų) 16:30 val. ir grąžins 18:40 val.; 4) ieškovė ir atsakovas įpareigojami nekliudyti ir nedrausti vaikui susisiekti, bendrauti telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis (telefonu ir kitomis internetinėmis ryšio priemonėmis) su kitu iš tėvų, jei vaikas nori, tuo metu, kai praleidžiamas laikas su kitu iš tėvų; 5) jeigu dėl sūnaus ligos jis negali būti perduotas vienam iš tėvų nesukeliant pavojaus sūnaus sveikatai, tai jis perduodamas sekančią dieną po to, kai toks pavojus praėjo. Be to, minėta nutartimi buvo nutarta: atmesti atsakovo prašymą dėl laikino išlaikymo iš ieškovės priteisimo; sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi pakeistos, iš dalies pakeičiant 4.2 ir 7 punktus, šalių sudarytos Taikos sutarties 18 ir 19 punktų vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 800,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria pakeičiant 2017 m. vasario 6 d. nutartyje 10 punkte ir 2023 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje priteista iš atsakovo laikino išlaikymo vaikui K. K. L. suma buvo sumažinta iki 400,00 Eur, vykdymą iki teismo sprendimo priimto šioje byloje įsiteisėjimo; sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi pakeistos, iš dalies pakeičiant 4.2 ir 7 punktus, šalių sudarytos Taikos sutarties 10 punkto vykdymą iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos, paliekant nepakeistus minėta teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi nustatytos tvarkos 4 ir 5 punktus (dėl bendravimo su sūnumi telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis ir bendravimo sūnaus ligos atveju), pakeičiant ir papildant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtintos tvarkos 1 ir 2 punktus nustatyti ieškovės laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią: 1.1. Vaiko motina pirmą vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienos porinės savaitės šalių suderintą 1 dieną, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) parinktam specialistui (psichologui ar kt.), kurio darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), suderintu konsultacijų laiku pagal specialisto ar vaiko (bendrojo ugdymo metu) užimtumą. Apmokėjimą už (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas (prireikus) vykdo abu nepilnamečio vaiko tėvai lygiomis dalimis; 1.2. Vaiko motina sekantį (antrą) mėnesį bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų kiekvienos porinės savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) parinktam specialistui (psichologui ar kt.), kurio darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), suderintu konsultacijų laiku pagal specialisto ar vaiko (bendrojo ugdymo metu) užimtumą. Apmokėjimą už (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas (prireikus) vykdo abu nepilnamečio vaiko tėvai lygiomis dalimis; 1.3. Vaiko motina sekantį (trečią) mėnesį bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų kiekvienos porinės savaitės pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) parinktam specialistui (psichologui ar kt.), kurio darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), suderintu konsultacijų laiku pagal specialisto ar vaiko (bendrojo ugdymo metu) užimtumą. Apmokėjimą už (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas (prireikus) vykdo abu nepilnamečio vaiko tėvai lygiomis dalimis; 1.4. Įpareigoti vaiko tėvą 3 mėnesių laikotarpiu – pirmą mėnesį kiekvienos porinės savaitės šalių suderintą dieną, antrą mėnesį – porinės savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, trečią mėnesį porinės savaitės pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais pristatyti nepilnametį vaiką medicinos (duomenys neskelbtini) parinktam psichologui, kurio darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), ir neužėjus į specialisto kabinetą, kur vyks motinos ir vaiko susitikimas, perdavus vaiką specialistui nedelsiant pasišalinti iš pastato, kuriame yra specialisto kabinetas. Nepilnamečio vaiko ir jo motinos nurodytuose susitikimuose vaiko tėvas nedalyvauja; 1.5. Įpareigoti vaiko tėvą pirmą mėnesį kiekvienos porinės savaitės šalių suderintą (as) dieną (as) ir sekančius du mėnesius bendravimo tvarkoje nurodytomis dienomis, iš anksto su psichologe suderintu laiku paimti nepilnametį vaiką iš psichologo, kurio darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Vaiko pristatymo ir parvežimo išlaidos tenka vaiko tėvui; 1.6. Nurodytą ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku per psichologą nustatyti 3 mėnesių laikotarpiui, skaičiuotiną nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta ši bendravimo tvarka, įsiteisėjimo dienos; 1.7. Pasibaigus ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku per specialistą/ psichologą 3 mėnesių laikotarpiui, motinos bendravimas su vaiku vyksta kas antrą savaitę žemiau nurodyta tvarka: 1.7.1 Vaiko motina bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų visomis porinėmis savaitėmis (nuo penktadienio iki penktadienio), pasiimdama vaiką penktadienį iš jo bendrojo lavinimo įstaigos (po pamokų) arba iš papildomo lavinimo įstaigos (po papildomo lavinimo užsiėmimų (būrelių, treniruočių ir pan.), jeigu tą dieną vaikui yra papildomo lavinimo užsiėmimai, ir atveždama vaiką į jo bendrojo lavinimo įstaigą (prieš užsiėmimus) kitos savaitės penktadienį. Jeigu motinos vaiko pasiėmimo ir grąžinimo dienomis vaikas nevyksta į bendrojo lavinimo įstaigą (dėl vaiko atostogų, šventinių/nedarbo dienų ir pan.), motina vaiką pasiima, o tėvas vaiką perduoda viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), 17.00 val. Atsakovas privalo užtikrinti tinkamą vaiko perdavimą jo motinai bendravimo tvarkos šiame punkte nustatytu laiku (17.00 val.) – atvykęs su vaiku į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, susisiekti su ieškove mobiliuoju telefonu ir telefoninio pokalbio metu arba SMS žinute informuoti ją apie konkrečią stovėjimo aikštelėje vaiko perdavimo vietą; 1.7.2. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų visomis neporinėmis savaitėmis (nuo penktadienio iki penktadienio), pasiimdamas vaiką penktadienį iš jo bendrojo lavinimo įstaigos (po pamokų) arba iš papildomo lavinimo įstaigos (po papildomo lavinimo užsiėmimų (būrelių, treniruočių ir pan.), jeigu tą dieną vaikui yra papildomo lavinimo užsiėmimai, ir atveždamas vaiką į jo bendrojo lavinimo įstaigą (prieš užsiėmimus) kitos savaitės penktadienį. Jeigu tėvo vaiko pasiėmimo ir grąžinimo dienomis vaikas nevyksta į bendrojo lavinimo įstaigą (dėl vaiko atostogų, šventinių/nedarbo dienų ir pan.), tėvas vaiką pasiima, o motina vaiką perduoda viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), 17.00 val. Motina privalo užtikrinti tinkamą vaiko perdavimą jo tėvui bendravimo tvarkos šiame punkte nustatytu laiku (17.00 val.) – atvykusi su vaiku į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, susisiekti su atsakovu mobiliuoju telefonu ir telefoninio pokalbio metu arba SMS žinute informuoti jį apie konkrečią stovėjimo aikštelėje vaiko perdavimo vietą; 1.8. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi nustatytos laikinosios motinos bendravimo su vaiku tvarkos 3 punktą; 1.9 Nustatyti, kad vaikui lankant papildomo lavinimo užsiėmimus, jų lankymą užtikrina tas tėvas/motina, pas kurį (ią) vaikas pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką tuo metu yra, t. y. kiekvieno mėnesio visomis porinėmis savaitėmis (nuo penktadienio iki penktadienio) – vaiko lankymą užtikrina vaiko motina, o metų visomis neporinėmis savaitėmis (nuo penktadienio iki penktadienio) – vaiko tėvas; 2. Nustatyti, kad vaiko tėvas prieš vykdamas su nepilnamečiu vaiku į užsienį (atostogų ar dėl kitų priežasčių) privalo ne vėliau nei prieš 14 kalendorinių dienų apie tai informuoti vaiko motiną, išsiųsdamas SMS žinute ir elektroninio pašto adresu informaciją apie konkretų vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo vietą. Vaiko tėvas privalo sudaryti sąlygas vaiko motinai bendrauti su vaiku jo buvimo užsienyje laikotarpiu telefoninio ir/ar internetinio ryšio priemonėmis.

Šalies argumentai

6. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas: 1. Nustatyti vaiko ir motinos ryšio atkūrimui laikiną 3 mėnesių bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, numatant, kad: 1.1. Vaiko motina pirmą vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienos porinės savaitės vieną 1 dieną. Bendravimas vyksta dalyvaujant psichologui S. A., kurio darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), suderintu konsultacijų laiku, atsižvelgiant į specialisto ar vaiko užimtumą (bendrojo ugdymo metu). Apmokėjimą už specialisto teikiamas paslaugas vykdo abu nepilnamečio vaiko tėvai lygiomis dalimis; 1.2. Vaiko motina sekantį (antrą) ir trečią mėnesį bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienos porinės savaitės 2 dienas. Bendravimas vyksta dalyvaujant psichologui S. A., kurio darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), suderintu konsultacijų laiku, atsižvelgiant į specialisto ar vaiko užimtumą (bendrojo ugdymo metu). Apmokėjimą už specialisto teikiamas paslaugas vykdo abu nepilnamečio vaiko tėvai lygiomis dalimis; 2. Stabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties 1.7 punkto galiojimą 3 mėnesių laikotarpiui, skirto vaiko ir motinos ryšio atstatymui; 3. Priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 327 Eur, mokėjimai turi būti atliekami kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 6 dienos į nurodytą vaiko tėvo sąskaitą; 4. Įpareigoti ieškovę kas mėnesį pervesti valstybės skiriamus vaiko pinigus, 122,50 Eur sumą, į vaiko tėvo banko sąskaitą; mokėjimai turi būti atliekami kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 6 dienos, kol bus išnagrinėta byla ir priimtas galutinis sprendimas dėl vaiko išlaikymo.

