Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-22 · Administracinė byla Nr. I-2528-331/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-08-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-22
Bylos Nr.
I-2528-331/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00758-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
E. T., Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I-2528-331/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00758-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjui R. J.,

atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei D. G.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui E. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. T. ir Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas R. J. pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas, atsakovas) 2019 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 5-S-578 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Policijos departamentą perduoti atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskr. VPK) Panevėžio policijos komisariatui bei susigrąžinti E. T. išmokėtas išmokas; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Skunde paaiškina (b. l. 1–5), kad su 2018 m. gruodžio 18 d. pareiškimu kreipėsi į generalinį komisarą, prašydamas po atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo ir piniginių lėšų pareigūnui E. T. išmokėjimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog E. T. kairį kelią buvo susižalojęs buityje dar gerokai iki 2012 m. kovo 12 d. įvykio, susigrąžinti iš E. T. jam be pagrindo išmokėtas lėšas, panaikinti 2012 m. birželio 11 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo Nr. 50-47-IL-73 išvadą Nr. 50-1S6-8. Policijos departamentas 2019 m. sausio 21 d. rašte nurodė, kad neturi teisės vertinti vidaus reikalų įstaigų vadovų patvirtintų nelaimingų atsitikimų tyrimo išvadų teisėtumo, pažymėdamas, kad papildomas tyrimas gali būti atliekamas tik iki nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados patvirtinimo.

1.2. Mano, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Atsakovas nesivadovavo galiojančiu Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu 2019 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – Aprašas Nr. 1V-55), kurio 41 punkte nustatyta, kad jeigu statutinės įstaigos vadovas nustato, kad įvykis ištirtas neišsamiai, ar paaiškėja naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos įvykio tyrimo metu, jis nedelsdamas paveda Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijai per 20 darbo dienų atlikti papildomą įvykio tyrimą.

1.3. Nurodo, kad L. J. ir R. J. 2017 m. birželio mėnesį, susipažinus su E. T. ligos istorija (asmens sveikatos istorija), kuri buvo pateikta nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-481-586/2017 Panevėžio miesto apylinkės teisme, paaiškėjo, kad E. T. buvo susižalojęs ir gydėsi kairį kelį daug anksčiau nei byloje konstatuota įvykdyta nuteistųjų nusikalstama veika, t. y. daug anksčiau nei 2012 m. kovo 12 d. E. T. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje užfiksuotas (2010 m. lapkričio 22 d. įrašo lapas Nr. 86) E. T. paaiškinimas gydančiam gydytojui: (duomenys neskelbtini). Gydytojo nustatyta diagnozė M.23 – kelio sąnario vidiniai pažeidimai. 2011 m. spalio 5 d. įrašas ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, jog E. T. skundžiasi dėl kairio kelio skausmo. Pareiškėjo teigimu, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo surinktos ir ištirtos atliekant tarnybinį patikrinimą, tiriant nelaimingą atsitikimą tarnyboje, šios aplinkybės nebuvo surinktos ir ištirtos tyrimo metu. Pareiškėjas daro išvadą, jog E. T. patirti ir negydyti kairio kelio sužalojimai 2010 m. spalio 1 d. turėjo įtakos jo 2012 m. kovo 12 d. patirtos traumos padariniams ir pareiškėjas negali būti atsakingas už E. T. kitomis aplinkybėmis, galimai jo paties patirtus, sužalojimus.

1.4. Pažymi, kad baudžiamojoje byloje šie duomenys nebuvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo pateikti teismui vertinti. Šias aplinkybes konstatavo ir generalinis prokuroras 2018 m. birželio 1 d. nutarime atnaujinti procesą. Nutarime nurodyta, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos, teismo medicinos ekspertas G. S. dėl E. T. sužalojimų yra pateikęs dvi specialisto išvadas: specialisto išvadą Nr. G 336/12(05), kurioje konstatavo, kad E. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas sumušant kairiojo kelio minkštuosius audinius, ir specialisto išvadą Nr. pG 336/12(05), kurioje nurodė, kad E. T. buvo padarytas kairio kelio minkštųjų audinių sumušimas, kairio kelio sąnario vidinio menisko ir raiščių plyšimas bei patempimas, t. y. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš asmens sveikatos istorijos kopijos, prokuratūrai ir teismo medicinos ekspertui G. S. buvo pateikta tik dalis asmens sveikatos istorijos, kurioje yra duomenys tik apie 2012 m. kovo mėnesį patirtą traumą ir jos gydymą. Todėl mano, kad Policijos departamentas, kaip suinteresuotas asmuo, išmokėjęs lėšas pareigūnui, turėjo įpareigoti Panevėžio apskrities VPK atlikti papildomą tyrimą visoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms nustatyti.

