Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. Š. atstovės advokatės Stasės Jovaišienės apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 1 metams, įpareigojant jį per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam L. Š., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

Nuosprendžiu visiškai tenkinti civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civiliniai ieškiniai, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. Š. civilinis ieškinys tenkintas dalinai.

Iš E. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. Š. priteista 500 eurų turtinės žalos atlyginimo, 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 700 eurų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš E. K. civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai priteista 1771,89 eurų nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. Š. gydymo išlaidoms atlyginti.

Iš E. K. civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui priteista 614,53 eurų išmokėtoms nedarbingumo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pritartina, jog L. Š. padaryto žandikaulio sužalojimas, jo pobūdis, be fizinio skausmo, dvasinio sukrėtimo ir nepatogumų, lėmė ir tai, kad nukentėjusysis negalėjo dirbti, tęsti mokslus tam tikru laikotarpiu, tačiau tai negali būti absoliuti sąlyga tenkinti pateiktą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, teismas, nustatant neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti ne tik į skunde nurodytą tariamą 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo vidurkį, bet ir konkrečiai šiai bylai reikšmingus nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo kriterijus. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu tiek L. Š., tiek E. K. buvo neblaivūs, tačiau turi būti vertinamas ir nukentėjusiojo elgesys prieš jo sužalojimą. Teismas objektyviai nuosprendį pagrindė išvadomis, kad Šv. Kalėdų šventimas ir nesaikingas alkoholio vartojimas, negali būti pagrindu ir kriterijumi didinti priteisiamos neturtinės žalos dydį.

Atsiliepime nuteistojo gynėjas taip pat pažymi, jog nukentėjusiojo atstovės argumentai, kad advokatas turi išlaikyti ofisą, mokėti profesinės veiklos, pajamų ir kitus mokesčius yra deklaratyvūs ir pertekliniai, nes mokesčius turi mokėti ne tik advokatas, bet ir kiti proceso dalyviai, kurie tokių argumentų, prašant sumažinti ar padidinti priteistiną žalos ar sumos dydį, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Dovilė Augustauskaitė ir nukentėjusiojo L. Š. atstovė advokatė Stasė Jovaišienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo E. K. gynėjas advokatas Zbignev Jankovski prašė apeliacinį skundą atmesti.Nukentėjusiojo L. Š. atstovės advokatės Stasės Jovaišienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo, liudytojų R. Š., V. P. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą, todėl nepagrįstai nustatė, jog nuteistasis sudavė nukentėjusiajam į veidą vieną smūgį, o ne tris. Be to, teismas nenurodė jokios įrodymų analizės šiuo aspektu, pasirėmė vien specialisto išvados teiginiu, jog tokiam sužalojimui padaryti užtenka vieno trauminio poveikio. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, jog šie skundo argumentai pagrįsti. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Taip pat kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju nustatydamas veikos objektyviuosius požymius, o būtent tai, kokiais veiksmais pasireiškė nuteistojo nusikalstama veika, apylinkės teismas įrodymus vertino, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas taisykles – neįvertino teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos, jų neanalizavo tarpusavyje, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus. Vertinant šiuo aspektu įrodymus, atsižvelgtina į tai, jog nuteistasis neneigė, kad sudavė nukentėjusiajam ir neneigė, jog galėjo dėl to lūžti žandikaulis, tačiau teigė, jog smūgis buvo vienas, tačiau šių parodymų nepatvirtina jokie kiti patikimi bylos duomenys. Be to, šie parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nuteistasis teigė, jog konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, nes jis pirmas smogė nuteistajam į galvos