Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-823-524/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-21
Bylos Nr.: e2A-823-524/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00868-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: D. R. G., R. G., E. G.
Trečiasis asmuo: G. V., E. G.

Kategorijos

2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
2.1.5.1.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
2.5.5Palikimo priėmimas
2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.6.1Actio Pauliana
2.6.7Restitucija

Civilinė byla Nr. e2A-823-524/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00868-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.1.5.1.3.11; 2.5.5; 2.6.1.3.6; 2.6.1.6.1; 2.6.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, E. M. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. patikslintą ieškinį atsakovams D. R. G., R. G. ir E. G., tretieji asmenys G. V. (buvusi G.), E. G., dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. V. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas:

1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento E. G. 2015 m. rugsėjo 7 d. pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po jo tėvo J. G. mirties, atsisakymo ir taikyti restituciją – nukreipti išieškojimą pagal 2010 m. vasario 22 d. vykdomąjį įrašą Nr. 872 į atsakovės D. R. G. turtą 28 592,34 Eur apimties;

2) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento D. R. G. atsakovams E. G., R. G. ir E. G. atliktus mokėjimus 28 592,34 Eur apimties;

3) iš atsakovų E. G., R. G. ir E. G. lygiomis dalimis priteisti 28 592,34 Eur;

4) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad pagal 2010 m. vasario 22 d. Klaipėdos m. II-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 872 atsakovas E. G. ir trečiasis asmuo G. V. (G.) yra skolingi 87 093,98 Eur skolą. Pagal 2019 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 19-01-01 jis (ieškovas) perėmė iš UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į atsakovą E. G. ir trečiąjį asmenį G. V. (G.) pagal 2010 m. vasario 22 d. Klaipėdos m. II-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 872 bei visas turimas susijusias papildomas teises. 2019 m. sausio 16 d. patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-19-5-1679 antstolė B. T. pakeitė vykdomosiose bylose Nr. 0005/10/00604 ir Nr. 0005/10/00605 išieškotoją UAB „Gelvora“ teises ir pareigas perėmusiu A. V.. Atsakovas E. G. 2015 m. rugsėjo 7 d. atsisakė mirusio tėvo J. G. palikimo, todėl visas palikimas atiteko skolininko E. G. mamai D. R. G.

3. Ieškinyje teigiama, kad atsakovo E. G. vienašalis sandoris – 2015 m. rugsėjo 7 d. pareiškimas dėl palikimo atsisakymo – turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nes prieštarauja gerai moralei, teisingumui ir yra akivaizdžiai nesąžiningas. Atsakovo E. G. tikslas atsisakyti palikimo buvo išvengti išieškojimo iš jam pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies. Atsakovė D. R. G. taip pat buvo nesąžininga, nes, būdama atsakovo E. G. mama, žinojo ir turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditorių teises. Pripažinus 2015 m. rugsėjo 7 d. atsisakymą nuo palikimo negaliojančiu, išieškojimas pagal 2010 m. vasario 22 d. vykdomąjį įrašą Nr. 872 nukreiptinas į atsakovės D. R. G. turtą. Atsakovė D. R. G. su pirmos eilės įpėdiniais paveldi 1/4 palikimo dalį. Kitiems pirmos eilės įpėdiniams atsisakius palikimo, atsakovui E. G. priklauso 3/8 palikimo dalys, todėl išieškojimas nukreiptinas į 3/8 palikimo dalis. Pagal registro duomenis, buto (duomenys neskelbtini), vertė 66 100 Eur, garažo (duomenys neskelbtini), vertė 1 410 Eur, pinigai „Swedbanke“ 960 Eur, 3,18 Eur, Šiaulių banke 7 340,32 Eur, nepanaudota pensija 432,74 Eur. Iš viso 76 246,24 Eur, tai 3/8 sudaro 28 592,34 Eur. Atsakovė D. R. G. 2019 m. sausio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido nuosavybės teises į garažą. Pirkimo–pardavimo kaina nežinoma. Atsakovė D. R. G. 2017 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido nuosavybės teises į butą, pirkimo–pardavimo kaina – 78 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad D. R. G. pardavus turtą pinigus pervedė atsakovams E. G., R. G. ir E. G., ieškovas prašė atliktus mokėjimus pripažinti negaliojančiais ir priteisti iš atsakovų E. G., R. G. ir E. G. lygiomis dalimis 28 592,34 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsakovai D. R. G. ir R. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui palikimo atsisakymą pripažinti negaliojančiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 7 d. atsakovo E. G. atsisakymą nuo palikimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio pagrindu yra pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Nuo ginčijamo sandorio sudarymo praėjo 3 metai ir beveik 5 mėnesiai, per visą šį laikotarpį pradinis kreditorius, žinodamas apie atsisakymą nuo palikimo, nesikreipė į teismą dėl savo teisių pažeidimo gynimo CK 1.81 straipsnio pagrindu ar CK 6.66 straipsnio pagrindu, tai liudija, jog kreditorius palikimo atsisakymo momentu palikimo atsisakymo nevertino kaip kreditoriaus teisių pažeidimo. Solidarūs skolininkai E. G. ir G. V. (G.) turėjo ir turi pakankamai turto, iš kurio galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Tarp šių asmenų 2017 m. pabaigoje buvo nutraukta santuoka, todėl santuokos nutraukimo byloje turėjo būti išspręstas tiek turto pasidalijimo, tiek prievolių kreditoriams įvykdymo klausimas. Tvirtinti, kad palikimo atsisakymu buvo pažeista vieša tvarka ir gera moralė, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Nei atsakovė D. R. G., nei R. G. nežinojo apie skolininkų įpareigojimus. Palikėjo J. G. valia buvo, jog jo turto dalis atitektų žmonai D. R. G., todėl visi vaikai atsisakė savo palikimo dalies. Ieškovas vadovaujasi aplinkybe, jog palikimą sudaro visas butas, adresu (duomenys neskelbtini), garažas, adresu (duomenys neskelbtini), ir visos piniginės lėšos, tačiau nurodytas turtas palikimo atsiradimo metu priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise tiek palikėjui, tiek atsakovei D. R. G.. Taigi reikalavimas, atsižvelgiant į tai, jog prašoma nukreipti į 3/8 dalis palikimo, negali būti didesnis nei 14 296,17 Eur. Be to, momentu, kai E. G. atsisakė palikimo, jis galėjo atsisakyti tik nuo jam tenkančios palikimo dalies, nes kiti įpėdiniai (R. G. ir E. G.) savo atsisakymus nuo palikimo pateikė vėliau. E. G. galėjo atsisakyti tik nuo jam tenkančios palikimo dalies, t. y. 1/4 palikimo. Atsakovė D. R. G. turėjo teisę disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiais pinigais. Atsakovai D. R. G., R. G., E. G. nėra E. G. kreditorių bendraskoliai, todėl ieškovo reikalavimas priteisti J. G. palikimo dalį iš asmenų, kurie patys atsisakė nuo palikimo, yra nepagrįstas. Ieškovas byloje nepateikė jokių duomenų, jog jis negali išsiieškoti skolos iš skolininkės G. V. (G.). Konstatavus, jog skolininkai valdo turtą, kurio pakanka ieškovo reikalavimams patenkinti, ieškovo reiškiama actio Pauliana neturi pagrindo.

