Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį dėl 2018 m. vasario 23 d. nusikalstamos veikos 40 parų arešto, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2018 m. vasario 23 d. nusikalstamos veikos laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl 2018 m. vasario 23 d. nusikalstamos veikos laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl 2018 m. vasario 27 d. nusikalstamos veikos laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2018 m. vasario 27 d. nusikalstamos veikos laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl 2018 m. vasario 27 d. nusikalstamos veikos laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį už 2018 m. vasario 23 d. padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. U. paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį už 2018 m. vasario 27 d. padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. U. paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, anksčiau apėmimo būdu subendrintos laisvės atėmimo bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. U. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 30 parų arešto bausme dalinio sudėjimo būdu ir R. U. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši subendrinta 1 metų 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės neatlikta 3 metų 5 mėnesių 26 dienų dalimi dalinio sudėjimo būdu ir R. U. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.

Nuosprendžiu R. U. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl 2017 m. spalio 17 d. asmens dokumento pagrobimo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu iš R. U. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 256,87 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. U. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo asmens dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą bei apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą: jis 2018 m. vasario 23 d., tikslus laikas nenustatytas, AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame salone, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas sudaryti sutartį ir jos pagrindu apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo K. K. asmens dokumentą - Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pateikė šį dokumentą AB „(duomenys neskelbtini)“, salono darbuotojai ir tuo pačiu metu salono darbuotojai prisistatydamas ne savimi, o K. K.. AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, būdama suklaidinta dėl asmens, siekiančio sudaryti sutartį ir jos pagrindu įsigyti turtą, tapatybės ir ketinimų, su juo sudarė kito asmens – K. K. vardu sutartinius dokumentus – 2018 m. vasario 23 d. abonento įjungimą Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)), akcijos užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 209 eurų vertės mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi Redmi Note4 C64G+Black 32GB dual SIM” (IMEI kodas (duomenys neskelbtini)) įsigijimo. Tuo pat metu jis, siekdamas įgyti pasitikėjimą, už įgyjamą mobiliojo ryšio telefoną sumokėjo 1 euro pradinę įmoką ir, žinodamas, kad 2018 m. vasario 23 d. sutartiniuose dokumentuose - abonento įjungime Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)), akcijos užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie klientą, jis (R. U.) abonento įjungimo dokumento skiltyje „vardas, pavardė, parašas“ ir akcijos užsakyme lapo skiltyje „pareigos, jei sutartis sudaroma su įmone“, parašė rankraštinius įrašus „K. K.“ ir šalia K. K. vardu pasirašė ir tokiu būdu šiuos tikrus dokumentus suklastojo. AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, suklaidinta tokių R. U. veiksmų, perdavė jam mobiliojo ryšio telefoną “Xiaomi Redmi Note4 C64G+Black32 GB dual SIM” (IMEI kodas (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu R. U. suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule savo naudai įgijo AB „(duomenys neskelbtini)“ nedidelės 209 Eur vertės turtą.

2. Be to, R. U. nuteistas ir už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo asmens dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: jis 2018 m. vasario 27 d., apie 18.02 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame salone, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas sudaryti sutartį ir jos pagrindu apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo K. K. asmens dokumentą - Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pateikė šį dokumentą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir tuo pačiu metu salono darbuotojai prisistatydamas ne savimi, o K. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, būdama suklaidinta dėl asmens, siekiančio sudaryti sutartį ir jos pagrindu įsigyti turtą, tapatybės ir ketinimų, su juo sudarė kito asmens – K. K. vardu 2018 m. vasario 27 d. mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 629 eurų vertės mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy S864GB Orchid Gray” (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigijimo, kurioje R. U., žinodamas, kad nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie klientą, šio dokumento pirmojo lapo skiltyje „Kliento ar jo įgaliotojo asmens parašas“ ir po ja, parašė įrašus „K Kretin“, „K. K.“ ir antrojo lapo skiltyje „Draudiko parašas” parašė įrašą“ „K. K. Ku Ku” ir šalia K. K. vardu pasirašė, taip suklastodamas šį tikrą dokumentą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, būdama suklaidinta tokių R. U. veiksmų, perdavė jam mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S864GB Orchid Gray” ( IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu R. U. apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 629 Eur vertės turtą.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė dėl vieno nusikalstamos veikos epizodo išteisinti arba sušvelninti paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato faktines bylos aplinkybes, nepakankamai motyvavo išvadas, neteisingai vertino įrodymus, neanalizavo ir neišsprendė prieštaravimų, kurie turėjo būti vertinami asmens naudai. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

6. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neteisingai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, pagal kurias teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais būdais. Iš nuosprendžio turinio negalima daryti išvados, kad teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas nesilaikant šių nuostatų. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jų atmetimas teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi proceso šalys, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

7. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius, atkūrė logišką ir nuoseklią nusikaltimo aplinkybių grandinę, pašalinęs protingas abejones, argumentuotai sprendė, jog R. U., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo K. K. asmens dokumentus, suklastojęs dokumentus, apgaule savo naudai įgijo nedidelės 209 Eur vertės AB „(duomenys neskelbtini)“ ir 629 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei išsamiai motyvuotomis išvadomis. Nors R. U. neigia nusikaltęs, tačiau apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. U. pripažintas kaltu pagrįstai, apelianto kaltę įrodo būtent įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-329-976/2017).

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog pasinaudojus K. K. dokumentais, kurie, kaip proceso metu nuosekliai aiškino K. K., buvo dingę, jo vardu telekomunikacijų bendrovėse buvo sudarytos sutartys bei įgyti mobiliojo ryšio telefonai. Nors R. U. dėl inkriminuotų veikų savo kaltę neigia, tačiau tokią pasirinktą gynybinę poziciją paneigia įrodymų visuma. Būtent specialisto 2019-08-01 išvadoje konstatuota, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktuose dokumentuose pasirašė R. U., o dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų duota tikėtina išvada, jog pasirašė R. U.. Nuteistasis apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, neturi pranašumo prieš kitus duomenis ir vertinama kartu su jais, tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje specialisto išvadai jokia išskirtinės reikšmė ir nebuvo suteikta. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas A. M. specialisto išvadą patvirtino, paaiškino, kodėl vienu atveju išvada kategoriška, kitu atveju tikėtina ir netikėti tokiais paaiškinimais kolegija nemato jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog specialaus tyrimo metu nebuvo nustatyta sutapimų su kitų tiriamųjų, K. K. ir O. Š., rašysena, o taip pat į tai, jog komunikacijų bendrovių pateiktuose dokumentuose nurodytas kliento adresas, kuriuo apeliantas teigė pats gyvenęs. Taigi, skundžiamame nuosprendyje pripažįstant R. U. kaltu, remtasi nuosekliais tarpusavio ryšiais susijusių įrodymų visuma – nukentėjusiojo K. K. parodymais, liudytojo D. V., papasakojusio apie analogišką R. U. veiką prieš jį, parodymais, eksperto A. M. paaiškinimais, specialisto išvada bei kitais teismo ištirtais įrodymais.

9. Apeliaciniame skunde pažymima, jog liudytojo O. Š. parodymai melagingi. Kaip matyti iš bylos duomenų, O. Š. buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje jo parodymai buvo paskelbti BPK 276 straipsnio tvarka. Iš nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymų nelaikė savarankišku įrodymų šaltiniu, nesuteikė jiems savarankiškos įrodomosios reikšmės ir R. U. kaltės šio liudytojo parodymais negrindė, kaip to ir reikalauja BPK bei teismų praktika. Nagrinėjamu atveju yra pakankamai pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų spręsti dėl R. U. kaltės.

10. Nuteistasis R. U. apeliaciniame skunde prašo 2018 m. vasario 23 d. nusikalstamas veikas pripažinti mažareikšmėmis dėl nepakankamo įrodymų kiekio, tačiau įrodymų nepakankamumas ir veikos mažareikšmiškumas (BK 37 straipsnis) nėra tapačios sąvokos. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad pavojingos R. U. veikos gali būti vertinamos kaip mažareikšmės. Nors 2018 m. vasario 23 d. nusikalstama veika padaryta žala ir nėra didelė, tačiau nuteistojo elgesys buvo ne atsitiktinis, o gerai apgalvotas, be to, ne vienkartinis.

11. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms dėl R. U. kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

12. Nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė sušvelninti bausmę, tačiau išsamesnių tokio prašymo argumentų nenurodė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimas nuteistajam pakankamai motyvuotas, atsižvelgta į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, kaip to ir reikalauja įstatymas, skirtos bausmės mažesnės nei sankcijos rūšies vidurkis. Kolegija neturi pagrindo manyti, jog R. U. nubaustas per griežtai.

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti R. U. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje. Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo R. U. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. U. apeliacinį skundą atmesti.