Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Edgarui Moroz, Rūtai Purickaitei, vertėjaujant K. C., dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam asmeniui Viliui Žliobai, dalyvaujant N. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „NT Baltic Group“ direktoriaus pareigose, nebaustam už administracinius teisės pažeidimus, neteistam, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J., būdamas UAB „NT Baltic Group“ (įm.k. 302451236) darbdavio įgaliotu -asmeniu (direktoriumi) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., kadangi vadovaujamoje įmonėje, leido dirbti samdomiems darbuotojams nuo 2014-09-15 (S. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei nuo 2014-09-16 G. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki darbo sutarties sudarymo 2014-09-18, o taip pat J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuo 2014-08-13 iki 2013-08-25, esant darbo sutarties požymiams bei nepasirašius su jais darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nepranešus Valstybinio -.alinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą.

Pažeidimas nustatytas 2014-10-03 Valstybinės darbo inspekcijos vyr. darbo inspektoriams Žliobai ir K. B. atlikus operatyvų patikrinimą dėl darbo įstatymų pažeidimų bei galimo nelegalaus darbo statybos objekte Kreivasis skersgatvis (objektas be numerio), Vilniuje. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad su darbuotojais buvo aptartos darbo sąlygos, darbo užmokestis, profesija ir darbo laikas.

Vadovaujantis esamais dokumentais (įrodymais) galima teigti, jog UAB „NT Baltic Group“ darbdavio įgaliotas asmuo N. J., leido dirbti aukščiau išvardintiems darbininkams S. –P., R. P., G. N. ir J. S., esant darbo sutarties požymiams bei nepasirašius su jais darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nepranešus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą. Tuo direktorius N. J. pažeidė Lietuvos Respublikos 2002-06-04 Darbo kodekso Nr. IX-926 93 str., 98 str. 1 d. 2 p., 99 str. 2 d. ir 6 d. bei šiais savo veiksmais padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. J. teismo posėdžio metu neneigė, jog statybos objekte dirbo keli tinkamai įstatymų nustatyta tvarka neįforminti darbuotojai, tačiau jo manymu, į darbą G. N. ir J. S. priėmė bendrovės darbų vykdytojas S. Š., kuris ir turėjo pasirūpinti darbo sutarčių sudarymu bei pranešimu Sodrai apie įdarbintus asmenis. Pasak N. J., darbų vykdytojas yra atsakingas už naujų darbuotojų paiešką bei jų įdarbinimą. Dėl to, kad tinkamai nekontroliavo naujų darbuotojų priėmimo ir jų tinkamo įdarbinimo, gailisi.

Liudytojas S. Š. paaiškino, kad dirba UAB „NT Baltic Group“ darbo vykdytojo pareigose. Nurodė, kad jam bendrovės direktoriaus pavedimu yra pavesta naujų darbuotojų paieška, jų įdarbinimas statybos objektuose. Liudytojas neneigė, jog tarėsi su J. S., G. N. dėl jų įdarbinimą objekte, esančiame Užupio rajone. Su šiais asmenimis buvo sutarta dėl darbo užmokesčio, darbo sąlygų. Minėti asmenys buvo atvykę į objektą, jiems buvo paaiškinta darbo specifika buvo paimti jų anketiniai duomenys, tačiau darbo sutartys su jais sudarytos nebuvo, nors kiek vėliau pasirašytinai jie buvo įspėti laikytis darbo drausmės ir instruktuoti.

Liudytojas S. B. paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo mėn. jis neturėjo darbo todėl buvo susitikęs su M. J., kuris pasiūlė jam padirbėti statybos objekte. Buvo sutarta dėl darbo užmokesčio, darbo sąlygų, kalbėjo ir apie darbo sutarties sudarymą. Sutikęs su pasiūlymu, jis buvo nuvažiavęs į objektą Užupio gatvėje, Vilniuje, kur jis išdirbo 5 dienas. Darbo sutartis taip ir nebuvo pasirašyta. Atlyginimo iki šiol negavo. S. B. atvykus į statybos objektą teko pasirašinėti trijuose žurnaluose. Darbo pažymėjimas jam išduotas nebuvo. Jam teko rašyti paaiškinimą, kuriame nurodytus teiginius patvirtina.