5. Atsakovas E. G. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, su ieškiniu nesutiko, palaikė D. R. G. ir R. G. pareiškimą taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams pareiškime nurodytais pagrindais. Nurodė, kad A. V. yra įgijęs AB Ūkio banko kreditinį reikalavimą vykdomosiose bylose Nr. 0005/10/00604 ir 0005/10/00605. Atsakovas E. G., atsisakydams nuo 1/4 dalies palikimo, ieškovo teisių nepažeidė, juo labiau, kad A. V. tuo metu net nebuvo jo kreditoriumi, taigi negalėjo tokių teisių ir pažeisti. Atsisakymo nuo palikimo metu jo kreditoriai žinojo apie tokį veiksmą, nes buvo viešas ir nė vienas kreditorius jokių pretenzijų nereiškė, t. y. neįžvelgė dėl tokių atsakovo veiksmų savo interesų pažeidimo.

6. Atsakovas E. G. teismui el. paštu pranešė, kad dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu bei atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais sutinka, dėl piniginių lėšų priteisimo iš jo nesutinka.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo G. V. (G.) atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad AB Ūkio banko skolą buvo įsigijusi skolų išieškojimo bendrovė UAB „Gelvora“, vėliau skolą įsigijo A. V.. Sprendimu dėl santuokos nutraukimo nutarta, kad beveik visos jų (E. G. ir G. V.) skolos yra solidarios. Solidarių skolų suma, teismo sprendimu, buvo 123 671,32 Eur + 5 proc. palūkanos. Kiekvienas kreditorius, teismo raginimu, buvo informuotas apie skyrybas ir iš kiekvieno buvo gautas sutikimas skyryboms tik su sąlyga, kad skolos bus dengiamos solidariai. Su G. V. (G.) liko jų nepilnametė dukra, kuri gyveno ir lankė Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Namas statytas gavus kreditą, o nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. E. G. nė karto nepervedė nė vieno periodinio mokėjimo skolai padengti. 2013 m. sausio 1 d. kredito likutis buvo apie 96 700 Eur. Santuokos nutraukimo metu 2017 m. spalio 9 d. kredito likutis buvo apie 85 400 Eur. Kreditą mokės iki 2036 m. balandžio 24 d. Teigia, kad jai tikrai neatiteko žymiai didesnė turto dalis. E. G. visiškai ir atsakingai pripažįsta, kad atsisakydamas palikimo suprato, kad reikia informuoti kreditorius, tačiau apie kreditorių informavimą nepateikia jokių įrodymų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovo A. V. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. V. atsakovams R. G. ir D. R. G. 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, sprendimui įsiteisėjus, panaikino 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

9. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė ir nenurodė jokių objektyvių duomenų, kodėl pradinė kreditorėBAB Ūkio bankas duomenų išviešinimo metu negalėjo sužinoti apie galbūt pažeistas jo teises ar UAB „Gelvora“, būdama profesionali skolų išieškotoja, reikalavimo sutarties sudarymo metu negalėjo sužinoti apie galbūt pažeistas jų teises, nepateikė objektyvių duomenų, kodėl ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo reikalavimo ieškovui perleidimo sutarties ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Vertinant kreditoriaus elgesį pagal apdairaus ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiančio asmens standartą, jo galimybes sužinoti apie prašomą panaikinti sandorį, konstatuotina, kad momentas, nuo kurio prasidėjo ieškinio termino eiga, laikytinas 2016 m. rugpjūčio 26 d., t. y. tarp BAB Ūkio banko ir UAB „Gelvora“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties momentas, kai UAB „Gelvora“, perimdama reikalavimo teises, turėjo ir galėjo sužinoti apie skolininko E. G. sudarytus sandorius. Tokiu būdu terminas ieškiniui pareikšti suėjo 2017 m. rugpjūčio 26 d., o UAB „Gelvora“ ir ieškovui A. V. 2019 m. sausio 3 d. sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, ieškinio senaties terminas actio Pauliana pagrindu ginčyti palikimo atsisakymo sandorį jau buvo pasibaigęs (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, teismas ex officio taip pat nenustatė svarbių priežasčių ieškinio senaties termino atnaujinimui, t. y. byloje nenustatyta jokių svarbių aplinkybių, kurios egzistavo ar kliudė ieškinio senaties termino eigos metu pradiniam kreditoriui įgyvendinti savo teises. Ieškovas šioje byloje actio Pauliana ieškinio reikalavimus pareiškė praleidęs sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl nenustačius vienos iš actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (CK 6.66 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

10. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vertinant nurodytas aplinkybes, tikėtina, jog ieškovas dar iki 2019 m. sausio 3 d. žinojo apie atsakovo E. G. atsisakymą nuo palikimo, o ieškiniu iš esmės sprendžiami atsakovo E. G. bei ieškovo ir trečiojo asmens G. V. (G.) asmeniniai santykiai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis dabartinė ieškovo sutuoktinė, kaip solidari bendraskolė, turi pakankamai turto, kurį realizavus būtų galima padengti visą reikalavimo teise perimtą skolą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad areštuoto turto nebūtų galima išvaržyti ar kreditoriui (ieškovui) perimti iš varžytynių neparduotą turtą. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė trečiasis asmuo G. V. (G.), ieškovui yra skirtumas, kas sumokės skolą, t. y. ar ji, ar buvęs sutuoktinis E. G., nes tai yra vyriškas principingumas.