Atsiliepimas

6.1. Atsakovas prašyme nurodė, jog šalys 2025 m. birželio 10 d. teismo posėdyje sutiko su tuo, kad (duomenys neskelbtini) psichologo teiktos konsultacijos nedavė norimo rezultato. Pasibaigus ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku per (duomenys neskelbtini) psichologą 3 mėnesių laikotarpiui, tolesnis motinos ir vaiko bendravimas nutartyje nustatyta tvarka nevyko, nes vaikas vengė bendrauti su mama bei kategoriškai atsisakydavo su ja vykti. Atsakovas pažymėjo, kad siekdamas padėti atkurti vaiko ryšį su motina, bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos specialistais: pristatydavo vaiką į specialistų nurodytas įstaigos patalpas vaiko perdavimui, teikė paaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos, kreipėsi pagalbos tarpininkauti perduodant vaiką ieškovei vaiko teisių apsaugos institucijos patalpose. Pažymėjo, kad ieškovė, nepaisydama vaiko nuomonės, daro vaikui psichologinį spaudimą. Nesant stebinčių institucijų specialistų priežiūros, ji sistemingai menkina tėvo aplinką ir patį vaiką, naudodama, pavyzdžiui tokius išsireiškimus, kaip „tu kalėjime uždarytas“, „tu beprotnamyje“, „tavo tėvas psichopatas“, „tu su bepročiais gyveni“, „vargšas tu, man tavęs gaila“, „kas tave auklėja“ ir pan. Toks ieškovės ir jos motinos elgesys žaloja vaiko emocinę būklę, pažeidžia jo geriausius interesus ir atstumia vaiką nuo bendravimo su ja pačia. Šis psichologinis spaudimas kelia realią grėsmę vaiko stabilumui ir psichinei sveikatai, o ieškovės veiksmai verčia abejoti jos geranoriškumu ir tikruoju rūpinimusi vaiko gerove. Ieškovės demonstruojamas agresyvus požiūris akivaizdžiai rodo nenorą ieškoti kompromiso, trukdo konstruktyviam dialogui ir bendradarbiavimo galimybių paieškai su atsakovu. Be kita ko, mano, kad būtina atsižvelgti į konkrečią individualaus vaiko situaciją, vertinti, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgti į vaiko nuomonę, todėl neneigiant poreikio dėl vaiko ir motinos ryšio atstatymo, būtina koreguoti dabar galiojančią laikiną vaiko ir motinos bendravimo tvarką, atsisakant prievartinių būdų, kaip neduodančių rezultato. Todėl prašė papildyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti papildomas 3 mėnesių konsultacijas vaiko ir motinos ryšiui atkurti. Atsižvelgiant į byloje esančių valstybės institucijų, mokymo įstaigos, Teisės psichologijos specialistų išvadoje nurodytas aplinkybes, vaiko nenoras bendrauti su mama kyla dėl pačios motinos netinkamo elgesio su savo vaiku, nes vaikas vengia galimai naujų traumuojančių patirčių. Nurodė, jog kadangi ieškovė prieštaravo su vaiku dirbančio psichologo F. A. kandidatūrai, atsakovas siūlo psichologo S. A. kandidatūrą (turinčio patirties tokiuose klausimuose), kurio preliminarų žodinį sutikimą atsakovas yra gavęs.

6.2. Dėl prašomo vaikui priteisti laikino išlaikymo atsakovas nurodė, kad nuo 2024 m. vasario mėnesio, kai vaikas faktiškai pradėjo gyventi su tėvu (atsakovu), visą materialinį išlaikymą vaikui teikia tik atsakovas, ieškovė finansiškai neprisideda. Tokiu elgesiu ieškovė toliau pažeidžia šalių Taikos sutarties 10 punktą, taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnį, kuris imperatyviai nustato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Be to, tuo pačiu laikotarpiu ieškovė pasisavino valstybės skiriamus vaiko pinigus, bendra suma – 1 910 Eur. Šie pinigai, kurie turėtų būti skirti išimtinai einamųjų vaiko poreikių tenkinimui, ieškovės gaunami į jos banko sąskaitą ir nėra perduodami vaiką auginančiam atsakovui. Atsakovo manymu, ieškovė tuos pinigus skiria savo naudai bei poreikiams. Atsakovas akcentavo, kad nors ir buvo numatytas vaiko gyvenimo ir bendravimo su abiem tėvais modelis, grindžiamas lygiaverčio laiko principu (50:50), šis modelis realiai nebuvo įgyvendintas.

7. Ieškovė atsiliepime su atsakovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko ir prašė jį atmesti bei tenkinti jos prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl jos bendravimo su vaiku.

Šalies argumentai

7.1. Ieškovės nuomone, atsakovas, reiškiamu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl motinos su vaiku bendravimo tvarkos jo nurodytu būdu siekia vilkinti vaiko ir motinos ryšio atkūrimą bei nėra suinteresuotas šio ryšio atkūrimo efektyvumu, prašydamas skirti ieškovės su sūnumi bendravimą per jo parinktus labai brangiai kainuojančius psichologus (tą atsakovas pabrėžė paskutinio teismo posėdžio metu), savaime keliančius klausimą dėl šališkumo, ir siekdamas neribotam laikui apriboti motinos ir vaiko bendravimą lygiomis su tėvu dalimis.

7.2. Ieškovė pateikė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydama pakeisti teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatant, kad: 1. Vaiko motina bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų kiekvienų porinių savaičių trečiadienį ir penktadienį, dalyvaujant psichologui, parinktam (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) suderintu konsultacijų laiku pagal specialisto ir vaiko (bendrojo ugdymo metu) užimtumą; apmokėjimą už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas (prireikus) vykdo abu nepilnamečio vaiko tėvai lygiomis dalimis; 2. Vaiko motina bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų kiekvienų neporinių savaičių antradienį ir ketvirtadienį, dalyvaujant psichologui, parinktam (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) suderintu konsultacijų laiku pagal specialisto ir vaiko (bendrojo ugdymo metu) užimtumą; apmokėjimą už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas (prireikus) vykdo abu nepilnamečio vaiko tėvai lygiomis dalimis; 3. Vaiko tėvas įpareigotinas metų kiekvienų porinių savaičių trečiadienį ir penktadienį bei metų kiekvienų neporinių savaičių antradienį ir ketvirtadienį pristatyti nepilnametį vaiką į (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) patalpas psichologo paskirtu laiku ir, neužėjęs į psichologo kabinetą, kur vyks motinos ir vaiko susitikimas, perdavęs vaiką psichologui, nedelsiant pasišalinti iš pastato, kuriame yra psichologo kabinetas; nepilnamečio vaiko ir jo motinos nurodytuose susitikimuose vaiko tėvas nedalyvauja; 4. Nurodytą 1 ir 2 punkte ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku per psichologą nustatyti 2 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta ši bendravimo tvarka, įsiteisėjimo dienos; pasibaigus ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku per psichologą 2 mėnesių laikotarpiui, jos bendravimas su vaiku vyksta žemiau nurodyta tvarka: 4.1. Vaiko motina bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų visomis porinėmis savaitėmis nuo pirmadienio iki sekmadienio; vaiko tėvas privalo užtikrinti vaiko perdavimą motinai, vaiką pristatant pirmos bendravimo dienos išvakarėse, t. y. neporinės savaitės sekmadienį nuo 17.00 val. iki 17.30 val., ir pasiimdamas vaiką iš jo motinos gyvenamosios vietos paskutinę bendravimo dieną, t. y. porinės savaitės sekmadienį nuo 17.00 val. iki 17.30 val.; 4.2. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų visomis neporinėmis savaitėmis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos pirmos bendravimo dienos išvakarėse, t. y. porinės savaitės sekmadienį nuo 17.00 val. iki 17.30 val., ir pristatydamas vaiką iš jo motinos gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną, t. y. neporinės savaitės sekmadienį nuo 17.00 val. Iki 17.30 val.; 4.3. Vaikui lankant bendrojo lavinimo įstaigą ir papildomo lavinimo užsiėmimus, jų lankymą užtikrina tas tėvas/motina, pas kurį (ią) vaikas pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką tuo metu yra, t. y. kiekvieno mėnesio visomis porinėmis savaitėmis – vaiko lankymą užtikrina vaiko motina, o metų visomis neporinėmis savaitėmis – vaiko tėvas; 5. Vaiko tėvas prieš vykdamas su nepilnamečiu vaiku į užsienį (atostogų ar dėl kitų priežasčių) privalo ne vėliau nei prieš 14 kalendorinių dienų apie tai informuoti vaiko motiną, išsiųsdamas SMS žinute ir elektroninio pašto adresu informaciją apie konkretų vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo vietą; vaiko tėvas privalo sudaryti sąlygas vaiko motinai bendrauti su vaiku jo buvimo užsienyje laikotarpiu telefoninio ir/ar internetinio ryšio priemonėmis; 6. Atsižvelgiant į tai, kad tėvai bendrauja su vaiku lygiomis (laiko atžvilgiu) dalimis, sūnaus poreikių tenkinimą užtikrina (tenkina) kiekvienas iš tėvų sūnaus bendravimo su jais metu.

7.3. Ieškovės teigimu, tiek atsakovo sugyventinės, tiek ir atsakovo veiksmai akivaizdžiai apsunkina vaiko motinos komunikaciją su ugdymo įstaigos administracija. Nors ieškovė nepertraukiamai atvyksta į bendrojo lavinimo įstaigoje vykstančius tėvų susirinkimus, šventes, iškylas ir pan., o taip pat aktyviai domisi vaiko mokslais, ugdymo įstaiga nerodo suinteresuotumo bendradarbiauti su ieškove vaiko interesais. Ieškovės nuomone, dabartinės bendravimo tvarkos nuostata, kad vaiką tėvas motinai turi perduoti viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, kai atsakovo ir ieškovės gyvenamąsias vietas skiria tik tvora, šalių sūnui turėtų atrodyti nenatūraliai. Todėl, pagal ieškovę, atsakovas turėtų būti įpareigotas perduoti vaiką ieškovės gyvenamosios vietos adresu, kad vaikas jaustų bent jau besikeičiantį tėvų bendravimo santykį ir abiejų pastangas, dedamas vaiko interesais.