1.5. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais.

2. Atsakovas Policijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

2.1. Atsiliepime į skundą (b. l. 70–71) paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo (aktas, galiojęs nelaimingo atsitikimo tyrimo metu) (toliau – Aprašas Nr. 1V-418) 25 ir 26 punktais sprendimas dėl papildomo tyrimo , nustatytas Aprašo Nr. 1V-418 25 punkte, galėjo būti priimtas iki išvados patvirtinimo. Analogiškas teisinis reguliavimas, kiek tai susiję su papildomo tyrimo atlikimu, numatytas ir šiuo metu galiojančiame teisės akte, reguliuojančiame nelaimingų atsitikimų tyrimą – Aprašo Nr. 1V-55 41–42 punktuose, nesudarantis sąlygų atlikti papildomo nelaimingo atsitikimo tyrimo bet kuriuo metu po pirmojo tokio tyrimo. Priešingu atveju tai ne tik sąlygotų teisinį netikrumą ir neapibrėžtumą, bet ir iš esmės būtų neteisinga nelaimingą atsitikimą patyrusio asmens atžvilgiu.

2.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pagal anksčiau galiojusį, tiek šiuo metu galiojantį Aprašą vidaus reikalų įstaiga, statutine įstaiga, pripažįstama vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje eina pareigas nelaimingo atsitikimo metu nukentėjęs pareigūnas arba atlieka praktiką ar mokosi nelaimingo atsitikimo metu nukentėjęs kursantas. Todėl ir nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą bei nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą tvirtina, kaip ir turi kitas, Apraše numatytas teises, tos statutinės įstaigos, kurioje pareigūnas eina pareigas, vadovas. Nelaimingos atsitikimo, kurio metu trečiasis suinteresuotas asmuo E. T. patyrė sveikatos sutrikdymą, tyrimo išvadą 2012 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 50-1S6-8 patvirtino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas R. B., t. y. darbdavys – Panevėžio apskrities vyriausiasis komisariatas, kuris per teisės aktais nustatytą terminą ir nustatyta tvarka galėjo inicijuoti papildomą tyrimą. Dėl to. Sprendimą, kuriuo atsisakyta atlikti papildomą tyrimą ar perduoti tyrimą atlikti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, laiko pagrįstu.

2.3. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir remdamasi jais prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskr. VPK su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

3.1. Atsiliepime į skundą (b. l. 65–66) paaiškina, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas dėl pareigūno E. T. sveikatos sutrikdymo buvo pradėtas 2012 metais, vadovaujantis tuo metu galiojančiu teisės aktu – Aprašu Nr. 1V-418. Apraše Nr. 1V-55, kuriuo remiasi pareiškėjas, aiškiai ir nedviprasmiškai pažymėta, kad: „procedūros, pradėtos iki šio įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką“. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju turi būti vadovaujamasi lex retro non agit principu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad norminiuose teisės aktuose įtvirtintos teisės normos nebūtų taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms iki konkretaus akto įsigaliojimo. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimąsi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

3.2. Atsižvelgiant į tai, kad teisė vertinti vidaus reikalų įstaigų vadovų patvirtintų nelaimingų atsitikimų tyrimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą įstatymu nustatyta tvarka suteikta teismams, mano, kad Policijos departamentas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl tarnybinio patikrinimo atnaujinimo.

3.3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio apskr. VPK atstovas nedalyvavo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. T. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti, palaikė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio apskr. VPK poziciją.

