- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-14
- Bylos Nr.
- 1-72-445/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59990-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Civilinis ieškovas
- L. Š.
- Kaltinamasis
- E. K.
- Advokatai
- Zbignevas Jankovskis, Stasė Jovaišienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
E. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2016 m. gruodžio 26 d., laiku nuo 01.00 iki 02.00 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį L. Š. į dešinę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. Š. apatinio žandikaulio lūžimą dešinio kampo srityje ir dešinės pusės I – kairės pusės I dantų srityje, tuo sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis E. K. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2016-12-25 buvusi jo draugė I. T. pakvietė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pas Š. švęsti Šv. Kalėdų. Ten nuvyko ir šventė. Kai atvyko, jokio konflikto nebuvo. Visi buvo išgėrę. Konfliktas tarp jo ir Š. įvyko lauke, prie namo. Kalbėjosi išėję iš terasos. Š. stovėjo arčiau link įėjimo durų. Vienas nuo kito stovėjo apie 1 m atstumu. Nukentėjusysis jį įžeidinėjo žodžiais. L. Š. sudavė vieną smūgį. Konfliktas lauke vyko trumpai, 3- 4 minutes. Namas buvo uždarytas, nes Š. užrakino namo duris raktu, susikivirčijęs su savo drauge. Raktas buvo duryse iš lauko pusės. Nuo smūgio iš kairės Š. pargriuvo, tiksliau atsisėdo ant suoliuko ar tai ant krėslo. Po smūgio L. Š. į krėslą trenkėsi nugara, prisėdo, ant žemės nenugriuvo, veidu, galva nesitrenkė. Visa tai vyko 2016-12-26 apie 1- 2 val. nakties. Buvo Š. sesuo, kuri viską matė, matė ir I. T.. Į kurią vietą sudavė Š., gerai nematė. Prieš tai šventės metu jokio konflikto nebuvo. Smūgį sudavė ranka, nebuvo užsidėjęs pirštines. Pripažįsta, kad sudavė vieną smūgį.
Nukentėjusysis L. Š. paaiškino, kad anksčiau kaltinamojo nepažinojo. 2016-12-25 susirinko jo senelių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), švęsti Šv.Kalėdas. Nenorėjo nepažįstamų žmonių, bet kiti įkalbėjo. Vakaro eigoje kaltinamasis pradėjo kalbėti, kad nemėgsta Varėnos, varėniškių. Alkoholinius gėrimus gėrė visi. Kaltinamajam pradėjo viskas nepatikti –aplinka, muzika. Kaltinamasis su T. išėjo į kiemą, trendamas durimis. Kai nesugrįžo, išėjo pažiūrėti, kaltinamasis stovėjo ant trinkelių, šalia terasos. Jis buvo nepatenkintas švente, įvyko žodinis konfliktas, aiškinosi kas yra negerai. Po to į lauką išėjo R. Š., todėl, kad neišeitų daugiau asmenų, užrakino lauko duris. I. T. žodžiais kurstė kaltinamąjį, teigdama, kad E. K. tuoj suduos smūgius, o R. Š. prašė baigti konfliktuoti. Atsiprašė kaltinamojo, apsisuko ir pradėjo eiti link namų. Palipus keletą laiptelių, bandė dengtis nuo kaltinamojo ištiesęs ranką, bet E. K. kairės rankos kumščiu sudavė į veidą. Nuo to suklupo, krito ant laiptelių prie durų, gerai ir neatsimena, kaip ten buvo toliau. Po kaltinamojo suduoto smūgio burnoje atsirado kraujo, suprato, kad lūžęs žandikaulis, jautė didelį skausmą dešinėje veido pusėje. Smūgiai man buvo suduoti prie pat namo durų, juos sudavė K. kairė rankos kumščiu į žandą, žandikaulį. Nukrito nugara, galvos nesusitrenkė. Kaltinamajam smūgių nesudavė.Įvykio vietoje buvo I. T., R. Š., kaltinamasis. Prie durų yra nedidelis langelis, per jį matosi ta vieta, kur vyko konfliktas. Terasa buvo apšviesta.