7.4. Ieškovės vertinimu, atsakovo siekis, jog iš ieškovės būtų priteistas išlaikymas vaikui tik patvirtina jo tikruosius ketinimus iš esmės keisti vaiko su motina bendravimo tvarką, ją apribojant tokiu būdu, kad atsakovui iš esmės nereikėtų dėti jokių pastangų (įskaitant vaiką perduoti motinai, su vaiku šiuo klausimu kalbėtis, bendradarbiauti su motina vaiko interesais, siekti, kad vaikas vėl pasijustų turintis ne tik tėvą, bet ir motiną ir pan.), o paliekant neribotam terminui šį klausimą neterminuotai spręsti atsakovo pasirinktiems itin brangiai apmokamiems psichologams. Ieškovė paaiškino, kad vaikui valstybės skiriami pinigai naudojami jo sveikatos ir kaupiamajam draudimui, ką patvirtina deklaracijos dokumento punktai (sutartis yra galiojanti ir vykdoma). Ieškovė pažymėjo, kad, teismui pakeitus motinos bendravimo su vaiku tvarką (neribotam laikui per psichologą, iš esmės eliminuojant atsakovo pareigą taip pat aktyviais savo veiksmais prisidėti prie vaiko ir motinos ryšio atstatymo) bei dar priteisus iš ieškovės vaikui išlaikymą, atsakovo tikslai būtų pasiekti, o jo atsakomybė savaime susiaurinta.

7.5. Ieškovė be kita ko akcentavo, kad neturi būti atmetamas nei vienas iš tėvų ar tik galimai manipuliuojama suinteresuotumu atstatyti motinos su vaiku nutrūkusį ryšį, pasitelkiant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės atspindinčius vieno iš tėvų (kaip šiuo atveju, atsakovo) interesus. Remdamasi teismų praktika, pažymėjo, kad teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo (teismo) manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą.

Atsiliepimas

8. Atsakovas atsiliepime su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesutiko ir prašė jį atmesti.

8.1. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pripažindama, kad vaikas kategoriškai atsisako su ja gyventi ir bendrauti, ieškovė prašomomis laikino pobūdžio apsaugos priemonėmis siekia, kad teismas įpareigotų atsakovą taikyti prievartos priemones vaikui, siekiant patenkinti ieškovės interesus. Mano, kad tokiu būdu ieškovė siekia išvengti savo pareigos imtis realių veiksmų vaiko ir jos santykių atkūrimui bei vaikui išlaikymo užtikrinimui. Vertinant ieškovės prašymą turi būti atsižvelgta į esamas ir buvusias aplinkybes, atsakovo dedamas pastangas ir veiksmus, skirtus atkurti vaiko ir motinos santykius, taip pat į priežastis, dėl kurių vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su motina.

8.2. Atsakovas akcentavo, kad nuosekliai vykdė bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą, imdamasis visų reikalingų priemonių, siekdamas užtikrinti teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi numatyto tikslo – vaiko ir skyrium gyvenančios motinos kontakto bei jų tarpusavio ryšio atkūrimo ir palaikymo – realų įgyvendinimą. Atkreipė dėmesį, kad savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė, prašydama taikyti tarpininkavimą per (duomenys neskelbtini), nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl turėtų būti vėl pasinaudota būtent šios įstaigos paslaugomis. Pati ieškovė pripažino, jog tarpininkavimas per minėtą įstaigą nebuvo rezultatyvus, o atvirkščiai – sukėlė didesnę įtampą ir neigiamas emocijas vaikui. Atsakovas be kita ko mano, jog ieškovė siekia ne santykių su vaiku atkūrimo ir vaiko gerovės, o tenkina savanaudiškus tikslus. Tai patvirtina nepagrįsti kaltinimai atsakovui dėl neveikimo ar pareigų nevykdymo bei prašymai skirti jam baudas.

8.3. Atsakovas pažymėjo, kad siekdamas padėti atkurti vaiko ryšį su motina, bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos specialistais: pristatydavo vaiką į specialistų nurodytas įstaigos patalpas vaiko perdavimui, teikė paaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos, kreipėsi pagalbos tarpininkauti perduodant vaiką ieškovei vaiko teisių apsaugos institucijos patalpose, taip pat prašė nešališkos pagalbos, galinčios padėti vaikui keisti nuomonę ir skatinti bendravimą su motina. Be to, atsakovas prašė rekomendacijų dėl tolimesnių veiksmų. Taip pat, atsakovas buvo konsultuojamas vaiko psichologo F. A., kuris padėjo paaiškinti vaiko ir mamos ryšio atstatymo procesus, kaip pats atsakovas, iš savo pusės galėtų tokio ryšio atstatymą skatinti, taip didinant sėkmingo proceso tikimybę. Pažymėjo, jog prašyme nurodė savo siūlomą specialistą, manydamas, jog šis asmuo, atsižvelgiant į jo kompetenciją ir turimą patirtį, yra labiau tinkamas vaiko ir motinos ryšio atstatymo tarpininkavimo paslaugai.

8.4. Atsakovo vertinimu, ieškovė savo prašyme nepagrindė ir nenurodė argumentų, kodėl iškilo būtinybė keisti teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties 1.7.1 papunktį, pagal kurį motina bendrauja su vaiku porinėmis savaitėmis nuo penktadienio iki penktadienio, ką vertina kaip ieškovės piktnaudžiavimą savo teisėmis, nes ieškovė pati nededa pastangų realiam jos ir vaiko ryšių atkūrimui. Atsakovas pateikė pavyzdžius apie motinos veiksmus įgyvendinant bendravimo su sūnumi tvarką, atsakovo teigimu, netinkamą elgesį siekiant bendrauti su vaiku. Atsakovas be kita ko nurodė, kad 2025 m. gegužės 16 d. ieškovė neatvyko paimti sūnaus į mokyklą, o 2025 m. gegužės 22 d. atvyko į mokyklą dėl sūnaus kartu su antstoliu tam, kad užfiksuoti faktines aplinkybes – vaiko atsisakymą vykti kartu su motina. 2025 m. liepos 4 d. atsakovas pakvietė specialistus, kurių pastangomis vaikas buvo raginamas bendrauti su mama, kalbėti telefonu, bet vaikas kategoriškai atsisakė. Vėliau atsakovui pavyko įkalbėti sūnų nuvykti iki aikštelės prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) (kur pagal bendravimo tvarką numatyta vaiko paėmimo vieta) bent jau trumpam pokalbiui arba pabuvimui su mama šalia esančiose kavinėse. Nuvykus į minėtą aikštelę atsakovas išsiuntė ieškovei SMS žinutę dėl vaiko perdavimo, tačiau negavo jokio ieškovės atsakymo. Atsakovas su vaiku iki nustatytos susitikimo vietos buvo atvykęs 2025 m. rugpjūčio 1 d. ir apie tai informavo ieškovę išsiųsdamas jai žinutę per Viber programą ir SMS. Ieškovė lakoniškai atrašė, jog ji yra išsiuntusi žinutę vaikui, daugiau nieko nepaaiškino apie nebuvimo priežastis, laikotarpį ir pan. Mano, kad toks ieškovės nebendravimas ir vengimas pateikti informaciją atsakovui vertintinas kaip atsisakymas bendradarbiauti su atsakovu. Atkreipė dėmesį, kad pagal 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytas bendravimo sąlygas informaciją turi gauti vaiko tėvas (atsakovas), o ne vaikas. 2025 m. rugpjūčio 15 d. atsakovas eilinį kartą pristatė vaiką į aikštelę prie prekybos centro, ieškovė atvyko su savo tėvais. Vaikas, išėjęs susitikti ir pasikalbėti su mama netrukus apsižodžiavo, susipyko su mama ir po 4–5 minučių grįžo atgal į tėvo automobilį sakydamas, kad su mama nevažiuos. Atsakovo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas laikosi 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytos tvarkos, pristato vaiką pagal nustatytą tvarką, tuo tarpu ieškovė nevykdo į savo pareigos tinkamai pasiimti vaiką. Ieškovė nepateikė argumentų, pagrindžiančių būtinybę keisti laikinąją apsaugos priemonę, įpareigojant atsakovą perduoti vaiką motinai bei pristatyti jį į motinos gyvenamąją vietą, kas reikštų nustatytos tvarkos apsunkinimą. Atkreipė dėmesį, jog dabartinė vaiko motinos gyvenamoji vieta, tėvų name, kuris yra šalia ir ribojasi su atsakovo sklypu ir gyvenamuoju namu. Anot atsakovo, ieškovė turėtų paaiškinti, o teismas tenkindamas tokį ieškovės prašymą turėtų ir konkretizuoti, kaip atsakovui reikėtų „pristatyti“ (duomenys neskelbtini) metų sūnų, kuris kategoriškai atsisako bendrauti su motina, ketinant vykdyti nutartį, jei toks ieškovės prašymas būtų patenkintas.

8.5. Dėl ieškovės nurodytų 2024-10-17/11-15 Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichologijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akte pateiktų išvadų atsakovas pažymėjo, kad ieškovės nurodomas teismo psichologinės ekspertizės aktas netyrė ir nenustatinėjo atsakovo teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties įgyvendinimo ir pažeidimų, netyrė atsakovo atliekamų veiksmų. Ekspertize buvo siekiama nustatyti, ar vaikas turi kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl ko jis galėtų būti laikomas ribotai pajėgiu duoti parodymus, taip pat įvertinti, ar atsižvelgiant į jo individualius psichologinius bei amžiaus ypatumus, jis galėjo tinkamai suvokti tiriamų veiksmų esmę, pobūdį ir reikšmę konkrečių, siaurai apibrėžtų ikiteisminio tyrimo aplinkybių kontekste. Su atsakovo atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo, teismui pateikta 2024 m. gruodžio 23 d. specialisto dr. A. S. išvada ir vertinimas, kuris pateikė savo vertinimą dėl minėtos ekspertizės, jog prašomos vertinti Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados yra prieštaringos ir vertintinos kritiškai, nes perdėtai akcentuojama tėvo galimai vaikui daroma įtaka, kuri nepagrindžiama jokiais įrodymais ar aplinkybėmis.