11. Teismas nurodė, kad ieškovas byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių atsakovo nemokumą 2015 m. rugsėjo 7 d. ar sąmoningą vengimą atsiskaityti pagal vykdomąjį dokumentą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo turtinę padėtį ir skolinius įsipareigojimus, buvusius 2015 m. rugsėjo 7 d. Labiau tikėtina, kad ir 2015 m. rugsėjo 7 d. sutuoktiniai E. G. ir G. V. (G.) turėjo turto, iš kurio buvo galima tenkinti kreditinius reikalavimus. sutuoktiniai E. G. ir G. V. (G.) yra solidarūs skolininkai, todėl turėtų būtų vertinamas ir solidaraus skolininko, be kita ko. ir sutuoktinės, nemokumas vienašalio sandorio sudarymo metu, tačiau tokių duomenų byloje taip pat nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad įsiskolinimas pradiniams kreditoriams, t. y. iki ginčijamo sandorio, buvo nuolat dengiamas dalimis ir mažinama įsiskolinimo suma. Byloje nėra pateikta ir duomenų apie kitus kreditorius, jų kreditinius reikalavimus 2015 m. rugsėjo 7 d. Teismas ieškovo teiginius, jog sandorio sudarymo metu nesąžininga buvo ir atsakovė D. R. G., kadangi, būdama E. G. motina, turėjo žinoti apie E. G. finansinius sunkumus, nes apie tai žinojo daug žmonių, vertino kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. atsakovas turėjo tokių finansinių sunkumų, kurių nebūtų galėjęs likviduoti, nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė D. R. G. buvo informuota apie sūnaus finansinę padėtį ar, juo labiau, kad daug žmonių apie tai žinojo. A. D. R. G. paveldėtas turtas buvo įgytas jos ir jos mirusiojo sutuoktinio. Paveldėjimo į mirusiojo turtą atsisakė visi mirusiojo ir atsakovės D. R. G. vaikai. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovė D. R. G. galbūt elgėsi nesąžiningai, atsakovui E. G. atsisakius palikimo jos naudai. Ieškovas neįrodė, kad palikimo atsisakymas prieštarauja gerai moralei, teisingumui ar yra akivaizdžiai nesąžiningas, pažeidžia paveldėjimo klausimus reglamentuojančias teisės normas.

12. Teismas pažymėjo, visą savo mirusiojo sutuoktinio J. G. turtą paveldėjo atsakovė D. R. G., jų vaikams atsisakius turto motinos naudai. Taigi atsakovas R. G. nepaveldėjo jokio mirusiojo J. G. turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovė D. R. G. dalį paveldėto nekilnojamojo turto pardavė, t. y. butas, adresu (duomenys neskelbtini), parduotas 2017 m. lapkričio 8 d., butas, adresu (duomenys neskelbtini), parduotas 2019 m. sausio 28 d. Byloje pateiktos 2018 m. spalio 24 d. bei 2018 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartys, pagal kurias D. R. G. dovanojo R. G. 25 000 Eur ir 35 000 Eur, neįrodo, kad tarp atsakovų vyko pinigų dovanojimas iš parduoto turto, juo labiau, kad R. G. valdo E. G. atsisakytą paveldėto turto dalį. E. G. atsisakė tik 1/4 dalies paveldėto turto, t. y. pergyvenusi sutuoktinė ir vaikai galėjo paveldėti tik 50 proc. mirusiojo turto, todėl atsakovas E. G. galėjo atsisakyti tik šios palikimo dalies.

13. Teismas konstatavo, jog ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CK 1.81 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atmetus ieškinį, atsakovams R. G. ir D. R. G. priteistinos 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro advokato atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

14. Ieškovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. gegužės 10 d. teismo sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą ieškovo patikslintus ieškinio reikalavimus tenkinti.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vykdomosios bylos Nr.0005/10/00604 duomenys patvirtina, kad ieškovas A. V. ne anksčiau kaip 2019 m. sausio mėn. pabaigoje gavo duomenis iš paminėtos vykdomosios bylos, liudijančius, kad skolininkas E. G. atsisakė palikimo. Teismas nenustatė, jog apie palikimo atsisakymo faktą kreditorius būtų sužinojęs anksčiau. Kadangi ieškinys teismui buvo pateiktas 2019 m. vasario mėn. pradžioje, ieškovas nėra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad pradiniai kreditoriai iš tiesų būtų turėję duomenis apie skolininko sudarytą vienašalį sandorį anksčiau negu 2019 m. sausio 23 d. Nebūtų protinga ir pagrįsta reikalauti iš kreditoriaus (sprendžiant apie objektyvų sužinojimo momentą), kad kreditorius, perdavęs vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui, paraleliai dar būtų protingai įpareigotas savarankiškai rūpintis vykdymo veiksmų atlikimu, nes tuo tikslu buvo kreiptasi į antstolį. Teismo argumentacija stokoja pagrįstumo, nes, viena vertus, nėra pagrindžiama, kaip reikalavimo perleidimo sutartis leidžia teigti žinojimą apie skolininko sudarytus sandorius (kai tokios aplinkybės šalių nebuvo nustatytos ir tuo metu duomenų vykdomojoje byloje nebuvo), kita vertus, kitoje teismo sprendimo dalyje teismas argumentuoja, kad buvo arba galėjo būti žinoma apie skolininko sudarytą sandorį nuo jo išviešinimo datos, t. y. 2015 m. gegužės 8 d. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, kuri turi būti laikoma momentu, kada antstolis, vykdantis išieškojimą vykdomojoje byloje, gavo tokius duomenis, ir kada šiuos duomenis iš antstolio sužinojo ieškovas, t. y. 2019 m. sausio pabaiga.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje buvo surinkti tiesioginiai įrodymai, liudijantys, kad D. R. G., pardavusi paveldėtą turtą 2017 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, gautus 60 000 Eur padovanojo sūnui R. G.. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, byloje liko neatskleistos ir teismo nenagrinėtos aplinkybės, kad vaikams atsisakius palikimo po tėvo mirties galiausiai piniginės lėšos buvo padovanotos vienam iš jų, kuris, kaip teigia ieškovas, neturi skolų ir vykdomųjų bylų, kai kitų dviejų, t. y. E. G. ir E. G. (kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyko ir, kaip supranta ieškovas, yra baigta fizinio asmens bankroto byla), turtinė padėtis yra bloga, ir šie asmenys turi kreditorių. Pripažinus negaliojančiu atsakovo E. G. palikimo atsisakymą, ieškovo pažeistos teisės turi būti ginamos to turto, kurio buvo atsisakyta, sąskaita, ir kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo kito asmens žinion (1/8+2/8=3/8). Tokiu atveju mirusio J. G. sutuoktinės atsakovo D. G. dalis nepadidėja. Todėl išieškojimas nukreiptinas į 3/8 palikimo dalis. CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Teismo sprendime nėra pateikta jokių argumentų, kas paneigia paminėtą kreditoriaus teisę, kylančią iš CK 6.6. straipsnio. Atsisakydamas priimti palikimą tokiomis aplinkybėmis atsakovas E. G. atliko teisingumo ir geros moralės normų neatitinkančius veiksmus, kurių tikslas – nepaisyti įstatymo ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Kai sandoris yra neatlygintinis, kaip yra šiuo atveju, sprendžiant jo pripažinimo negaliojančiu klausimą, yra nesvarbios aplinkybės dėl trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo fakto (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Dėl to yra pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu ir taip sukurti prielaidas, kad atsakovo E. G. prievolė būtų įvykdyta turto, kurį atsakovas neteisėtai (pažeisdamas ieškovo kreditoriaus interesus) atsisakė priimti, sąskaita. Ieškovo – atsakovo kreditoriaus – pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jo reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažintino sandorio vykdymo perėjo kito asmens atsakovo E. G. brolio R. G. valdymui ir nuosavybei.

Atsiliepimas

17. Atsakovai D. R. G. ir R. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovui R. G. jo turėtas 550 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

18. Atsakovų D. R. G. ir R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ieškovas yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi AB Ūkio banko ar UAB „Gelvora“ reikalavimui. UAB „Gelvora“ ir ieškovo turėjimą žinoti apie skolininkų turtinę padėtį, viešų registrų duomenis patvirtina ir ieškovo bei UAB „Gelvora“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurioje pateikti aiškūs apelianto pareiškimai, kad jis susipažino (sutarties 4.1.7., 4.1.8, 4.1.9. punktai) su skolininkų duomenimis, juos įvertino ir prisiėmė rizikas. AB Ūkio bankas, vėliau UAB „Gelvora“ išieškodami skolą iš atsakovo E. G. turėjo žinoti apie 2015 m. rugsėjo 8 d. išviešintą E. G. atsisakymą nuo tėvo palikimo, tačiau savo teisių CK 6.66 straipsnio pagrindu negynė, momentas apie apelianto teisių pažeidimo sužinojimą yra teisiškai nereikšmingas, nes prievolės šalių pasikeitimas termino trukmei ir skaičiavimo pradžiai įtakos neturi. Ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė ir neprašo. Įstatymo leidėjas teisių pažeidimo momentą sieja ne su antstolio sužinojimo momentu, o su asmens, kurio teisių pažeidimas galimas sužinojimo momentu. Konkrečiu atveju sprendžiamas klausimas, ar profesionalus skolų išieškotojas galėjo ir turėjo sužinoti apie tai, jog E. G. atsisakė tėvo palikimo ir toks jo atsakymas buvo 2015 m. rugsėjo 8 d. išviešintas testamentų registre ir kada apie tai vėliausiai galėjo sužinoti. Pradinis kreditorius žinodamas apie atsisakymą nuo palikimo nesikreipė į teismą dėl savo teisių pažeidimo gynimo CK 1.81 straipsnio pagrindu ar CK 6.66 straipsnio pagrindu. Tai liudija, jog kreditorius palikimo atsisakymo momentu palikimo atsisakymo nevertino kaip kreditoriaus teisių pažeidimo. Atsakovai Regina D. G. ir R. G. nėra apelianto skolininkai, todėl šių atsakovų sudaromi sandoriai negali pažeisti apelianto kaip kreditoriaus interesų. Atsakovas R. G. taip pat atsisakė tėvo J. G. palikimo dalies motinos D. R. G. naudai, kuri ir priėmė visą J. G. palikimą. Visi įpėdinės veiksmai byloje buvo pagrįsti įrodymais, vertinti įpėdinės veiksmus, kaip turinčius tikslą paslėpti palikimą, nėra jokio pagrindo. Įpėdinės veiksmai buvo atviri, sąžiningi ir teisėti ir nepažeidė jokių atsakovo E. G. kreditorių reikalavimų. Tuo metu ieškovas net nebuvo E. G. kreditoriumi, todėl ieškovo interesų net negalėjo pažeisti. Kreditoriaus interesai negalėjo būti pažeisti ir dėl to, kad yra pakankamai turto, iš kurio kreditoriai galėtų patenkinti savo reikalavimus. Atsakovui E. G. tenkanti tėvo palikimo dalis buvo 1/4, todėl jis palikimo atsisakyti galėjo tik nuo jam tenkančios dalies, be to, jis nuo palikimo atsisakė pirmasis, todėl net pripažinus neteisėtu tokį atsisakymą jis negalėjo ir negali įgyti teisių į likusias palikimo dalis, todėl ieškovui nėra pagrindo tvirtinti, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į 3/8 dalis palikimo. Skola ieškovui nėra grąžinama, nes ieškovas yra G. V. (buvusi G.) sutuoktinis ir šią skolą ji gavo kaip dovaną vestuvių proga. G. V. (buvusi G.) patvirtindama, jog jai buvo padovanotos iš UAB „Gelvora“ įgytos reikalavimo teisės į ją, kartu patvirtina, kad ši prievolė pasibaigė. Solidarių skolininkų atgręžtiniai reikalavimai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku.

