- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-165-425/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01061-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, E. T.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-165-425/2018
teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01061-2015-9
2018 m. vasario 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-481-589/2017 pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, E. T. ieškinius atsakovui R. J., trečiajam asmeniui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. J. 5 830,68 Eur žalos atlyginimą.
Nurodė, kad žalą patyrė dėl neteisėtų, tyčinių atsakovo veiksmų, sužalojusių tarnybines pareigas atlikusį pareigūną E. T., dėl ko ieškovas sumokėjo pareigūnui kompensaciją.
Paaiškino, jog prašomą priteisti žalą sudarė 3 747,50 Eur negautos pajamos, nukentėjusiajam pareigūnui sumokėtos dėl nedarbingumo, ir 2 022,51 Eur pareigūnui sumokėta draudimo išmoka.
Ieškovas E. T. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo R. J. 482,32 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, jog 2012-03-12 ieškovui, vykdant tarnybines pareigas, atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl padarytų nusikaltimų. Nurodė, kad ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtu. Atsakovas teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymo metu sužalojo ieškovui sveikatą ir dėl ko ieškovas turėjo išlaidų dėl gydymosi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo R. J. 3 747,50 Eur nuostolių atlyginimą, o kitą ieškinio dalį atmesdamas; ieškovo E. T. ieškinį patenkino visa apimtimi.
Nustatė, kad ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-10-30 teikdamas patikslintą ieškinį, ieškinio senaties ribose išreiškė valią priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovo, ieškovas nuo ieškinio neatsisakė, todėl nėra pagrindo teigti, jog šis ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Atsižvelgdamas į tai ieškovas E. T. pateikė ieškinį baudžiamojoje byloje 2012-05-10, nuosprendžiu jam buvo pripažinta teisė pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, teismas laikė, kad ieškovas E. T. nepraleido trijų metų ieškinio senaties termino
Nustatė, jog Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra tinkamas ieškovas, nes kompensacija sužalotam pareigūnui E. T. buvo išmokėta iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos centralizuotų priemonių sąmatos ir ieškovas įgijo teisę į žalos atlyginimą regreso tvarka iš žalą padariusio asmens.
Sprendė, kad baudžiamojoje byloje, kuri buvo nagrinėta Panevėžio miesto apylinkės teisme ir kurioje nustatyta, jog atsakovo R. J. veiksmais buvo padaryti sužalojimai E. T., nustatytos aplinkybės laikomi prejudiciniais faktais civilinėje byloje ir iš naujo neįrodinėjami. Pažymėjo, jog Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012-02-13 prašymu, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato pareigūnai, vykdydami jiems valstybės priskirtas funkcijas, turėjo pareigą pristatyti R. J. į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariatą. Civilinė atsakomybė atsakovui kilo dėl jo veiksmų, nepaklusus teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, t. y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos.
Teismas neturėjo pagrindo abejoti Medicinos centro Centrinės medicinos komisijos išvadomis, kadangi jos metu buvo vertinamos visos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos nustatytam sužalojimui. Pažymėjo, kad 2010 metais ar 2011 metais E. T. nebuvo siunčiamas tikrintis sveikatos, siekiant nustatyti, ar jis gali būti policijos pareigūnu ir vykdyti jam pavestas pareigas, todėl teismas sprendė, kad jis buvo tinkamas tarnybai.
Nustatė, jog E. T. buvo nedarbingas 125 darbo dienas, jo vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 29,98 Eur, todėl policijos pareigūno E. T. realiai patirti nuostoliai ir negautos pajamos už 125 darbo dienas, kurias pareigūnas dėl ligos negalėjo vykti į darbą, ir į kurių atlyginimą turi teisę ieškovas išmokėjęs kompensaciją, sudarė 3 747,50 Eur, kas atitiko nedarbingumo pašalpą už laikotarpį nuo 2012-03-12 iki 2012-09-06.
Ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinio dalį dėl 2 022,51 Eur draudimo išmokos priteisimo atmetė, nes nuostoliai, patirti dėl draudimo išmokos ir socialinio draudimo įmokos mokėjimų, yra policijos įstaigos socialinės funkcijos padarinys, nesusijęs su žalos padarymo faktu.