8.6. Dėl ieškovės argumentų, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams, atsakovas nurodė, kad būtina atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių susiformavo tokia kategoriška ir sunkiai pasiduodanti keistis vaiko pozicija, kas nulėmė vaiko nenorą bendrauti su motina. Ieškovės netinkamo elgesio su vaiku ir galimai vaiko patiriamą fizinį ir psichinį smurtą iš motinos pusės aplinkybės nurodomos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities VPKVM Pirmojo policijos komisariato, t. y. valstybinių institucijų ir ugdymo įstaigos bei 2024 m. vasario 7 d. Teisės psichologijos specialistų išvadose. Atsakovas su savo 2025 m. kovo 10 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais į bylą pridėjo įrodymus, atspindinčius ieškovės agresyvaus elgesio apraiškas atsakovo atžvilgiu. Ilgainiui ši agresija, nukreipta į atsakovą, iš dalies buvo perkelta ir vaikui. Ieškovė savo tiesioginiais ir netiesioginiais veiksmais bei pasisakymais daro psichologinį poveikį sūnui, jį žemina, įžeidinėja, taip pažeisdama vaiko garbę ir orumą. Tokie veiksmai, atsakovo nuomone, vertintini kaip psichologinio smurto apraiškos vaiko atžvilgiu. Be kita atsakovas nurodė, kad vaiką labai sukrėtė ieškovės ir jos motinos elgesys rugsėjo 1-osios šventėje mokykloje, kai ieškovė ir jos motina mokykloje garsiai girdint vaikui, jo klasiokams ir jų tėvams, neigiamai, žeminančiai išvadino atsakovą ir jo gyvenimo partnerę „monstrais“, taip pat garsiai pareiškė, jog „K. sveikata sugadinta“, po ko vaikas labai susinervino, nuliūdo ir prašė, kad jos dingtų iš mokyklos ir negadintų šventės. Atsakovo vertinimu, jo nurodomos aplinkybės patvirtina, kodėl vaikas natūraliai renkasi jam tiek psichologiškai, tiek fiziškai saugesnę ir mylinčią aplinką, gyvenimą su tėvu bei atsisako bendrauti su motina.

8.7. Atsakovas kritiškai vertino ir ieškovės argumentus dėl laikinio išlaikymo. Atsakovas akcentavo, kad nuo 2024 m vasario mėnesio, kuomet vaikas pradėjo gyventi su tėvu, atsakovas vienintelis teikia pilną išlaikymą sūnui. Be to, anot atsakovo, tuo pačiu laikotarpiu, ieškovė pasisavino valstybės skiriamus vaiko pinigus, viso 2 032,00 Eur (už 2024 m. po 96 Eur x 11 mėn. = 1 056 Eur , už 2025 m. 122 Eur x 8 mėn. = 975 Eur), kurie turėtų būti skiriami išimtinai einamųjų vaiko poreikių tenkinimui. Ieškovė juos gauna į savo banko sąskaitą, pinigai atsakovui auginančiam vaiką neperduodami. Mano, kad ieškovės pateikta informacija dėl valstybės skiriamų pinigų panaudojo vaiko sveikatos ir kaupiamajam draudimui nėra pakankamai įrodyta ir nėra pagrindo teigti, jog pinigai buvo naudojami pagal paskirtį. Šalys Taikos sutartimi nenumatė, jog valstybės skiriami vaiko pinigai bus naudojami vaiko draudimui. Atsakovo vertinimu, jei ieškovės noras yra apdrausti vaiką, ji galinti papildomai prisidėti ir ji turi teisę tai daryti iš savo asmeninių pajamų, o ne iš vaiko lėšų, kurios pagal lėšų skyrimo tikslus turi būti naudojamos vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Anot atsakovo, prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra sunkiai įgyvendinamos dėl sunkių vaiko ir ieškovės santykių.

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateiktoje išvadoje, konstatavusi, kad vaiko tėvų santykiai yra įtempti, nebendradarbiaujantys ir jiems sunku sutarti vaiką liečiančiais klausimais, taip pat nurodė, kad neturi duomenų, jog vaiko tėvas draustų vaikui bendrauti su motina ar kaip nors nuteikinėtų vaiką prieš ją, kaip ir neturi duomenų, kad vaiko tėvas aktyviai bandytų atkurti vaiko ir motinos santykius. Tarnyba konstatavo, kad vaikui autoritetas yra tėvas, todėl jo vaidmuo vaiko ir motinos santykių atkūrime yra labai svarbus. Nurodė, jog sutinka, kad nesant vaiko ir motinos artimo ryšio, tiesioginis jų bendravimas yra apsunkintas, sukeliantis neigiamas emocijas vaikui. Tarnyba, susipažinusi su motinos prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl vaiko bendravimo pas psichologą, kad vaikas su motina psichologo pagalba bendrauja 2 kartus per savaitę mano, kad tai geriau atitinka vaiko interesus, nei ankstesnis vaiko tėvo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir 1 dienos vaiko ir motinos bendravimas psichologo pagalba (pirmą mėnesį). Tarnybos manymu, reikia imtis kuo aktyvesnių veiksmų atstatant vaiko ir motinos ryšį, o vienos dienos bendravimas su motina, kad ir psichologo pagalba, yra per mažas kiekis susitikimų ryšiui atstatyti. Taip pat nurodė, jog abejoja, ar po dviejų mėnesių vaikas bus pasiruošęs visą savaitę būti su vienu iš tėvų. Mano, kad pas psichologą vaiko ir motinos susitikimai galėtų vykti ne 2, o 3 mėnesius, kada trečią mėnesį vaikas jau galėtų savaitgaliais nakvoti pas motiną, tačiau būtų psichologo stebimas/konsultuojamas, aptariamos problemos, susijusios su nakvynėmis pas motiną. Tarnyba nemato kliūčių, kad po 3 mėnesių susitikimų pas psichologą vaiko ir tėvų bendravimas būtų pagrįstas 50/50 modeliu. Nurodė, jog sutinka su prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo 5 punktu, pagal kurį vaiko motina būtų informuota apie vaiko išvykimą į užsienį su tėvu. Be to, Tarnybos nuomone, esant tėvų konfliktams ir nesutarimams dėl vaiko, kyla rizika, kad ir dėl vaiko finansinio išlaikymo tėvai gali nesutarti, todėl vienas iš tėvų turėtų prisiimti didesnę atsakomybę dėl vaiko išlaidų, susijusių su ugdymu, gydymu, todėl yra tikslinga nustatyti nors minimalią sumą, kurią vaiko motina mokėtų vaiko tėvui, kaip vaiko pinigų uzufruktoriui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/pakeitimo tenkino iš dalies, nutarė papildyti ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad: 1. Vaiko motina bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų kiekvienų porinių savaičių trečiadienį ir penktadienį, dalyvaujant psichologui, parinktam (duomenys neskelbtini), suderintu konsultacijų laiku pagal specialisto ir vaiko (bendrojo ugdymo metu) užimtumą; apmokėjimą už (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas (prireikus) vykdo abu nepilnamečio vaiko tėvai lygiomis dalimis; 2. Vaiko motina bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų kiekvienų neporinių savaičių antradienį ir ketvirtadienį, dalyvaujant psichologui, parinktam (duomenys neskelbtini), suderintu konsultacijų laiku pagal specialisto ir vaiko (bendrojo ugdymo metu) užimtumą; apmokėjimą už (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas (prireikus) vykdo abu nepilnamečio vaiko tėvai lygiomis dalimis; 3. Vaiko tėvas įpareigojamas metų kiekvienų porinių savaičių trečiadienį ir penktadienį bei metų kiekvienų neporinių savaičių antradienį ir ketvirtadienį pristatyti nepilnametį vaiką į (duomenys neskelbtini) patalpas psichologo paskirtu laiku ir, neužėjęs į psichologo kabinetą, kur vyks motinos ir vaiko susitikimas, perdavęs vaiką psichologui, nedelsiant pasišalinti iš pastato, kuriame yra psichologo kabinetas. Nepilnamečio vaiko ir jo motinos nurodytuose susitikimuose vaiko tėvas nedalyvauja. Gali būti taikoma kitokia vaiko pristatymo į (duomenys neskelbtini) (perdavimo motinai (duomenys neskelbtini) tvarka, jei tokią pasiūlo (duomenys neskelbtini) specialistas (ai) psichologas (ai); 4. Nurodytą 1 ir 2 punkte ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku dalyvaujant psichologui tvarką nustatyti 3 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta ši bendravimo tvarka, įsiteisėjimo dienos. Pasibaigus ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku dalyvaujant psichologui 3 mėnesių laikotarpiui, vaiko motinos bendravimas su vaiku vyksta žemiau nurodyta tvarka: 4.1. Vaiko motina bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų visomis porinėmis savaitėmis (nuo penktadienio iki penktadienio), pasiimdama vaiką penktadienį iš jo bendrojo lavinimo įstaigos (po pamokų) arba iš papildomo lavinimo įstaigos (po papildomo lavinimo užsiėmimų (būrelių, treniruočių ir pan.), jeigu tą dieną vaikui yra papildomo lavinimo užsiėmimai, ir atveždama vaiką į jo bendrojo lavinimo įstaigą (prieš užsiėmimus) kitos savaitės penktadienį. Jeigu motinos vaiko pasiėmimo ir grąžinimo dienomis vaikas nevyksta į bendrojo lavinimo įstaigą (dėl vaiko atostogų, šventinių/nedarbo dienų ir pan.), ieškovė vaiką pasiima, o tėvas vaiką perduoda viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), 17.00 val. Atsakovas privalo užtikrinti tinkamą vaiko perdavimą jo motinai bendravimo tvarkos šiame punkte nustatytu laiku (17.00 val.). Atsakovas, atvykęs su vaiku į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, privalo susisiekti su ieškove mobiliuoju telefonu ir telefoninio pokalbio metu informuoti vaiko motiną apie konkrečią stovėjimo aikštelėje vaiko perdavimo vietą. Tuo atveju, jei ieškovė neatsiliepia į telefono skambutį, atsakovas privalo išsiųsti ieškovei SMS žinutę informuodamas, kad yra atvykęs su sūnumi į nustatytą vietą. Jei ieškovė per 15 min. nepatvirtina, kad gavo iš atsakovo SMS žinutę apie konkrečią stovėjimo aikštelėje vaiko perdavimo vietą atsakovas turi teisę kartu su vaiku išvykti iš automobilių stovėjimo aikštelės; 4.2. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų visomis neporinėmis savaitėmis (nuo penktadienio iki penktadienio), pasiimdamas vaiką penktadienį iš jo bendrojo lavinimo įstaigos (po pamokų) arba iš papildomo lavinimo įstaigos (po papildomo lavinimo užsiėmimų (būrelių, treniruočių ir pan.), jeigu tą dieną vaikui yra papildomo lavinimo užsiėmimai, ir atveždamas vaiką į jo bendrojo lavinimo įstaigą (prieš užsiėmimus) kitos savaitės penktadienį. Jeigu tėvo vaiko pasiėmimo ir grąžinimo dienomis vaikas nevyksta į bendrojo lavinimo įstaigą (dėl vaiko atostogų, šventinių/nedarbo dienų ir pan.), atsakovas vaiką pasiima, o ieškovė vaiką perduoda viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), 17.00 val. Ieškovė privalo užtikrinti tinkamą vaiko perdavimą jo tėvui bendravimo tvarkos šiame punkte nustatytu laiku (17.00 val.). Ieškovė, atvykusi su vaiku į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, privalo susisiekti su atsakovu mobiliuoju telefonu ir telefoninio pokalbio metu informuoti vaiko tėvą apie konkrečią stovėjimo aikštelėje vaiko perdavimo vietą. Tuo atveju, jei atsakovas neatsiliepia į telefono skambutį, ieškovė privalo išsiųsti atsakovui SMS žinutę informuodama, kad yra atvykusi su sūnumi į nustatytą vietą. Jei atsakovas per 15 min. nepatvirtina, kad gavo iš ieškovės SMS žinutę apie konkrečią stovėjimo aikštelėje vaiko perdavimo vietą ieškovė turi teisę kartu su vaiku išvykti iš automobilių stovėjimo aikštelės; 5. Nustatyti, kad vaikui lankant bendrojo lavinimo mokyklą ir papildomo lavinimo užsiėmimus, jų lankymą užtikrina tas tėvas/motina, pas kurį (ią) vaikas pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką tuo metu yra, t. y. kiekvieno mėnesio visomis porinėmis savaitėmis (nuo penktadienio iki penktadienio) – vaiko lankymą užtikrina vaiko motina, o metų visomis neporinėmis savaitėmis (nuo penktadienio iki penktadienio) – vaiko tėvas; 6. Nustatyti, kad sūnaus poreikių tenkinimą užtikrina (tenkina) kiekvienas iš tėvų per visą jo bendravimo su vaiku laiką; 7. Nustatyti, kad vaiko tėvas prieš vykdamas su nepilnamečiu vaiku į užsienį (atostogų ar dėl kitų priežasčių) privalo ne vėliau nei prieš 14 kalendorinių dienų apie tai informuoti vaiko motiną, išsiųsdamas SMS žinute ir elektroninio pašto adresu informaciją apie konkretų vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo vietą; vaiko tėvas privalo sudaryti sąlygas vaiko motinai bendrauti su vaiku jo buvimo užsienyje laikotarpiu telefoninio ir/ar internetinio ryšio priemonėmis.