Liudytojas V. P. paaiškino, kad pas L. Š. šventė kalėdas. Įvyko konfliktas, kurio dalį matė. Matė, kai susistumdė Š. ir E.. Jie buvo prie pat įėjimo į namą. Matė per namo langelį. L. laikėsi atsumo per ištiestą ranką, o E. sudavė kairės rankos kumščiu L. į veido sritį, į žandikaulį. Vėliau išėjo į lauką. Matė kraują ant L. lūpų. Kai šventė namo viduje, E. nepatiko muzika. L. sakė, kad kažkoks keistas. E. gėrė alkoholinius gėrimus, L. taip pat vartojo alkoholinius gėrimus.
Liudytoja I. T. paaiškino, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Šventė kalėdas. Buvo sužalotas L.. Įvyko konfliktas ir muštynės. L. ir E. susimušė. Nepamena, kas pradėjo muštynes. L. buvo sulaužytas žandikaulis. Stumdėsi, bet neprisimena, kas pirmas pradėjo. R. Š. po susistumdymo bandė laikyti E.. Tarp L. ir E. vyko žodinis konfliktas. Ji matė, kad E. labai pyko, nervinosi. Matė, kad E. kumščiu sudavė L. kažkur į veidą. Po smūgio L. atsisėdo ant kieme buvusio krėslo. Po to, kai E. sudavė smūgį L., ji jokių sužalojimų nepastebėjo.
Liudytoja B. S. paaiškino, kad 2016-12-26 visi kartu šventė. Norėjo išeiti į kiemą, bet buvo užrakintos durys, girdėjo, kad kieme kažkas vyksta. Matė, kai nukentėjusysis nukrito ant nugaros, krito ar tai ant kėdės, ar tai suolo. Lauke pamatė, kad sužalotas L., nes buvo kruvinas veidas, jo marškiniai. L. skundėsi, kad jam skauda žandikaulį, sakė, kad jam E. trenkė. E. matė, bet jis nebuvo sužalotas.
Liudytojas E. K. paaiškino, kad įvykio nematė, nes buvo neblaivus ir miegojo. Kai atsikėlė, draugas V. P. pasakė, kad L. Š. išvežtas į ligoninę.
Liudytoja K. K. paaiškino, kad dirba tyrėja Varėnos rajono policijos komisariate. Atvykus į įvykio vieta pagal pranešimą, nukentėjusysis paaiškino, kad švenčiant, išėjus į lauką, tarp jo ir kito asmens, dalyvavusio vakarėlyje, kilo žodinis konfliktas, kurio metu jam buvo suduoti smūgiai, ko pasekoje buvo sulaužytas žandikaulis.
Liudytoja R. Š. paaiškino, kad 2016-12-25 ji, jos brolis, D. Š., V. P., E. K., B. S., I. T. ir jos draugas E. šventė Šv.Kalėdas, vartojo alkoholinius gėrimus. E. buvo įsitempęs, labai neramus, kabinėjosi dėl muzikos. E. išėjo su I. T. išėjo į lauką, po kurio laiko išėjo ir L. Š.. Ji išėjo į lauką, o brolis užrakino lauko duris, jie su E. konfliktavo žodžiais. E. buvo labai agresyvus, juos stengėsi nuraminti. O I. T. vis kartojo, kad E. tuoj trenks. L. atsiprašė ir kveitė grįžti atgal toliau švęsti. I. T. kurstė E., konfliktą taip neužbaigti. E. labai supyko, susinervino, nenorėjo taikytis, tada L. Š. apsisuko ir ėjo į namo vidų. E. nenurimo, pradėjo artintis link brolio, ji bandė sulaikyti, apsikabindama, tačiau ją E. pargriovė ant žemės. Matė, kad E. puolė brolį, kuris dar bandė nuo smūgio apsisaugoti ištiesęs ranką, bet E. sudavė smūgius į galvą. E. sudavė kumščiu L. Š. į galvos sritį, į veidą. L. buvo susiėmęs už veido, daug kartų kartojo, kad jam lūžo žandikaulis ir spjaudėsi krauju. Alkoholinius gėrimus gėrė visi. E. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, o L. Š. irgi buvo išgėręs.