Nustatė, kad E. T. prašė priteisti žalą, kurias jis patyrė pirkdamas vaistus, darydamas magnetinio rezonanso tyrimo nuotraukas, už reabilitaciją ir už keliones pas gydytojus ar į gydymo įstaigas, t. y. prašoma atlyginti žala susijusi su jo sveikatos grąžinimo išlaidomis, šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl teismas ieškovo E. T. ieškinį patenkino ir iš atsakovo R. J. priteisė 482,32 Eur žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovų ieškinius atmetant.
Nurodo, jog byloje nebuvo tinkamai įvertinta, kad ieškovas E. T., vykdydamas administracinės teisenos užtikrinimo funkciją, įsiveržė į atsakovo aptvertą rakinamą privačią namų valdą, taip žemindamas, atlikdamas fizinio smurto veiksmus prieš atsakovą, jo sutuoktinę, peržengė vykdomas funkcijas pristatyti atsakovą į policijos komisariato patalpas. Teigia, kad atsakovas, gavęs pareigūnų nurodymą, būtų atvykęs kviečiamas.
Teigia, kad, nebuvo įvertinta tinkamai ir ieškovo E. T. veiksmai, atliekant tarnybines pareigas, nevertinta atsakovo gynybinė pozicija, kuri toje situacijoje buvo neišvengiama. Tvirtina, jog atsakovas nesipriešino policijos pareigūnui, tik gynėsi nuo policijos pareigūno fizinės prievartos, smurto, gynė save, savo sutuoktinę bei nuosavybę, asmens privatumą.
Tvirtina, jog prejudiciniais negali būti laikomi faktai, nustatyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nuosprendyje, nes nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės neatitinka byloje surinktų medicininių duomenų. Paaiškina, kad ieškovas E. T. kairio kelio sužalojimus patyrė prieš pusantrų metų iki 2012-03-12 įvykių, jų negydė, todėl nusikaltimo tiesioginės pasekmės ir faktiškai patirtas sveikatos sutrikdymas 2012-03-12 įvykio metu skiriasi. Teigia, jog ieškovo E. T. kairysis kelias buvo sužalotas dar iki įvykio, todėl reikšminga nustatinėti priežastinį ryšį ir konkretaus įvykio metu faktiškai ieškovo patirtą žalą. Mano teismui nenustačius ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindus atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos, priežastinio ryšio, todėl žalos atlyginimo klausimas negali būti priteisiamas.
Tvirtina, kad E. T. laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-09-06 gavo 100 procentų vidutinio darbo užmokesčio sumą, todėl negautų pajamų forma pastarasis nepatyrė, tokiu būdu negali būti reiškiamas regresinis reikalavimas dėl sumos, kuri nelaikytina pareigūno faktiškai patirta žala negautų pajamų forma.
Daro išvadą, jog ieškovo E. T. patirta žala dėl reabilitacijos, kelionių į gydymo įstaigas yra padengta išmokėtos kompensacijos dydžiu, todėl papildomos žalos sumos ieškovui E. T. neturi ir negali būti priteistos.
Teigia, kad kompensaciją E. T. išmokėjo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, todėl šioje byloje tik komisariatas turi teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti žalą.
Nurodo, jog teismas neteisingai konstatavo, jog Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė 2015-02-11, nes 2015-10-30 ieškovas pateikė naują ieškinį, kurį palaikė, todėl ieškinio senaties terminas buvo praleistas ir jo neprašė atnaujinti. Teigia, kad civilini ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje nesustabdė ieškinio senaties termino ieškovui E. T., o ieškinį palikus nenagrinėtą baudžiamojoje byloje ir suteikus teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, teismas ieškinio senaties termino nenutraukė, todėl E. T. į teismą kreipėsi praleidęs trijų metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuotinas nuo 201-03-12.
Tvirtina, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas patyrė ne 1 160 Eur, o 3 020 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, neišsprendė žyminio mokesčio kompensavimo.
Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes aplinkybes dėl civilinės atsakomybės sąlygų, žalos dydžio ir regreso teisės galima išsamiai nustatyti tik apklausus bylos šalis.
Ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Sutinka su apylinkės teismo skundžiamo sprendimo argumentais dėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių laikymo prejudiciniais faktais.