10.1. Teismas konstatavo, jog pagal iki šiol nustatytą laikiną motinos bendravimo tvarką situacija nepagerėjo, vaiko ryšys su motina neatkurtas ir net nelabai yra kokių nors požymių, jog situacija galėtų pasikeisti į gerąją pusę, t. y. ir ieškovės, ir atsakovo teikiami pavyzdžiai bei įrodymai leidžia teigti, jog šalių sūnus ignoruoja savo motiną, nenori su ja ir jos aplinkos žmonėmis bendrauti ir net nenori iš viso su ja matytis. Dėl to laikina bendravimo tvarka iš esmės nevykdoma, motinos bendravimas su vaiku nevyksta. Teismas nurodė, kad šią situaciją, kai vaikas iš viso atsisako bendrauti su savo motina vertina kaip šalių nesibaigiančių konfliktinių santykių pasekmę. Anot teismo, tikėtina, kad net nesvarbu, dėl kokios priežasties pasikeitus vaiko tėvų santykiams, t. y. jiems tapus šiltesniems, galimai keistųsi ir šalių sūnaus požiūris į mamą. Tačiau manytina, kad ne teismas turi spręsti vaiko tėvų konfliktinių santykių problemą ir tam nelabai yra kokių nors priemonių, nes esant norui ir geriems ketinimams abu vaiko tėvai turėtų išklausyti pagalbos tėvams bendraujant su vaikais kursus, t. y. kiekvienam iš vaiko tėvų šioje situacijoje yra reikalinga specialistų pagalba. Esamoje situacijoje vaiko motina, kiekvienu atveju, kai įvyksta konfliktinė situacija jai siekiant bendrauti su sūnumi, tačiau jis atsisako tą daryti, turėtų vengti iš jos pusės bet kokių staigaus emocinio situacijos vertinimo išraiškų, t. y. bet kokių neigiamų, nepagarbių išsireiškimų sūnaus tėvo ir jo aplinkos atžvilgiu. Teismas nurodė, jog siekdamas kiek įmanoma išsiaiškinti, kokios yra vaiko nenoro bendrauti su motina tikrosios priežastys ir siekdamas, kad bent kiek pagerėtų vaiko priešiško nusiteikimo motinos atžvilgiu situacija turi pagrindą dar kartą nustatyti, kad motinos bendravime su vaiku dalyvautų tarpininkas specialistas (vaikų psichologas).

10.2. Teismas, vertindamas, jog šalys nesutaria dėl to, kokio (ių) specialisto (ų) paslaugos galėtų labiausiai atitikti kiekvienos iš šalių ir jų sūnaus lūkesčius motinos ir vaiko ryšio atstatyme, sprendė, jog savaime neturi pagrindo nei pritarti, nei atmesti atsakovo siūlomai (duomenys neskelbtini) psichologo kandidatūrai. Teismas atkreipė dėmesį, jog viena iš priežasčių, dėl ko ieškovė nepritaria atsakovo siūlomiems specialistams yra jų paslaugų didelė kaina. Todėl, teismo vertinimu, yra tikslinga tarpininku pasirinkti (duomenys neskelbtini), kuris iki šiol nedalyvavo teikiant psichologines paslaugas nei vienai iš šalių. Teismo nuomone, nėra būtina, kad tarpininku būtinai būtų šalių sūnų pažįstantis psichologas, netgi priešingai, galimai geriau į šią situaciją kaip iš naujo pasižiūrėtų iki šiol šalių vaiko nepažinęs specialistas. Teismas atsižvelgė į Tarnybos išvadą, kad motinos ir vaiko ryšio atstatyme psichologas turėtų dalyvauti ne 2, o bent 3 mėnesius. Taip pat, atsižvelgus į Tarnybos išvadą nustatė, kad 3 mėnesius motina su vaiku, dalyvaujant psichologui bendrauja 2 kartus per savaitę. Teismas paliko nuostatą, kad už tarpininkavimo paslaugas turi sumokėti abu tėvai lygiomis dalimis. Teismas pažymėjo, kad pasibaigus 3 mėnesių tarpininkavimo paslaugų teikimo laikotarpiui ir (duomenys neskelbtini) specialistui psichologui pateikus rekomendacijas, į kokius niuansus reikėtų atsižvelgti bendravimo tvarkoje, į tai galėtų būti atsižvelgta.

10.3. Dėl teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi 1.7 papunkčio pakeitimo dalyje dėl vaiko perdavimo–paėmimo vietos pakeitimo, teismas nurodė, jog atsižvelgia į ieškovės nuomonę, kad vaiko susitikimas su motina tokioje vietoje vaikui gali atrodyti nenatūraliai. Teismo vertinimu, vaiko nenorą būti ir bendrauti su mama labiausiai lemia kitos priežastys, o ne vieta, į kurią tėvas jį atveža tam, kad toliau jis tam tikrą laiką būtų su mama. Dabartiniu metu vaiko gyvenamoji vieta yra šalia motinos (kuri gyvena pas savo tėvus) gyvenamosios vietos. Tačiau teismo vertinimu, esant tokiai įtampai tarp šalių ir jų aplinkos, vaiko perdavimas motinai (nuėjimas pas ją) gali būti labiau komplikuotas, nei vaiko susitikimas su ja neutralioje aikštelėje. Kol nėra poslinkio motinos ir vaiko santykiuose, tikėtina, kad vaikas ir toliau gali ignoruoti motiną, nors tokių prielaidų darymui dar reikėtų palaukti tarpininkavimo paslaugų rezultato. Teismas sprendė, kad šiuo metu neturi pakankamo pagrindo keisti neutralią motinos susitikimo su vaiku vietą. O atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog vaiko tėvams sunkiai sekasi surasti vienas kitą automobilių stovėjimo aikštelėje, teismas nutarė tvarkoje labiau detalizuoti, kaip minėtoje aikštelėje vaiko tėvai turi susisiekti. Teismas nurodė, kad nors atsakovas prašė stabdyti bendravimo tvarkos 1.7 papunkčio taikymą, kol bus taikoma tarpininkavimo procedūra, tačiau teismas tiesiog kiek pakoregavęs išdėsto minėtą punktą, kuriame numatyta tvarka taikytina tik pasibaigus 3 mėnesių tarpininkavimo procedūrai.

