- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-254-316/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18243-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- A. M.
- Civilinis ieškovas
- E. M.
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Advokatai
- Žilvinas Astrauskas, Ričardas Ralys
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. M., jos atstovui pagal įstatymą A. M., gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. M. bei jos atstovo pagal įstatymą A. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2019-05-01 veikos) ir skirta 15 parų arešto bausmė.
A. M. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2019-11-30 veikos) ir jai skirta 20 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nusprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. M. skirta subendrinta – 24 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta sumažinta 16 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. liepos 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė 46 parų arešto bausmė, ją atliekant (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65, 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaitytas A. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019-05-02 iki 2019-05-03 (viena para) ir nuo 2019-11-30 iki 2019-12-02 (dvi paros) – trys paros bei atlikta bausmė pagal 2020 m. liepos 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamąjį įsakymą.
Nukentėjusiosios E. M. civilinis ieškinys dėl 100 Eur neturtinės žalos tenkintas ir iš A. M. priteista 100 Eur nukentėjusiosios E. M. naudai. Iš A. M. priteista iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už E. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 189,25 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. M. nuteista už tai, kad smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažametei, o būtent: 2019 m. gegužės 1 d., apie 19 val. namų virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebdama ranka dukrai E. M., gim. (duomenys neskelbtini), už plaukų, juos tampydama bei delnu suduodama į galvą sukėlė fizinį skausmą.
2. Be to, A. M. nuteista už tai, kad smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažametei, o būtent: 2019 m. lapkričio 30 d., apie 18.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) tyčia sugriebdama dukrai E. M., gim. (duomenys neskelbtini), už plaukų ir juos tampydama sukėlė fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį pakeičiant paskirtą arešto bausmę į laisvės apribojimo bausmę, paskirti jai įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo arba atidėti arešto bausmės vykdymą.
4. Skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą ir priimdamas nuosprendį, neatkreipė pakankamo dėmesio į tą aplinkybę, kad ji gydosi (duomenys neskelbtini) dėl priklausomybės nuo alkoholio vartojimo.
5. Apeliantė nesutinka, jog bausmės tikslai bus pasiekti uždarius ją 46 paroms į (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog vienintelis dalykas, kuris gali jos dukrą apsaugoti nuo neblaivios mamos, konfliktų ir smurto, yra jos (A. M.) pradėtas, bet nebaigtas gydymasis nuo priklausomybės. Pažymi, jog 46 paras jokie jos ligos gydymo metodai jos atžvilgiu nebus taikomi, o dukters gyvenimas nepagerės.
6. Nurodo, jog jos padarytos nuskalstamos veikos negali būti laikomos labai pavojingomis šeimai, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ar laipsnis negalėtų būti laikomas tokiu, dėl kurio nebūtų buvę galima atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymo, ar paskirti laisvės apribojimo.
7. Skunde pažymi, jog atskiriant ją nuo šeimos teismas pablogino jos šeimos finansinę padėtį dėl to, jog ji, padedant vyrui A. M., pagal verslo liudijimą užsiima prekyba, ir iš šio nedidelio verslo gaunamų pinigų užtenka šeimai išlaikyti. Pažymi, jog jos vyras A. M. vienas pats savarankiškai šio verslo vykdyti negalės, nes neturi reikiamos kompetencijos, todėl šeimai gali kilti finansinių sunkumų.
8. Apeliantės nuomone, teismas subendrindamas jai paskirtą bausmę su 2020-07-28 dienos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – laisvės apribojimu – įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir faktiškai pakeisdamas šią bausmę 30 parų areštu, nesilaikė BK 48 straipsnio 10 dalyje numatytos taisyklės, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeičiama į areštą, kai asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Jos nuomone, šių nuostatų teismas turėjo paisyti ir nesant duomenų apie tai, kad ji vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės į areštą nekeisti.
9. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. M. ir jos įstatyminis atstovas A. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį pakeičiant paskirtą arešto bausmę į laisvės apribojimo bausmę, paskirti jai įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo arba atidėti arešto bausmės vykdymą.
10. Pažymi, jog mama A. M. gydosi nuo alkoholizmo, dirba ir šeima pragyvena iš jos uždirbtų pinigų. Pažymi, jog vienintelis būdas padėti jos (E. M.) šeimai ir pačiai mamai yra gydymo nuo alkoholizmo paskyrimas.
11. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji, jos gynėjas advokatas, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistosios A. M., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. M., jos atstovo pagal įstatymą A. M. apeliaciniai skundai tenkinami.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o tik nesutinkama su laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto netaikymu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).
13. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).
14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018 ir kt.).
15. Bausmių vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
16. Dėl nuteistosios atitikimo formaliems BK 75 straipsnio taikymo kriterijams jokių abejonių vertinamu atveju nekyla. Iš bylos matyti, kad A. M. skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu buvo pirmą kartą paskirta arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. liepos 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė 46 parų arešto bausmė. Taigi, pagal šiuo metu galiojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas yra formalus pagrindas taikyti BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir taikyti BK 75 straipsnio redakciją. Tačiau be nuteistosios atitikimo formaliems pagrindams turi būti nustatyta ir kita BK 75 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2016).
17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apsvarstė šio straipsnio taikymo galimybę, tačiau įvertinęs tai, kad A. M. darydama nusikalstamas veikas buvo neteista, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nuteista dėl fizinio smurto sukėlimo sutuoktinio atžvilgiu ir nubausta laisvės apribojimo bausme, be to baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo 4 kartus bausta dėl pasirodymo neblaivi viešoje vietoje, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realų bausmės atlikimą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, dar kartą įvertinusi su analizuojamu klausimu susijusius aktualius duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės, priešingai, negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, vis tik leidžia manyti, kad bausmės paskirtis A. M. atžvilgiu gali būti įgyvendinta atidėjus jai paskirtos arešto bausmės vykdymą.
18. Sprendžiant ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog nuteistoji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (tai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe), A. M. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteista (2 t., b. l. 122-124, 3 t., b. l. 48-54), iš bylos medžiagos matyti, kad po nusikalstamų veikų padarymo A. M. 2020 m. gegužės, birželio, rugpjūčio mėnesiais dirbo pagal verslo liudijimą (2 t., b. l. 129, 3 t., b. l. 30-31, 62), iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad A. M. 2020 m. kovo 3 d., 2020 m. spalio 23 d. lankėsi ir gydėsi (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 32, 99), dalyvavo pozityvios tėvystės užsiėmimuose (3 t., b. l. 33). Tiek nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme tiek apeliaciniame skunde nuteistoji nurodė, jog kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta, jog turi priklausomybę, imasi aktyvių veiksmų, kad suvaldytų šią ligą, gydosi. Nukentėjusioji E. M. tiek apeliaciniame skunde, tiek aukštesnės instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog mama gydosi nuo alkoholizmo, dirba ir šeima pragyvena iš nuteistosios uždirbtų pinigų. E. M. nurodė, jog norėtų, kad A. M. liktų laisvėje, nes jai reikalinga mama.
19. Pažymėtina, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Vertinamu atveju būtent pozityvūs nuteistosios elgesio, požiūrio pokyčiai, realios pastangos keisti savo gyvenimo būdą ir elgesį teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Arešto atlikimas šiuo atveju, kai nuteistosios elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo akivaizdžius teigiamus pokyčius (gydosi, dirba) ir patvirtina nuteistosios dedamas pastangas keistis, nuteistosios tolesniam taisymosi procesui turėtų neigiamas pasekmes, taip pat neigiamai įtakotų nuteistosios turimus ir jos kuriamus socialinius ryšius. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, esant aukščiau aptartų duomenų ir aplinkybių visumai, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams neprieštarauja.
20. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad A. M. atitinka visas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį pakeisti ir A. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad A. M. darydama nusikalstamas veikas buvo neteista, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nuteista dėl fizinio smurto sukėlimo sutuoktinio atžvilgiu ir nubausta laisvės apribojimo bausme, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo 4 kartus bausta dėl pasirodymo neblaivi viešoje vietoje (3 t., b. l. 55-61), bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui – 1 metams. Be to, šiuo atveju įvertinus su padarytomis nusikalstamomis veikomis susijusias, nuteistosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jai skirtina BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 10 punktuose numatytos pareigos, ribosiančios nuteistosios elgesį ir atitinkančios padaryto nusikalstamo pobūdį. Bausmės vykdymo atidėjimas maksimaliam 1 metų laikotarpiui su suderinta pareiga nenutrauks nuteistosios socialinių ryšių su šeima, be to, ne tik ją nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad A. M. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Be to, pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, nuteistajai gresia tokia bausmė, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
tenkinti nuteistosios A. M., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. M., jos atstovo pagal įstatymą A. M. apeliacinius skundus.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi A. M. paskirtos 46 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 10 punktais, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemones – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.