Liudytoja D. Š. paaiškino, kad 2016-12-26 susirinko pas L. Š. senelius švęsti Kalėdų.Vakaro eigoje pamačiau, kad I. su E. išėjo į kiemą parūkyti. Vėliau išėjo ir L.. Jie kažkiek tai užsibuvo, o R. nuėjo taip pat į kiemą. Lauke girdėjo šurmulį. Per langelį matė, kad visi įsitempę- tiek E., tiek L., vyksta kivirčas. Lauke priėjo prie L. ir jis sakė, kad E. sulaužė žandikaulį, spaudėsi krauju. Be L. Š. kitų sužalotų asmenų nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
2016-12-26 L. Š. protokolu - pareiškimu užfiksuota, kad 2016 m. naktį iš gruodžio 25 d. į 26 d., (duomenys neskelbtini), jį sužalojo vaikinas vardu E., suduodamas smūgius kumščiu sulaužė apatinį žandikaulį (t.1, b.l. 8-11);
2016-12-26 įvykio vietos apžiūros metu įvykio vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Namas mūrinis, vieno aukšto. Kiemas aptvertas metaline tvora. Prie namo vakarinėje pusėje stovi medinė terasa. Terasos viduje stovi du foteliai, prie jų stovi baltos spalvos staliukas. Terasos gale stovi sūpynės metaliniu rėmu. Terasos kairėje pusėje yra įėjimas į namo vidų. Prie įėjimo durų yra laiptelis (t.1, b.l. 12-17);
2016-12-26 Alytaus AVPK Varėnos rajono PK tyrėjos K. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad L. Š. alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0258 nustatytas 1,61 promilių girtumas (t.1, b.l. 18);
2017-02-02 specialisto išvadoje Nr. G 87/2017 (06) nurodyta, kad L. Š. nustatyta apatinio žandikaulio lūžimas dešinio kampo srityje ir dešinės pusės I – kairės pusės I dantų srityje. Sužalojimas padarytas veikiant apatinio žandikaulio dešinę pusę kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių duomenų, nurodančių individualias žalojančio daikto savybes, nėra. Ranka gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė smūgiuojant ranka. 2014-01-11 L. Š. buvo konstatuotas apatinio žandikaulio lūžimas dešinio kampo srityje, taikytas gydymas stacionare ir ambulatoriškai. 2016-12-26 patirtas sužalojimas (apatinio žandikaulio trauma) nėra susijęs su 2014 metais turėta apatinio žandikaulio trauma. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t.1, b.l. 71-73);
2017-01-21 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis L. Š. (duomenys neskelbtini), parodė namą, kuriame šventė Kalėdas, taip pat parodė vietą terasoje, kur 2016-12-26 jam E. K. sudavė į veidą, kur jis nukrito (t.1, b.l. 74-81);
2017-01-21 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja R. Š. parodė vietą, kur įvyko konfliktas tarp E. K. ir L. Š., vietą, kur L. Š. buvo suduotas smūgis (t.1, b.l. 172-177).
Kaltinamojo E. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d., kadangi nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku buvo nurodytoje vietoje ir suduodamas smūgius nukentėjusiajam padarė teismo medicinos specialisto nustatytą kūno sužalojimą. Kaltinamasis E. K. teigia, kad jis veikė būtinąja gintimi. Tokios aplinkybės nenustatytos.
BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis.
Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tikėti, kad kaltinamasis gynėsi nuo nukentėjusiojo. Būtent kaltinamasis byloje liudytojų apibūdinamas, kaip iki įvykio buvęs agresyvus asmuo. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis kartu gėrė alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivūs. Kilęs žodinis tarpusavio asmeninis konfliktas nebuvo nukentėjusiojo pavojingas kėsinimąsis, nes realūs smurtiniai veiksmai nebuvo atlikti, kurie patvirtintų realų ir pavojingą kėsinimąsi. Kaltinamasis nesugebėjo tinkamai įvertinti tarpusavio susidariusios situacijos, kurios pasekoje sveikata buvo sutrikdyta nukentėjusiajam. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad net ir tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-279/210, 2K-316/2012). Byloje nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad nukentėjusiojo veiksmai galėtų būti laikomi akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, o kaltinamojo veiksmai buvo būtinoji gintis ar jos ribų peržengimas.
E. K. įtariamuoju buvo apklaustas ne iš karto po įvykio, o praėjus kuriam tai laikui (2017-01-16). Pagal kaltinamojo aiškinimus ikiteisminio tyrimo metu L. Š. jį vadino negražiais žodžiais ir sakė, kad iškvies policiją, kad jį išvežtų. Vieną kartą sudavė kumščiu į dešinę veido pusę, pataikė link smilkinio. Po to, kai jis sudavė smūgį L., jo sesuo užšoko ir daužė rankomis per veidą. Sužalojimus jam galėjo padaryti tiek L. Š., tiek R. Š. (t.2, b.l. 35-36). Pagal liudytojos I. T. aiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, L. vieną kartą kumščiu sudavė E. į galvos sritį, pataikė kažkur į kairės pusės smilkinį (t.1, b.l. 185-186). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis tvirtino, kad L. Š. jam sudavė į dešinį smilkinį prie ausies, tada jis kirto L. Š.. Visa tai matė I. T. ir R. Š. (t.2, b.l. 101-102). Teisiamajame posėdyje liudytoja I. T. nurodė, kad E. K. buvo „guzas“ ant galvos, o iš kur jis atsirado, nežino (t.2, b.l. 105-106). Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Vertinant ir analizuojant kaltinamojo E. K., liudytojos I. T. parodymų patikimumą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, negalima jais vadovautis, kai tai nesutampa su kitais surinktais ir ištirtais įrodymais, kadangi kaltinamasis linkęs aplinkybes aiškinti savo naudai. Laikant, kad kaltinamojo ir liudytojos I. T. parodymai dėl esminių aplinkybių negali būti skirtingi, kaltinamojo ir liudytojos I. T. aiškinimų detalės skiriasi. Taip kaltinamasis E. K. nurodė, kad po įvykio automobilį nuvairavo kuri tai I. T. draugė ( t.2, b.l. 102). Tuo tarpu I. T. paaiškino, kad iš įvykio vietos išvažiavo jos automobiliu ir ji vairavo ( t.2, b.l. 106). Tokios aplinkybės vertintinos, kaip noras pagelbėti kitam asmeniui (vartojo alkoholį ir vairavo automobilį), o ne objektyvių aplinkybių nurodymas. Visi liudytojai, kurie buvo priėję prie nukentėjusiojo po įvykio, matė kraujo pėdsakus ant veido, drabužių, išskyrus kaltinamąjį, kuris buvo arti nukentėjusiojo. Kaltinamasis E. K. nesikreipė medicinos pagalbos, nesikreipė nei į teismo medikus dėl apžiūros ir faktų nustatymo. Nepakanka vien kaltinamojo E. K., iš dalies liudytojos I. T. nenuoseklių aiškinimų, kad nukentėjusysis L. Š. sudavė smūgius kaltinamajam, o šis veikė būtinąja gintimi ir dėl to sudavė smūgį L. Š.. Kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai ir vertinami, kaip tyčinis nusikaltimas. Nusikalstama veika užbaigta sudavus smūgį, kurio metu buvo padarytas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžis. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad tokiam sužalojimui padaryti užtenka vieno trauminio poveikio. Kaltinamajam E. K. mažintina kaltinimo apimtis dėl suduotų smūgių skaičiaus, nes objektyviai nėra nustatyta, kad nukentėjusiajam sužalojimas buvo padarytas būtent suduodant tris smūgius rankos kumščiu, o ne vienu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad 2016-12-26 nukentėjusiojo patirtas sužalojimas (apatinio žandikaulio trauma) nėra susijęs su 2014 m. turėta apatinio žandikaulio trauma ( t.2, b.l. 71-73).