10.4. Dėl atsakovo prašymo priteisti laikiną išlaikymą teismas akcentavo, kad negali teigti, jog ieškovės bendravimas su sūnumi yra komplikuotas išimtinai dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo. Bendra prasme negalima teigti, kad vaiko motina nenori, nesiekia bendrauti su sūnumi. Ji tą daro, tačiau dėl sūnaus neigiamo nusistatymo motinos atžvilgiu bendravimas iš esmės nevyksta. Pats atsakovas sutinka, kad negalima sūnaus versti prievarta bendrauti su motina. Esant tokiai situacijai, teismo nuomone, laikino išlaikymo priteisimas iš motinos, kuri tiesiog kol kas negali surasti ryšio su vaiku ir negali su juo bendrauti, vaikas iš viso nenakvoja pas mamą, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Todėl šis atsakovo prašymas netenkintinas. Taip pat ir netenkintinas prašymas įpareigoti ieškovę mokėti vaiko pinigus į atsakovo sąskaitą, nes ne ieškovės valia, o teismo buvo nuspręsta laikinai pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir tokie klausimai galėtų būti sprendžiami nebent išnagrinėjus bylą. Teismo teigimu, pastebėtina, kad atsakovas pagal savo finansinę padėtį yra pajėgus išlaikyti šalių sūnų, o išlaikymo, nors ir laikino priteisimas šiuo metu iš motinos galimai dar komplikuotų padėtį siekiant rasti būdų atstatyti motinos ir sūnaus ryšį. Pažymėtina, kad pakoreguotoje bendravimo tvarkoje nurodoma kaip ir anksčiau, kad vaiko būtinus poreikius užtikrina tas iš tėvų, pas kurį tuo metu yra vaikas taikant 50:50 bendravimo modelį. Nors kol kas tokios bendravimo tvarkos nepavyksta įgyvendinti, tačiau tam pakartotinai ir skiriamos tarpininkavimo paslaugos tikintis, kad sūnaus santykiai su motina pagaliau pasikeis į gerąją pusę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovas K. T. L. atskirajame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir tenkinti atsakovo 2025 m. birželio 28 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

11.1. Pažymi, kad nuo 2024 m. sausio 31 d. šalių sūnus nepertraukiamai gyvena su atsakovu. Vaiko gyvenime yra nusistovėjęs stabilumas, vaikas išreiškia norą gyventi su tėvu, taip pat, visą šį laikotarpį vaikas nuosekliai ir kategoriškai atsisako bendrauti ir būti su mama dėl susiklosčiusių įtemptų santykių su motina, nepasitikėjimo ja, dėl ieškovės užgaulaus, agresyvaus bei nepagarbaus bendravimo su juo, kurie buvo pastebimi ir iki vaikui apsigyvenant pas tėvą. Nepaisant 2024 m. lapkričio 12 d. teismo nutartimi taikytos ir įvykdytos taikytų laikinųjų apsaugos priemonės 3 mėnesių laikotarpio motinos ir vaiko ryšio atstatymui tarpininkaujant specialistams, abi šalys 2025 m. birželio 10 d. vykusiame teismo posėdyje sutiko, kad konsultacijos dėl vaiko ir motinos ryšio atstatymo nedavė norimo rezultato, tikslas nepasiektas. Ta pačia, 2024 m. lapkričio 12 d., nutartimi teismas nustatė, jog pasibaigus ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku per specialistą/psichologą trijų mėnesių laikotarpiui, yra nustatomas bendravimo modelis 50:50. Tačiau ir ši tvarka, nepaisant visų šalių pastangų, faktiškai neįgyvendinama dėl vaiko nuoseklaus ir kategoriško atsisakymo bendrauti ir būti su motina.

11.2. Nesutikdamas su teismo pozicija dėl laikino išlaikymo vaikui, atkreipia dėmesį, kad pagal Taikos sutartį abi šalys priėmė materialinę atsakomybę už vaiko išlaikymą. Šiuo atveju laikinoji vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, todėl laikinas išlaikymas pagrįstai turėjo būti priteistas iš motinos. Pažymi, kad emocinio ryšio nebuvimas negali panaikinti įstatymu nustatytos pareigos išlaikyti vaiką. Mano, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir akivaizdžiai prieštaraujančiai vaiko interesams nurodė, jog laikino išlaikymo priteisimas „šiuo metu iš motinos galimai dar komplikuotų padėtį siekiant rasti būdų atstatyti motinos ir sūnaus ryšį“. Teismas nepagrįstai siejo vaiko materialinio išlaikymo klausimus su motinos ir vaiko psichologinių santykių problematika. Pažymi, kad pats vaikas atsisako bendrauti ir gyventi su motina dėl jų tarpusavio įtemptų tarpusavio santykių, nepasitikėjimo ja, taip pat dėl ieškovės užgaulaus, agresyvaus ir nepagarbaus bendravimo. Vaiko interesų tenkinimas, įskaitant teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų, yra prioritetinis ir negali priklausyti nuo tėvų tarpusavio ar jų ir vaiko santykių sudėtingumo. Perkeldamas visą išlaikymo naštą tik vienam iš tėvų (atsakovui), teismas ne tik pažeidė vaiko geriausius interesus, bet ir nepagrįstai atleido kitą iš tėvų nuo konstitucinės pareigos vykdymo. Atsakovo vertinimu, teismo argumentas, jog atsakovas yra pajėgus išlaikyti vaiką ir dėl to motina neprivalanti teikti laikino išlaikymo vaikui, prieštarauja teisiniam reglamentavimui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai bei Taikos sutarties 10 punktui.

11.3. Akcentuoja, kad ieškovė yra dirbanti, iš jos pateiktų dokumentų matyti, jog teikianti (duomenys neskelbtini), kas yra paklausi ir neblogai apmokama paslauga. Ieškovė posėdyje tvirtino, jog gauna pakankamai apie 2 000 Eur pajamų, ir šių pajamų pakaktų vaiko išlaikymui. Tą netiesiogiai patvirtina ir jos teiginiai sūnui apie jos kelis kartus per metus vykusias keliones ir atostogas į užsienį. Atkreipdamas dėmesį į byloje šalių išreikštą poziciją dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, atsakovas nurodo, jog atsižvelgdamas į teismų praktikoje, priteisiant laikiną išlaikymą taikomą orientacinį dydį, kuris yra viena minimali mėnesio alga, atskaičius išmoką vaikui, prašė atitinkamai iš ieškovės vaiko išlaikymui priteisti 327,25 Eur. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi formalia 50:50 bendravimo modelio tvarka. Atkreipia dėmesį, jog šalys neginčija ir sutinka, teismas taip pat žino, jog nuo minėtos 2024 m. kovo 1 d. nutarties priėmimo iki šio atskirojo skundo padavimo dienos (2025 m. spalio 1 d.), t. y. daugiau kaip pusantrų metų, nustatytas 50:50 modelis faktiškai neveikia. Nepilnametis vaikas nuosekliai atsisako bendrauti su motina, o 3 mėnesių tarpininkavimo ir psichologinės pagalbos laikotarpis, skirtas santykiams atkurti, jokių rezultatų nedavė. Be to, pažymi, kad ieškovė teismo posėdžių metu ne kartą yra patvirtinusi, jog visiškai neteikia jokio išlaikymo vaikui, o tai reiškia, kad faktinė prievolė išlaikyti nepilnametį tenka vien atsakovui.

11.4. Taip pat nepagrįstai atmestu laiko ir reikalavimą įpareigoti ieškovę kas mėnesį grąžinti vaikui, pervedant į vaiko tėvo banko sąskaitą valstybės skiriamus vaiko pinigus tam, kad šios lėšos būtų panaudotos vaiko poreikiams tenkinti. Minėtos lėšos yra būtinos užtikrinant vaiko poreikius nuolat, kiekvieną mėnesį, kadangi ieškovė faktiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė pinigines lėšas gauna į savo asmeninę banko sąskaitą, tačiau jų neperduoda atsakovui vaiko poreikių tenkinimui, darytina prielaida, jog šios lėšos yra naudojamos ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Anot, atsakovo, teismo pozicija kelia pagrįstų abejonių ir dėl teismo nešališkumo, nes nagrinėjamu atveju teismas ignoruoja byloje esančius faktinius duomenis, remiasi formaliu modeliu ir abstrakčiu tikėjimu, jog ateityje situacija gali pasikeisti; iš esmės atleidžia vaiko motiną nuo įstatyme įtvirtintos pareigos išlaikyti vaiką, motyvuodamas tuo, kad tarp motinos ir vaiko nėra emocinio ryšio, nors byloje esantys įrodymai bei pačios ieškovės patvirtinimai rodo, kad ji yra pajėgi ir galinti teikti išlaikymą; atsisako priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovės motyvuodamas tuo, jog tai „galimai dar komplikuotų padėtį“ bandant atkurti motinos ir vaiko santykius; leidžia ieškovei gauti ir savo nuožiūra pasilikti valstybės skiriamus vaiko pinigus, nors ji faktiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo.

11.5. Nesutinka ir su teismo skundžiamos nutarties dalimi dėl parinkto tarpininko ir nustatyto intensyvumo taikant bei nustatant laikiną motinos bendravimo tvarką ryšio atstatymui. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog vaikas dabartiniu esamu momentu kategoriškai atsisako bendrauti su motina, neatsižvelgta į bylą pridėtą 2024 m. lapkričio 19 d. specialisto psichologo F. A. nuomonę, kurioje aprašyta vaiko psichologinė būklė ir rekomendacijos dėl vaiko ir motinos ryšio atstatymo būdų bei dažnumo, ir kurioje be kita ko nurodyta, jog rekomenduotina susitikimų nevykdyti be paties vaiko sutikimo.

11.6. Mano, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pakartotinai neatsižvelgė į esmines bylos aplinkybes: specifinę ir ypač jautrią vaiko psichologinę situaciją. Užuot visapusiškai ir išsamiai išanalizavęs individualios faktinės padėties specifiką, teismas rėmėsi formaliu geriausių vaiko interesų principo aiškinimu. Dėl to teismas nustatė neproporcingas ir vaiko būklei nepritaikytas priemones – įpareigojo atsakovą užtikrinti vaiko bendravimą su motina pernelyg dideliu intensyvumu ir, svarbiausia, nenumatė adaptacinio (pereinamojo) laikotarpio, kuris yra būtinas siekiant išvengti papildomos psichologinės traumos vaikui. Tokia nutartis gali būti vertinama kaip daranti neigiamą poveikį vaikui ir yra priešinga tikriesiems vaiko interesams. Teismo nustatytas bendravimo grafikas, numatantis kas savaitę kintančias dienas (porinėmis savaitėmis – trečiadienį ir penktadienį, neporinėmis – antradienį ir ketvirtadienį), neužtikrina vaiko dienotvarkės stabilumo ir pažeidžia vaiko interesų prioriteto principą. Toks teismo nustatytas tvarkaraštis trukdo vaikui nusistatyti nuoseklų ir stabilų popamokinės veiklos ritmą, dienos režimą, neatliepia vaiko poreikio turėti pakankamai laiko poilsiui, tinkamai pavalgyti, pasiruošti kitai mokyklos dienai, taip pat logistiškai apsunkina jo ugdymo įstaigos lankymą bei popamokinių užsiėmimų tęstinumą įterpiant vaiko nuvežimą susitikimams su motina. Tai sudaro papildomą krūvį vaikui, kas yra priešinga jo geriausiems interesams.