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Policijos departamento 2019 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 5-S-578 „Dėl 2018-12-18 pareiškimo), kuriame atsakovas nurodė, jog papildomas tyrimas nebus atliekamas nesant tam teisinio pagrindo, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu (sprendimas įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismui 2018 m. vasario 15 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-165-425/2018) yra išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 2-481-589/2017 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-01061-2015-9) pagal ieškovų Policijos departamento ir E. T. ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – Panevėžio apskr. VPK dėl nuostolių ir žalos atlyginimo, kurioje inter alia (be kita ko) pasisakyta dėl 2012 m. birželio 11d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados Nr. 50-1S6- 8 bei Panevėžio apskr. VPK 2012 m. birželio 12 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo akto Nr. 50-4-NA1- 4.

7. Nepaisant to, pareiškėjas 2019 m. birželio 10 d. padavė teismui patikslintą skundą (b. l. 103–109), kuriame prašė: 1) panaikinti Policijos departamento 2019 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 5-S-578 ir įpareigoti Policijos departamentą perduoti atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą Panevėžio apskr. VPK Panevėžio policijos komisariatui bei susigrąžinti E. T. išmokėtas išmokas; 2) panaikinti Panevėžio apskr. VPK 2012 m. birželio 11d. nelaimingo atsitikimo, kurio metu Panevėžio m. PK Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis postinis E. T. patyrė sveikatos sutrikdymą, tyrimo išvadą Nr. 50-1S6-8, 2012 m. birželio 12 d. priimtą Panevėžio apskr. VPK nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 50-4-NA1-4. Patikslintą skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti (b. l. 110–112).

8. Taigi, šis ginčas vyksta tik dėl pareiškėjo pirminiame skunde pareikštų reikalavimų ir teismui svarbu nustatyti, ar atsakovas Policijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė atlikti papildomą tyrimą dėl Panevėžio apskrities VPK 2012 m. birželio 11 d. Nelaimingo atsitikimo, kurio metu Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. PK Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis postinis E. T. patyrė sveikatos sutrikdymą, tyrimo išvados Nr. 50-IS6-8 (b. l. 52–55, 79–83).

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškimu, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apskrities VPK 2012 m. birželio 11 d. (pareiškėjo nurodyta 2013 m. kovo 12 d. data vertintina kaip rašymo apsirikimas) išvadą Nr. 50-IS6-8 dėl Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo postinio E. T. sveikatos sutrikdymo, atnaujinti ir atlikti tarnybinį patikrinimą, dėl naujai paaiškėjusių pareigūno sveikatos sutrikdymui galimai įtakos turėjusių aplinkybių bei išmokėtų lėšų teisėtumo. Atsakovas Policijos departamentas pateikė pareiškėjui 2019 m. sausio 21 d. atsakymą Nr. 5-S-578, kuriame nurodė, kad nesant tam teisinio pagrindo papildomas tyrimas nebus atliekamas.

10. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Ši nuostata aiškintina, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Lex retro non agit principas reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius; iš konstitucinių teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų kyla draudimas nustatyti ankstesnę teisės akto įsigaliojimo datą, nei tas teisės aktas paskelbiamas (Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas).

11. Pažymėtina, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas dėl pareigūno E. T. sveikatos sutrikdymo (patvirtintas 2012 m. birželio 11 d. išvada Nr. 50-IS6-8) buvo pradėtas dar 2012 metais, todėl pagrįstai vadovautasi tuo metu galiojančiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintu Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų, profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašu. Tuo tarpu Aprašo nuostatos, patvirtintos 2019 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-55, nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos, nes šio įsakymo 2.1 punkte reglamentuota, kad procedūros, pradėtos iki šio įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.