19. Atsakovas E. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas yra teisingas, išsamiai atsako į visus ieškovo keltus klausimus, todėl toks sprendimas neturėtų būti panaikintas. Paaiškina, jog ieškovo A. V. dabartinė sutuoktinė G. V. yra buvusi atsakovo E. G. žmona. A. V. iš UAB „Gelvora“ įgijo AB Ūkio banko kreditinį reikalavimą vykdomosiose bylose Nr. 0005/10/00604 ir 0005/10/00605. Pagal šį kreditinį reikalavimą skolininku yra ne tik E. G., bet ir buvusi jo sutuoktinė G. V. (buvusi G.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimu santuoka tarp E. G. ir G. G. nutraukta, tuo pačiu sprendimu išspręstos ir pareigos, susijusios su prievolėmis kreditoriams. Visi kreditoriai ( iš jų ir UAB „Gelvora“) buvo informuoti apie vykusį santuokos nutraukimo procesą. Visi kreditoriai žinojo sutuoktinių turtinę padėtį, taip pat, jog G. G. po santuokos nutraukimo paliekama žymiai didesnė bendro turto dalis, nes ji įsipareigojo padengti likusias sutuoktinių bendras skolas. Santuokos nutraukimo metu buvo pakankamai turto, kad galėtų būti patenkinti visi kreditorių reikalavimai. G. V. šiuo metu taip pat turi pakankamai turto, kad galėtų padengti savo dabartinio vyro kreditinį reikalavimų, bet jai jo dengti net nereikia, nes jis iš jos skolos nereikalauja, o UAB „Gelvora“ kreditinį reikalavimų G. V. gavo dovanų vestuvių proga. Dėl to, jog E. G. atsisakė nuo tėvo dalies palikimo, ieškovo teisių nepažeidė, juo labiau, kad ieškovas tuo metu net nebuvo E. G. kreditoriumi, todėl negalėjo tokių teisių ir pažeisti. G. G. taip pat žinojo, kad E. G. atsisakė tėvo palikimo dalies savo mamos naudai ir dėl to jokių pretenzijų jam nebuvo reiškiama, nes palikimo nereikėjo tam, jog būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. E. G. mama ir broliai nėra niekaip susiję su jo ir jo buvusios sutuoktinės turtiniais santykiais. Bet kuris iš kreditorių nuo palikimo atsisakymo 2015 m. rugsėjo mėn. galėjo kreiptis į teismą, kad ginčytų jo atsisakymą nuo palikimo, tačiau nė vienas nesikreipė. Teismo sprendimas taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams yra teisėtas ir pagrįstas.

20. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimas, kuriuo ieškovo A. V. ieškinys atsakovams D. R. G., R. G. ir E. G., tretieji asmenys G. V. (buvusi G.), E. G. dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu atmestas ir iš ieškovo A. V. atsakovams R. G. ir D. R. G. priteista 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas actio Pauliana ieškinio reikalavimus pareiškė praleidęs sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir kad, pripažinus negaliojančiu atsakovo E. G. palikimo atsisakymą, ieškovo pažeistos teisės turi būti ginamos to turto, kurio buvo atsisakyta, sąskaita, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl ieškinio senaties termino bei ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu.

Faktinės bylos aplinkybės

25. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2010 m. vasario 22 d. Klaipėdos m. 11-ojo notarų biuras AB Ūkio bankui išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 872 dėl 87 093,98 Eur (300 718,08 Lt) skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų – atsakovo E. G. ir trečiojo asmens G. V. (G.). 2010 m. vasario 22 d. vykdomojo įrašo Nr. 872 pagrindu antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/10/00604 dėl 87 093,98 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. G. išieškotojui A. V. bei vykdomąją bylą Nr. 0005/10/00605 dėl 87 093,98 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės G. V. (G.) išieškotojui A. V..

26. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės D. R. G. sutuoktinis, atsakovų E. G., R. G. bei trečiojo asmens E. G. tėvas J. G.. D. R. G. ir J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini), garažas, adresu (duomenys neskelbtini), 8 304,10 Eur, esantys J. G. banko sąskaitose, 432,74 Eur neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensija. 2015 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė D. R. G. K. miesto 2-ojo notarų biuro notarui G. B. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po vyro J. G. mirties, 2015 m. rugpjūčio 31 d. D. R. G. palikimo priėmimo faktas užregistruotas testamentų registre.

27. 2015 m. rugsėjo 7 d. pareiškimu atsakovas E. G. atsisakė mirusio tėvo J. G. palikimo, 2015 m. rugsėjo 8 d. palikimo atsisakymo faktas užregistruotas testamentų registre.

28. 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškimu trečiasis asmuo E. G. atsisakė mirusio tėvo J. G. palikimo. 2015 m. spalio 20 d. pareiškimu atsakovas R. G. atsisakė mirusio tėvo J. G. palikimo.