Tvirtina, jog byloje nustatyti ir įrodyti žalą padariusio asmens, apelianto, neteisėti veiksmai, sutrikdę pareigūno E. T. sveikatą, dėl ko jis buvo nedarbingas 125 dienas, todėl teismas sprendė patirtos žalos dydžio nustatymo negautų pajamų forma.
Teigia, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas kilo dėl 2012-03-12 patirtų sužalojimų, o apelianto teiginiai, kad 2010-10-01 E. T. patirti ir negydyti kairio kelio sužalojimai turėjo įtakos 2012-03-12 patirtos traumos padariniams, nepagrįsti.
Nurodo, jog teismas teisėtai ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantas R. J. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, jog žodinis šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra būtinas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį bei skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Nustatyta, kad 2012-03-12 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis postinis E. T., eidamas tarnybines pareigas – pristatydamas R. J. į policijos komisariatą Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012-02-13 prašymu, buvo sužalotas (1 t., b. l. 8-11). Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2012-09-05 Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 5031 nurodyta, kad E. T. dėl 2012-03-12 įvykio, kurio metu apysunkiai sutrikdyta pareigūno sveikata, nebetinkamas tarnybai (1 t., b. l. 13). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Finansų valdyba 2012-10-05 išvadoje dėl sprendimo priėmimo Nr. 5-IL-1478 pasiūlė Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui skirti 49 975,38 Lt aštuoniolikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresniajam postiniui E. T. dėl 2012-03-12 įvykio metu patirtos traumos (1 t., b. l. 17). 2013-07-31 išvada dėl sprendimo priėmimo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Finansų valdyba pasiūlė Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui skirti 33 316,92 Lt dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti buvusiam Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresniajam postiniui E. T. (1 t., b. l. 36). Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2012-07-31 išmokėjo E. T. 5 985,71 Lt draudimo išmoką 2012-09-07 - 49 975,38 Lt kompensaciją, 2013-07-09 – 33 316,92 Lt kompensaciją už sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 19-20, 35). 2012-07-31 Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pervedė VSDFV Panevėžio skyriui 202,61 Lt 3 procentus nuo E. T. išmokėtos 5 985,71 Lt draudimo išmokos (1 t., b. l. 21). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-882/2014 R. J. buvo pripažintas kaltu 2012-03-12 nesunkiai sutrikdžius E. T. sveikatą, pastarajam vykdžius tarnybines pareigas (1 t., b. l. 37-47).
Dėl ieškinio senaties termino
Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.).
Bylos duomenimis, ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pagrindinę prievolę – sumokėti kompensaciją buvusiam pareigūnui E. T. dėl 2012-03-12 įvykio metu patirtos traumos, įvykdė 2013-07-09, todėl sutrumpintas trejų metų senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo turi būti skaičiuojamas būtent nuo paskutinės kompensacijos sumokėjimo dienos – 2013-07-09 (CK 1.127 str. 4 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią (CPK 185 str.).
Nustatyta, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-02-11 pateikė teismui ieškinį dėl 26 206,30 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovo R. J. (1 t., b. l. 2-5). 2015-10-30 pateikė patikslintą ieškinį dėl 26 206,30 Eur nuostolių priteisimo iš R. J. (2 t., b. l. 3-7). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, pateikdamas tiek ieškinį, tiek patikslintą ieškinį, šios rūšies reikalavimams nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino nepažeidė (CK 185 str.).
Kartu paaiškina, kad patikslintu ieškiniu ieškovas savo reikalavimo – priteisti nuostolių atlyginimą, patikslintame ieškinyje nepakeitė, jo neatsisakė, todėl traktuoti 2015-10-30 patikslintą ieškinį kaip savarankišką procesinį dokumentą, kuriam iš naujo skaičiuotinas ieškinio senaties terminas, nėra jokio pagrindo.
