Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. D. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai viešajai įstaigai Kultūros centras „Loftas“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Primestus“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „NT paslaugos“, uždaroji akcinė bendrovė „Estero“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė išrašus iš Nemokumo procesų informacinio portalo, apie atsakovėms iškeltas bankroto bylos.

9. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, pažymėtina, kad apeliantė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų, visų antra, apeliacinės instancijos teismas turi prieigą prie viešai skelbiamų duomenų apie juridinių asmenų bankroto procesus, be to, turi galimybę reikiamą informaciją gauti naudojantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų dalyvaujantiems byloje asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

12. Atskirajame skunde apeliantė neginčija, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovė ieškiniu siekia turtinių pasekmių, dėl ko turi nurodyti ieškinio sumą ir atitinkamai sumokėti žyminį mokestį, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą reikėtų taikyti ne tik tais atvejais, kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, bet ir tais atvejais, kai ji byloje yra atsakovė, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra pareikštas dviem atsakovėms, kurios abi yra bankrutuojantys subjektai, ieškovė neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio už ieškinį.

13. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą reglamentavimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

14. Atskirajame skunde ieškovės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą reiktų taikyti ne tik tais atvejais, kai bendrovė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, bet ir tais atvejais, kai ji byloje yra atsakovė. Tokią išvadą patvirtina ir sisteminis teisės normų aiškinimas, nes tais atvejais, kai nuo žyminio mokesčio atleidžiamas tik ieškovas, ši aplinkybė būna tiesiogiai įvardyta (pavyzdžiui, CPK 83 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). Be to, priešingas šios teisės normos aiškinimas, t. y. kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikytinas tik tose bylose, kuriose įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, lemtų situaciją, jog tais atvejais, kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, būtų atsakovė ir paduotų toje byloje apeliacinį ar kasacinį skundą, ji nuo žyminio mokesčio nebūtų atleista. Toks aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia ieškovės atskirajame skunde nurodyta kasacinio teismo praktikoje suformuota aptariamo reglamentavimo taikymo taisyklė nereiškia, kad byloje, kurioje atsakove dalyvauja bankrutuojanti (restruktūrizuojama) bendrovė nuo žyminio mokesčio yra atleidžiama ieškovė, inicijavusi civilinį ginčą bankrutuojančios (restruktūrizuojamos) bendrovės atžvilgiu, tačiau tai reiškia, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta žyminio mokesčio lengvata gali būti pritaikoma bendrovei, kuriai iškelta bankroto (restruktūrizavimo) byla ir kuri byloje užima ne ieškovės, bet atsakovės procesinę padėtį ir, veikdama tokioje procesinėje padėtyje, paduoda procesinius dokumentus, apmokestinamus žyminiu mokesčiu. Paminėtu CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto aiškinimu sudaromos kliūtys susidaryti ydingai procesinei situacijai, kai bendrovė, kuriai iškelta bankroto (restruktūrizavimo) byla, užimdama atsakovės procesinę padėtį, turėtų mokėti žyminį mokestį už paduodamus apeliacinius ar kasacinius skundus ir nuo tokio mokesčio nebūtų atleista (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-516-790/2024).

15. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovės atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, kaip tai teigiama atskirajame skunde, kadangi ieškovė neturi CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyto specifinio statuso, t. y. ieškovei nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, nevykdoma neteisminė bankroto procedūra, o tai, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovėms, kurioms yra iškeltos bankroto bylos, nesudaro teisinio pagrindo pritaikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytos žyminio mokesčio lengvatos ieškovės atžvilgiu.

16. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovei nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl žyminio mokesčio paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį, palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.