29. 2015 m. spalio 29 d. R. G. palikimo atsisakymo faktas užregistruotas testamentų registre.

30. 2015 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, registro Nr. GB-8149, atsakovė D. R. G. po vyro J. G. mirties paveldėjo: 1) 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini); 2) 1/2 garažo, adresu (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 piniginių lėšų su priskaičiuotomis palūkanomis ir visomis kompensacijomis bei kitomis sumomis „Swedbank“, AB, banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų likutis 2015 m. rugsėjo 1 d. sudarė 960,60 Eur; Nr. 33731, piniginių lėšų likutis 2015 m. rugsėjo 1 d. sudarė 3,18 Eur; 4) 1/2 piniginių lėšų su priskaičiuotomis palūkanomis ir visomis kompensacijomis bei kitomis sumomis AB Šiaulių banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų likutis 2015 m. rugsėjo 1 d. sudarė 0,0 Eur; Nr. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų likutis 2015 m. rugsėjo 1 d. sudarė 0,0 Eur; Nr. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų likutis 2015 m. rugsėjo 1 d. sudarė 7 340,32 Eur; 5) 1/2 neišmokėtos kompensuojamosios senatvės pensijos suma, kurią sudarė 432,74 Eur.

31. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog 2015 m. rugsėjo 7 d. ginčo sandorio momentu, t. y. E. G. palikimo atsisakymo momentu, solidarių skolininkų – atsakovo E. G. ir trečiojo asmens G. V. (G.) – kreditorius buvo BAB Ūkio bankas.

32. Atsakovo E. G. palikimo atsisakymo faktas testamentų registre išviešintas 2015 m. rugsėjo 8 d.

33. BAB Ūkio bankas 2016 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę perleido UAB „Gelvora“ (vykdomoji byla Nr. 0005/10/00604, b. l. 186–190). Naujasis kreditorius UAB „Gelvora“ 2016 m. spalio 4 d. kreipėsi į antstolę B. T. su prašymu dėl informacijos / dokumentų pateikimo, kuriuo informavo antstolę apie reikalavimo teisių perleidimą ir prašė pateikti tikslius skolininkų skolos likučius, skolų sudėtį bei vykdomųjų bylų numerius.

34. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12438-676/2017 buvo nutraukta bendraskolių E. G. ir G. G. santuoka. Po santuokos nutraukimo prievolė padengti kreditorei AB Ūkio bankui turimą įsiskolinimą, priverstinai išieškomą iš sutuoktinių antstolės B. T. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0005/10/00604 ir Nr. 0005/10/00605, liko solidaria E. G. ir G. G. prievole.

35. Atsakovė D. R. G. 2017 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido nuosavybės teises į butą, pirkimo–pardavimo kaina – 78 000 Eur.

36. Ieškovas A. V. 2019 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 19-01-01 pagrindu perėmė iš UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į atsakovą E. G. ir trečiąjį asmenį G. G. pagal 2010 m. vasario 22 d. Klaipėdos m. 11-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 872. 2019 m. sausio 16 d. antstolė B. T. patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-19-5-1679 vykdomosiose bylose Nr. 0005/10/00604 ir Nr. 0005/10/00605 išieškotoją UAB „Gelvora“ pakeitė į naująjį išieškotoją A. V..

37. Solidari skolininkė – trečiasis asmuo G. V. (G.), buvusi atsakovo E. G. sutuoktinė, yra dabartinė ieškovo A. V. sutuoktinė.

Dėl ieškinio senaties termino

38. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2019 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 19-01-01 perėmė iš UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į atsakovą E. G. ir trečiąjį asmenį G. G. pagal 2010 m. vasario 22 d. Klaipėdos m. 11-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 872. 2019 m. sausio 16 d. antstolė B. T. patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-19-5-1679 vykdomosiose bylose Nr. 0005/10/00604 ir Nr. 0005/10/00605 išieškotoją UAB „Gelvora“ pakeitė į naująjį išieškotoją A. V..

39. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad vykdomosios bylos Nr.0005/10/00604 duomenys patvirtina, kad ieškovas ne anksčiau kaip 2019 m. sausio mėn. pabaigoje gavo duomenis iš paminėtos vykdomosios bylos, liudijančius, kad skolininkas E. G. atsisakė palikimo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog apie palikimo atsisakymo faktą kreditorius būtų sužinojęs anksčiau. Kadangi ieškinys teismui buvo pateiktas 2019 m. vasario mėn. pradžioje, ieškovas nėra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino, tačiau tokia ieškovo pozicija yra neparemta teisės normomis, nustatančiomis ieškinio senaties termino eigos pradžią ieškovo reikalavimui.

40. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Dėl to teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma nustato teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą – sužinojo vėliau nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-822/2003; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2005; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; kt.). Tokiu atveju reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo – sandorio sudarymo – momento nustatymo sudėtingumą, skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką kreditoriaus, ginčijančio skolininko sudarytą sandorį, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes. Kai ieškovo – kreditoriaus – amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, kad šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią.

41. Byloje nustatyta, kad ieškovas, pagal 2019 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 19-01-01 tapęs atsakovo E. G. ir trečiojo asmens G. G. (dabartinė pavardė V.) kreditoriumi, ginčija nuo sudarymo momento E. G. 2015 m. rugsėjo 7 d. pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, atsiradusio po jo tėvo J. G. mirties.

42. Pagal CK 5.50 ir 5.60 straipsnius – įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Pasisakant sandorių teisėtumo klausimu, svarbu tai, kad joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai – su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu. Šioje byloje atsakovo E. G. 2015 m. rugsėjo 7 d. sudarytas vienašalis sandoris atsisakyti priimti palikimą buvo ginčijamas CK 6.66 str. numatytu pagrindu ieškovui pareiškiant ieškinį 2019 m. vasario 4 d.

