- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- T-1-397/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63938-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų raštinės specialistės Rolandos Vėbrienės teikimą dėl daiktinių įrodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-397/2017 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-66-397/2017, kurioje A. T. buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nutraukta mirus kaltinamajam (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnis).
Šalies argumentai
Baudžiamųjų bylų raštinės vyresnioji specialistė 2017 m. birželio 5 d. teikimu prašo išspręsti klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti – V. S. kepurės, striukės, megztinio, marškinėlių, džinsinių kelnių ir batų. Nurodo, jog šie daiktai turėjo būti grąžinti T. S., tačiau, išsiuntus pranešimus dėl daiktų atsėmimo, T. S. jų neatsiėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-66-397/2017 A. T. atžvilgiu nutraukta, įsiteisėjusi. Šia nutartimi nužudytojo V. S. drabužius – kepurę, striukę, megztinį, marškinėlius, džinsines kelnes, batus nutarta grąžinti T. S. (nužudytojo sūnui).
Kaip matyti iš bylos duomenų, T. S. eilę kartu buvo siunčiami pranešimai atsiimti minėtus daiktus, tačiau pastarasis į teismą neatvyko ir šių daiktų neatsiėmė. Pranešimai atsiimti daiktus T. S. buvo siųsti paprastu laišku 2017 m. vasario 14 d., 2017 m. kovo 27 d. 2017 m. birželio 7 d., 2017 m. gruodžio 21 d., 2018 m. sausio 29 d. pranešimai siųsti taip pat ir registruotais laiškais, tačiau visais atvejais jie grąžinti, nes nebuvo atsiimti per siuntos saugojimo terminą (4 t., b. l. 179-185).
Sprendžiant teikime nurodytų daiktinių įrodymų klausimą, atsižvelgiama, kad tai buvo nužudyto asmens rūbai ir batai, kuriuos jis vilkėjo įvykio metu. Nuo įvykio praėjo jau daugiau nei du metai ir jų vertė yra akivaizdžiai sumažėjusi. Asmuo, kuriam buvo nutarta juos grąžinti (nužudytojo sūnus), daugiau nei per metus laiko kviečiamas neatvyko ir šių daiktų neatsiėmė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į teismo pastangas surasti suinteresuotą asmenį ir pranešti apie galimybę atsiimti šiuos daiktus, darytina išvada, jog šie daiktai yra menkaverčiai, suinteresuoti asmenys jų atsiimti neprašo ir nepageidauja, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK ) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, jie sunaikinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu, 364 straipsnio 2, 3 dalimis, teismas
nutaria:
daiktinius įrodymus – V. S. kepurę, striukę, megztinį, marškinėlius, džinsines kelnes ir batus, sunaikinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.