Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. G., akcinė bendrovė DNB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Lietuvos Respublikos CPK 7 str. įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas – kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (ar kitas vykdomasis dokumentas) būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir numatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, antstolis negali teikti pirmenybės kuriai nors vykdymo proceso šaliai, jis privalo vadovautis jų interesų derinimo principu.

Iš bylos medžiagos bei teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0090/16/01612, medžiagos nustatyta, kad antstolė R. G. vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 14-5891/2016 dėl 69180,42 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš J. P., išieškotojo AB DNB banko naudai (vykd. b. l. 8, 1-7). 2016-11-16 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolė R. G. priėmė vykdomąjį dokumentą (vykd. b. l. 12) ir pradėjo vykdymo veiksmus – surašė raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą (vykd. b. l. 10, 11). 2016-11-17 turto arešto aktu areštuotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 15-16). 2016-11-18 turto arešto aktas kartu su kitais procesiniais dokumentais pareiškėjai įteiktas pasirašytinai, pareiškėja turto arešto akte nurodė, kad su Turto įkainojimu sutinka (vykd. b. l. 16). 2016-12-19 antstolė priėmė pranešimą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, kuris pareiškėjai įteiktas 2016-12-20 (vykd. b. l. 24). 2017-01-10 antstolė paskelbė pareiškėjai priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) pirmąsias varžytynes Nr. 132177, kurių laikas nuo 2017-01-10 iki 2017-02-09, pradinė turto pardavimo kaina 60 000 Eur (vykd. b. l. 25). 2017-01-31 skundu pareiškėja skundžia antstolės veiksmus, nesutikdama su jai priklausančio turto įkainojimu ir areštu (vykd. b. l. 59-61). 2017-02-06 patvarkymu antstolė pareiškėjos skundą atmetė ir perdavė Kauno apylinkės teismui kartu su vykdomąja byla Nr. 0090/16/01612 (b. l. 63-64).

CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai, remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, yra šio kodekso 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo veiksmai, kurie gali būti skundžiami. Antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti ar ne antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Pažymėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Jeigu nustatoma, kad tam tikras antstolio veiksmas neatitiko teisės normų reikalavimų, teismas tą veiksmą pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja antstolį jį atlikti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Dėl netinkamo areštuoto turto įkainojimo.

Pagal CPK 681 straipsnį areštuojamo turto įkainojimas patenka į antstolio kompetenciją, todėl teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų dėl galbūt netinkamo areštuojamo turto įkainojimo, nenustatinėja turto vertės, o pripažinęs, kad antstolio veiksmai buvo neteisėti, įpareigoja antstolį turtą įkainoti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28).

CPK 681 str. 1 d. numato, kad antstolis įkainoja turtą atsižvelgdamas į skolininko ir išieškotojo nuomones. Ir tik tuomet, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja atliktam įkainojimui, ar antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis skiria turto vertinimo ekspertizę. CPK 681 str. nustatytas reikalavimas antstoliui, areštuojant skolininko turtą, jį įkainoti rinkos kainomis. Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas, siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Šių interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese. CPK išvardinti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 str. 1 d., 2 d.); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 str. 1 d. 5 p.). Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Įstatymas nustato proceso šalims imperatyvias elgesio taisykles, kurių proceso šalys įskaitant ir skolininką turi laikytis. Jeigu skolininkas nevykdo vykdomojo dokumento geruoju ir pradedamas priverstinis vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Pagal CPK 681 straipsnio 3 dalį skolininkas arba išieškotojas, jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per tris dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą. Turto arešto aktas išieškotojui ir skolininkui įteikiamas pasirašytinai, o jeigu to padaryti nėra galimybės - siunčiamas registruotu laišku. Bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėja 2016-11-18 gavusi turto arešto aktą, buvo supažindinta su turto kaina (vykd. b. l. 15-16), per 3 darbo dienas galėjo pateikti prieštaravimus dėl įkainojimo, tačiau to nepadarė. Pranešimą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo antstolė priėmė 2016-12-19, tačiau ir per šį laikotarpį antstolė prieštaravimų dėl turto įkainojimo negavo.

Dėl netinkamo informavimo apie varžytynes.

Tačiau byloje nustatyta, kad 2016-11-18 antstolė pareiškėjai įteikė 2016-11-16 raginimą įvykdyti sprendimą (vykd. b. l. 11, 12), kuriame nurodė, kad ragina per vieną mėnesį nuo raginimo gavimo dienos 69180,42 Eur skolą ir 122,80 Eur metines palūkanas sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą, be to, kad neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų, bus taikomos CPK 746 straipsnyje nurodyta priverstinio vykdymo priemonė įkeisto turto realizavimas priverstine tvarka. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad vykdomojoje byloje pareiškėja buvo supažindinta su areštuoto turto kaina, bei įkeisto turto realizavimu priverstine tvarka, todėl pareiškėjos argumentai dėl netinkamo informavimo, yra nepagrįsti.