Baudžiamosios bylos Nr. 1-26-882/2014 duomenimis, E. T. 2012-05-03 pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kuriuo prašė priteisti iš R. J. turtinę ir neturtinę žalą (baudž. b., 1 t., b. l. 129-132). 2013-12-10 ieškovas E. T. savo ieškinį patikslino (baudž. b., 3 t., b. l. 70-74). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-02-26 nuosprendžiu pripažino teisę ieškovui E. T. į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą ir klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. 2014-02-26 teismo nuosprendis įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismui 2014-07-10 išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1A-659-354/2014 (baudž. b., 3 t., b. l. 191-206). 2015-04-27 ieškovas E. T. pateikė teismui savarankišką ieškinį dėl turtinės žalos, kilusios iš nusikaltimo, priteisimo (1 t., b. l. 120-124).
Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 36 punkte išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas E. T. nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimą dėl padarytos žalos atlyginimo, nes teismas, nuosprendžiu pripažindamas civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ieškinio dalį išsprendė, t. y. išsprendė ginčą dėl ieškinio pagrindo. Laikytina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-882/2014 pareikštas E. T. civilinis ieškinys nutraukė trejų metų ieškinio senaties terminą, o 2014-02-26 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2014-07-10, buvo patenkintas ieškovo E. T. ieškinys, tik neišspręstas atlygintinos žalos dydis (Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 115 str. 2 d.; CK 1.130 str. 1 d.). Tai, kad ieškovas E. T. 2015-04-27 pateikė savarankišką ieškinį, nesuteikia pagrindo iš naujo spręsti ieškinio senaties termino taikymo klausimą.
Dėl tinkamo ieškovo
Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Kaip nurodyta nutarties 31 punkte, 2012-10-15 ir 2013-07-31 išvadose dėl sprendimo priėmimo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Finansų valdyba pasiūlė skirti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui skirti pinigines kompensacijas išmokėti ieškovui E. T. dėl 2012-03-12 įvykio metu sutrikdytos sveikatos, atliekant tarnybines pareigas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra tinkamas ieškovas, kadangi jo sprendimu buvo sumokėta ieškovui E. T. kompensacija (CPK 185 str.).
Tai, kad Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo pavesta pervesti piniginę kompensaciją ir išieškoti regreso teise sumokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens – atsakovo R. J., t. y. atlikti techninį veiksmą, nepanaikina ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos procesinės padėties bei pačios regreso teisės į R. J..
Dėl ieškinių reikalavimų pagrįstumo
Įstatymas nereikalauja įrodinėti aplinkybių, asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (CPK 182 str. 1 d. 3 p.).
Apeliantas kelia abejones dėl 2012-03-12 įvykyje paties ieškovo E. T. veiksmų teisėtumo bei 2014-02-26 teismo nuosprendyje nustatytų faktų, susijusių su žalos pobūdžiu ir dydžiu, nusikaltimo tiesioginėmis pasekmėmis.
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-882/2014 buvo įrodyta, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą - sužalojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo. Aukštesnės instancijos teismai, nagrinėję nuteistųjų, civilinio ieškovo skundus, 2014-02-26 teismo nuosprendžio nepanaikino, nepakeitė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertinti iš naujo aplinkybes dėl ieškovo E. T. veiksmų, vykdant tarnybines pareigas, teisėtumo, nėra jokio pagrindo, nes jos buvo įvertintos baudžiamojoje byloje (CPK 182 str. 1 d. 3 p.).
Apeliantas R. J. teigia, kad ieškovas E. T. dar iki 2012-03-12 įvykio buvo patyręs kairio kelio traumą, kas gali turėti įtakos priežastiniam ryšiui ir faktiškai E. T. patirtai žalai.
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-882/2014 neginčijamai nustatyta, kad 2012-03-12 R. J., veikdamas tiesiogine tyčia, spyrė policijos pareigūnui E. T. į kairio kelio vidinę pusę, dėl ko E. T. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą – kairio kelio minkštųjų audinių sumušimą, kairio kelio sąnario vidinio menisko ir raiščių plyšimą bei patempimą (baudž. b., 3 t., b. l. 129-139, 191-206; 4 t., b. l. 35-41). Šie prejudiciniai faktai patvirtina buvus priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų R. J. veiksmų ir E. T. atsiradusios žalos (CK 6.247 str., CPK 185 str.).
Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).