Liudytojas G. N. paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo mėn. jis buvo nuvykęs į statybos objektą dėl galimybės įsidarbinti. Liudytojui teko kalbėti su darbų vykdytoju vardu S., kuris jam pasiūlė darbą. Sutikus su pasiūlymu buvo apkalbėtos darbo sąlygos – dėl darbo užmokesčio ir atliekamų darbų. G. N. išdavė darbo įrankius – kastuvą. Šiame objekte nesudarius darbo sutarties jis dirbo 4 dienas. Prieš pradedant dirbti jam teko pasirašinėti 3 žurnaluose dėl darbo saugos.

Liudytojas J. S. paaiškino, kad internete rado skelbimą su pasiūlomu dirbti statybos objekte. Dėl galimybės įsidarbinti kalbėjo su N. J. bei su darbų vykdytoju vardu S.. Susitikus objekte Užupyje, su S. buvo sutarta, kad jam už darbą (betonavimo darbai) bus mokamas 100 litų atlyginimas į dieną, prieš pradedant darbą liudytojas teiravosi, kada bus paruošta darbo sutartis. Darbų vykdytojas pasakė jam, kad jis gali pradėti dirbti, darbo sutartį parengs pasirašymui nedelsiant. Tačiau J. S. teigimu, jis objekte dirbo 7 dienas, darbo sutartis taip ir nebuvo jam pateikta, nors pasirašė žurnaluose už instruktažą dėl darbų saugos, priešgaisrinę apsaugą. Pinigus už atliktą darbą grynais mokėjo darbų vykdytojas S., jokiuose apskaitos dokumentuose už gautis pinigus pasirašyti jam nereikėjo. Nurodė, kad darbų vykdytojas buvo paėmęs jo anketinius duomenis dėl darbo sutarties įforminimo, tačiau darbo sutarties jis nematė. Pasak liudytojo, iki šiol su juo nėra galutinai atsiskaityta.

Motyvuojamoji dalis

N. J. veika atitinka ATPK 41³ str. 1 d. sudėtį, pažeidėjas baustinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p. būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-649-195/2011, ATP-1349-195/2012).

Šiuo atveju, kaip matyti iš teismo posėdyje liudytojų J. S., S. B., G. N. pateiktų paaiškinimų: 1. jie susitarę su N. J. ir darbų vykdytoju S. Š.statybos objekte Užupyje, buvo pradėję dirbti realiai - jie sutiko su pasiūlymu –objekte atlikinėti įvairius statybinius darbus; 2. darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t.y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; dirbo atlygintinai, - S. B. ir J. S. dėl šio darbo kalbėjo ir leidimą dirbti gavo būtent iš N. J., už darbą buvo pažadėta mokėti 100 litų neatskaičius mokesčių; 3. Buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta, apie jo darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui. Atsižvelgus į išdėstytą, teismui nekyla abejonių dėl S. B., R. P. (šiuo metu nenustatytam laikotarpiui yra išvykęs į užsienį), G. N. ir J. S., nelegalaus darbo. Taip pat, teismo vertinimu minėti asmenys statybos objekte dirbo nelegaliai, nes jis susitarė su S. Š. (darbų vykdytojas). Minėtiems asmenims buvo išduoti įrankiai bei pažadėta už atliktą darbą sumokėti atlyginimą. Pažymėtina, kad į statybos objektą užėję VMI pareigūnai matė, jog S. B. ir J. S. realiai dirbo tam tikrus statybos darbus.

Pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str., gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 d. nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių teismas konstatuoja, jog N. J. veikoje, neužtikrinant, jog sudarius darbo sutartis su naujais darbuotojais būtų laiku pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie S. B., R. P., G. N. ir J. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią, nustatyti visi ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Teismas kritiškai vertina N. J. teiginius, jog su juo, kaip bendrovės vadovu, ne su visais protokole nurodytais asmenimis nebuvo derinami klausimai dėl naujų darbuotojų priėmimo į darbą, su naujais darbuotojais bendravo darbų vykdytojas S. Š., tačiau ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimas gali būti atliekamas alternatyviomis veikomis, nes pagal liudytojus G. N., J. S., S. B. paaiškinimus, jie dėl galimybės įsidarbinti bendravo ir visus klausimus derino su N. J.. Liudytojas G. N. nurodė, kad dėl įdarbinimo teiravosi bei bendravo su darbų vykdytoju S. Š.. Teismo vertinimu, N. J.nustatydamas tokią naujų darbuotojų priėmimo į darbą tvarką (kai darbų vykdytojas priimą į darbą darbuotojus) turėjo suvokti, kad asmenys realiai savo rizika nesudaręs darbo sutarties ir atitinkamai neturint jokių socialinių garantijų dirbs statybos objekte ir jiems bus mokamas atlyginimas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks atlyginimų mokėjimas nelegaliai dirbantiems asmenims suponuoja bendrovės neapskaitytų piniginių lėšų mokėjimą ir jų neatvaizdavimą buhalterinėje apskaitoje, kas irgi nurodo į N. J. neatsakingumą. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011). Pažymėtina, kad nors ir pirminius pokalbius su potencialiais darbuotojais pravesdavo bendrovės darbų vykdytojas, tačiau N. J., kaip bendrovės „NT Baltic Group“ vadovas, privalėjo užtikrinti (reikalauti), kad darbų vykdytojai leistų dirbti tik tiems asmenims, su kuriais yra pasirašyta darbo sutartis, išklausytos instrukcijos dėl darbų saugos. Priešingai, tai nebuvo padaryta, tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis būtų reikalavęs iš S. Š.griežtai laikytis LR Darbo kodekso reikalavimų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad N. J., kaip UAB „NT Baltic Group“ direktorius, leido dirbti samdomiems darbuotojams nuo 2014-09-15 (S. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei nuo 2014-09-16 G. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki darbo sutarties sudarymo 2014-09-18, o taip pat J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuo 2014-08-13 iki 2013-08-25, esant darbo sutarties požymiams bei nepasirašius su jais darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nepranešus Valstybinio -.alinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad N. J. padarė LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.

N. J. kaltė, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.ATTP-0431-0531, pil. K. Č., G. N., J. S., S. B. paaiškinimais bei jų parodymais teisme, kitą rašytinę bylos medžiaga.

N. J. veika atitinka ATPK 41³ str. 1 d. sudėtį, pažeidėjas baustinas.

Pažeidėjo N. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad N. J. atlikti veiksmai mažareikšmi, pats pažeidimas savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino esamų aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. E. B. nėra piktybinis pažeidėjas. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, bendrovė „NT Baltic Group“ šiuo metu turi didelius kreditorių finansinius įsiskolinimus, vyksta teisminiai procesai.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, N. J. baudos, kuri numatyta 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, minimalus dydis aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant N. J. atžvilgiu LR ATPK 30¹ str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 30¹ str., 41³ str., 286, 287, 288 str., 313 str. 4 d., teismas

nutarė:

N. J., a.k. (duomenys neskelbtini), už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. (už nelegaliai dirbusį asmenį S. B.) paskirti 2000 (dviejų tūkstančių) Lt (579 eurų) baudą.

N. J., a.k. (duomenys neskelbtini), už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. (už nelegaliai dirbusį asmenį R. P.) paskirti 2000 (dviejų tūkstančių) Lt (579 eurų) baudą.

N. J., a.k. (duomenys neskelbtini), už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. (už nelegaliai dirbusį asmenį G. N.) paskirti 2000 (dviejų tūkstančių) Lt (579 eurų) baudą.

N. J., a.k. (duomenys neskelbtini), už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. (už nelegaliai dirbusį asmenį J. S.) paskirti 2000 (dviejų tūkstančių) Lt (579 eurų) baudą.

Išaiškinti, kad pagal LR ATPK 313 str. baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6401.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.