Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 12 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas 2019-10-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, 63 straipsnį - 30 parų arešto, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas: 2019-09-06 apie 19:05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo G. M. priklausantį lengvąjį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,11 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo, kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino visiškai. Jis parodė, kad 2019 m. rugsėjo mėn., tikslios datos neprisimena, apie 19:00 val., tiksliai laiko neprisimena, (duomenys neskelbtini), jis vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, buvo išgėręs tris skardines alkoholinio alaus. Automobilis, kurį jis vairavo, nuosavybės teise priklauso jo draugui G. M.. G. M. buvo per girtas, todėl vairavo jis. Automobiliu reikėjo pavažiuot apie 100- 200 metrų, jį reikėjo nuvaryt į kiemą toje pačioje gatvėje. Tą dieną niekur daugiau nevažinėjo, tik (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną automobilio savininkas su tuo automobiliu buvo padaręs autoįvykį. G. M. pastatė automobilį prie jo kiemo, susinervinęs nuėjo nusipirko alkoholio ir jis išgėrė kartu su juo. Kaltinamasis nurodė, kad jis vairavo svetimą automobilį. G. M. jau buvo atėjęs girtas. Jo draugas suprato, kad jis (R. M.) vairavo, už tai buvo nubaustas administracine tvarka. Iki Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio turėjo teisę vairuoti automobilį, dabar neturi, teisės atimtos 3 metams. Kaltinamasis nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, kad taip atsitiko dėl priklausomybės alkoholiui. Paaiškino, kad yra apsisprendęs važiuoti į Vilnių gydytis.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Neblaivumo nustatymo 2019-09-06 aktu R. M. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0154, 2019-09-06 19.09 val. nustatytas 2,39 promilių neblaivumas, 19:32 val. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas (b. l. 41).

VĮ Regitra duomenimis, automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas G. M. (b. l. 48, 49).

VšĮ ,,Emprekis“ pažyma apie automobilio vertę: kaina su PVM yra 1250 eurų, be PVM 1033 eurų (b. l. 50).

Byloje surinktų įrodymų visuma, patvirtina, kad R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims ir 2019 m. rugsėjo 6 d., vairavo G. M. priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 (2,11 promilių) promilės neblaivumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatytos tokios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi.

Kaltinamasis teistas 2019-10-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, 63 straipsnį - 30 parų areštu, bausmę atlikęs. Kaltinamasis teistas po nusikalstamos veikos, padarytos 2019 m. rugsėjo 6 d., padarymo, padarytos nusikalstamos veikos yra panašios, tačiau šiuo atveju kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas R. M. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis teisiamas antrą kartą, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Neteisėtus nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą.

Kadangi kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis R. M. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. 19:10 val. (b. l. 92-93) iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 11:53 val. (1 parą) (b. l. 106), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitomas į paskirtą bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem MGL (2x50=100 Eur) baudos (BK 64 – 65, straipsniai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo R. M. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe praeityje jau buvo vairavęs transporto priemonę neblaivus. Šiuo atveju R. M. automobilį vairavo neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,11 promilės). Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, tačiau neteisėti R. M. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius R. M., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga R. M. paskirti draudimą naudotis (įgyti) specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad R. M. nustatomas trijų metų draudimo naudotis (įgyti) teise vairuoti terminas, ją taikant nuo kardomosios priemonės paskyrimo datos 2019-09-07 (BK 68 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme panašios su bausmėmis, tačiau netapačios, jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę – G. M. vardu registruotą automobilį.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad automobilis, kurį vairavo kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu, priklausė G. M., kuris nors ir važiavo kartu su kaltinamuoju, tačiau tvirtino nežinojęs, kad R. M. apsvaigęs nuo alkoholio. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jautėsi prastai dėl išgerto alkoholio kiekio.

Nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų taikyti transporto priemonės konfiskavimą, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo principu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, kaltinamajam užtikrinant tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, iš R. M. turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Pagal VšĮ ,,Emprekis“ duomenis automobilio „Opel Zafira“ rinkos vertė yra 1033 Eur (be PVM) (b. l. 50). Transporto priemonės savininkas G. M. apklausos protokole nurodęs, kad automobilį „Opel Zafira“ įsigijo 2019 m. liepos mėn., užregistravo savo vardu šiek tiek vėliau. Automobilį pirko už 450 eurų, bet po to į jo remontą dar įdėjo pinigų, todėl laiko, kad šiuo metu automobilio vertė apie 500 eurų. Kadangi nagrinėjamoje byloje objektyvių duomenų dėl automobilio vertės nustatymo nėra surinkta ir pateikta, o visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai, teismo įsitikinimu reali automobilio (automobilis pagamintas prieš 20 metų) vertė yra 500 Eur. Be to, iš automobilio apžiūros protokolo, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir priežiūros protokolo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matosi, kad transporto priemonė „Opel Zafira“ stipriai apgadinta: įlenktas variklio dangtis, įskilęs priekinis stiklas, apgadintas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, įskilęs priešrūkinis žibintas, įlenktas galinis bamperis ir kt. bei nėra duomenų, kad tuos apgadinimus padarė R. M.. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. nurodęs, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. būtent automobilio savininkas G. M. su tuo automobiliu buvo padaręs autoįvykį.

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

IV. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam R. M. paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas, dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113-114). Dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinama (BPK 139 straipsnis).

BPK 134¹ straipsnis numato, kad specialios teisės sustabdymo laikotarpiu draudžiama naudotis šia teise. Ši kardomoji priemonė paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinama.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 103 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė išlaidas, susijusias su automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimu ir saugojimu MB „Užubalis“ aikštelėje, adresu Ūdrijos kelias 24, Užubalių k., Alytaus r. (b. l. 57-69). Automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo išlaidos sudaro 60,50 Eur bei minėto automobilio laikymo (saugojimo) išlaidos sudaro po 1,21 Eur per parą, skaičiuojant nuo 2019-09-06 iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinas iš R. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL dydžio baudą (75x50=3750 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti R. M. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (50x50=2500 Eur) baudą.

Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminą baudą savanoriškai sumokėti.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą 1 parą (nuo 2019-09-06 iki 2019-09-07), prilyginant ją 2 MGL baudos (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejus) metus uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja (-ą) teise (-ę) – teise(-ę) vairuoti transporto priemones, ją taikant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos 2019-09-07.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš R. M. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 500 Eur (penkis šimtus Eur) sumą, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, transporto priemonę „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti jos savininkui, G. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Palikti galioti R. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo - paėmimą iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus vykdyti - panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ ,,Regitra“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus vykdyti - panaikinti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) proceso išlaidas: 60,50 EUR (šešiasdešimt eurų 50 euro centų) už automobilio nuvežimą ir už saugojimą, skaičiuojant po 1,21 Eur nuo 2019-09-06 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Proceso išlaidos savanoriškai turi būti sumokėtos į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008762, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT887044060007907118 AB SEB banke per vieną mėnesį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Dėl priverstinio proceso išlaidų išieškojimo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).