2014-02-26 teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-882/2014 buvo konstatuota, kad 2012-03-12, vykdant tarnybines pareigas, policijos pareigūnams E. T. ir A. D. sulaikius R. J., pastarasis aktyviais veiksmais stengėsi išvengti sulaikymo, sukiodamas rankas, muistydamasis, stumdydamas pareigūnus. Nustatyta, kad R. J. siekdamas išvengti sulaikymo panaudojo fizinį smurtą – spyrė E. T. į koją, dėl ko pareigūnas pargriuvo, ant jo užšoko ir išsinėręs iš striukės bandė bėgti nuo policijos pareigūnų (baudž. b., 3 t., b. l. 129-139).
Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad E. T. savo veiksmais, elgesiu paskatino R. J. panaudoti prieš jį fizinį smurtą, nukreiptą į ieškovo kairį kelią (CPK 12 str., 178 str.). Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliantas R. J. tvirtina, jog E. T. patyrė kairio kelio sužalojimus prieš pusantrų metų iki 2012-03-12 įvykio, jų negydė. Teisėjų kolegija pažymi, kad tas faktas, jog E. T. iki 2012-03-12 turėjo nusiskundimų dėl kairio kelio, negali patvirtinti E. T. irgi buvus atsakingam dėl 2012-03-12 įvykyje patirtos žalos. Apeliaciniame skunde paminėti E. T. asmens ligos istorijoje esantys įrašai paneigia apelianto teiginius, kad E. T. nesigydė kairio kelio sužalojimų (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Kolegija sprendžia, kad šioje byloje apeliantas neįrodė ieškovui E. T. buvus labai neatsargiam, dėl ko būtų pagrindas mažinti 2012-03-12 įvykio metu patirtą žalą (CPK 185 str.; CK 6.282 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o ne teismui, kaip nurodo apeliantas R. J. (CPK 178 str.).
Jei asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo ir kt.) (CK 6.283 str. 1-2 d.). Regreso teisę įgijęs asmuo negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo asmuo, kuriam buvo padaryta žala (CK 6.113 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos skyrė Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 24 123,12 Eur piniginę kompensaciją sumokėti E. T. dėl tarnybos metu patirto apysunkio laipsnio sveikatos sutrikimo. Ieškiniu minėtas ieškovas prašė priteisti 3 747,50 Eur žalos atlyginimą E. T. negautų pajamų pavidalu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra ginčo, jog E. T. negautas pajamas jo nedarbingumo laikotarpiu sudarė 3 747,50 Eur sumą, t. y. E. T. patyrė tokio dydžio žalą dėl 2012-03-12 R. J. neteisėtų veiksmu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šią sumą iš R. J. (CPK 185 str.; CK 6.283 str. 2 d.).
Ieškovas E. T. ieškiniu prašė priteisti išlaidas už vaistus, atliktus medicininius tyrimus, reabilitaciją, keliones pas gydytojus. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo E. T. patirtų išlaidų paskirtį sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. T. prašomos priteisti išlaidos yra susijusios su sveikatos grąžinimu (CK 6.283 str. 2 d.). Šiuo atveju apeliantas R. J. nepagrįstai nurodo, kad Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išmokėta kompensacija apima ir E. T. prašomą priteisti žalą, nes išmokėtos kompensacijos paskirtis yra kompensuoti apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymą, o ne išlaidas sveikatos grąžinimui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad viso teisminio proceso metu, įskaitant į prie bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-40-828/2016, atsakovas R. J. patyrė 3 020 Eur atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 254 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą (2 t., b. l. 167-174; 5 t., b. l. 20-21, 41, 172-173, 174-175; 6 t., b. l. 3).
Pirmosios instancijos teismui iš dalies (64 proc.) patenkinus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį, teisėjų kolegija patikslina skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nes pirmosios instancijos teismas padarė aiškią aritmetinę klaidą nesudėdamas visų bylinėjimosi išlaidų, ir priteisia atsakovo R. J. naudai 1 087,20 Eur atstovavimo išlaidų ir 91,44 Eur žyminio mokesčio iš ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (CPK 93 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš esmės netenkinus apeliacinio skundo, atsakovo R. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes paskirstant bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, padaryta aiški aritmetinė klaida (CPK 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų patikslinti – priteisti iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos R. J. naudai 1 087,20 Eur atstovavimo išlaidų ir 91,44 Eur žyminio mokesčio, viso 1 178,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.