Be to, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pranešimas dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, kuriame nurodyta, kad varžytynės bus paskelbtos po dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, pareiškėjai pasirašytinai buvo įteiktas 2016-12-20 (vykd. b. Nr. 24). Todėl pareiškėjos argumentai, kad apie varžytynių paskelbimą ji sužinojusi tik 2017-11-11 yra nepagrįsti.

Dėl areštuoto turto perkainojimo.

Antstolio veiksmų teisėtumas turi būti vertinamas ir tuo aspektu, ar jis pateiktų (turimų) dokumentų pagrindu pagrįstai atsisakė perkainuoti areštuotą turto objektą.

2017-01-31 skunde pareiškėja teigia, kad 2017-01-11 sužinojusi apie Turto pirmųjų varžytynių paskelbimą, ėmė domėtis realiomis nekilnojamojo turto rinkos kainomis ir sužinojo, kad jos turtas gali būti parduodamas už didesnę kainą. Prideda išrašus iš internetinės svetainės www.aruodas.lt, nurodančius, kas šiame Šilainių rajone buto pardavimo rinkos kaina už 1 kv. m svyruoja tarp 1000-1200 Eur už 1 kv. m. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Teismas pritaria antstolės argumentams, kad pareiškėjos pateikti išrašai iš internetinės svetainės www.aruodas.lt neatitinka realios situacijos. Išrašuose nurodyti butai yra dviejų-trijų kambarių. Tokio dydžio butai buvo ir yra žymiai paklausesni nekilnojamojo turto rinkoje bei brangesni, nei gerokai didesnio ploto butai, kaip konkrečiai parduodamas penkių kambarių butas. Teismas pažymi, kad pareiškėjos atstovės pateikta UAB „Capital“ informacinė pažyma apie turto kainą, negali būti įrodymu, kad turto rinkos kaina siekia iki 80 000 Eur, kadangi šioje pažymoje užsakovui pateikiama informacija apie galimą turto pardavimo kainą rinkoje ir ji nėra paremta jokiais įrodymais. Teismas sprendžia, kad ši informacinė pažyma neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų. Be to, suinteresuoto asmens AB DNB banko byloje pateikta 2016-10-04 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad pareiškėjos turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) įvertintas 60 000 Eur (b. l. 19-54). Kitų įrodymų apie šio turto rinkos vertę byloje nepateikta. Nesant kitų įrodymų bei motyvų dėl turto vertės, pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie didesnę turto vertę, yra laikytinos nepagrįstomis ir neįrodytomis. Pažymėtina, kad turto kainą galima iškelti varžytynių metu. Tačiau antstolės duomenimis, dėl parduodamo pareiškėjos Turto, nuo varžytynių paskelbimo dienos – 2017-01-10 iki varžytynių sustabdymo dienos – 2017-02-06, varžytynėse neužsiregistravo nei vienas pirkėjas.

CPK 12 str. yra nurodyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 178 str. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių teiginį, jog parduodamo iš varžytynių turto kaina nustatyta per žema (CPK 178 str.). Teismas sprendžia, kad antstolė, nustatydama nurodyto ginčo turto pardavimo iš varžytynių kainą, nepažeidė įstatymo reikalavimų, todėl pareiškėjos argumentai, kad nekilnojamojo turto pardavimo pirmose varžytynėse kaina yra ženkliai mažesnė už iš realią šio turto rinkos kainą, atmestini.

Dėl kitų pareiškėjos 2017-01-31 skunde nurodytų aplinkybių teismas nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad antstolė tinkamai įgyvendino CPK nustatytus reikalavimus dėl procesinių dokumentų įteikimo, parduodamo turto kainos nustatymo ir skelbimo apie varžytynes bei nepadarė bendrojo informavimo pareigos pažeidimų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).

Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos 2017-02-02 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6621-151/2017 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – antstolės R. G. vykdomo išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 14-5891 vykdomojoje byloje Nr. 0090/16/01612 ir varžytynių Nr. 132177 sustabdymas, iki bus išnagrinėtas pareiškėjos J. P. 2017-01-31 skundas dėl antstolio veiksmų ir priimtas galutinis sprendimas (CPK 510 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 510 str., 513 str.,

nutaria:

Pareiškėjos J. P. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2017-02-02 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6621-151/2017 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolės R. G. vykdomo išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 14-5891 vykdomojoje byloje Nr. 0090/16/01612 ir varžytynių Nr. 132177 sustabdymą, iki bus išnagrinėtas pareiškėjos J. P. 2017-01-31 skundas dėl antstolio veiksmų ir priimtas galutinis sprendimas.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.