Atsiliepimas

12. Ieškovė K. K. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais motyvais.

12.1. Pažymi, jog 2024-10-17/11-15 Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichologijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės akte (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31737-23) nustatyti nepriklausomų specialistų – ekspertų reikšmingais laikytini aspektai ir faktinės aplinkybės, patvirtinantys tikrąsias vaiko nenoro bendrauti su motina priežastis bei tikruosius atsakovo elgesio ketinimus. Atkreipia dėmesį, kaip keitėsi vaiko nuomonė iki dar ieškovei susitinkant su vaiku bei po 2024 m. sausio 31 d., kai vaiko ir motinos bendravimas nutrūko, vaikui atsidūrus visiškai tėvo žinioje. Ieškovės teigimu, iš jos nurodytų duomenų aiškiai matyti chronologinė seka, kaip keitėsi vaiko santykis į abu tėvus, o taip pat kada vaiko esminis santykis į motiną pasikeitė – ne tuomet, kai tėvas kreipėsi 2023 m. rugpjūčio mėn. į ikiteisminę instituciją dėl neva ieškovės sukelto vaiko fizinio smurto, o tuomet, kai atsakovas vaiko bendravimą su motina apribojo iki nulio (nuo 2024 m. sausio 31 d.). Be kita ko atkreipia dėmesį, kad paminėto Ekspertizės akto 9 puslapyje nurodyta, kad vaikas 2024 m. sausio 22 d. teikdamas paaiškinimus, pasakė, jog norėtų būti dabar kelias dienas per savaitę pas tėtį, o kelias – pas mamą, t. y. po savaitę, tai teismo ekspertizės metu (laikotarpiu 2024 m. spalio 17 d. – 2024 m. lapkričio 15 d.) vaikas nurodė, kad nemyli mamos. Atsakovas atliko milžinišką darbą, kad nutrauktų sūnaus su motina bet kokius ryšius. Ieškovės teigimu, po teismo ekspertizės atlikimo atsakovo aktyvūs, priešingi vaiko interesams veiksmai tęsiasi. Nurodo keletą epizodų, kurie, ieškovės teigimu, patvirtina atsakovo veikimą priešingai vaiko interesams, kai 2025 m. birželio 5 d. vaikas atsakovo nebuvo pristatytas į vaiko išleistuvių šventę sodyboje, nurodė, kad vaikas susitrenkė koją; o 2025 m. birželio 6 d. šventėje mokykloje vaikas jau dalyvavo, tačiau vengė susitikti su ieškove, o jai su tėvais priėjus prie vaiko pasveikinti, šis prie visų ėmė kartoti, kad ieškovė nuo jo atstotų, močiutę vadinti necenzūriniais žodžiais, ir pan. Anot ieškovės, jokių nepilnamečio teisių atsakovas negina, o tik realizuoja savo interesą eliminuoti motiną (ieškovę) iš vaiko gyvenimo, o ypač tuomet, kai susirado gyvenimo draugę, kuri ne tik lankosi vaiko ugdymo įstaigoje (ieškovė ją sutinka vaiko susirinkimuose), tačiau filmuoja (filmuodavo) vaiko ir motinos susitikimus, vykusius prie atsakovo namo vartų. Ieškovės vertinimu, atsakovas pažeidė vaiko interesus, piktnaudžiaudamas savo, kaip tėvo, valdžia ir savavališkai apribodamas vaiko ir jo motinos bet kokį bendravimą bei ne tik, kad to bendravimo neskatindamas, o imituodamas skatinimą. Sutinka, jog situacija negerėja, nes vaikas atsisako bendrauti su motina, tačiau būtent atsakovas savo veiksmais daro nepataisomą žalą vaiko psichinei savijautai, manipuliuodamas juo ir savo veiksmais formuodamas vaiko negatyvų santykį į ieškovę.

12.2. Nesutinka su atsakovo pozicija dėl pasitelktino tarpininko vykdant teismo nutartį. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas yra pasitelkęs savo specialistus, kurių išaiškinimais vadovaujasi, formuodamas savo poziciją byloje, tačiau kyla pagrįstas klausimas, kodėl specialistai nekelia atsakovui klausimo dėl to, ar vaiko išsakoma nuomonė atspindi tikrąją jo būseną, ar ši nuomonė nėra ar negali būti įtakota trečiojo asmens ir pan. Dėl bendravimo intensyvumo pabrėžia, kad teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo nustatyta ženkliai pasyvesnės motinos su vaiku bendravimo tvarka. Ieškovės manymu, skundžiama nutartimi nustatyta labiau koncentruota bendravimo su vaiku tvarka pereinamuoju 3 mėnesių laikotarpiu (ir šiuo laikotarpiu nustatant vienodas dienas) duos, labiau tikėtina, efektyvesnį rezultatą, įskaitant susiklostytų reguliarus ir aktyvesnis vaiko su motina bendravimas, įprotis, pripratimas ir pan. Tai, kad intensyvesnis vaiko su motina bendravimas neva neužtikrintų vaiko dienotvarkės stabilumo ir pažeistų jo interesų prioriteto principą, nuoseklų ir stabilų popamokinės veiklos ritmą, dienos režimą, vertintina kritiškai, kadangi, manytina, vaiko teisė į šeimą, t. y. jo teisė turėti tiek tėvą, tiek ir motiną, yra viena iš pagrindinių vaiko prioritetinių teisių ir ypač reikšminga jo asmenybės formavimosi laikotarpiu, kurios įgyvendinimą turėtų siekti užtikrinti abu tėvai.

12.3. Mano, jog atsakovo siekis, jog iš ieškovės būtų priteistas išlaikymas vaikui (nenurodant net ir laikinai teiktino išlaikymo termino), kai motinos su vaiku bendravimo tvarka (po 3 mėnesių pereinamojo laikotarpio) nustatyta 50/50 modeliu tik patvirtina atsakovo tikruosius ketinimus iš esmės keisti vaiko su motina bendravimo tvarką (vaiko ir motinos bendravimą palikti tik su psichologu), kad atsakovui nebūtų paskatos ir būtinybės dėti jokių pastangų paliekant savieigai ar neribotam terminui vaiko ir motinos tarpusavio ryšio atstatymo klausimą. Atkreipia dėmesį, kad vaiko išlaikymo terminas – neterminuotas bei prieštaraujantis vaiko su motina bendravimo tvarkai lygiomis (laiko atžvilgiu) dalimis, pasibaigus bendravimui su psichologu. Atsakovas, pabrėždamas kylančios jam vienasmeniškai finansinės naštos (išlaikant vaiką) priežastis, paminėjo ne visus esminius aspektus, o tik vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą (laikiną) ir vaiko poreikius. Tikroji priežastis yra teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nesilaikymas. Mano, jog teismui pakeitus jos bendravimo su vaiku tvarką (neribotam laikui per psichologą, iš esmės eliminuojant atsakovo pareigą taip pat aktyviais savo veiksmais prisidėti prie vaiko ir motinos ryšio atstatymo) bei priteisus iš ieškovės vaikui laikiną išlaikymą, atsakovo tikslai būtų pasiekti, o jo atsakomybė savaime susiaurinta. Be kita ko pažymi, kad išmokos vaikui lėšos buvo naudojamos sūnaus draudimui (šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos bei tai buvo daroma su jo žinia ir pritarimu), todėl nėra jokio pagrindo nutraukti vaiko interesais ieškovės atliekamų įmokų mokėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.

14. Aptariamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkinti ieškovės ir atsakovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko K. K. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1499-862/2017, buvo patvirtinta šalių 2017 m. sausio 23 d. sudaryta taikos sutartis (anksčiau ir toliau – Taikos sutartis), pagal kurią vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina, be kita ko, nustatyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka, kuri vėliau iš dalies buvo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi.

16. Ieškovei kreipusis į teismą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, vėliau byloje priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su motina nustatymo ir išlaikymo priteisimo pateikus ir atsakovui, buvo pritaikytos / keičiamos ir laikinosios apsaugos priemonės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 800 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; vėliau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo vaikui dydis buvo sumažintas iki 400,00 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (atsakovu) iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo; nustatyta laikina ieškovės bendravimo su sūnumi tvarka, iš esmės numatant vadinamąjį 50/50 bendravimo su vaiku modelį, be kita ko sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties, kuria buvo priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas, bei 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria buvo pakeistas laikinio išlaikymo dydis, vykdymas. Vėliau laikinosios apsaugos priemonės vėl buvo keičiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi, be kita ko pakeičiant ir papildant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos 1 ir 2 punktus, pagal kuriuos buvo nustatytas 3 mėnesių laikotarpis, kurio metu nustatyta tvarka motina su vaiku bendrauja, dalyvaujant specialistui, o pasibaigus ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku per specialistą / psichologą 3 mėnesių laikotarpiui, motinos bendravimas su vaiku vyksta kas antrą savaitę, iš esmės taikant 50/50 bendravimo modelį. Vėliau, atsakovui vėl kreipsusis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašant nustatyti dar vieną 3 mėnesių laikotarpį, per kurį vaiko motina bendrautų su sūnumi dalyvaujant (duomenys neskelbtini) psichologui, stabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties 1.7 papunkčio galiojimą 3 mėnesių laikotarpiui, skirto vaiko ir motinos ryšio atstatymui, priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 327 Eur, įpareigoti ieškovę kas mėnesį pervesti atsakovui valstybės skiriamus vaiko pinigus; ieškovei taip pat pateikus prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių pakeitimo, prašant patvirtinti jos nurodytą bendravimo su vaiku tvarką, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi šalių prašymus patenkino iš dalies, papildydamas ir pakeisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, nustatant 3 mėnesių laikotarpį, per kurį vaiko motina bendrauja su vaiku nustatyta tvarka, dalyvaujant psichologui, parinktam (duomenys neskelbtini), taip pat nustatydamas vaiko motinos bendravimo su vaiku tvarką, pasibaigus minėtam 3 mėnesių laikotarpiui, iš esmės taikant 50/50 bendravimo modelį. Teismas minėta nutartimi taip pat nustatė, kad sūnaus poreikių tenkinimą užtikrina (tenkina) kiekvienas iš tėvų per visą jo bendravimo su vaiku laiką, tokiu būdu netenkindamas atsakovo prašymo dėl laikino išlaikymo priteisimo. Apeliantas su priimtu procesiniu sprendimu nesutinka, prašydamas jį panaikinti ir patenkinti jo pateiktą prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka tik iš dalies.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, laikino išlaikymo priteisimas, laikinos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

18. Būtina akcentuoti ir tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

19. Apeliantas kritiškai vertindamas pirmosios instancijos teismo poziciją dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi dėl parinkto tarpininko, taip pat nustatyto intensyvumo taikant bei nustatant laikiną motinos bendravimo tvarką ryšio su vaiku atstatymui, akcentuodamas susiklosčiusią vaiko psichologinę situaciją, jam kategoriškai atsisakant bendrauti su motina.

20. Pirmiausia aptariamu aspektu (dėl skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos) atkreiptinas dėmesys, kad po teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties priėmimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas dar du kartus sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 22 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl tarpininkavimo paslaugas teikiančios įstaigos pakeitimo, 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nutarė pakeisti ir panaikinti teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties rezoliucinės dalies 1, 2, 3 punktų nuostatas, kuriose nurodyta, kad šalims tarpininkavimo atstatant ryšį su vaiku paslaugas teikia (duomenys neskelbtini), pašalinant (duomenys neskelbtini) iš paslaugos teikėjų taikant laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje; pavesti tarpininkavimo atstatant ryšį su vaiku paslaugas teikti (duomenys neskelbtini); įpareigoti ieškovę ir atsakovą per 7 dienas, skaičiuojant nuo nutarties gavimo momento susisiekti su (duomenys neskelbtini) specialistais ir suderinti pirmo (pagal specialistų rekomendacijas galimai kelių) susitikimo (ų) datą (as) ir laiką (us) pagal (duomenys neskelbtini) specialistų nurodytą tvarką, o įvykus pirmam šalių, jų vaiko susitikimui su (duomenys neskelbtini) specialistais (arba, prireikus įvykus keliems susitikimams), (duomenys neskelbtini) turi per protingą terminą pateikti teismui rekomendacijas dėl tarpininkavimo procedūrų; nustatyti, kad apmokėjimą už (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas (prireikus) vykdo abu nepilnamečio vaiko tėvai lygiomis dalimis; laikinai sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pakeistos (nustatytos) bendravimo tvarkos 1–3 punktų vykdymą. Vėliau, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi, be kita ko išnagrinėjęs atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl tarpininkavimo paslaugas teikiančios įstaigos pakeitimo, šį atsakovo prašymą atmetė ir nutarė nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) toliau teikia tarpininkavimo paslaugas vaiko tėvams siekiant atkurti vaiko ir jo mamos ryšį; nustatyti atsakovui 20 dienų terminą suderinti su (duomenys neskelbtini) specialistais susitikimų grafiką bei suderinti visus kitus su tarpininkavimo paslaugomis susijusius klausimus, ir kt.; pasibaigus teismo nurodytam terminui ir atsakovui įvykdžius teismo įpareigojimą, įpareigoti (duomenys neskelbtini) neatidėliotinai pranešti teismui, ar teismui yra tikslinga, jei taip, tai kokiu įforminti tarpininkavimo procesą (susitikimų intensyvumą, būdus ir pan.); pasibaigus teismo nurodytam terminui ir atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo, įpareigoti (duomenys neskelbtini) nedelsiant pranešti teismui, dėl kokių priežasčių nepavyko tarpininkavimo procesas. Kaip matyti iš bylos duomenų, dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties yra pateiktas atskirasis skundas.

21. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad jau po šioje byloje skundžiamos nutarties priėmimo, buvo pakeista šalims tarpininkavimo paslaugas teikianti įstaiga, o nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1–3 punktų vykdymas apskritai sustabdytas, ir šiuo metu dar tik derinamas su tarpininkavimo įstaiga susitikimų grafikas bei visi kiti su tarpininkavimo paslaugomis susiję klausimai, spręstina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybės, šioje dalyje (dėl parinkto tarpininko, taip pat nustatyto bendravimo intensyvumo) apelianto skundas prarado aktualumą, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako; apeliacine tvarka nagrinėjama byla šioje dalyje nutrauktina.

22. Tuo tarpu įvertinus kitą skundžiamos nutarties dalį (dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo) apeliacinės instancijos teismas ją iš dalies vertina kritiškai.

23. Apeliantas, nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu ir prašydamas priteisti vaikui laikiną išlaikymą iš ieškovės, akcentavo, kad vaikas nuo pat 2024 m. sausio 31 d. šalių nepertraukiamai gyvena su atsakovu, kuris vienas ir išlaiko vaiką, o teismo patvirtinta tvarka taikant bendravimo modelį 50/50 iki šiol faktiškai neįgyvendinta dėl vaiko nuoseklaus ir kategoriško atsisakymo bendrauti ir būti su motina.

24. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi laikinas išlaikymas, kurio dydis vėliau buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, nepilnamečiui vaikui buvo priteistas iš atsakovo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi buvo pritaikytos ir laikinosios apsaugos priemonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (atsakovu) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, atitinkamai sustabdžius ir minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties bei 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

25. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, atsižvelgdamas į turimus duomenis apie komplikuotą ieškovės bendravimą su šalių sūnumi, sprendė, kad esant tokiai situacijai, laikino išlaikymo priteisimas iš motinos, kol kas negalinčios surasti ryšio su vaiku ir su juo bendrauti, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl tokio atsakovo prašymo netenkino, nustatydamas, kad poreikių tenkinimą užtikrina (tenkina) kiekvienas iš tėvų per visą jo bendravimo su vaiku laiką.

26. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Šių kriterijų – vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.

27. Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

28. Aptariamu atveju, pirmosios instancijos teismas nematė pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, atkreipdamas dėmesį, kad 2024 m. kovo 1 d. teismo nutartimi nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, o jo prašymas priteisti iš ieškovės laikiną po 300 Eur išlaikymą sūnui atmestas, nes teismas įvertino, jog šalių bendravimas su sūnumi nustatytas pagal 50/50 bendravimo modelį. Teismas šioje byloje ginčijamoje nutartyje nustatė, kad vaiko poreikius užtikrina kiekvienas iš tėvų per visą jo bendravimo su vaiku laiką. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į faktinę situaciją, būtent tai, kad, nepaisant to, jog jau gana ilgą laiko tarpą tam tikrus klausimus iki ginčo išsprendimo iš esmės mėginama sureguliuoti laikinųjų apsaugos priemonių pagalba, kaip matyti iš bylos duomenų, padėtis (dėl laikinos vaiko bendravimo su motina tvarkos įgyvendinimo) nėra pagerėjusi, ir minimas 50/50 tėvų bendravimo su vaiku modelis vis dar nėra įgyvendinamas. Tokiu būdu susiklostė situacija, kai vaikas, faktiškai gyvena tik su tėvu, yra jo išlaikomas, nors tokią įstatyme įtvirtintą pareigą turi kiekvienas iš tėvų ir to negali paneigti komplikuoti bendravimo santykiai, sunkumai ieškant ryšio su vaiku, ir pan. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, preliminariai įvertinus bylos duomenis, tarp jų ir turimus duomenis apie vaiko poreikius, amžių, šalių turtinę padėtį, šiuo metu nesant pagrindo spręsti, kad kažkuris iš tėvų nebūtų pajėgus teikti vaikui išlaikymo, taip pat įvertinus tai, kad šiuo metu vaiko laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakovu, ir sutinkant, kad būtent jam tenka esminės vaiko priežiūros išlaidos, spręstina, kad ieškovė turėtų teikti vaikui laikiną išlaikymą. Atsakovas prašė šiuo atveju priteisti iš ieškovės 327 Eur dydžio laikiną išlaikymą vaikui (atsižvelgiant į minimalios mėnesio algos kriterijų, atskaičius valstybės mokamą išmoką vaikui), kartu prašydamas įpareigoti ieškovę kas mėnesį pervesti jam ir valstybės skiriamus vaiko pinigus, 122,50 Eur sumą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu be kita ko akcentavo, kad išmokos vaikui lėšas naudoja sūnaus draudimui, apie ką neva buvo žinoma ir atsakovui. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, dar kartą pažymint, kad visos šiam klausimui reikšmingos aplinkybės ir įrodymai bus išanalizuoti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, tame tarpe ir dėl ieškovės paminėtų aplinkybių apie vaiko išmokos pinigų panaudojimą, šiuo metu nesant pagrindo tokio atsakovo prašymo tenkinimui, kartu atsižvelgiant į orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų (skundžiamos nutarties priėmimo metu minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, buvo apie 777 Eur, šiuo metu – apie 847 Eur), spręstina, jog iš ieškovės atsakovui priteistina 400 Eur dydžio laikino išlaikymo šalių vaikui suma, mokėtina nuo šios nutarties priėmimo dienos iki kol bus pereita prie skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 4 punkte (4.1.–4.2. papunkčiuose) nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos taikymo ar sprendimo byloje priėmimo (priklausimai kas įvyks anksčiau). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyto dydžio laikinai priteista išlaikymo vaikui suma laikytina protingo dydžio suma, atitinkančia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus, pakankama tam, kad šiuo metu laikinai patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius ir laikinai būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai.

29. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal apelianto atsakovo K. T. L. atskirąjį skundą dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos (dėl parinkto tarpininko, nustatyto bendravimo intensyvumo).

Kitoje dalyje atsakovo K. T. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, priteisti iš ieškovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. K. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki kol bus pereita prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties rezoliucinės dalies 4 punkte (4.1.–4.2. papunkčiuose) nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos taikymo ar sprendimo byloje priėmimo (priklausimai kas įvyks anksčiau), išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Lysionok