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys ( BK 59 str.1 d. 6 p.). Vertinamos tokios aplinkybės, kad nukentėjusysis būdamas neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis), pradeda aiškintis tarpusavio asmeninius santykius su kaltinamuoju, išsakydamas žodžius, kurie įžeidžia kito asmens garbę ir orumą. Nukentėjusiojo elgesys, kaip išėjimo į kiemą durų užrakinimas, kada negalėtų išeiti kiti asmenys, bet tuo pačiu ir negalėtų į namo visų sugrįžti kaltinamasis bent jau pasiimti savo paliktus drabužius, nurodo, kad nukentėjusysis aktyviais veiksmais provokavo situaciją, jog nuo žodinio konflikto gali būti pereita prie fizinių veiksmų. Nukentėjuysis, būdamas savo namuose, savo draugų kompanijoje, galėjo viešai išreikšti nuomonę, kad kaltinamojo dalyvavimas jo namuose nepageidaujamas arba pasielgti civilizuotai kitaip (pvz., kviesti policijos pareigūnus, kad iš jo namų būtų pašalintas nepageidaujamas asmuo).
Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Būtent girtumas įtakojo kaltinamojo elgesį, veiksmus panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį. Kaltinamasis neneigia alkoholio vartojimo fakto, o tokias aplinkybes patvirtina nukentėjusysis ir liudytojai. Šiuo atveju nesvarbus kaltinamojo apsvaigimo laipsnis, tačiau akivaizdu, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio nesugebėjo tinkamai elgtis susidariusioje konfliktinėje situacijoje.
Kaltinamasis praeityje neteistas, iki nusikalstamos veikos padarymo nebaustas administracine tvarka, o ir 2017-01-21 nutarimu baustas už pažeidimą transporto srityje ( t.2, b.l. 26), vykdantis individualią veiką ( t.2, b.l. 24), neįrašytas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas. Todėl laikytina, kad kaltinamojo asmenybė nėra neigiamai apibūdinama.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ( BK 61 str.2 d.).
Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje yra numatytos bausmės – laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni.
Kaltinamajam skirti areštą ar terminuotą laisvės atėmimo bausmę būtų aiškiai per griežta bausmė, nes praeityje neteistas, padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas. Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Teismas daro išvadą, kad tokia bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai, kaltinamajam tai netrukdys dirbti ir gauti legalias pajamas, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, persiauklėti ir laikytis įstatymų reikalavimų vėl nenusikalsti, t.y. bus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie užtikrintų nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis patyrė turtinę žalą dėl kaltinamojo tyčinės veikos, taigi darbingas kaltinamasis dirbdamas per tam tikrą laiką turi realią galimybę atlyginti šią žalą (mokant per mėnesį mažiau, negu tai sudaro pusę minimalios mėnesinės algos).
Dėl civilinių ieškinių
Civilinis ieškovas šioje byloje pareiškė 700.20 eurų civilinį ieškinį turtinei ir 6000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Civilinis ieškovas nurodė, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro:
išlaidos vaistams, maisto papildams ir odontologiniam gydymui – 140.60 Eur;
kelionės išlaidos-152.76 Eur;
išlaidos maistui-100 Eur;
negautos pajamos-306.84 Eur, viso 700.20 Eur turtinės žalos.
Civilinis ieškovas prašo priteisti 6000 eurų neturtinės žalos ir 1020 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti.
Civilinis ieškovas savo reikalavimus grindžia rašytiniais įrodymais ( t.1, b.l. 102-115; t.2, b.l. 127-135).
Vadovaujantis BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.
Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
Civilinis ieškovas prie ieškinio pateiktais įrodymais pagrindė patirtą turtinę žalą 500 eurų dydžio. Turtinės žalos dydis iš dalies mažintinas dėl kelionės išlaidų, išlaidų padidėjimo maistui, negautų pajamų.