43. Pagal CK 1.128 straipsnį prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su pradinių, tiek su naujojo kreditoriaus – ieškovo – sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie E. G. 2015 m. rugsėjo 7 d. sudarytą vienašalį sandorį atsisakyti priimti palikimą ir jų, kaip kreditorių, teisių pažeidimą. Kai naujasis kreditorius ginčija sudarytus skolininko sandorius actio Pauliana pagrindu, tai vertinant, ar šie sandoriai nepažeidžia kreditoriaus teisių, visų pirma vertinama, ar šie sandoriai nepažeidė pradinio kreditoriaus teisių, atsižvelgiant į pradinio kreditoriaus teisinę padėtį. Be to, šioje byloje būtina įvertinti ir reikalavimo sutarties perleidimo turinį bei aplinkybę, jog ieškovas tapo naujuoju kreditoriumi po vedybų sutarties su atsakovo E. G. solidariąja skolininke sudarymo, t. y. su asmeniu, kuriai buvo gerai žinoma ne tik buvusio sutuoktinio turtinė padėtis, bet ir jo tėvo mirties data bei palikimas.

44. Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Teisių perleidimo atveju galioja bendro pobūdžio taisyklė, kad teisių įgijėjas įgyja nei daugiau, nei mažiau teisių, negu jų turėjo teisių perleidėjas, vadinasi, ir ieškinio senaties terminas reikalavimo įgijėjui negali būti skaičiuojamas kitaip (nei palankiau, nei griežčiau), negu būtų skaičiuojamas reikalavimo perleidėjui. Šioje byloje įrodyta, kad ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą E. G., kai ieškinio senaties terminas ginčyti vienašalį palikimo atsisakymo sandorį buvo suėjęs.

45. Byloje nustatyta, jog pradiniai kreditoriai buvo BAB Ūkio bankas, kuris 2016 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę perleido UAB „Gelvora“ (vykdomoji byla Nr. 0005/10/00604, b. l. 186–190), o pastaroji 2019 m. sausio 3 d. reikalavimo teisę perleido ieškovui A. V..

46. Ginčo vienašalis E. G. sandoris buvo sudarytas 2015 m, rugsėjo 7 d., o išviešintas 2015 m. rugsėjo 8 d. Pradinė kreditorė BAB Ūkio bankas buvo profesionali kredito įstaiga, o UAB ,,Gelvora“ – profesionali skolų išieškojimo bendrovė, todėl turėjo ir galėjo žinoti apie išviešintą skolininko E. G. vienašalį sudarytą sandorį, kuris galbūt pažeidžia jos teises.

47. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. tarp BAB Ūkio banko ir UAB „Gelvora“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria BAB Ūkio bankas perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į skolininkus E. G. bei G. V. (G.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ir buvusi kreditorė UAB ,,Gelvora“ turėjo galimybę įvertinti įgyjamų skolininkų galimybes atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat vertinti, ar jų sandoriai nepažeidžia jų interesų, nes perėmė reikalavimo teisę jau vykdomojoje byloje antstoliui atliekant vykdymo veiksmus, o antstoliui prieinama visa informacija iš registro įstaigų.

48. Byloje įrodyta, kad AB Ūkio bankas, vėliau UAB „Gelvora“ išieškodami skolą iš atsakovo E. G. turėjo žinoti apie 2015 m. rugsėjo 8 d. išviešintą E. G. atsisakymą nuo tėvo palikimo.

49. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant apie tai, kada kreditoriui tapo žinoma, ar jis turėjo teisę sužinoti apie ginčijamą sandorį, būtina vertinti ne ieškovo, bet pirminių kreditorių sužinojimo apie galbūt kreditorių teises pažeidžiantį sandorį, momentą, kadangi remiantis CK 1.128 straipsniu prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-322/2014). Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo teisė reikšti actio Pauliana ieškinį atsirado nuo pradinių kreditorių pagal reikalavimo perleidimo sutartį privalėjimo sužinoti apie jų teises pažeidžiančio sandorio sudarymą sužinojimo momento.

50. Nors vienerių metų terminas ieškiniui pareikšti dėl vienašalio E. G. sandorio suėjo 2016 m. rugsėjo 8 d., tačiau teisėjų kolegija sutinka su vėlesne pirmosios instancijos teismo nurodytą data – 2017 m. rugpjūčio 26 d., t. y. praėjus vieneriems metams nuo tos datos, kada 2016 m. rugpjūčio 26 d. BAB Ūkio bankas ir UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį. UAB ,,Gelvora“, įstojusi į vykdomąją bylą, turėjo galimybę susipažinti su E. G. 2015 m. rugsėjo 8 d. išviešintu sandoriu tiek pati kaip šios veiklos profesionalė, tiek per antstolį. Todėl byloje įrodyta, kad UAB „Gelvora“ ir ieškovo A. V. 2019 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu ieškinio senaties terminas actio Pauliana pagrindu ginčyti palikimo atsisakymo sandorį jau buvo pasibaigęs (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

51. Be to, ieškovo bei UAB „Gelvora“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties 4.1.7 punkte buvo konstatuota, kad ieškovas, tapęs naujuoju kreditoriumi, atliko reikalavimo teisinį patikrinimą ir įvertinimą, tam pasitelkdamas ekspertus ir patarėjus, o 4.1.8.7 punkte yra nustatyta, kad yra išsamiai susipažinęs su skolininko finansine būkle, todėl įgijęs reikalavimą iš UAB ,,Gelvora“ jis negali įgyti daugiau teisių nei turėjo pradinė kreditorė. Atnaujinti ieškinio senaties termino ieškovas neprašė, nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių.

52. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas esant svarbioms priežastims gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino actio Pauliana atveju taikymo klausimai, t. y. nutrūkimo, atnaujinimo ir kt., sprendžiami pagal CK 1.124–1.135 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias ieškinio senaties termino taikymo taisykles. Ieškovas byloje neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, teismas ex officio taip pat nenustatė svarbių priežasčių ieškinio senaties termino atnaujinimui, t. y. byloje nenustatyta jokių svarbių aplinkybių, kurios egzistavo ar kliudė ieškinio senaties termino eigos metu pradiniams kreditoriams įgyvendinti savo teises.