sritį, tada nuteistasis teigė smogęs L. Š. atgal, po ko šis nukrito ant suolelio. Taip pat parodė ir buvusi nuteistojo draugė I. T., tačiau pažymėtina, jog šių asmenų nurodytos aplinkybės, kad tai L. Š. ėjo link jų, o ne atvirkščiai, prieštarauja jų pačių nurodytoms aplinkybėms, jog po smūgio nukentėjusysis prisėdo ant suolelio terasoje, kuris, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 12-17), yra pačioje terasoje prie pat namo durų. Kad nukentėjusysis pargriuvo prie pat namo durų nurodė ir kiti asmenys – nukentėjusysis, liudytojai R. Š., V. P., B. S.. Tai rodo, jog iš karto po konflikto arčiau namo buvo ne nuteistasis, o nukentėjusysis ir tai paneigia nuteistojo bei liudytojos I. T. aiškinimus, kad būtent L. Š. užsipuolė E. K.. Visa tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo ir liudytojos I. T. parodymų patikimumu ne tik dėl konflikto pradžios, jo aplinkybių, bet ir dėl suduotų L. Š. smūgių skaičiaus. Be to, E. K. parodymai dėl suduotų smūgių skaičiaus, kolegijos vertinimu, paneigti pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo, liudytojų R. Š., V. P. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti. Pažymėtina, jog nukentėjusysis nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu teigė, jog jam buvo suduotas ne vienas, tačiau ne mažiau kaip trys smūgiai. 2016 m. gruodžio 26 d. protokole-pareiškime L. Š. nurodė, kad E. K. sudavė jam keletą kartų kumščiu į veidą, 2017 m. sausio 4 d. apklausiamas papildomai liudytoju jis taip pat patvirtino, jog smūgių buvo ne mažiau kaip 3. Analogiškai nukentėjusysis parodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Šiuos parodymus dėl E. K. suduotų smūgių skaičiaus patvirtina ir liudytojos R. Š. parodymai bei liudytojo V. P. parodymai. A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino, jog E. K. sudavė nukentėjusiajam mažiausiai tris kartus. Nors R. Š. yra nukentėjusiojo sesuo, tačiau jos parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, sutapo su nukentėjusiojo parodymais ir neprieštaravo kito liudytojo V. P., mačiusio konfliktą pro langą, parodymams. Byloje nenustatyta, jog jos ir nuteistojo santykiai būtų buvę priešiški ar ji būtų turėjusi kitų priežasčių apkalbėti nuteistąjį, todėl netikėti šia liudytoja nėra pagrindo. Liudytojas V. P., kuris pastebėjo konfliktą pro langą, taip pat nurodė, jog jis matė momentą, kai nukentėjusiajam buvo suduoti du smūgiai, tuo metu nukentėjusysis dar nebuvo nugriuvęs. Liudytojas, pamatęs šiuos du smūgius, nieko nelaukęs šoko per langą. Pažymėtina, jog nukentėjusysis bei liudytoja R. Š. parodė, jog po smūgių L. Š. nugriuvo. Tą parodė ir nuteistasis, todėl darytina išvada, jog V. P. matyti smūgiai nebuvo paskutiniai. Esant šioms aplinkybėms, liudytojo V. P. parodymai, minėtų asmenų parodymų kontekste, taip pat vertinami kaip patvirtinantys aplinkybę, jog nukentėjusiajam buvo suduoti ne mažiau kaip trys smūgiai. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog šių asmenų parodymai dėl smūgių skaičiaus neprieštarauja ir teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotiems duomenims dėl sužalojimo atsiradimo mechanizmo. 2017 m. vasario 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 87/2017 (06) nurodytas teiginys, jog L. Š. sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje reiškia, jog tokiam sužalojimui atsirasti pakako ir vieno smūgio, tačiau nepaneigia aplinkybės, kad buvo suduota daugiau smūgių ir kad būtent dėl jų atsirado išvadoje nurodyti sužalojimai, ypač turint omenyje, jog žandikaulis lūžo dviejuose vietose. Teismo medicinos specialisto išvada neturi prioriteto vertinant ją su kitais įrodymais ir vertinama kitų ištirtų įrodymų kontekste. Nagrinėjamu atveju, aptartų asmenų parodymai ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys vertinami kaip tarpusavyje neprieštaraujantys ir patvirtinantys aplinkybę, jog nukentėjusiajam buvo suduoti ne mažiau kaip trys smūgiai į veido sritį, dešinį skruostą ir tai lėmė sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymą. Esant šioms aplinkybėms, Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendis keistinas, nes teismo išvados dėl suduotų smūgių skaičiaus neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 329 straipsnio 3 punktas), nustatant, jog E. K. 2016 m. gruodžio 26 d., laiku nuo 01.00 iki 02.00 val., Varėnos m., Birutės gatvėje, prie namo Nr. 4, asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė tris smūgius L. Š. į dešinę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. Š. apatinio žandikaulio lūžimą dešinio kampo srityje ir dešinės pusės I – kairės pusės I dantų srityje, tuo sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtinta, kad L. Š. kokiais nors aktyviais veiksmais provokavo konfliktą, todėl nesutinkama su tuo, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Apeliantės teigimu, nukentėjusiojo elgesys – saikingas alkoholio vartojimas, durų užrakinimas, siekiant, kad konfliktas neaštrėtų, atsiprašymas ir ėjimas link durų, rodo, jog nukentėjusysis ne provokavo, o siekė užbaigti konfliktą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai pagrįsti.Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, jog teismo išvada, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, nepatvirtinama jokiais objektyviais įrodymais. Nustatydamas šią aplinkybę teismas vertino, jog būdamas neblaivus nukentėjusysis aiškinosi santykius, išsakydamas žodžius, kurie žeidžia asmens garbę ir orumą. Be to, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis užrakino namo duris, taip užkirsdamas galimybę pasiimti nuteistajam likusius drabužius, ir tokiais veiksmais provokavo konfliktinę situaciją. Tačiau šių aplinkybių nepatvirtina teismo posėdyje ištirti duomenys, todėl šios išvados negali būti laikomos pagrįstomis. Tai, kad L. Š. įžeidinėjo E. K., parodė tik pats nuteistasis E. K. ir buvusi jo draugė I. T., kuri yra suinteresuota sušvelninti draugui padėtį ir padėti išvengti griežtos atsakomybės. Kiti liudytojai ir pats nukentėjusysis, kurių parodymų patikimumu nėra pagrindo abejoti dėl jau anksčiau aptartų aplinkybių, šių duomenų nepatvirtino. Be to, nukentėjusiojo ir R. Š. parodymais nustatyta, jog L. Š. duris užrakino dar konflikto pradžioje, ne siekdamas apriboti nuteistajam galimybę pasiimti drabužius, o siekdamas, kad kiti name buvę asmenys neįsitrauktų į konfliktą. Priešingai nei teigė nuteistasis bei I. T., L. Š. ne provokavo konfliktą, o siekė jį užbaigti – pirmas atsiprašė, ragino baigti viską ir ėjo link durų, kada ir buvo užpultas. Toks nukentėjusiojo elgesys rodė, jog jis neketina toliau konfliktuoti ir nori viską baigti, todėl tai, kad nukentėjusysis neketino atiduoti drabužių nuteistajam yra tik gynybinė E. K. versija, nepatvirtina jokiais kitais patikimais bylos duomenimis. Pati įvykio situacija rodo, jog nukentėjusysis siekė baigti konfliktą, ėjo link durų, todėl niekas negali paneigti, kad L. Š. būtų leidęs pasiimti nuteistajam drabužius. Be to, pažymėtina, jog pats apylinkės teismas E. K. parodymus ir I. T. parodymus vertino kaip nepatikimus, nurodė, jog jais negalima vadovautis, nes jie prieštarauja kitiems ištirtiems įrodymams, nepaisant to, matyti, jog pripažindamas nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu, nepagrįstai rėmėsi būtent šių asmenų parodymais.Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismo išvada, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, nepagrįsta, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 3 punktas), pašalinant iš nuosprendžio E. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Nurodoma, jog buvo netinkamai įvertinti nukentėjusiojo patirtas sužalojimas, jo pasekmės, gydymosi trukmė, fizinis skausmas ir nepatogumai, lūkesčiai dėl Šv. Kalėdų šventės. Be to, pašalinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, anot apeliantės, turėtų būti ženkliai padidintas ir priteistos neturtinės žalos dydis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Taip pat pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai įvertino L. Š. patirtų neigiamų išgyvenimų dydį, apimtį bei pobūdį. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad dėl neteisėtų E. K. veiksmų, kurie šiuo atveju pasireiškė kaip baigtas tyčinis smurtinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusysis patyrė didelį skausmą bei neigiamus dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtų sužalojimų neabejotinai nukentėjo L. Š. gyvenimo kokybė tiek dėl patirto fizinio skausmo, tiek ir dėl gydymo, šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius – nukentėjusysis buvo operuotas, keletą dienų praleido ligoninėje, negalėjo normaliai valgyti, bendrauti, turėjo važinėti į gydymo įstaigą į kitą miestą. Pažymėtina ir tai, jog sunkių ilgalaikių neigiamų padarinių sveikatai dėl šios veikos nekilo – nenustatyta, jog būtų sumažėjęs darbingumas, kilęs poreikis reabilitacijai ar poreikis vartoti vaistus ilgą laiką. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors nukentėjusysis buvo nedarbingas kurį laiką, tačiau tai netrukdė tęsti mokslus (netrukus po to, kai buvo išleistas iš ligoninės, laikė egzaminus universitete (1 t., b. l. 140)). Pažymėtina, jog neturtinė žala, jos dydis kiekvienu konkrečiu atveju įvertinama pagal konkrečias bylos aplinkybes, ir tam tikrose kategorijose priteisiamų žalų vidurkis negali būti kertiniu atskaitos tašku. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, neturtinės žalos dydis nustatytas tinkamai įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, kaltės formą, patirtą fizinį skausmą ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, jų pobūdį, apimtį, trukmę, nuteistojo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog šiuo atveju sutrikdyta Šv. Kalėdų šventė negali būti pagrindu didinti priteistinos neturtinės žalos dydį, nes nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti nukentėjusiojo lūkesčiai dėl šventės. Kaip matyti iš bylos duomenų, iki konflikto nuo šventės pradžios jau buvo praėjęs nemažas laiko tarpas, šventės dalyviai jau buvo gerokai prisivaišinę alkoholiu, be to, nukentėjusysis pasikviesdamas draugų kompaniją, priimdamas į kompaniją mažai pažįstamus asmens, kartu su jais vartojęs alkoholinius gėrimus kartu prisiėmė ir riziką dėl galinčių kilti konfliktų. Dėl šių aplinkybių skundo argumentai dėl neįvertintų nukentėjusiojo lūkesčių ramiai atšvęsti Šv. Kalėdas atmetami kaip nepagrįsti.Apylinkės teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nurodė, jog atsižvelgia į provokuojantį nukentėjusiojo elgesį. Kaip jau aptarta anksčiau, teismas nepagrįstai nustatė, jog nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas ir provokuojantis, tačiau, kolegijos vertinimu, net ir pašalinus šią aplinkybę, nėra pagrindo teigti, jog neturtinės žalos dydis nustatytas neteisingai. Kolegijos nuomone, teismo nustatytas 1500 eurų atlygintinos neturtinės žalos dydis, įvertinus tai, jog ilgalaikių neigiamų pasekmių nusikaltimas nesukėlė, mokslams nesutrukdė, yra pakankamas kompensuoti dėl tyčinio nusikaltimo nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir neigiamas pasekmes, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, todėl tenkinti šį skundo argumentą ir didinti priteistinos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino išlaidų advokato darbui apmokėti dydį nuo 1020 eurų iki 700 eurų, neatsižvelgė į realias advokatės darbo sąnaudas, suteiktą pagalbą bei neįvertino, jog gautas honoraras neatitenka tiesiogiai advokatui kaip atlygis, nes iš jo taip pat dengiami įvairūs mokesčiai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai pagrįsti.Apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nurodė, jog advokato veiksmai šioje byloje didelių pastangų ir laiko sąnaudų nepareikalavo, civiliniai ieškiniai atitinka standartinio ieškinio pobūdį, todėl prašomas išlaidų advokato darbui apmokėti dydis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Tokią išvadą teismas padarė ir remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio pateikiamus orientacinio pobūdžio dydžius (toliau – Rekomendacijoje). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo išvados nepakankamai motyvuotos ir nepagrindžia sprendimo sumažinti nukentėjusiojo prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, jog apylinkės teismo paminėtos Rekomendacijos reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimą civilinėse bylose ir yra tik rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr.1A-1039-495/2011, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-180/2012). Analogišką išvadą galima daryti ir iš vėlesnių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose pasisakyta jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą ir nukreipiančios į apylinkės teismo nurodytas Rekomendacijas, yra taikomos tada, kai tokių išlaidų atlyginimo nereglamentuoja BPK normos, pavyzdžiui, sprendžiant išlaidų iš civilinio atsakovo priteisimo klausimą (2K-428-788/2016). Baudžiamosiose bylose išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimas sprendžiamas vadovaujantis BPK normomis, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes – atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas. Nagrinėjamoje byloje, kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo nurodytos proceso išlaidos advokato pagalbai pamokėti nebuvo aiškiai per didelės ar akivaizdžiai neproporcingos suteiktoms paslaugoms bei atliktam darbui. Kaip matyti, nukentėjusysis buvo konsultuotas ikiteisminio tyrimo metu, konsultacija užtruko 1,5 h ir įvertinta 60 Eur užmokesčiu (1 t., b. l. 112). Byloje taip pat buvo pateiktas civilinis ieškinys. Nors jis ir yra standartinės formos, tačiau jį paruošti reikalingas laikas ne tik formaliai surašyti, bet ir surinkti visą reikalingą informaciją, dokumentus. Ieškinio parengimas įvertintas 160 Eur atlygiu (1 t., b. l. 114). Be to, nustatyta, jog nukentėjusiojo gynėja dalyvavo 2017 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 9.36 val. iki 13.52 val.; atvyko į 2017 m. birželio 5 d. posėdį, kuris neįvyko dėl kaltinamojo ligos; taip pat dalyvavo 2017 m. liepos 5 d. posėdyje, kuris truko nuo 10.09 val. iki 12.40 val. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, jog nukentėjusiojo atstovė aktyviai dalyvavo posėdžiuose, uždavinėjo klausimus, buvo patikslintas civilinis ieškinys. Už visa tai nukentėjusysis advokatei sumokėjo dar 800 eurų (2 t., b. l. 134,135). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo patirtos išlaidos – 1020 Eur advokato paslaugoms apmokėti, nelaikytinos neproporcingai didelėmis ir nuteistojo turtinė padėtis, kurią teismas pagrįstai nevertino kaip sunkią, nesuteikia pagrindo jų mažinti. Apibendrinant, konstatuojama, jog apylinkės teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo prašomą priteisti sumą atlyginti išlaidas, kurios buvo skirtos advokato pagalbai apmokėti, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas), priteisiant iš E. K. L. Š. 1020 Eur išlaidų, turėtų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti.Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti išlaidas už advokato pagalbą, parengiant apeliacinį skundą – 200 Eur (2 t., b. l. 169). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog nukentėjusysis neturi specialių teisinių žinių, todėl jam kokybiškai ir tinkamai ginti savo interesus teisme yra keblu, o taip pat įvertinusi skunde ginčijamų klausimų kiekį bei pobūdį – ginčytos faktinės veikos padarymo aplinkybės, atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo pagrįstumas, priteistos neturtinės žalos dydžio klausimas bei proceso išlaidų klausimas, o taip pat įvertinusi tai, jog didžioji dalis skundo argumentų pripažinti pagrįstais ir yra tenkinti, sprendžia, jog prašoma priteisti suma – 200 Eur nėra per didelė ir turi būti priteista visa apimtimi iš nuteistojo E. K..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiojo L. Š. atstovės advokatės Stasės Jovaišienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendį pakeisti.

E. K. 2016 m. gruodžio 26 d., laiku nuo 01.00 iki 02.00 val., (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė tris smūgius L. Š. į dešinę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. Š. apatinio žandikaulio lūžimą dešinio kampo srityje ir dešinės pusės I – kairės pusės I dantų srityje, tuo sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Pašalinti iš nuosprendžio E. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Priteisti iš E. K. L. Š. 1020 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų) išlaidų, turėtų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Iš E. K. L. Š. priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų, turėtų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.