Civilinis ieškovas nurodo, kad turėjo kelionės išlaidų, kai vyko į mokymo įstaigą 2017-01-04 laikyti egzaminą Vilniaus Gedimino technikos universitete. Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra ir nurodoma mokslo įstaiga, todėl neįrodė, kad turėjo tokias išlaidas (kelionės kaina 16.96 Eur).
Civilinis ieškovas nurodė, kad po sužalojimo padidėjo išlaidos maistui ir padidėjo apie 100 Eur. Taigi nurodomas padidėjimas tik apytikslis.Ieškovas nurodė, kad po įtvaro uždėjimo galėjo maitintis tik sultimis, jogurtu, kitu skystu maistu, ir toks maistas brangesnis už įprastą. Tokios aplinkybės tik iš dalies pagrįstos – pasikeitė maisto pavidalas (skystesnis, pertrintas ir pan.), tačiau kiek tai įtakojo kaina yra tik vertinamasis kriterijus. Laikytina, kad šis dydis sudaro 50 Eur ( labiau tikėtina suma, kai nėra kitų įrodymų).
Civilinis ieškovas nurodo, kad negautos pajamos sudaro 139.20 Eur. Tokia suma susidarė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, vykti į teismo posėdžius turėjo imti neapmokamas atostogas. Įstatymų nuostatos numato, kad dalyvavimas ikiteisminiame tyrime, teisiamajame posėdyje nukentėjusiajam yra svarbi, pateisinama priežastis ir darbdavys privalo mokėti vidutinio darbo užmokesčio dydžio algą už tą dieną.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Civilinis ieškovas prašo priteisti 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas, kad ši žala padaryta dėl sveikatos sutrikdymo, ko pasekoje patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, moralinę nuoskaudą, apsunkino bendravimą, dalinai sutrikdė studijų programą, nusikaltimu buvo sugadinta pati svarbiausia metų šventė.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam iš kaltinamojo 6000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, kitus nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius – be fizinio skausmo, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, kai nukentėjusysis negalėjo dirbti, tęsti mokslus tam tikru laikotarpiu, atsižvelgiant į kaltinamojo kaltės formą, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012 ir kt.). Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė ir pan.
Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ne tik į tipinius, bet ir konkrečiai, šiai bylai reikšmingus nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo kriterijus. Nusikalstamos veikos padarymo metu tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis buvo neblaivūs. Vertinamas ir nukentėjusiojo elgesys,pripažinus, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad nusikaltimu buvo sugadinta pati svarbiausia metų šventė. Šiuo požiūriu reikia vertinti, kad tikintieji ar šią religiją palaikantys, vengia nesaikingai vartoti alkoholį. Taigi Šv.Kalėdų šventimas ir nesaikingas alkoholio vartojimas (nukentėjusiajam nustatytas girtumas 1.61 promilės), negali būti kriterijumi didinti priteisiamos neturtinės žalos dydį pagal tokias aplinkybes.
Neabejotina, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmo, gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius ir pan. Ir kaip jau minėta, ir paties nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojamas, todėl ir šią aplinkybę teismas privalo atsižvelgti.
Spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgiama ir į kaltinamojo materialinę padėtį. Kaltinamasis E. K. yra darbingas, vykdo individualią veiklą, todėl jo gaunamų pajamų dydis priklauso ir nuo jo paties norų ir pastangų gauti kuo daugiau pelno ir pajamų. Turto ir pajamų deklaracija neatspindi turtinės padėties pilna apimtimi, tik patvirtina faktą, kad vykdoma legali veikla. Savarankiško nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturėjimas savaime nereiškia, kad tokio asmens turtinė padėtis yra sunki.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo pareikštas 6000 Eur dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti sumažintinas iki 1500 Eur.
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 1771.89 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Savo reikalavimus grindžia nukentėjusiojo medicinos dokumentais dėl gydymosi, nustatytais gydymosi įkainiais.
Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str. 1 d.). Padarytą žalą turi visiškai atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.263 str. 2 d. ). Civilinė ieškovė pagrindė ieškinį pateiktais rašytiniais įrodymais, medicinos dokumentų įrašais apie gydymąsi ( t.1, b.l.159-160). Todėl ieškinys pagrįstas ir įrodytas.
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 614.53 Eur žalos atlyginimo.
Savo reikalavimus grindžia pažyma apie L. Š. išmokėtas išmokas pagal priimtus sprendimus dėl teisės į ligos pašalpą, nedarbingumo pažymėjimais ( t.1, b.l. 137-144).
Pagal CK 6.111, 6.113 straipsnių, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio, 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 2 dalies, 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokios sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Pagal CK 6.280 straipsnį atgręžtiniai reikalavimai regreso tvarka pareiškiami skolininkui – žalą padariusiam asmeniui tokio dydžio, kiek sumokėta žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose įtvirtinta valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmoką, regreso teisė į žalą padariusį asmenį bei tokio asmens pareiga šią žalą atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013).
Nukentėjusysis dėl kaltinamojo tyčinių, neteisėtų veiksmų patyrė sveikatos sužalojimų ir tai nulėmė jo laikiną nedarbingumą nuo 2016-12-26 iki 2017-01-25, išskyrus periodą nuo 2017-01-05 iki 2017-01-06 ( t.1, b.l. 140).
Ieškovas, sužalotam nukentėjusiajam jo laikino nedarbingumo periodu išmokėjo 614.53 Eur ligos pašalpos, todėl įgijo regreso teisę reikalauti iš kaltinamojo žalos atlyginimo, pripažinus, kad laikinas nedarbingumas atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.
Pagal BPK 106 str.2 d.,pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis Nr. 2K-605/2011, 2K-418-222/2016).
Nukentėjusysis prašo priteisti 1020 eur jo atstovės advokatės paslaugoms apmokėti, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus ( t.1, b.l.112-115, t.2,b.l.134,135).
Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo – civilinio ieškovo atstovės veiksmus, atliktus parengiant ir pateikiant civilinį ieškinį,dalyvaujant ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisiamuosiuose posėdžiuose, iš advokato didelių laiko sąnaudų ir pastangų nepareikalavo, jog byloje esantys civiliniai ieškiniai atitinka standartinio ieškinio pobūdį, daro išvadą, kad prašomas išlaidų advokato darbui apmokėti dydis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, ir sumažintinas iki 700 Eur. Tokia išvada daroma ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio pateikiamus orientacinio pobūdžio dydžius.Pagal BPK 113 str. 2 d., kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (kasacinė nutartis 2K-428-788/2016).
Kaltinamasis E. K. vadovaujantis BPK 140 str. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. 2017-01-16 nutarimu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.2, b.l. 38-40), kuris naikintinas pradėjus vykdyti nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 , 301 – 305, 307- 308 str., teismas
nusprendžia:
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnyje 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.
Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktais skirti teismo įpareigojimus:
atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam L. Š. per keturis (4) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis ir šį įpareigojimą vykdyti per visą paskirtos bausmės laiką – vienerius (1) metus.
E. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki pradės vykdyti nuosprendį.
Priteisti iš E. K. civiliniui ieškovui L. Š. penkis šimtus eurų (500 Eur) turtinės žalos atlyginimo, vieną tūkstantį penkis šimtus eurų (1500 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, septynis šimtus eurų (700 Eur) išlaidų, turėtų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti.
Priteisti iš E. K. civilinei ieškovei Valstybinei teritorinei ligonių kasai ( įmonės kodas 191351679, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, žala PSDF už L. Š. gydymą) vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą aštuoniasdešimt devynis centus (1771.89 Eur) nusikaltimu padarytą žalą dėl nukentėjusiojo L. Š. gydymo.
Priteisti iš E. K. civiliniui ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui (juridinio asmens kodas 188677775, adresas Jotvingių g.10-2, 62116 Alytus,) šešis šimtus keturiolika eurų penkiasdešimt tris centus (614.53 Eur) nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo dėl išmokėtų nedarbingumo išmokų.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.