53. Šios bylos kontekste ieškovo turėjimas žinoti, jog jis perėmė reikalavimo teisę į atsakovą E. G., kuris atsisakė palikimo po tėvo mirties 2015 metais, įrodytas ir santuokos sudarymo su šio atsakovo solidariąja skolininke pagal ieškovo nurodomą prievole. Byloje įrodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 17 dieną jis ir atsakovo E. G. solidarioji skolininkė pagal ieškovo nurodomą vykdomąjį raštą sudarė vedybų sutartį, o vėliau 2019 m. vasario 1 d. įregistravo santuoką. Šie įrodymai byloje įrodo, jog įgytos ieškovo nurodomos prievolės šalių turtinė padėtis, atsakovo būsimos sutuoktinės buvusio vyro sandoriai, jo turtinė padėtis turėjo būti žinomi ieškovui iki sutarties su UAB ,,Gelvora“ sudarymo. Šios aplinkybės įrodo, jog ieškovas apie atsakovo E. G. turtinę padėtį, jo tėvo palikimą privalėjo žinoti ne tik sudarant 2019 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pasirašant šios nutarties 51 punkte nurodytas sutarties nuostatas, bet ir sudarant vedybų sutartį su šio atsakovo solidariąja skolininke iki šios sutarties pasirašymo.

54. Nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo – sandorio sudarymo momento nustatymo – sudėtingumą, skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką kreditoriaus, ginčijančio skolininko sudarytą sandorį, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes. Kai ieškovo – kreditoriaus – amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, kad šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią. Taigi CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką.

55. Šioje byloje yra reikšmingos nustatytos aplinkybės dėl ieškovo vedybų sutarties sudarymo su atsakovo E. G. solidariąja skolininke iki reikalavimo teisės įsigijimo. Ši aplinkybė įrodo, jog ieškovas su paminėto atsakovo bendraskole sprendė turtinius klausimus, kurie sudarant vedybų sutartį apima ir prievoles. Be to, reikšminga aplinkybė, jog pradinė kreditorė AB Ūkio bankas dalyvavo E. G. ištuokos byloje Nr. e2YT-12438-676/2017, kurioje Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimu buvo nutraukta jo santuoka. Šis kreditorius 2017 m. rugsėjo 19 d. pranešimu buvo informuotas apie bylos iškėlimą.

56. Tai, kad turto paveldėjimo atveju galima pareikšti netiesioginį ieškinį, konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2007, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-312/2008, tačiau CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti nustatytas siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą.

Dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų

57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

58. Viena iš nurodytų būtinų actio Pauliana sąlygų – skolininko neprivalėjimas sudaryti ginčijamo sandorio, kuri turi būti vertinama ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. 2015 m. rugsėjo mėnesį.

59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai).

60. Šioje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės D. R. G. sutuoktinis, atsakovų E. G., R. G. bei trečiojo asmens E. G. tėvas J. G.. D. R. G. ir J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini), garažas, adresu (duomenys neskelbtini), 8 304,10 Eur, esantys J. G. banko sąskaitose, 432,74 Eur neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensija. 2015 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė D. R. G. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po vyro J. G. mirties, 2015 m. rugpjūčio 31 d. D. R. G. palikimo priėmimo faktas užregistruotas testamentų registre. Byloje įrodyta, kad po jos pareiškimo visi jos vaikai, o ne tik atsakovas E. G. ¼ dalies atsisakė palikimo po tėvo mirties. Paminėtos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad šis sandoris buvo sudarytas dėl įprastai susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias teismas pagal bylos įrodymus neturi pagrindo įvertinti kaip nesąžiningas. Atsakovei D. R. G. po jos vyro mirties priklausė ½ buvusio bendro turto dalis, o jos trims vaikams – po ¼ dalį mirusio tėvo dalies, todėl ginčo sandorio sudarymas vertintinas kaip įprastai šeimose nusistovėjusi praktika, nes visi trys vaikai atsisakė savo ¼ dalies palikimo dėl savo mamos.

61. Be to, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį atsakovas E. G. neturėjo kito turto ir ginčo sandoriu pažeidė kreditorių teises. Iš LITEKO duomenų, 2017 m. spalio 9 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12438-676/2017, kuriuo buvo nutraukta bendraskolių E. G. ir G. G. santuoka, nustatyta, jog solidarūs skolininkai santuokos nutraukimo metu turėjo turto, o būtent santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo nurodyta, kad santuokos metu įsigytas 54 500 EUR vidutinės rinkos vertės žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 179 000 EUR vidutinės rinkos vertės gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 29 000 EUR vidutinės rinkos vertės žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sutuoktinių įkeistas uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui, laidavimu pagal 2008 m. vasario 26 d. laidavimo sutartį Nr. 08-06 L. Nurodytos santuokoje įsigytos 0,14 EUR vidutinės rinkos vertės 53 vnt. uždarosios akcinės bendrovės ZELTRA akcijos bei santuokos metu įsigytos 19,91 EUR vidutinės rinkos vertės 7 112 vnt. uždarosios akcinės bendrovės AUTOSKANA akcijos.

62. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas, atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012). Šioje byloje nėra įrodymų atsakovų sąžiningumo prezumpcijai nuginčyti, nes atsakovė D. R. G. 2017 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido nuosavybės teises į paveldėtą butą už 78 000 Eur, tačiau šiame bute ½ dalis priklausė jai. Šis pardavimo sandoris buvo sudarytas iki 2019 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, kuria ieškovas perėmė iš UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į atsakovą E. G. bei savo sutuoktinę.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

65. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo spręstina dėl apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovas R. G., teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbą sumokėjo 550 Eur, ši suma neviršija paminėtų rekomendacijų, todėl priteistina iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. G. iš ieškovo A. V. 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėE. M.