12. Aprašo Nr. 1V-418 22 punkte nustatyta, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas, gavęs nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą su nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos parašu ir vidaus reikalų įstaigos antspaudu patvirtina nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą. Šio tvarkos aprašo 25–28 punktuose, kai nelaimingas atsitikimas ištirtas neišsamiai, numatyta galimybė atlikti papildomą tyrimą, o būtent, kai vidaus reikalų įstaigos vadovas nustato, kad nelaimingas atsitikimas ištirtas neišsamiai, ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos ankstesnio tyrimo metu, jis nedelsdamas paveda komisijai ar darbuotojui per 20 darbo dienų nuo nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos su nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu gavimo dienos atlikti papildomą tyrimą (Aprašo 25 punktas). Apie papildomo tyrimo pradėjimą informuojamas nukentėjęs pareigūnas ar kursantas, ar jų įgalioti asmenys, ar jiems atstovaujantys asmenys. Atlikus papildomą tyrimą, patvirtinama ankstesnio tyrimo metu surašyta išvada ir aktas, arba surašoma papildomo tyrimo išvada ir aktas, pripažįstantis negaliojančiais ankstesnio nelaimingo atsitikimo tyrimo metu surašytą tyrimo išvadą ir aktą (Aprašo 27 punktas). Tokiu atveju visa procedūra baigiama atlikus papildomą tyrimą ir teisines pasekmes sukelia dokumentas, kuriuo Aprašo nustatyta tvarka įforminamas papildomas tyrimas.

13. Iš nustatyto teisinio reguliavimo seka, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą tvirtina, kaip ir turi kitas, Apraše Nr. 1V-418 bei šiuo metu galiojančiame Apraše Nr. 1V-55 nustatytas teises, tos statutinės įstaigos, kurioje pareigūnas eina pareigas, vadovas, nagrinėjamu atveju – Panevėžio apskr. VPK viršininkas. Vadinasi tik darbdavys – Panevėžio apskrities vyriausiasis komisariatas, per teisės aktais nustatytą terminą, t. y. iki vidaus reikalų įstaigos vadovo nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados ir nelaimingo atsitikimo tyrimo akto patvirtinimo, ir nustatyta tvarka galėjo inicijuoti papildomą tyrimą.

14. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad savo teises pareiškėjas galėjo ginti tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje, kuriose buvo remiamasi minėta Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2012 m. birželio 11 d. išvada Nr. 50-IS6-8. Be to, byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, išnagrinėjęs 2018 m. kovo 30 d. pareiškėjo R. J. pareiškimą, 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tenkindamas nuteistojo R. J. 2018 m. gegužės 4 d. skundą, kuriame jis tvirtino, kad duomenys apie E. T. 2010 m. patirtą kairio kelio sužalojimą ikiteisminio tyrimo metu teismo medicinos specialistui nebuvo pateikti, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas Ž. R. 2018 m. birželio 1 d. nutarimu panaikino Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2018 m. balandžio 18 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 45-1-00211-12 ir pradėjo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Generalinio prokuroro pavaduotojo nutarime konstatuota, kad, siekiant pašalinti pareiškime ir skunde keliamas abejones dėl E. T. nustatyto kūno sužalojimo sutrikdymo masto, vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu pradėtinas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurio metu surinktini visi duomenys apie E. T. kairio kelio sužalojimus, patirtus ne tik 2012 m., bet ir galimai 2010 m., paskirtina teismo medicinos ekspertizė arba pavestina pateikti specialisto išvadą, siekiant išsiaiškinti 2012 m. kovo 12 d. E. T. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, pateikiant teismo medicinos ekspertams visus reikiamus medicininius duomenis. Organizuoti atnaujintą procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo pavesta Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai. Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras 2018 m. rugpjūčio 2 d., atlikęs papildomą tyrimą, konstatavo, kad, kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto G. S. išvados Nr. pG 927/2018(05), įvertinus E. T. galimai 2010 m. spalio 1 d. patirtą kairio kelio traumą, jam 2012 m. kovo 12 d. traumos metu nustatyti kairio kelio sąnario sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. sveikatos sutrikdymo mastas nepasikeitė. Taigi skundžiamame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendyje nukentėjusiajam E. T. nusikalstamais R. J. veiksmais padarytas sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatytas tinkamai, todėl procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal R. J. prašymą ir skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu nutrauktas (b. l. 12–14).

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016) yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

16. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad atsakovas Policijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakyta atlikti papildomą tyrimą nesant tam teisinio pagrindo, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais, taip pat nėra pagrindo įpareigoti perduoti atlikti papildomą tyrimą Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

17. Teismui atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo priteisti teismo išlaidų, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

18. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; administracinė byla Nr. A-3555-261/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjo R. J. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas