Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2782-1100/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-20
Bylos Nr.
1-2782-1100/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38549-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
K. J.
Advokatai
Anna Grinkevič
Baudžiamoji byla Nr. 1-2782-1100/2019Proceso Nr. 1-01-1-38549-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.1.9.8; 1.2.25.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko,kaltinamajam K. J., jo gynėjai advokatei Annai Grinkevič,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

K. J. 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 0.55 val. Vilniuje, Fabijoniškių g., ties pastatu Nr. 2A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0270 tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,05 promilių etilo alkoholio koncentracija.

K. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis K. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. atvyko pas draugę į Vilnių, kur su draugų kompanija vartojo alkoholį. Vakare tam tikru metu kaltinamasis susipyko su drauge, todėl, būdamas neblaivus, nusprendė grįžti namo į Kauną. Važiuojant atgal, K. J. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Kaltinamasis pats pasakė pareigūnams, kad yra neblaivus. Alkotesteriu patikrinus K. J. neblaivumą, iš pradžių jam buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, o antrą kartą – 2,19 promilių neblaivumas. K. J. parodė, kad rugsėjo 8 d., būdamas Vilniuje pas draugę, išgėrė ne daugiau kaip 0,5 l likerio „Jagermeister“, alkoholį vartojo maždaug likus pusvalandžiui iki pareigūnų sustabdymo (maždaug 0.23 val.). Kaltinamojo teigimu, vairavo girtas, nes norėjo pasišalinti iš konfliktiškos kompanijos, bandė išvengti tolimesnio konflikto ir galimų pasekmių. Sėsdamas prie vairo jautėsi neblaivus, su alkotesterio parodymais sutiko iš karto. Automobilis BMW, kuriuo padaryta inkriminuojama nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), nes K. J. jį nusipirko išsimokėtinai, tačiau dar nėra sumokėjęs visos sumos. Kaltinamasis savo elgesį vertina labai neigiamai, alkoholiu nepiktnaudžiauja, šiuo atveju norėjo atšvęsti draugų susitikimą. Pripažino, kad vairuoti išgėrus yra labai pavojinga. Manė, kad turėjo galimybių pasilikti nakvoti pas draugus, tačiau buvo susipykęs, todėl pabijojo, kad gali kas nors blogo nutikti. Prisipažino, kad yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, tokį savo elgesį vertina neigiamai. Vairuotojo pažymėjimą turi daugiau nei metus, tačiau 2 metų vairuotojo stažo dar neįgijo. Kaltinamojo teigimu, jis padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio ir pažada daugiau nesėsti prie vairo būdamas neblaivus.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis K. J., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėja ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytojas K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 0.54 val., patruliuodamas su kolega L. V., gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, važiuojantį automobiliu BMW Fabijoniškių g. Važiuojant Fabijoniškių g., nuo prekybos centro „Mandarinas“ link Fabijoniškių prekybos centro „IKI“, pastebėjo važiuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, jį sustabdė prie Fabijoniškių g. 2A. Priėjus prie transporto priemonės, prie vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus K. J.. Paklausus vairuotojo, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, jis pasakė, kad vartojo ir visai neseniai. Patikrinus K. J. blaivumą, pirmu pūtimu nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, o antru pūtimu – 2,19 promilių neblaivumas (b. 1.15–16).

Vyriausiojo patrulio L. V. 2019 m. rugsėjo 8 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tokios pačios aplinkybės kaip ir liudytojo K. Š. apklausos metu (b. l. 5).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0270 rodmenų kopijos patvirtina, kad kaltinamajam K. J. 2019 m. rugsėjo 8 d. 01:06:06 val. buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 01:27:46 val. – 2,19 promilių neblaivumas (b. 1. 17–18).

Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 19).

2019 m. rugsėjo 8 d. neblaivumo nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad K. J. iš burnos sklinda alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, taip pat kad jis pasirašytinai sutiko su alkotesterio rodmenimis (b. l. 20).

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio BMW 3 ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), valdytojas – K. J. (b. 1. 9).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW 3ER REIHE 390L, 2007 m., kaina su PVM yra 5400 Eur (b. 1. 10).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,05 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina K. J. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu K. J. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes prieš tai su draugais šventė susitikimą ir vartojo alkoholį. Tai, jog K. J. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai; vyriausiojo patrulio L. V. 2019 m. rugsėjo 8 d. tarnybinis parnešimas, 2019 m. rugsėjo 8 d. neblaivumo nustatymo aktas; matavimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 19).

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. J. 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 0.55 val. Vilniuje, Fabijoniškių g., ties pastatu Nr. 2A, pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 2,05 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl K. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu K. J. gynėja pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį motinos R. J. atsakomybei.

Žemesnės instancijos teismas

K. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu gyvena kartu su motina, klauso jos duodamų patarimų, jų tarpusavio ryšys artimas. Kaltinamasis paaiškino, jog motinai papasakojo apie įvykį, kurį ji vertina neigiamai.

Galima laiduotoja R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji šiuo metu gyvena su savo sūnumi Kaune. Apie sūnaus išvykimą į Vilnių žinojo, jis dažnai vyksta pas draugę. K. J. turi vyresnę seserį, tėvas žuvo, kai jis buvo 11 metų amžiaus. Kaltinamasis dėl to labai išgyveno, tačiau dabar susitaikė su netektimi, tvarko kapus, pats dirba. Ryšys su sūnumi tvirtas, jis padeda atlikti įvairius darbus, taip pat padeda nuvykti į ligoninę, nes R. J. prieš dvejus metus buvo diagnozuota onkologinė liga. Moters sveikatos būklė nėra gera, jai nustatytas nedarbingumas, nežino, ar galės grįžti į darbą. R. J. paaiškino, kad sūnus jos klauso, kito autoriteto šeimoje nėra. Įvykio priežastimi laiko kvailumą, dėl to jaučia gėdą. Sūnus nepiktnaudžiauja alkoholiu, vartoja tik kartais, šeimoje alkoholis taip pat nėra toleruojamas. Po įvykio sūnų barė, jis buvo nuleidęs galvą, gailėjosi dėl savo elgesio. Tokį sūnaus elgesį motina vertina neigiamai, mano, kad jis nėra normalus.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis K. J. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl K. J. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo, būtina įvertinti kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų visumą. Jis gyvena su motina, turi vidurinį išsilavinimą, yra jauno amžiaus (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 20 metų), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 48), teigiamai charakterizuojamas darbovietės (b. l. 52), duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. K. J. anksčiau neteistas (b. l. 41), trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau neturėjo administracinių nuobaudų už vairavimą išgėrus, padaryti administraciniai pažeidimai nelaikytini itin šiurkščiais (transporto priemonės pastatymas draudžiamoje vietoje, keli nustatyto greičio viršijimo kartai, viešosios rimties trikdymas ir kt.) (b. l. 43–47). Teismas taip pat atsižvelgia į K. J. duotus parodymus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis, kuris šiuo metu yra jauno amžiaus, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną R. J.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad K. J. su jo motina sieja artimi santykiai, jie šiuo metu kartu gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje, padeda vienas kitam, nes kaltinamojo tėvas yra miręs. R. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra sūnui autoritetas, jis klauso jos nuomonės. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad R. J. anksčiau neteista (b. l. 50), nebausta administracine tvarka (b. l. 53), teigiamai charakterizuojama darbovietėje (b. l. 51). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad R. J. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima savo sūnui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką K. J., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, K. J., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. J. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė paskirti K. J. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

K. J. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,05 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, K. J. nustatytą neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, baustas už nešiurkščius KET pažeidimus, dirba, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veiksmų, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis pakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, nesipriešino girtumo patikrinimui, taip pat davė išsamius paaiškinimus apie padarytą nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas nustato galimybę teismui uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 422 straipsnio 6 dalis). Taigi ANK reglamentuoja griežtą administracinę atsakomybę (privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių) asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis nei pagal baudžiamąjį įstatymą ir kuris šiuo atveju buvo nustatytas K. J.. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, K. J. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerių metų ir aštuonių mėnesių terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), kuris skaičiuotinas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 8 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.). Be to, vien tai, kad teismas padaro išvadą, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pagrindas nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės. Baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 2 dalis) nedraudžia teismui skirti baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų ir turto konfiskavimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, teismui šiuo klausimu suteikta teisė priimti sprendimą savo nuožiūra (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-14-511/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-1073/2018, 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-648/2019 ir kt.).

K. J. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Šis automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Kaip jau minėta, baudžiamasis įstatymas tokiu atveju suteikia galimybę išieškoti trečiajam asmeniui priklausiančio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą iš kaltinamojo.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW 3ER REIHE 390L, 2007 m., kaina su PVM yra 5400 Eur (b. 1. 10). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas, todėl transporto priemonių vertės šiuo atveju apskaičiuojamos be PVM (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018, 2019 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019 ir kt.). Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos be PVM (4462,80 Eur) konfiskavimo pagrįstumo.

K. J., naudodamasis transporto priemone, padarė nusikalstamą veiką, keliančią grėsmę kitų visuomenės narių gyvybei, sveikatai ir turtui. Prieš sėsdamas prie automobilio vairo, būdamas neblaivus, K. J. turėjo įvertinti, kokius padarinius toks elgesys gali sukelti. Be to, kaltinamasis taip elgėsi turėdamas nedidelę vairavimo patirtį (mažiau nei dvejus metus), būdamas baustas administracine tvarka, nors ir už ne itin šiurkščius administracinius nusižengimus. Tai rodo didesnį vairuotojo neatsakingumą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas konfiskuoti automobilio BMW vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM (4462,80 Eur). Tokios išvados nepaneigia tai, kad K. J. nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, laikoma nesunkiu nusikaltimu, kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis teigiamai charakterizuojamas darbe. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina ir tai, kad dėl jo veiksmų neatsirado jokių pasekmių.

Atsižvelgiant į kaltinamojo gynėjos prašymą išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį dėl K. J. ir jo šeimos sunkios turtinės padėties, konstatuotina, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, dirba, jam nėra apribota teisė dirbti darbą, kurio funkcijoms atlikti tiesiogiai transporto priemonė nereikalinga, todėl jis turi galimybę susirasti darbą pagal savo poreikius bei galimybes. Reikšminga ir tai, kad K. J., darydamas nusikalstamą veiką, neabejotinai žinojo apie savo finansinę padėtį, galimas jo neteisėto veikimo pasekmes, taip pat savo motinos sveikatos būklę. Byloje, be kita ko, nėra duomenų, kad kaltinamasis turi finansinių įsipareigojimų. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, bet kokiu atveju kyla tam tikros pasekmės, kurios gali neigiamai padaryti įtaką ne tik jo asmeniniam, tačiau ir šeimos narių gyvenimui. Tokias pasekmes lemia paties kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo rezultatas. Pažymėtina, kad, kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus K. J. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš kaltinamojo K. J. išieškotina automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma (4462,80 Eur).

VI. Kardomosios priemonės

K. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 32–35). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, ar proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. J., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti K. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“, išsiunčiant įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. J. išieškoti nusikalstamos veikos priemonės – UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM – 4462,80 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt eurocentų).

K. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti K. J. ir R. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti K. J., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis